Civilinė byla Nr. e2A-354-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01054-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.2; 3.4.1.11.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SE Capitalia ieškinį atsakovams E. M. ir R. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „ELMO technologijos“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas SE Capitalia kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų E. M. ir R. M. 54 281,21 Eur skolą, 2 415,51 Eur delspinigius, 569,18 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ELMO technologijos“ 2021 m. vasario 3 d. sudarė paskolos sutartį 12038-4-LT (toliau – paskolos sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo paskolos gavėjai suteikti 77 850 Eur paskolą. Ieškovas sudarė: su atsakove E. M., kuri yra paskolos gavėjo vadovė, 2021 m. vasario 3 d. laidavimo sutartį 12038-4-LT-G1 (toliau – ir laidavimo sutartis), o su atsakovu R. M. – 2021 m. vasario 3 d. laidavimo sutartį 12038-4-LT-G2 (toliau kartu – ir laidavimo sutartys).
3. Paskolos gavėjai UAB „ELMO technologijos“ netinkamai vykdžius paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, už susidariusį įsiskolinimą pagal laidavimo sutartis kartu su paskolos gavėja solidariai yra atsakingi atsakovai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai – ieškovo naudai priteisė solidariai iš atsakovų 54 281,21 Eur skolą, 2 415,51 Eur delspinigius, 569,18 Eur išieškojimo išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė lygiomis dalimis 1 580 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 790 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitę su ieškovu ar ginčiję prievolės atsiradimo pagrindą. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė ar laiduotojai būtų ginčiję paskolos sutarties sąlygas, paskolos suteikimo faktą, taip pat nėra įrodymų apie gautos paskolos grąžinimą pagal minėtą sutartį. Atsižvelgdamas į tai, kad laiduotojai pagal laidavimo sutartį atsako ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėja, teismas priėjo išvadą, jog ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiama 54 281,21 Eur skola, 569,18 Eur išieškojimo išlaidos (paskolos sutarties 4.2 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė savo prievolės neįvykdė, ieškovo reikalavimą priteisti 2 415,51 Eur delspinigių teismas tenkino visiškai pagal paskolos sutarties 2.5 punktą.
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą preliminarų sprendimą, taip pat papildomai priteisė iš atsakovų E. M. ir R. M. lygiomis dalimis 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 325 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismas konstatavo, kad skolininkė ar laiduotojai neginčijo paskolos sutarties sąlygų, paskolos suteikimo fakto, taip pat nėra įrodymų apie gautos paskolos grąžinimą pagal minėtą sutartį ir priėjo išvadą, jog laiduotojai pagal laidavimo sutartis atsako ta pačia apimtimi, kaip ir paskolos gavėja. Teismas vertino, kad nėra pagrindo mažinti delspinigių dydį, kurį ieškovas skaičiavo už negrąžintą paskolos dalį (54 281,21 Eur) nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki ieškinio pareiškimo dienos, taikydamas 0,05 proc. delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną vėluojamą dieną, tarifą. Byloje pateiktas delspinigių paskaičiavimas patvirtina ieškovo prašomų priteisti iš atsakovų delspinigių dydžius, kurių atsakovai nenuginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniame skunde atsakovė E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ieškovo ir UAB „ELMO technologijos“ 2021 m. vasario 3 d. sudaryta paskolos sutartis 12038-4-LT (toliau – ir paskolos sutartis), kuria pagal paskolos sutarties 1.1 punktą ieškovas įsipareigojo paskolos gavėjai suteikti 77 850 Eur paskolą, buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines ieškovo parengtas sąlygas. Tai buvo nustatyta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ne tik paskolos sutartis, tačiau ir susitarimai dėl laidavimo buvo sudaryti prisijungimo būdu pagal ieškovo parengtas sąlygas, todėl, kylant ginčui ar siekiant tinkamai aiškinti šių sutarčių ir (arba) susitarimų sąlygas, jos turi būti aiškinamos atsakovės, kaip sutartį sudariusios prisijungimo būdu, naudai. Trečiasis asmuo prievolę pagal sudarytą paskolos sutartį turėjo įvykdyti iki 2022 m. balandžio 15 d., taigi, būtent šią dieną suėjo prievolės, už kurią laidavo atsakovė, vykdymo terminas.
