Civilinė byla Nr. 2A-637/2008

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,

dalyvaujant atsakovui N. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-303-524/2008 pagal ieškovių R. S. ir E. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui N. S. kreipėsi ieškovės R. S. ir E. S. ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovei R. S. 24 582,19 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei E. S. - 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2005 m. birželio 19 d. apie 16 val. atsakovas N. S. , vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė autoįvykį, kurio metu ieškovei E. S. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl šio eismo įvykio. Dėl   E. S. gydymo ir reabilitacijos ieškovė patyrė turtinės žalos, kurią privalo atlyginti atsakovas. Ieškovė prašė priteisti turėtas išlaidas: 3500 Lt už invalido vežimėlio nuomą 7 mėn. po 500 Lt, 3 800 Lt už rankų, kojų, stuburo įtvarus, 181,50 Lt už telefoninius pokalbius, 1 643,06 transporto išlaidos, 2 850 Lt masažams (vieno masažo kaina 25 Lt, 3 mėn. kiekvieną dieną, išskyrus savaitgalius, ir 4 mėn. 3 kartus per savaitę), 1680 Lt už baseiną (7 mėn. po 3 kartus per savaitę), 3 500 Lt už akupunktūrą (iš pradžių kiekvieną dieną, po to kas antrą), 810 Lt už specialią lovą, 668 Lt už kompiuterį, 393 už prarastus mobiliuosius telefonus, 200 Lt naujai įsigytą mobilųjį telefoną, 5 356,63 Lt už vaistus, akinius, medikamentus, iš viso 25 582,19 Lt. Ieškovas yra sumokėjęs 1 000 Lt, todėl privalo atlyginti likusią neturtinės žalos dalį, kuri sudaro 24 582,19 Lt. Atsakovo veiksmais buvo padaryta ir neturtinė žala: ieškovė buvo atliktos penkios operacijos, po traumos devynis mėnesius teko naudotis invalido vežimėliu, nes negalėjo vaikščioti, teko nuolat vartoti vaistus, nuolat lankytis pas gydytojus. Dėl traumos ieškovė negalėjo baigti mokyklos, sumažėjo bendravimo galimybės, iškilo įsidarbinimo problema. Atsižvelgdamos į ieškovės E. S. jauną amžių, patirtus išgyvenimus, padarytų sužalojimų sunkumą, galimybių praradimą, jai padarytą neturtinę žalą ieškovės įvertino 100 000 Lt. Ieškinyje taip pat nurodė, kad ieškovė R. S. dėl nuolatinės dukros priežiūros negalėjo dirbti, pašlijo jos sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 30 000 Lt.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš N. S. R. S. 17 949,19 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 1 500 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, o E. S. 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė ir priteisė iš N. S. 2 638,48 Lt žyminio mokesčio ir 43,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.  

