Teikimas Nr. T-735-1165/2022

Baudžiamoji byla Nr. 1-1949-240/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16248-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė, 

sekretoriaujant Karolinai Venslovaitytei,

dalyvaujant prokurorams Daliai Pangonienei, Vidui Kilinskui,

nuteistajam M. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Virginijaus Kučinsko teikimą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi nuteistajam M. Z.

Teismas

n u s t a t ė :

M. Z. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bei nesumokėta 753,20 Eur dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 753,20 Eur dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, M. Z. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskacija. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d.

Kauno apylinkės teisme 2022 m. balandžio 6 d. gautas antstolio Virginijaus Kučinsko teikimas dėl M. Z. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu. Teikime nurodoma, kad 2020 m. spalio 16 d. priimtas vykdyti 2020 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1949-240/2019, kuriuo skolininkui M. Z. paskirta 2 753,20 Eur dydžio bauda. Nuo vykdomojo dokumento pateikimo datos – nuo 2020 m. spalio 16 d. iki teikimo pateikimo teismui dienos reguliariai buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, gaunamos pajamos. Skolininkas neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų kredito įstaigose taip pat nelaiko. Skolininkas šiuo metu negauna pajamų, į kurias būtų galima nukreipti priverstinį baudos išieškojimą, skolos gera valia nedengia.

Nuteistasis M. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su antstolio teikimu sutinka, norėtų, kad baudos bausmė būtų pakeista į viešuosius darbus. Dirbo iki sausio mėnesio, darbdavys jam sakė, kad viską sumokėjo, darbo užmokestis anksčiau siekė 500–600 Eur. Šiuo metu pas antstolį yra tik ši byla. Apie porą metų dirbo oficialiai statybų įmonėje. Nežino, kiek buvo išieškoma, jam tik buvo pasakyta, jog ateina laiškai, kuriuos reikia apmokėti. Neatsimena, ar nuosprendžio kopija jam buvo įteikta, savanoriškai pats nieko nemokėjo, nes neturėjo pakankamai pinigų. Jo išlaidas sudaro kelionės, cigaretės, 200 Eur nuoma, išlaikymas vaikui, kuris sudaro apie 150 Eur per mėnesį. Viską išskaičiavus jam likdavo apie pora šimtų eurų, savo būsto neturi. Toks jo elgesys buvo paremtas jo finansine padėtimi, neturi įgijęs jokios specialybės, ankstesnė veikla taip pat buvo susijusi su statybomis, dirbo užsienyje, šiuo metu ieškosi darbo. Dabar nedirba, nes jo atžvilgiu vyksta teisminiai procesai, o kai viskas baigsis, žada išvažiuoti į užsienį, galvoja kreiptis pas buvusį darbdavį. Kalbėjo su bendrovės vadovu ir paaiškėjo, jog įvyko nesusipratimas, nes jis manė, kad įmokas moka bendrovės vadovas, o pastarasis manė, kad įmokas moka nuteistasis pats.

Prokurorė siūlė antstolio teikimą tenkinti, kadangi nuteistasis pats sutiko, kad bauda būtų pakeista į kitą baudos rūšį, taip pat jis neturi darbo ir pageidauja vykti dirbti į užsienį.

Antstolis teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai šaukimą išsiunčiant el. paštu (b. l. 177). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, todėl byla išnagrinėta antstoliui nedalyvaujant.

Teikimas tenkinamas iš dalies.

BPK 352 straipsnyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir BK 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Taigi, kaip matyti, baudžiamasis įstatymas konkrečiai reglamentuoja ir išskiria du atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme: vienu atveju privalo būti nustatyta, kad asmuo neturi galimybės sumokėti baudą, tačiau sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 47 straipsnio 7 dalis); kitu atveju turi būti nustatyta, kad nuteistasis vengia savo noru sumokėti jam paskirtą baudą, o galimybių ją išieškoti priverstinai nėra (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Susipažinus su teismui pateikta antstolio Virginijaus Kučinsko vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 753,20 Eur dydžio baudos iš nuteistojo M. Z. išieškojimo, nustatyta, kad priverstinio bausmės vykdymo procesas vykdomas nuo 2020 m. spalio 16 d. ir per šį laikotarpį antstolis, vykdydamas baudos išieškojimą patikrino Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis, Įtariamųjų, kaltinamųjų nuteistųjų registrą, antstolių informacinę sistemą, SODRA duomenų bazę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos iki teikimo pateikimo teismui dienos bauda nebuvo sumokėta savanoriškai ir nebuvo išieškota priverstinai. Teismui antstolio pateikta medžiaga patvirtina, kad M. Z. piniginių lėšų banko sąskaitose, o taip pat kilnojamojo, nekilnojamojo ar kitokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