6.2. Ieškovas turėjo ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 15 d. pateikti ieškinį laiduotojams, tačiau tą padarė tik 2022 m. rugpjūčio 23 d., taigi ženkliai praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.88 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą (kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio). Ieškovas neatskleidė ir nenurodė, dėl kokių priežasčių praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą. Bet kuriuo atveju šio termino pažeidimas yra pagrindas atmesti ieškovo atsakovei keliamus reikalavimus.
6.3. Atsakovė nesutinka su teismo priteistu delspinigių dydžiu, taip pat kitų priteistų sumų dydžiu. Ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje paskolos sutartyje buvo numatytas 0,25 proc. delspinigių dydis už kiekvieną uždelstą dieną. Tokį delspinigių dydį ieškovas trečiajam asmeniui (taip pat ir atsakovei) taikė iki ieškinio pareiškimo dienos. Po pareikšto ieškinio ieškovas taikė jau 0,05 proc. delspinigių dydį. Taigi, atsakovei nėra aišku, kokiu pagrindu atskirais paskolos sutarties galiojimo laikotarpiais buvo taikomas skirtingas (diferencijuotas) delspinigių dydis bei kokiu pagrindu (kuo remiantis) jis buvo skaičiuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007 pripažinta, kad 0,02 proc. delspinigių dydis už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną pripažintinas minimaliais pagrįstais ir protingais kreditoriaus nuostoliais. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas prašo iš atsakovės priteisti nepagrįstai didelius delspinigius, juos turėjo mažinti, tačiau to nepadarė. Taigi, buvo ne tik pažeisti teisėti atsakovės interesai, tačiau taip pat nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika.
6.4. Iš atsakovės priteistos 569,18 Eur išlaidos už notaro vykdomąjį įrašą taip pat negali būti laikomos pagrįstomis, nes ieškovo ir trečiojo asmens sudarytoje paskolos sutartyje, kurios tinkamą vykdymą laidavimu užtikrino atsakovė, nebuvo numatyta paskolos sutarties vykdymą papildomai užtikrinti atsakovės pasirašomu vekseliu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui šio patirtas notaro išlaidas dėl atlikto vykdomojo įrašo pagal atsakovės pasirašytą vekselį, yra nepagrįsta. Jeigu ieškovas siekia šias notaro išlaidas prisiteisti iš atsakovės, tai šis ieškovo reikalavimas turėtų būti atsakovei kildinamas atskirai (savarankiškai), tačiau ne pagal tarp ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytą paskolos sutartį.
6.5. Teismas byloje nepagrįstai nesirėmė ir nesiaiškino aplinkybių dėl trečiojo asmens apskaitos duomenų, pagal kuriuos trečiojo asmens prievolė ieškovui sudarė 50 619,78 Eur. Trečiojo asmens apskaitoje buvo apskaitytas skirtingas nei ieškovo nurodytas trečiojo asmens neįvykdytos prievolės dydis. Atsakovė kaip laiduotoja neturi galimybės disponuoti trečiojo asmens apskaitos duomenimis, todėl negali pašalinti šių neatitikimų. Ieškovas nei trečiajam asmeniui, nei atsakovei neteikė duomenų apie vykdant paskolos sutartį gautų įmokų paskirstymą. Šios aplinkybės yra esminės, siekiant atsakomybę už trečiojo asmens neįvykdytą prievolę perkelti atsakovei, todėl jos turėjo būti teismo išsamiai ištirtos. Neatskleidus ir išsamiai neištyrus nurodytų reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas SE Capitalia prašo skundo netenkinti ir priteisti ieškovo naudai iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Paskolos sutarties ir laidavimo sutarties nuostatos neturėtų būti aiškinamos apeliantės naudai, kadangi apeliantė, sudarydama paskolos ir laidavimo sutartis, sutiko su šių sutarčių sąlygomis ir prisiėmė vykdyti jose nustatytus įsipareigojimus. Tiek paskolos sutartis, kurią su ieškovu sudarė apeliantė, kaip paskolos gavėjos vadovė, tiek laidavimo sutartis buvo sudarytos laisva valia, apie visas paskolos sutarties ir laidavimo sutarties sąlygas apeliantei buvo žinoma ir dėl jų apeliantė nereiškė pretenzijų ir jai nekilo abejonių. Apeliantė, kaip paskolos gavėjos vadovė, paskolos gavėjai ketinant vykdyti paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, su ieškovu sudarė tris priedus prie paskolos sutarties, kuriais buvo keičiami paskolos sutartimi suteiktos paskolos mokėjimo grafikai, ir su kuriais pagal laidavimo sutarties 1.3 punktą sutiko apeliantė, kaip paskolos gavėjos laiduotoja.