Teismas sprendime nurodė, kad 2007 m. birželio 8 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiais įrodyta, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 4 d. Atsakovas 2005 m. birželio 19 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, padarė avariją, kurios metu buvo sunkiai sužalota ieškovės dukra. Byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių atsiranda atsakovo atsakomybė dėl ieškovei R. S. padarytos turtinės žalos atlyginimo, nes autoįvykio metu jos dukra buvo 16 metų amžiaus, vidurinės mokyklos moksleivė ir savarankiškų pajamų, kurias galėjo išleisti savo sveikatos grąžinimui, neturėjo, o pagal CK 2.8 str. tokio amžiaus asmenims būdingas dalinis civilinis veiksnumas. Visas išlaidas turėjo jos mama, ieškovė R. S. , todėl ji yra tinkama ieškovė dėl šio ieškinio reikalavimo. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog ji patyrė dukters sveikatos grąžinimo išlaidas, o atsakovas įrodyti, jog jo ginčijamos išlaidos nebuvo būtinos ar nėra įrodytos leistinais įrodymais. Atsakovas nepagrindė savo prieštaravimų įrodymais dėl ieškovės turtinės žalos. Teismo teigimu, asmens reabilitavimo išlaidos ne visada gali būti patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentais. Dėl nemokamų reabilitavimo paslaugų gavimo yra sudaromos eilės, todėl dauguma jų operatyviai yra teikiama privačiai. Atsakovas privalėjo įrodyti, jog ieškovei nebuvo būtinos akupunktūros, masažo paslaugos, kad jai nebuvo nuomojamas invalido vežimėlis ir įtvarai. Medicininiai dokumentai ir nuosprendis įrodo, jog E. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Neįgalumo lygio pažyma įrodo, jog E. S. nuo 2006 m. gegužės 2 d. iki 2007 m. kovo 24 d. buvo neįgali. Medicininiai dokumentai įrodo, kad ieškovei buvo paskirtas reabilitacinis gydymas nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. gegužės 7 d. sanatorijoje, o po to - ambulatorinis gydymas fizioterapinėmis procedūromis: masažai, akupunktūra, baseinas, mankšta. Už šias procedūras ieškovės sumokėjo, nes nemokamo masažo, gydantis ambulatoriškai, buvo skiriama tik 5 kartai per mėnesį. Šio rašytinio dokumento atsakovas nenuginčijo. Teismas konstatavo, kad dėl patirtų sužalojimų organizmo gyvybinėms funkcijoms atkurti ir šios procedūros buvo paskirtos, būtinos ir atliktos (CK 1.5 str.). Vadovaudamasis protingumo principu, teismas žalos atlygimo sumą, kurią sudarė ieškovės išlaidos masažams, sumažino iki 2 700 Lt, akupunktūros procedūroms – iki 1 750 Lt, invalido vežimėlio nuomai ir įtvarų nuomai – iki 2 800 Lt. Ieškovės prašomą išlaidų baseino procedūroms sumą teismas sumažino iki 840 Lt, nurodydamas, kad šios procedūros buvo skirtos tik ieškovei E. S. . Baseinui ieškovės išleistos sumos teismas nelaikė žala R. S. sveikatai. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog ieškovė autoįvykio metu prarado turimus mobiliuosius telefonus, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys. Kitą ieškinio dalį dėl kompensacijos, kaip pagrįstą finansiniais apmokėjimo dokumentais E. S. gydymosi laikotarpiu, teismas patenkino, atsakovui nepateikus jo prieštaravimus patvirtinančių įrodymų. Teismas nurodė, kad autoįvykio metu ieškovei buvo padaryti sunkūs sužalojimai, dėl kurių ji negalėjo baigti vidurinės mokyklos, ilgą laiką buvo neįgali. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad autoįvykis, kurio metu nukenčia žmonės, nukentėjusiam asmeniui yra sukeliamas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija. Teismas nurodė, kad neturtinė žala ieškovei priteistina už jai sukeltą skausmą, dvasinius išgyvenimus, negalėjimą mokytis, bendrauti. Teismas įvertino tai, kad jauno žmogaus išgyvenimai iki paaiškės, ar ji galės vaikščioti, yra itin skausmingi, nežinojimas, ar pavyks daugkartinės operacijos, sukelia ypatingą nerimą, kuris paprastai atsiliepia ir ateityje, nes yra patiriamas ypatingas stresas. Nuolatinis lankymasis ligoninėse, laukiant operacijų rezultatų, mokymosi organizavimas namų sąlygomis taip pat sukelia dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas taip pat įvertino ir tai, kad sumažėjo ieškovės galimybė sportuoti, siekti aukštojo išsilavinimo, kad liga turės pasekmių ateityje, nes nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, kad galvos traumos yra sunkiai gydomos. Teismas padarė išvadą, kad 70 000 Lt neturtinės žalos dydis už paminėtus išgyvenimus nėra per didelė suma. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad atsakovas yra jauno amžiaus, jis gali dirbti papildomai ir gauti didesnių pajamų. Atsakovo turtinė padėtis, jo nepilnamečių vaikų skaičius, sveikatos būklė nėra pagrindas mažinti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniu skundu atsakovas N. S. prašo Klaipėdos apygardos teismo  2008 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei E. S. 2 000 Lt neturtinės žalos.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Ieškovei, reikalaujančiai priteisti dukters sveikatos grąžinimui turėtas išlaidas, tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas, ginčydamas ieškovės R. S. dukros gydymui turėtas išlaidas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė teismui pateikė tik medicininius dokumentus ir nepateikė nei vieno finansinės atskaitomybės dokumento. Teismas neatsižvelgė, kad reabilitacinis gydymas taikytas naudojantis privačiomis paslaugomis ieškovės iniciatyva.