Teismas, spręsdamas, ar nuteistasis M. Z. piktybiškai vengia sumokėti paskirtą baudą, atsižvelgia į tai, jog vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalėjimas išieškoti baudos pats savaime dar nerodo nuteistojo vengimo ją sumokėti, nes piniginės baudos nuteistasis gali nesumokėti ir dėl to, kad neturi lėšų (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 1S-243-651/2015). Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, yra darbingas, tačiau šiuo metu niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi pastovaus darbo, o iš ankstesnių darboviečių gaudavo ganėtinai nedideles ir nereguliarias pajamas. Asmuo yra nevedęs, nevengia savo noru sumokėti baudą, tačiau jos nesumokėjo, kaip pats nurodė teismo posėdyje, todėl, kad neturi pakankamai lėšų, taip pat turi nepilnametę išlaikytinę, kuriai pagal sutarimą reikia mokėti iki 150 Eur per mėnesį. Taip pat, kadangi nuteistasis neturi savo nekilnojamojo turto, todėl jam tenka pareiga mokėti nuomą už šiuo metu turimą gyvenamąjį būstą. Šios aplinkybės rodo, kad net jeigu M. Z. ir susirastų darbą, padengti visą įsiskolinimą jam būtų finansiškai sudėtinga. Teismo vertinimu, ne nuteistojo piktybiškumas, o būtent šios aplinkybės labiausiai ir lėmė tai, kad jis neturi galimybės sumokėti nuosprendžiu jam paskirtos baudos. Tai, kad nuteistasis teismo posėdžio metu išreiškė pageidavimą atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas vertina kaip jo norą keisti savo gyvenimo būdą bei įvykdyti jam paskirtą bausmę. Manytina, kad būtent paskyrus viešųjų darbų bausmę bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nors antstolio teikime formuluojant prašymą baudos bausmę nuteistajam prašoma pakeiti laisvės apribojimo bausme, tačiau kaip teisinis teikimo pagrindas nurodoma ne tik BK 47 straipsnio 8 dalis, bet ir BK 47 straipsnio 7 dalis, numatanti galimybę baudos bausmę pakeisti viešųjų darbų bausme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolio teikimas tenkinamas iš dalies ir, nenustačius nuteistojo vengimo vykdyti jam paskirtą bausmę, M. Z. paskirta bauda keistina viešųjų darbų bausme (BK 47 straipsnio 7 dalis).

BK 46 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu M. Z. bauda paskirta už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo bei BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, o ankstesniu, tai yra 2017 m. lapkričio 7 d., baudžiamuoju įsakymu – už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nuteistajam buvo subendrintos apėmimo būdu, taigi už nusikaltimą skirtai bausmei visiškai apimant bausmę, skirtą už baudžiamąjį nusižengimą, o ankstesniu nuosprendžiu M. Z. teistas už nusikaltimo padarymą, todėl jam paskirta baudos bausmė gali būti pakeista viešaisiais darbais, nustatant jų atlikimo laiką, kuris numatytas už nusikaltimų padarymą (ne ilgesnį nei 480 valandų).

BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms. Nuteistasis yra nesumokėjęs 2 753,20 Eur dydžio baudos, kuri jam skirta 40 MGL dydžio baudą (kai 1 MGL prilyginamas 50 Eur) visiškai subendrinus su 20 MGL (kai 1 MGL buvo prilyginamas 37,66 Eur) dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, kad bauda kita bausmės rūšimi keičiama įvertinant MGL, bet ne jo piniginės išraiškos, santykį su kitos rūšies bausme, todėl, vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, M. Z. paskirta bauda keistina į 360 valandų viešųjų darbų bausmę (60 MGL x 6 val. viešųjų darbų). Nuteistasis M. Z. įpareigotinas viešųjų darbų bausmę atlikti per 12 mėnesių, dirbant po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, teismas

n u t a r i a :

Antstolio Virginijaus Kučinsko teikimą tenkinti iš dalies.

M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 2 753,20 Eur dydžio baudą, pakeisti į viešuosius darbus 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 360 (tris šimtus šešiasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                           Vita Padriezaitė