7.2. Laidavimo sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki paskolos gavėjos ir laiduotojos (apeliantės) tinkamo prievolių pagal paskolos sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo dienos. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
7.3. Ieškovas, atsižvelgdamas į protingumo principą, delspinigius pagal laidavimo sutarties 1.1 punktą skaičiavo nuo negrąžintos paskolos dalies (54 281,21 Eur) nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2022 m. rugpjūčio 23 d.), taikydamas 0,05 proc. delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną vėluojamą dieną, tarifą. Taigi, iš apeliantės ir kito atsakovo priteista delspinigių suma sudaro 2 415,51 Eur, kurie objektyviai negali būti laikomi neprotingi ir akivaizdžiai per dideli.
7.4. Paskolos sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjai nevykdant ar netinkamai vykdant paskolos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, ieškovas turi teisę pavesti tretiesiems asmenims atlikti skolos išieškojimo iš paskolos gavėjos veiksmus, o paskolos gavėja privalo padengti skolos išieškojimo išlaidas. Paskolos gavėja ieškovo turėtų 569,18 Eur išlaidų notarui už vykdomojo įrašo atlikimą ir antstoliui už vykdomojo įrašo pateikimą vykdyti neatlygino, taigi, jos pagal paskolos sutarties 4.2 punktą bei laidavimo sutarties 1.1 punktą pagrįstai buvo priteistos iš apeliantės.
7.5. Apeliantės argumentai, kad ji negalėjo disponuoti paskolos gavėjos apskaitos duomenimis ir patikslinti neįvykdytų paskolos gavėjos prievolių pagal paskolos sutartį, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Taigi, apeliantė, kaip paskolos gavėjos vadovė, turėjo galimybę disponuoti paskolos gavėjos apskaitos duomenimis bei, kaip paskolos gavėjos vadovė, buvo atsakinga už teikiamų duomenų tikslumą. Apeliantė iki civilinės bylos iškėlimo nekėlė klausimų, susijusių su paskolos gavėjai vykdant paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus gautų įmokų paskirstymu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliantė 2023 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė (DOK-1822) rašytinius paaiškinimus ir įrodymus apie E. M. patirtas 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą.
Dėl rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo
10. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 323 straipsnis). Apeliantė pateikė apeliacinio skundo papildymą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl jos prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo atsisakoma priimti, kaip apeliacinio skundo papildymą.
11. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus: apie E. M. patirtas 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už rašytinių paaiškinimų parengimą.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
14. Apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus netenkinamas, nes apeliantės E. M. patirtos 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su rašytinių paaiškinimų, kurie nepriimami, parengimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės apeliacinį skundą išnagrinėjimui (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
15. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 13 d. E. M. buvo UAB „ELMO technologijos“ direktorė.
16. 2021 m. vasario 3 d. tarp ieškovo (paskolos davėjo) SE Capitalia ir paskolos gavėjos UAB „ELMO technologijos“, atstovaujamos direktorės E. M., buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis 12038-4-LT, kuria ieškovas įsipareigojo paskolos gavėjai suteikti 77 850 Eur paskolą, o paskolos gavėja įsipareigojo priimti ir pagal paskolos sutarties III dalyje numatytą mokėjimų grafiką grąžinti paskolą, mokėti paskolos sutartyje numatyto dydžio palūkanas (0,91 proc. / mėn.), finansavimo suteikimo mokestį (1 850 Eur), administravimo mokestį (0,27 proc. / mėn.) ir kitus mokėjimus pagal paskolos sutartį.
