Administracinė byla Nr. I3-5412-402/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01784-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 51.5; 55.1.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 19 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
šalims nedalyvaujant,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl administracinio akto panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“, priteisti iš atsakovės 3 500 Eur neturtinę ir 14 Eur turtinę žalą (b. l. 1–3).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2019 m. liepos 30 d. su skundu jis kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas atlyginti pareiškėjui padarytą 3 500 Eur neturtinę žalą ir 15 Eur turtinę žalą dėl Savivaldybės darbuotojų neraštingumo, aplaidumo, nenoro vykdyti galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau – ir Įstatymas). Tačiau Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“, kurį pasirašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, informavo pareiškėją, kad Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 27 d. jis kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Ginčų komisija), prašydamas įpareigoti Prienų rajono savivaldybę pateikti atsakymą apie sprendimo priėmimą dėl 2018 m. lapkričio 16 d. skundo. Prienų rajono savivaldybė, gavusi skundo kopiją, 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. (12.1)-R3-30 „Dėl kompensacijų“ nurodė pareiškėjui kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“.
Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. raštu „Dėl kompensacijų“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, kuris 2019 m. sausio 29 d. raštu Nr. (12.1)-R3-658 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“. Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. raštu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono merą, prašydamas perskaičiuoti kompensaciją nuo šių aplinkybių (neveikimo) atsiradimo dienos. 2019 m. sausio 29 d. skundu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą dėl socialinės paramos pareiškėjui skyrimo (neskyrimo). Nesulaukęs atsakymo, 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Ginčų komisiją. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.1)-R3-1038 informavo pareiškėją, kad jo 2019 m. sausio 29 d. skundas persiųstas uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. su skundu vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ apskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“.
Išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundą, Ginčų komisija 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 21R1-115/AG1-72/1-2019 panaikino Prienų rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (12.1)-R31701 „Dėl skundo persiuntimo“ ir įpareigojo Prienų rajono savivaldybę pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Prienų rajono savivaldybė 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22)R3-2186 „Dėl skundo“ nusprendė apskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Kadangi toks Savivaldybės sprendimas neatitiko reikalavimų, pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. dar kartą kreipėsi į Ginčų komisiją. Prienų rajono savivaldybė 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 nusprendė taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio. Tik savo atkaklumu pareiškėjas pasiekė, kad jam būtų taikomos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu reglamentuotos lengvatos, tačiau tai kainavo daug nervinės įtampos, sveikatos, sugaišo daug laiko ir nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. liepos 31 d. patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią atsakovė atsisako atlyginti.
Pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes Prienų rajono savivaldybės administracija nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos 1 d. neteisėtai veikė ir nevykdė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų. Dėl tokio Prienų rajono savivaldybės neteisėto veikimo nevykdant savo pareigų pareiškėjas nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos 1 d. patyrė didelį stresą, nervinę įtampą (patyrė neturtinę žalą), todėl tarp neteisėtų Prienų rajono savivaldybės veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 straipsnis). Mano, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje mokesčių mokėjimo srityje, pareiškėjui buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgus į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri buvo nevienkartinio pobūdžio ar momentinė (susirašinėjimas su Prienų rajono savivaldybe vyko nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), už pareiškėjo patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu bei turtinė žala (pašto siuntų, kelionės išlaidos). Prašė skundą patenkinti.
Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjo P. J. skundu kaip nepagrįstu nei teisės normomis, nei faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas skunde išdėstė visas faktines aplinkybes, kurios yra teisingos. Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, susirašinėjimo ir pan., negalima konstatuoti, kad tai pareiškėjui kainavo daug nervinės įtampos ir laiko, ir dėl to jam turi būti priteista turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas skunde tik elementariai apsiribojo bendromis frazėmis apie patirtą neturtinę žalą, kurią neva sukėlė nervinė įtampa, didelis stresas, nepatogumai, neigiami išgyvenimai, jų visai nekonkretizuojant, o tuo labiau nepateikė dėl to jokių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė neturtinės ir turtinės žalos įrodymų. Mano, kad taip pat visiškai nepagrįstas pareiškėjo P. J. prašymas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“. Minėtame rašte aiškiai išdėstyta, kad, atsakydama į P. J. skundą „Dėl neturtinės žalos“, Prienų rajono savivaldybės administracija neturi jokio teisinio pagrindo jo prašomai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Atkreipė dėmesį, kad tiek P. J. 2019 m. liepos 30 d. skunde „Dėl neturtinės žalos“, tiek šiame skunde teismui jo prašymai yra visiškai abstraktūs, neįrodyti jokiomis priemonėmis, todėl negali būti tenkinami.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prienų vandenys“ atsiliepime į skundą (b. l. 168) pažymėjo, kokiais duomenimis vadovaujantis apskaičiuojamos kompensacijos.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašto Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“, kuriame išdėstyta, kad, atsakydama į P. J. skundą „Dėl neturtinės žalos“, Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo jo prašomai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo, ir dėl turtinės ir neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų neapskaičiavus geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijos, atlyginimo priteisimo.
Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. lapkričio 16 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą dėl geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijų apskaičiavimo, prašydamas priimti sprendimą, kad pagal Įstatymo reikalavimus būtų perskaičiuotos išlaidos ir kompensacijos nuo Įstatymo redakcijos įsigaliojimo (b. l. 93).
Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. (12.1)-R3-30 „Dėl kompensacijų“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos 38–40 punktais, nurodė, jog kompensacijas apskaičiuoja akcinė bendrovė „Prienų šilumos tinklai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“, todėl dėl kompensacijų apskaičiavimo prašė kreiptis į minėtas bendroves (b. l. 25).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 21R1-11(AG1-1/11-2019) bylą pagal pareiškėjo skundą dėl atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2018 m. lapkričio 16 d. skundą Nr. GP-542 nutraukė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-1/11-2019).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. raštu „Dėl kompensacijų“ vėl kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą (b. l. 27), kuris 2019 m. sausio 23 d. raštu Nr. (12.1)-R3-658 „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė akcinei bendrovei „Prienų šilumos tinklai“ (b. l. 28).
Pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. raštu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas perskaičiuoti kompensaciją nuo šių aplinkybių (neveikimo) atsiradimo dienos. 2019 m. sausio 29 d. skundu „Dėl kompensacijų“ kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti motyvuotą atsakymą dėl socialinės paramos pareiškėjui skyrimo (neskyrimo) (b. l. 23). Savivaldybės meras 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. (12.1)-R3-1038 „Dėl skundo persiuntimo“ informavo pareiškėją, kad jo 2019 m. sausio 29 d. skundas persiųstas uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ (b. l. 21).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 21R1-68(AG1-34/11-2019) byloje pagal pareiškėjo P. J. 2019 m. kovo 4 d. skundą dėl atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos neveikimo ir įpareigojimo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. skundą „Dėl kompensacijų“ (reg. Nr. GP-48) pareiškėjo skundą atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-34/11-2019).
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą, įpareigojantį uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ apskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Prienų rajono savivaldybės meras 2019 m. gegužės 14 d. raštu „Dėl skundo persiuntimo“ pareiškėjo skundą persiuntė uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ (b. l. 19).
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 20 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui dėl Prienų rajono savivaldybės mero 2019 m. gegužės 14 d. rašto „Dėl skundo persiuntimo“ panaikinimo (b. l. 17, 18).
Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 21R1-115(AG1-72/11-2019) panaikino Prienų rajono savivaldybės 2019 m. gegužės 14 d. raštą Nr. (12.1)-R31701 „Dėl skundo persiuntimo“ ir įpareigojo Prienų rajono savivaldybę pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą nagrinėti iš naujo (b. l. 10–16) (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-72/11-2019).
Prienų rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 21R1-115(AG1-72/11-2019), pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą Nr. GP-273, 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22) R3-2136 „Dėl skundo“ nusprendė prašyti uždarąją akcinę bendrovę „Prienų vandenys“ perskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėn. (b. l. 94).
Pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui dėl Prienų rajono savivaldybės 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (7.22) R3-2136 „Dėl skundo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (b. l. 8).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 21R1-163(AG1-95/11-2019) pareiškėjo P. J. 2019 m. liepos 3 d. skundą atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-95/11-2019).
Prienų rajono savivaldybės administracija 2019 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2246 „Dėl kompensacijos taikymo už šaltą vandenį“, atsižvelgdama į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 21R1-115(AG1-72/11-2019) ir išnagrinėjusi pakartotinai pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją, kad geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacija nuo 2018 m. lapkričio mėnesio pareiškėjui bus perskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 6 punktu. Taip pat nusprendė Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 21 d. raštą Nr. (7.22)R3-2136) „Dėl skundo“ laikyti negaliojančiu (b. l. 9).