2. Teismas neteisingai paskaičiavo turtinės žalos dydį, pažeidė įrodymų įvertinimo principus. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės žodiniais parodymais. Išskyrus ieškovės paaiškinimus, byloje nėra įrodymų dėl masažų procedūrų atlikimo tankumo. Akupunktūros procedūras, nenurodžiusi jų trukmės, ieškovė nepagrįstai įrodinėjo valiutų keitimo čekiais. Nors ieškovė nurodė, kad nuomojo vežimėlį už 500 Lt per mėnesį, tačiau posėdyje šią sumą sumažino iki 300 Lt. Abejotina, kad visišką negalią turintis E. V. 6 mėn. nuomojo vežimėlį. Medicininiuose dokumentuose nenurodyta, kiek kartų per savaitę ir kaip ilgai turi būti lankomas baseinas.

3. Ieškovė nepateikė dokumentų dėl prarastų telefonų vertės. Naujai nupirktas telefonas nėra vaistai ar kita su sveikatos grąžinimu susijusi priemonė, kurią būtų paskyręs gydytojas, todėl jo pirkimo išlaidos negali būti priskiriamos prie ieškovės patirtų nuostolių, susijusių su dukros sveikatos grąžinimu.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kitą turtinės žalos atlyginimo dalį ginčijo konkrečiai neįvardindamas sumų bei medikamentų ir nepateikė prieštaravimus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas ginčijo visą 9 659,19 Lt išlaidų sumą. Išlaidos lovai, kompiuteriui su priedais negali būti vertintinos kaip gydymui būtinos išlaidos, todėl nepriteistinos. Iš pateiktų kvitų neaišku, kur ir kas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kur buvo vykstama su kelionių bilietais ir kokiu tikslu pilamas kuras bei ar perkami vaistai buvo paskirti gydytojo.

4. Teismo priteista neturtinė žala yra neprotingo dydžio. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybės, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, tačiau į ją turi būti atsižvelgta ir tai yra vienas iš pagrindų, turintis įtakos neturtinės žalos mažinimui. Teismas neanalizavo ir nepagrįstai ignoravo atsakovo argumentą dėl žalą padariusio asmens kaltės. Kadangi atsakovas nepadarė tyčinio smurtinio nusikaltimo asmeniui, o E. S. ir pats atsakovas patyrė sužalojimus dėl atsakovo KET pažeidimo, atsakovui turi būti taikomi žemesni ir ne tokie griežti žalos dydžio nustatymo kriterijai. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo turtinės padėties, išsilavinimo, sveikatos būklės bei pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir jų skaičių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės R. S. ir E. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai nustatė žalos dydį. Ieškovei buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, dėl ko ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kentėjo skausmus, jai buvo atliktos 5 operacijos, ji negalėjo bendrauti, 9 mėnesius savarankiškai judėti. Avarijos pasekmės jaučiasi ir dabar. Nusikaltimą atsakovas padarė būdamas girtas. Ieškinys pagrįstas medicininiais dokumentais, gydytojų pažymomis, kompensacijomis už vaistus, invalido vežimėlį, masažą, akinius ir kt.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Remiantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, įstatymas įtvirtino visiško žalos atlyginimo principą, pagal kurį asmeniui ar turtui padaryta žala, tame tarpe ir neturtinė, turi būti atlyginta visiškai, ir tai, kad žalą atlyginti privalo už ją atsakingas asmuo.