17. 2021 m. vasario 3 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys: 12038-4-LT-G1 – tarp ieškovo ir apeliantės, 12038-4-LT-G2 – tarp ieškovo ir atsakovo R. M., siekiant užtikrinti UAB „ELMO technologijos“ piniginių prievolių vykdymą pagal paskolos sutartį.
18. 2021 m. vasario 3 d. vekselio davėja UAB „ELMO technologijos“, atstovaujama direktorės E. M., išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo vekselio davėja besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 85 209,64 Eur.
19. 2021 m. vasario 8 d. ieškovas į paskolos gavėjos sąskaitą pervedė 76 000 Eur.
20. Pagal laidavimo sutarčių 1.1 punktus, atsakovai laiduoja už paskolos gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais ir kt.) atsakyti ieškovui ta pačia suma kaip ir paskolos gavėja visu paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu.
21. Ieškovas ir paskolos gavėja UAB „ELMO technologijos“, atstovaujama direktorės E. M., sudarė:
21.1. 2021 m. birželio 4 d. paskolos sutarties priedą Nr. 1, kurio 4 punkte nurodyta, kad ieškovas ir paskolos gavėja sutinka, kad paskolos sutarties III dalyje esantis mokėjimų grafikas yra keičiamas, be kita ko, nustatant, kad paskutinė mokėjimo data pagal paskolos sutartį yra 2022 m. balandžio 15 d.;
21.2. 2021 m. lapkričio 15 d. paskolos sutarties priedą Nr. 2, kurio 2 punkte nurodyta, kad likusi paskolos gavėjos mokėtina paskolos suma pagal paskolos sutartį yra 61 418,65 Eur. Paskolos sutarties priedo Nr. 2 4 punkte nurodyta, kad paskutinė mokėjimo data pagal paskolos sutartį yra 2022 m. balandžio 15 d.;
21.3. 2022 m. vasario 2 d. paskolos sutarties priedą Nr. 3, kurio 2 punkte nurodyta, kad likusi paskolos gavėjo mokėtina paskolos suma pagal paskolos sutartį yra 59 143,39 Eur. Paskolos sutarties priedo Nr. 3 4 punkte nurodyta, kad paskutinė mokėjimo data pagal paskolos sutartį yra 2022 m. balandžio 15 d.
22. Paskolos gavėja, laiku nevykdydama savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį bei paskolos sutarties priedus Nr. 1–3, nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. gegužės 27 d. ieškovui pervedė iš viso 37 408,86 Eur, kuriuos pagal ieškovo apyvartos su paskolos gavėja žiniaraštį ieškovas pagal paskolos sutarties 2.6 punktą paskirstė paskolos sumos, administravimo mokesčio, palūkanų bei delspinigių mokėjimui.
23. Ieškovas 2022 m. birželio 8 d. paskolos gavėjai pateikė 55 909,61 Eur apmokėjimui 2021 m. vasario 3 d. paskolos gavėjos išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo paskolos gavėja besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 85 209,64 Eur.
24. 2022 m. birželio 13 d. pranešimu dėl vekselio neapmokėjimo ieškovas paskolos gavėjai nurodė, kad terminas apmokėti vekselį baigėsi 2022 m. birželio 13 d.
25. Vilniaus miesto 30-ajame notarų biure 2022 m. birželio 30 d. ieškovo prašymu buvo sudarytas vykdomasis įrašas, kuriuo reikalaujama iš paskolos gavėjos ieškovo naudai išieškoti: 55 909,61 Eur neapmokėtą vekselio sumą, 277,91 Eur notaro paimtą atlyginimą už vekselio vykdomojo įrašo darymą, 0,65 Eur pranešimų siuntimo, kompensacijos už paiešką registre ir kitas išlaidas, 0,08 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną dieną už nesumokėtą vekselio sumą (55 909,61 Eur) nuo vekselio pateikimo apmokėjimui dienos (2022 m. birželio 8 d.) iki vykdomojo įrašo įvykdymo dienos.
26. Ieškovas 2022 m. liepos 27 d. išsiuntė atsakovams reikalavimus dėl skolos apmokėjimo.
27. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „ELMO technologijos“ direktorė E. M. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „ELMO technologijos“ bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė UAB „ELMO technologijos“ bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 17 d. (civilinė byla Nr. eB2-1118-661/2023).