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 21R1-164(AG1-99/11-2019) pareiškėjo P. J. 2019 m. liepos 15 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. (12.1)R3-2246 „Dėl kompensacijos taikymo už šaltą vandenį“, atmetė (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-95/11-2019).
Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. su skundu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, prašydamas atlyginti pareiškėjui padarytą 3 500 Eur neturtinę žalą ir 15 Eur turtinę žalą dėl Savivaldybės darbuotojų neraštingumo, aplaidumo, nenoro vykdyti galiojančius teisės aktus (Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą) (b. l. 5, 6).
Prienų rajono savivaldybės administracija, atsakydama į pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 31 d. raštu Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“, kurį pasirašė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, pavaduojantis administracijos direktorių, informavo pareiškėją, kad Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo nei turtinei, nei neturtinei žalai atlyginti, nes ji nėra pagrįsta (b. l. 4).
Dėl skundžiamo rašto panaikinimo
Pareiškėjas prašo panaikinti 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (12.1)R3-2619 kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Pareiškėjo skundo dalis dėl rašto panaikinimo tenkintina.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.). Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Pareiškėjas pateikdamas 2019 m. liepos 30 d. skundą (b. l. 5–6) atsakovei iškėlė daug klausimų. Pažymėjo, jog jis daug kartų kreipėsi į atsakovę dėl jam priklausančios kompensacijos dydžio apskaičiavimo ir taikymo, tačiau būtent dėl atsakovės darbuotojų netinkamo funkcijų atlikimo ilgą laiką jam kompensacija taikoma nebuvo. Pareiškėjas skunde atsakovei nurodė visą susirašinėjimo ir ginčų su atsakove istoriją, teigė, jog atsakovės darbuotojai veikė netinkamai, neatliko savo pareigų, dėl to jų veiksmai neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl prašė atlyginti jam neturtinę ir turtinę žalą. Atsakovė skundžiamu raštu į visus pareiškėjo argumentus atsakė vienu sakiniu, jog, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. skundą „Dėl neturtinės žalos“, informuoja, kad Prienų rajono savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nes ji nėra pagrįsta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. rašto Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ turinį ir kitus bylos rašytinius duomenis, daro išvadą, kad skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos), VAĮ 3 straipsnio 13 punkte (išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) įtvirtinto išsamumo principo bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35 punkto reikalavimų, nes yra nei teisiškai, nei faktiškai nepagrįstas, jame nenurodytos visos pareiškėjo 2019 m. liepos 30 d. prašymo (skundo) dėl žalos atlyginimo nagrinėjimui įtakos turėjusios aplinkybės ir konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovė rėmėsi priimdama prašomą panaikinti raštą, todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštas Nr. (12.1)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“ prieštarauja bendriesiems teisės principams, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nedera su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis. Taigi, skundžiamas atsakovės atsakymas į pareiškėjo skundą yra visiškai nemotyvuotas, jame nenurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovė priimdama skundžiamą raštą. Tokį atsakovės atsakymą pareiškėjui laikyti teisėtu nėra teisinio pagrindo, todėl ši pareiškėjo skundo dalis yra pagrįsta ir tenkintina, skundžiamas raštas panaikintinas.
Dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Prienų rajono savivaldybės administracijos veiksmų jis patyrė 15 Eur turtinę ir 3 500 Eur neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (kuomet atsakovė atsisakė atlyginti patirtą žalą), nes jam nebuvo skaičiuojama geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacija nuo 2015 m., dėl kurios apskaičiavimo turėjo nuolat rašyti prašymus atsakovei ir skundus Lietuvos administracinių ginčų komisijai, dėl to jis patyrė daug streso ir išgyvenimų, nervinės įtampos, pablogėjo sveikata.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 4 dalimis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-684/2013).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 43 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų yra socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, teikimas. Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Paramos įstatymas). Pagal Paramos įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Paramos įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos) yra viena iš piniginės socialinės paramos rūšių. To paties Paramos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad geriamojo vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį. Paramos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojama geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, apskaičiuojant geriamojo vandens išlaidas, geriamojo vandens sąnaudos įvertinamos pagal nustatytas tiekėjų kainas, o 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte – geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį.
Vykdydama VSĮ 6 straipsnio 43 punkte numatytą funkciją, Prienų rajono savivaldybės taryba 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 „Dėl Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodiką (toliau – ir Aprašas) (b. l. 59–80).