Šioje byloje įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad atsakingas už ieškovėms autoįvykio metu padarytą žalą asmuo yra atsakovas N. S. , kurio veiksmai, sukėlę autoįvykį, pripažinti nusikalstamais veiksmais. Be to, tuo pačiu teismo nuosprendžiu ieškovėms E. S. ir R. S. yra pripažinta teisė į civilinio ieškinio, kurio esmė – autoįvykio metu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, patenkinimą, o civilinio proceso tvarka perduotas tik klausimas dėl ieškinio dydžio. Šios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo N. S. nusikalstamų veiksmų pasekmių iš naujo neturi būti įrodinėjamos, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako (CPK 182 str. 1 d. 3 p.).

Ginčas šioje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią atsakovas, kaip atsakingas už žalą asmuo privalo atlyginti ieškovėms, dydžio.

Savo apeliaciniame skunde atsakovas pagrįstai nurodo, kad ieškovei R. S. , reikalaujančiai priteisti dukters sveikatos grąžinimui turėtas išlaidas, tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 str.). Tačiau negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad tik finansiniais dokumentais ieškovė galėjo įrodyti savo patirtas išlaidas dukters reabilitaciniam gydymui. Įrodymais civiliniame procese laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis, teismas konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ar atsikirtimus, ar kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Tie duomenys nustatomi šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 str. 2 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.   1 d.).