28. Atsakovai iki šiol nėra įvykdę paskolos gavėjos prievolių pagal paskolos sutartį.
Dėl paskolos ir laidavimo sutarčių galiojimo
29. Asmenys sudaro sandorius laisva valia ir jais siekia sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas.
30. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
31. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.256 straipsnio 4 dalis numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
32. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022).
33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tiek paskolos, tiek laidavimo sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu, todėl vertinant šių sutarčių sąlygas turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostata, jog visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šiuo atveju aktualus laidavimo sutarčių 4.3 punkto, kuris apibrėžė laidavimo sutarties galiojimą, aiškinimas.
34. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimu gali būti užtikrinamos esamos ar būsimos prievolės ar jo dalies įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.87–6.89 straipsniuose reglamentuoti atvejai, kai pasibaigia laidavimas. Pagal bendrąją taisyklę, laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).
35. Laidavimas gali būti terminuotas ir neterminuotas. Kasacinis teismas išaiškino, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai netaikomas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012).
36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laidavimo sutarties 12038-4-LT-G1 4.3 punkte nurodyta, jog sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki paskolos gavėjos ir laiduotojos tinkamo prievolių pagal paskolos sutartį ir šią sutartį įvykdymo dienos. Vadinasi, apeliantei turėjo būti aiški ir suprantama laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir terminas, todėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas šiuo atveju netaikomas.
Dėl delspinigių dydžio
38. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą kontroliuoti, ar paskolos sutartimi nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir jas pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mažinti, taip iš esmės kvestionuodama skundžiamu sprendimu priteistų delspinigių dydį.
39. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma.
40. Remiantis CK 6.156 straipsniu, šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
41. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.
42. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai.
43. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).
44. Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
45. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
46. Netesybų mažinimo klausimu kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
47. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
48. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
49. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Todėl pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka ne netesybas taikančiai šaliai, o netesybas mažinti prašančiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
50. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip kreditorius, po kreipimosi į teismą delspinigių dydį lyginant su sutartyje nurodytu, sumažino ir pasinaudojo savo kaip kreditoriaus teise. Tačiau kreditoriaus pasinaudojimas šia teise negali būti siejamas su sutartyje įtvirtintu delspinigių dydžio vertinimu.
51. Apeliacinės instancijos teismo kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos netinkamo delspinigių vertinimo ir nemažinimo, nes jie yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų mažinimo, teisingai nurodė, jog atsakovai prašo sumažinti netesybas iki minimalios ribos, tačiau nepateikia tam jokio pagrindimo.
52. Teismas tinkamai įvertino šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus. Iš apeliantės priteisti delspinigiai objektyviai negali būti laikomi neprotingais ir akivaizdžiai per dideliais. Šiuo atveju apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad sutartys buvo sudarytos prisijungimo būdu, nesudaro pagrindo mažinti netesybas, nes nėra pateikti įrodymai, paneigiantys kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip netesybas mažinti prašanti šalis, turėjo pagrįsti, kad ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo yra akivaizdžiai mažesni nei reikalaujamos netesybos (CPK 178 straipsnis).
Dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo
53. Apeliantė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo iš jos priteistos ieškovui išieškojimo išlaidos, ieškovo sumokėtos notarui už vykdomojo įrašo atlikimą ir antstoliui už vykdomojo įrašo pateikimą vykdyti. Atsakovė nurodo, jog paskolos sutartyje nebuvo numatyta paskolos sutarties vykdymą papildomai užtikrinti atsakovės pasirašomu vekseliu, todėl toks ieškovo reikalavimas turėtų būti atsakovei kildinamas atskirai (savarankiškai), tačiau ne pagal tarp ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytą paskolos sutartį.
54. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį vekselis – vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.
55. Pagal CK vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (trata) arba paprastasis (solo vekselis) (CK 1.105 straipsnio 2 dalis).
56. Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 straipsnio 4 dalis).Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). CK 6.878 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ skyriaus normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui.
57. Nustatyta ir šalys to neginčija, kad 2021 m. vasario 3 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurį trečiojo asmens vardu pasirašė atsakovė, buvo sudarytas paskolos sutarties, kuri buvo sudaryta tą pačią dieną, užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, reikalavimai, atsirandantys iš vekselio, negali būti vertinami atsietai nuo paskolos sutarties, kurios įvykdymas buvo užtikrintas vekseliu.
58. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.261 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu. Kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.261 straipsnį minimalių nuostolių atlyginimo priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių, atlyginimo. Ši nuostata reiškia, kad kreditoriaus apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003).
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties, kurią pasirašė atsakovė, kaip trečiojo asmens vadovė, 4.2 punkte nurodyta, jog paskolos gavėjai nevykdant ar netinkamai vykdant paskolos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, ieškovas turi teisę pavesti tretiesiems asmenims atlikti skolos išieškojimo iš paskolos gavėjos veiksmus, o paskolos gavėja privalo padengti skolos išieškojimo išlaidas. Taigi, ieškovas įgijo pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės pagal paskolos ir laidavimo sutartis priteisti skolos išieškojimo išlaidas, atsiradusias pateikus vekselį, kuriuo užtikrintas paskolos grąžinimas, apmokėjus notarui ir antstoliui.
Dėl trečiojo asmens apskaitos duomenų
61. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino realaus neįvykdytos prievolės dydžio ir nesirėmė trečiojo asmens apskaitos duomenimis apie nepadengtos prievolės dydį ieškovei.
62. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo paskolos gavėjo buhalterinį išrašą ir vertino, kad jis nėra tikslus, todėl atsakovų bei trečiojo asmens prieštaravimuose nurodytus argumentus atmetė kaip nepagrįstus.
63. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati apeliantė, būdama trečiojo asmens vadove, turėjo galimybę disponuoti paskolos gavėjos apskaitos duomenimis bei, kaip paskolos gavėjos vadovė, buvo atsakinga už teikiamų duomenų tikslumą. Galiojant paskolos sutarčiai, atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl įmokų paskirstymo, sudarė papildomus susitarimus prie sutarties, kuriuose buvo nurodomas likęs trečiojo asmens vardu nepadengtas įsipareigojimas ir mokėjimų grafikai. Ieškovas į bylą pateikė duomenis apie trečiajam asmeniui išmokėtos paskolos dydį, gautas įmokas, jų įskaitymą dengiant paskolą, palūkanas, delspinigius, administravimo išlaidas, sutarties pakeitimo mokesčius. Atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl ieškovo pateiktų duomenų teisingumo. Pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis vadovavosi ir laikė juos teisingais. Tuo tarpu atsakovės pateiktame trečiojo asmens buhalterinės apskaitos išraše nėra aiški įmokų mokėjimo (paskolos, palūkanų ir kitų įmokų) ir apskaitymo sistema, neįvykdytų įsipareigojimų pagal paskolos sutartis dydis, nėra aišku, ar duomenys apskaitos sistemoje buvo koreguojami, atsižvelgiant į ieškovo ir trečiojo asmens pasirašytus susitarimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktame išraše yra įtraukti apskaitos duomenys už 2019–2020 m. iki paskolos sudarymo. Atsakovė neįrodė trečiojo asmens pateiktų duomenų teisingumo, jų nepaaiškino, apsiribodama argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pateiktų duomenų neįvertino.
65. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė pateiktų trečiojo asmens duomenų teisingumo, tikslumo ir aktualumo, teisėjų kolegija atsakovės argumentą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
66. Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
67. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
68. Apeliacinį skundą atmetus, apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės E. M. ieškovo patirtas 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (iš jų 550 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Ieškovas pateikė 2023 m. kovo 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidas.
69. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
70. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2023 m. kovo mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 799 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 3338,7 Eur (1,3 x 1 799 Eur). Kadangi ieškovo prašoma priteisti 550 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ieškovui SE Capitalia iš apeliantės priteistina 550 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
71. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAX 3206 dėl 900 Eur ir pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAX 3254 dėl 500 Eur nepriteisiamos, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-167-330/2023 ir 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-276-330/2023 priimtos apeliantės naudai, tenkinant jos atskiruosius skundus (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės E. M. (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui SE Capitalia, atstovaujamam SE Capitalia filialo Lietuvoje (filialo kodas 304914672).
Teisėjai Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas
Neringa Švedienė