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensacijas Prienų rajono savivaldybės administracija teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Vykdant savarankiškąją Prienų rajono savivaldybės administracijos funkciją, kompensacija teikiama taikant Aprašo nuostatas tiek, kiek kompensacijos teikimo nereglamentuoja Paramos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal Aprašo 21.3 punktą, geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį. Aprašo 39 punkte nustatyta, kad kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą, geriamąjį vandenį ir karštą vandenį apskaičiuoja juridiniai asmenys, su kuriais sudarytos sutartys dėl kompensacijų apskaičiavimo. 2015 m. sausio 30 d. buvo sudaryta ir pasirašyta Prienų rajono savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės „Prienų vandenys“ sutartis Nr. 19.281-D1-2015/109, kuri minėtą Aprašo nuostatą ir įgyvendina (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. 21R1-115(AG1-72/11-2019) (prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-34/11-2019, b. l. 18–20).
Nagrinėjamu atveju pagal VSĮ 6 straipsnio 43 punktą, Paramos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį (geriamojo vandens išlaidos – geriamojo vandens ir nuotekų kiekių, padaugintų iš jų kainų bei pardavimo veiklos sąnaudų (išlaidų), suma, įskaitant pridėtinės vertės mokestį), 4 straipsnio 4 dalį ir Aprašo 4 punktą, už piniginės socialinės paramos teikimą (savarankiškoji savivaldybių funkcija) yra atsakinga atsakovė Prienų rajono savivaldybė. Veikdama pagal priskirtą kompetenciją, atsakovė privalo užtikrinti pareiškėjo teisę gauti tinkamai apskaičiuotas kompensacijas. Todėl būtent atsakovei kyla pareiga išsiaiškinti, ar uždaroji akcinė bendrovė „Prienų vandenys“ tinkamai vykdo 2015 m. sausio 30 d. sutartį Nr. 19.281-D1-2015/109 ir kompensacijas apskaičiuoja vadovaudamasi Paramos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat Aprašo 42 punkto nuostatomis (informacija apie apskaičiuotas kompensacijų sumas ir paraiškas pateikiama Socialinės paramos skyriui sutartyse nustatyta tvarka už kiekvieną praėjusį mėnesį), tinkamai atsakyti pareiškėjui į jo skunduose keliamus klausimus, tačiau pagal Aprašo 39 punktą atsakovei nekilo pareiga apskaičiuoti kompensacijos už geriamąjį vandenį (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimuose taip pat nėra konstatuota, jog atsakovė turi pareigą apskaičiuoti kompensaciją už geriamąjį vandenį).
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Iš pareiškėjo skundo argumentų aiškiai matyti, jog pareiškėjas patirtą žalą sieja su aplinkybe, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti (netinkamai taikė (įstatymą, Aprašą), dėl to ilgą laiką pareiškėjui buvo nepagrįstai atsisakyta teikti geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensacijas, be to, tokiu atsisakymu padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovės veiksmų neteisėtumą pareiškėjas taip pat grindė aplinkybe, kad Prienų rajono savivaldybės administracija tik po Ginčų komisijos 2019 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 21R1-115(AG1-72/11-2019), kuriuo buvo įpareigota pareiškėjui atsakyti į jo skundą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė sprendimą nuo 2018 m. lapkričio mėn. perskaičiuoti pareiškėjui geriamojo vandens ir nuotekų išlaidų kompensaciją. 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas dar kartą kreipėsi į Ginčų komisiją, o 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 Prienų rajono savivaldybė nusprendė taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio.
Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į atsakovę siekdamas, jog būtų perskaičiuotos kompensacijos. Kaip minėta anksčiau, atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kurios įpareigoja atsakovę priimti aiškius, teisėtus, motyvuotus, pagrįstus teisės normomis ir nesuteikiančius galimybės elgtis dviprasmiškai sprendimus.
Pareiškėjas pakankamai ilgą laiko tarpą, nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. liepos 3 d. (kuomet atsakovė atsisakė atlyginti patirtą žalą), susirašinėjo su atsakove jam rūpimu klausimu, kreipėsi į Ginčų komisiją, iki pasiekė rezultatą, t. y. iki Prienų rajono savivaldybė 2019 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. (7.22)R3-2186 nusprendė apskaičiuoti pareiškėjui kompensacijas nuo 2018 m. lapkričio mėnesio. Kadangi toks Savivaldybės sprendimas neatitiko reikalavimų, pareiškėjas 2019 m. liepos 3 d. dar kartą kreipėsi į Ginčų komisiją. 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 Prienų rajono savivaldybė nusprendė taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio.
