Teikimas Nr. T-190-416/2022

                                           Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00344-2011-1

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.  

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 1 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė:

Komisijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 81/04-298 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas 9 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Pataisos namuose dalyvauja visuomeninėje veikloje, laisvalaikio praleidimo būdai nesukuria nusikalstamų situacijų. Asmuo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Sugeba prisitaikyti prie esamos situacijos, palaiko gerus santykius su kitais nuteistaisiais ir pataisos namų darbuotojais, nepastebėtas darant neigiamą įtaką. Išėjęs iš pataisos namų turės kur gyventi. Palaiko ryšius su artimaisiais. Neturi vykdomųjų raštų dėl priteistų ieškinių ar kitų finansinių įsipareigojimų. Per laikotarpį nuo ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo įvykdė visas Komisijos skirtas rekomendacijas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė.

Nutarimas netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. K. teistas 2011-12-27 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 13 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2011-09-09, bausmės pabaiga – 2024-09-09. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 5 mėnesiai 23 dienos. 

Nuteistasis bausmę atlieka už itin sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas padarytas nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio savo sugyventinės atžvilgiu. Šis teistumas nuteistajam nėra pirmas, jis anksčiau buvo teistas 5 kartus. Ankstesni nusikaltimai yra susiję su sunkiais ir apysunkiais kūno sužalojimais. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis taip pat atlieka jau net ketvirtą kartą, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo smurtinį nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis praeityje įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo galimų savo veiksmų pasekmių. Pavartojus alkoholį, lengvai prarasdavo kontrolę, naudodavo agresiją kitų asmenų atžvilgiu. Kai jausdavo pyktį, nesugebėdavo nusiraminti ir prarasdavo kontrolę iki tol, kol neišreikšdavo savo pykčio. Dažnai dėl savo problemų kaltino kitus. Problemų sprendimui naudojo fizinę agresiją. Nuteistojo tikslai abstraktūs, pernelyg pabrėžia asmeninį patyrimą it paskutinius įvykius. Rodo daug neapykantos teisinei sistemai i r jos valdomiems organams. Teigia, kad nori būti visuomenės dalimi, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Visa tai, kas išdėstyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis būdamas laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis.

Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti 4 kriminogeniniai veiksniai, dėl kurių išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika: teisės pažeidimai (būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, įvykdęs sunkų smurtinį nusikaltimą), piktnaudžiavimas alkoholiu (praeityje turėta alkoholio vartojimo problema, smurtiniai nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu), menkas išsimokslinimas ir žemas intelekto lygis (daro įtaką nusikalstamumui ir smurtiniam elgesiui, vidiniai individualūs bruožai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2015-11-13 atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika – 44 balai. 2021-08-23 atliktas vertinimas parodė žemą riziką, t. y. 39 balus. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis per beveik 6 metus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažino tik 5 balais.

Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones – dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, šiuo metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, kad jis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, per visą bausmės laikotarpį yra 9 kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą, neturi priteistų ieškinių. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas konstatuoja, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu, vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl 2022 m. kovo 10 d. Komisijos nutarimas Nr. 81/04-298 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam netvirtintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. kovo 10 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-298 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K.

Nutartis per 7 dienas nuo jis gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                             Laimondas Noreika