Byloje esanti specialisto išvada (t. 1, b.l. 15), medicininių dokumentų išrašai bei kopijos     (t. 1, b.l. 17-19) įrodo, kad ieškovei E. S. autoįvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Autoįvykio metu ieškovė patyrė šiuos sužalojimus: daugybines muštines ir pjautines žaizdas veido, nosies ir kaktos srityse, poodines kraujosrūvas nosies ir abiejų akių vokų srityse su nosies kaulų lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu, atvirą dešinio žastikaulio kūno apatinės dalies lūžį su perforacine žaizda žasto užpakaliniame paviršiuje, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžį, uždarą dešinio šlaunikaulio lūžį su lūžgalio poslinkiu į plotį, odos nubrozdinimus kairės kojos išorinės kulkšnies projekcijos srityje, kairės pėdos padikaulių apatinių galų lūžius. Akivaizdu, kad dėl tokių gausių sužalojimų, kurių dauguma yra sunkūs, ieškovei E. S. buvo būtinas ne tik ilgas ir sudėtingas gydymas, bet ir reabilitacija, kad galima būtų maksimaliai atstatyti sutrikdytas organizmo funkcijas. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina ieškovių teiginius, kad E. S. buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, kuriam buvo reikalingos įvairios procedūros, tame tarpe ir masažo, akupunktūros, vandens procedūros (t. 1, b.l. 17, 100), o po reabilitacinio gydymo gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai, taikant analogiškas procedūras (t. 1, b.l. 144). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta turinės žalos atlyginimo suma, iš esmės neginčija, kad ieškovei buvo reikalingos ir buvo atliekamos ieškinyje nurodytos procedūros, tačiau teigia, kad ieškovė nepateikė finansinių dokumentų bei kad reabilitacinis gydymas taikytas naudojantis privačiomis paslaugomis ir pačios ieškovės iniciatyva. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė naudojosi privačiomis paslaugomis, negali būti pagrindas atsisakyti tokias išlaidas atlyginti. Ieškovių išlaidas tiek procedūroms, tiek ir kitoms gydymo paslaugoms iš dalies patvirtina ir jų pateikti finansiniai dokumentai, kurie įrodo, kad būtent tuo metu, kai buvo atliekamos procedūros, ieškovė atliko finansines operacijas – konvertavo valiutą, pasiimdama iš banko įstaigų grynuosius pinigus litais, pakankamai didelėmis sumomis pasiimdavo grynuosius pinigus iš savo sąskaitos banke (t. 1, b.l. 145-154). Šios aplinkybės reiškia, kad ieškovė turėjo pakankamai didelių išlaidų. Kaip jau minėta, faktiniai bylos duomenys nustatomi ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Todėl vadovaudamasis tiek ieškovių paaiškinimais, tiek byloje pateiktais medicininiais dokumentais, tiek ir paminėtais finansiniais dokumentais, nustatęs, kad pagal sužalojimų pobūdį, kiekį ir sunkumą ieškovei E. S. buvo būtinas reabilitacinis gydymas, kuris apėmė ir masažo, akupunktūros bei vandens procedūras, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl patirtų sužalojimų organizmo gyvybinėms funkcijoms atkurti šios procedūros buvo paskirtos, būtinos ir atliktos, bei ieškovių patirtas išlaidas šioms procedūroms atlikti, atitinkamai jas sumažinęs, pagrįstai priteisė iš atsakovo, kaip atsakingo už padarytą žalą asmens. Toks teismo sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atitinkamai pagrįstai teismas priteisė 2 800 Lt ieškovių išlaidoms, patirtoms dėl invalido vežimėlio bei rankų, kojų ir stuburo įtvarų nuomos, nes pagal sužalojimų pobūdį yra akivaizdu, kad ieškovė E. S. negalėjo vaikščioti ir tokia medicininė įranga jai buvo reikalinga, o priteista suma yra protingo dydžio.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad ieškovė nepateikė dokumentų dėl prarastų telefonų vertės. Ieškinyje nurodyta, kad autoįvykio metu dingo du mobilaus ryšio telefonai – 274 Lt ir 119 Lt vertės, vietoj kurių nupirktas naujas 200 Lt vertės telefonas. Byloje yra pateiktos šių telefonų pirkimą patvirtinantys dokumentai – garantinių pažymų ir kasos kvitų nuorašai (t. 1, b.l. 62-66). Pažymėtina, kad ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė tik 200 Lt už naujai įsigytą telefoną, tuo tarpu ieškinio dalies dėl prarastųjų telefonų vertė priteisimo netenkino. Galima sutikti su apelianto teiginiu, kad naujai nupirktas telefonas nėra su sveikatos grąžinimu susijusi priemonė ir jo pirkimo išlaidos negali būti priskiriamos prie ieškovės patirtų nuostolių, susijusių su dukros sveikatos grąžinimu. Tačiau telefonai yra ieškovėms priklausantis turtas, prarastas autoįvykio, dėl kurio yra kaltas atsakovas, metu. Turto praradimas yra priskiriamas turtinei žalai. Todėl atsakovas, kaip atsakingas už žalą asmuo, turi atlyginti ir šią su turto praradimu susijusią turtinę žalą.

Apeliantas taip pat pagrįstai nurodo, kad išlaidos lovai, kompiuteriui su priedais negali būti vertintinos kaip gydymui būtinos išlaidos. Tačiau šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su autoįvykio pasekmėmis ir vertintinos kaip dėl atsakovo kaltės ieškovių patirti nuostoliai, nes vien patirtų sužalojimų pobūdis patvirtina ieškovių teiginį, kad speciali lova buvo būtina, o, ieškovei negalint lankyti mokyklos, kompiuteris buvo kaip būtina mokymosi priemonė. Akivaizdu ir tai, kad dėl gydymosi ligoninėje ir ambulatoriniu būdu ieškovė patyrė papildomas išlaidas vaistams, telefoniniams pokalbiams, transportui. Visų šių išlaidų faktą ir dydį ieškovės pagrindė pateiktais apmokėjimo dokumentais (t. 1, b.l. 27- 44, 55-61). Apelianto argumentai, kad iš pateiktų kvitų neaišku, kur ir kas naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kur buvo vykstama su kelionių bilietais ir kokiu tikslu pilamas kuras bei ar perkami vaistai buvo paskirti gydytojo, negali būti tinkamas ir pakankamas argumentas reikalavimui dėl šių išlaidų priteisimo atmesti, nes kitokiais dokumentais privačių kelionių ar pokalbių pagrįsti nėra galimybių, be to, atsakovas niekaip nepaneigė, kad ieškovių pirkti vaistai yra susiję su gydymu po autoįvykyje patirtų traumų. Pažymėtina, kad teismo priteista žalos atlyginimo suma minėtoms ieškovių išlaidoms padengti nėra didelė, yra tinkamai pagrįsta ir atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus.