Taigi, iš susiklosčiusios situacijos aiškiai matyti, jog atsakovės darbuotojai neveikė taip, kaip jiems priskirta teisės aktais. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Prienų vandenys“ yra savarankiška akcinio kapitalo įmonė, kurios visos akcijos priklauso Prienų rajono savivaldybei. Bendrovės pagrindinė veikla – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti: 1) įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas (prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. [...]“. Pagal VAĮ 41 straipsnio 1 dalį UAB „Prienų vandenys“ viešojo administravimo įgaliojimai nėra suteikti, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo vadovautis VAĮ 14 straipsnio 5 dalimi ir priimti 2019 m. gegužės 14 d. sprendimą persiųsti pareiškėjo 2019 m. gegužės 9 d. skundą nagrinėti UAB „Prienų vandenys“.
Kita vertus, net ir atsižvelgiant į ilgą pareiškėjo prašymo nagrinėjimo laiką bei nustačius, jog pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl, 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (12.1)R3-2493 nusprendus taikyti pareiškėjui kompensaciją už šaltą vandenį nuo 2015 m. sausio mėnesio, atsakovė nagrinėjamoje byloje ir vėl priima nemotyvuotą ir teisės aktais nepagrįstą sprendimą, taip pažeisdama pareiškėjo teises. Tokį atsakovės darbuotojų elgesį galima traktuoti kaip savo pareigų nevykdymą ir jis negali būti laikomas teisėtu.
Vadovaujantis VAĮ 1 straipsniu, pareiškėjas turi teisę į pagrįstą ir objektyvų jo prašymų ir skundų nagrinėjimą. VAĮ imperatyviai įpareigoja viešojo administravimo instituciją išsamiai ir visiškai išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl visų jame keliamų klausimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir nepateikė dėl jo sprendimo, atitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Taigi, jeigu atsakovė tinkamai būtų išnagrinėjusi pareiškėjo pirmąjį prašymą, būtų ir pareiškėjas, ir pati atsakovė išvengusi konfliktinės situacijos ir beprasmio bylinėjimosi, todėl būtent atsakovės darbuotojų veiksmai (netinkamas pareiškėjo prašymų nagrinėjimas) sukėlė konfliktinę situaciją, pareiškėjas buvo įtrauktas į beprasmį susirašinėjimą dėl jam rūpimo klausimo neišsprendimo.
Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos itin jautrioje paramos nepasiturintiems asmenims teikimo srityje, šioje byloje skundžiamu raštu ir pareiškėjo prašymų ilgo laiko neišnagrinėjimu (susirašinėjimas su Prienų rajono savivaldybe vyko nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), jam buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Iš į bylą pateiktų Prienų ligoninės medicinos dokumentų išrašų apie pareiškėjo sveikatos būklę matyti, kad pareiškėjas 2 tipo cukriniu diabetu serga nuo 2016 m., todėl bet kokios neigiamos emocijos, išgyvenimai turi neigiamos įtakos pareiškėjo sveikatai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo jam atlyginti neturtinę žalą (3 500 Eur). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nustatytų pažeidimų mastą, į tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jo sveikata ginčo laikotarpiu žymiai pablogėjo, ši pareiškėjo skundo dalis tenkintina iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina. Pareiškėjui priteistinas 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 15 Eur atlyginimą turtinės žalos, nurodydamas, jog ją sudaro išlaidos popieriui, vokams, paštui, kopijoms, kelionių ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos patirtos turtinės išlaidos turi būti pagrįstos įrodymais (kvitais, čekiais, pavedimais ar kt.). Pareiškėjas skunde nenurodo, kokią sumą ir už kokias paslaugas ar prekes jis sumokėjo. Iš byloje esamų skundų ir su jais pateiktų kvitų kopijų matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 2,0 Eur (b. l. 8), 1,5 Eur (b. l. 17) ir 1,5 Eur (b. l. 24), iš viso 5 Eur. Kitų įrodymų byloje nepateikta, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas visa apimtimi neįrodė jam padarytos turtinės žalos, todėl skundas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina 5 Eur suma.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Matyti, jog pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, tačiau pareiškėjas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl šis klausimas byloje nenagrinėjamas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 31 d. raštą Nr. (121)R3-2619 „Dėl neturtinės žalos atlyginimo“.
Priteisti pareiškėjo P. J. naudai iš atsakovės Prienų rajono savivaldybės administracijos 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos ir 5 (penkių) eurų turtinės žalos atlyginimą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Jolanta Medvedevienė
Ramūnas Šarka
Natalja Zelionkienė