Apeliantas taip pat nesutinka su priteista neturtinės žalos atlyginimo suma ir teigia, kad priteista neturtinė žala yra neprotingo dydžio, kad teismas neatsižvelgė į jo kaltės laipsnį bei turtinę padėtį, į tai, kad autoįvykio metu jis pats patyrė sužalojimus, išlaiko nepilnamečius vaikus.

Kaip jau minėta, neturtinės žalos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio antrosios dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybės, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teismingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, apeliantas pagrįstai teigia, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis nėra lemiamas kriterijus, tačiau į ją taip pat turi būti atsižvelgta.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei E. S. padarytos neturtinės žalos dydį, kurį privalo atlyginti atsakovas, pagrįstai atsižvelgė į jai padarytų sužalojimų sunkumą ir dėl to patirtą fizinį skausmą, dėl to atsiradusius dvasinius išgyvenimus, nerimą, judėjimo, bendravimo bei mokymosi apribojimus ir sunkumus, kitas svarbias tokios žalos dydžiui nustatyti aplinkybes. Tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę bei aplinkybę, kad jis turi nepilnamečių vaikų, nurodydamas, kad šios aplinkybės nėra pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimą. Iš tiesų, esminis žalos nustatymo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir patirti dvasiniai išgyvenimai, o šios aplinkybės nėra ir negali būti lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Tačiau į atsakovo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes atsižvelgti reikalauja įstatymas. Pažymėtina, kad, sprendžiant žalos atlyginimo vieniems visuomenės nariams klausimą, negali iš esmės nukentėti kitų visuomenės narių, nesusijusių su žalos padarymu, teisėti interesai. Be to, nustatant žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į susiklosčiusią teismų praktiką, nustatant neturtinę žalą, atsiradusią dėl analogiškų veiksmų.

Byloje esantys duomenys apie atsakovo sveikatą, turtinę bei šeiminę padėtį (t. 1, b.l. 75-76, 77-81, 82-83, 201) rodo, kad atsakovo pajamos yra mažos, jis turi du mažamečius vaikus, yra netekęs dalies darbingumo. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra pernelyg didelė ir ją išieškant nepagrįstai gali nukentėti atsakovo vaikų, kuriuos jis privalo išlaikyti ir kurie niekaip nėra susiję su žalos padarymu, teisėti interesai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl autoįvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo paprastai nustatoma mažesnė žalos atlyginimo suma, negu šioje byloje nustatė pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pakankamas ir teisingas neturtinės žalos, kurią ieškovė E. S. patyrė autoįvykio metu ir už kurį atsakingas avariją sukėlęs atsakovas, dydis yra 35 000 Lt, t.y. 50 % mažesnis, negu nustatė pirmosios instancijos teismas.

Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, netinkamai išaiškino materialinės teisės normą, reglamentuojančią neturtinės žalos nustatymą, todėl bylą iš dalies išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atitinkamai pakeičiama ir ta sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė žyminio mokesčio priteisimo valstybei klausimą (CPK 96 str. 1 d., 302 str.).

Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, nes pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindų nėra.

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, iš jo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str. 1d., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti.

Šiuo sprendimu iš N. S. E. S. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 35 000 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių litų), o valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki     1 588,48 Lt.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. S. 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                                                    Danutė Gasiūnienė

              Kazys Kailiūnas

              Donatas Šernas