Administracinė byla Nr. eA-2091-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00381-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio teritorinės darbo biržos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio teritorinės darbo biržos (toliau – ir Darbo birža, atsakovas), 3 366 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Darbo birža neteisėtai ir nepagrįstai panaikino jo bedarbio statusą, nutraukė registraciją Darbo biržoje. Pareiškėjas buvo registruotas Darbo biržoje, kuri 2013 m. vasario 1 d. jam išdavė dvi rekomendacijas įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Aineta“ ir UAB „Emeko“. Rekomendacijose buvo nurodyta nuvykti pas šiuos darbdavius tą pačią dieną. Pareiškėjas tą pačią dieną vyko nurodytu adresu, tačiau UAB „Emeko“ nerado, paskambinti telefonu įmonei negalėjo, nes jo telefono sąskaita buvo tuščia. Teigė, kad dėl to, jog sugaišo laiką ieškodamas UAB „Emeko“, jis nebespėjo nuvykti į UAB „Aineta“. Į pastarąją bendrovę nuvyko kitą darbo dieną, tačiau ši įmonė pasirinko kitą kandidatą. Darbo biržos darbuotoja nesiklausė jo paaiškinimų ir kliento paieškos kortelėje pažymėjo, kad jis nuvykti į UAB „Aineta“ pavėlavo, o į UAB „Emeko“ vykti atsisakė. Pareiškėjas buvo informuotas apie darbo paieškos nutraukimą.
3. Nurodė, kad Darbo birža 2013 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. V9(P27)-36 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikino bedarbio statusą. Pareiškėjas su tokiu sprendimu nesutinka, nes jis neatsisakė siūlomo darbo, o į UAB „Emeko“ nuvykti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – nerado šios įmonės. Dėl registracijos Darbo biržoje panaikinimo jam buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, todėl jis paskutinį kartą gavo socialinę pašalpą 2013 m. kovo 1 d. Pareiškėjas gerai suprato, kad socialinės paramos mokėjimas jam buvo nutrauktas būtent dėl to, jog Darbo birža panaikino pareiškėjui bedarbio statusą.
4. Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad žinojo, jog po šešių mėnesių nuo sprendimo išbraukti iš darbo ieškančių asmenų sąrašo priėmimo, jis vėl galės registruotis Darbo biržoje ir įgyti bedarbio statusą. Tačiau po šešių mėnesių jis nenorėjo registruotis Darbo biržoje, nes bijojo, kad jam vėl bus ieškomas darbas, jis bus siuntinėjamas pas darbdavius, be to, pareiškėjas sirgo. Pareiškėjo nuomone, dėl neteisėtų Darbo biržos veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
5. Nurodė, kad Darbo biržoje užsiregistravo 2015 m. gruodžio 17 d. ir pradėjo gauti socialinę pašalpą nuo 2016 m. sausio 1 d. Taigi pareiškėjas negavo socialinės pašalpos 33 mėnesius. Iš viso jis negavo 3 366 Eur socialinės pašalpos (33 mėn. x 102 Eur), tai yra turtinė žala, kurią atsakovas privalo atlyginti. Negaudamas socialinės pašalpos, pareiškėjas 33 mėnesius neturėjo jokių pajamų. Maisto turėjo ieškoti gamtoje, jo racioną sudarė grybai, uogos, žolelės. Toks gyvenimas sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jis buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 20 000 Eur. Darbo birža nepagrįstai jo skundo reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi žala atsirado ne iš karto po to, kai buvo priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą, bet per ilgesnį laiko tarpą ir tik pareiškėjui 2015 m. gruodžio 17 d. vėl įsiregistravus Darbo biržoje, tapo aišku, kad dėl Darbo biržos neteisėtų veiksmų pareiškėjas ilgą laiką buvo paliktas be jokių pajamų, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad teismas savo iniciatyva turi galimybę atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu manys, kad jis buvo praleistas.
6. Atsakovas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 10 d. registravosi Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje. Registracijos dieną jis buvo supažindintas su bedarbio teisėmis, pareigomis ir atsakomybe, jam įteikta darbo ieškančio asmens atmintinė, kurios forma patvirtinta Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-630 (toliau – ir Darbo ieškančio asmens atmintinė) ir kurioje nurodyta bedarbio pareiga nuvykti, gavus rekomendaciją įsidarbinti, nurodytu laiku ir adresu pas darbdavį ir tartis dėl įsidarbinimo, o taip pat nurodyta, kad bedarbiai, kurie neteko bedarbio statuso dėl šios bedarbio pareigos nevykdymo, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (toliau – ir Aprašas), 25.2 papunktyje įtvirtinta, kad bedarbio statuso netenkama bedarbiui atsisakius siūlomo tinkamo darbo, o pagal Aprašo 28 punktą, asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 punkte nurodytos priežasties, pakartotinai teritorinėje darbo biržoje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Pareiškėjo paaiškinimas, kad jis keletą valandų ieškojo darbdavio ir nerado ir kad dėl to pavėlavo pas kitą darbdavį, esantį toje pačioje gatvėje, negali būti laikomas pateisinamu argumentu. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo paaiškinimą, o nenuvykimas pas darbdavį su rekomendacija įsidarbinti yra prilyginamas atsisakymui įsidarbinti, Darbo biržos specialistė atliko veiksmus, nustatytus tuo metu galiojusiame teisės akte (Aprašo 25.2 papunktyje, 28 punkte) – pareiškėjas už pažeidimus buvo išregistruotas iš Darbo biržos ir neteko bedarbio statuso 2013 m. vasario 5 d. Jis buvo informuotas, kad Darbo biržoje gali pakartotinai registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d., tačiau pareiškėjas pakartotinai Darbo biržoje užsiregistravo tik 2015 m. gruodžio 17 d. Nuo šios datos pareiškėjas Darbo biržoje buvo registruotas, kol sulaukė pensinio amžiaus ir 2017 m. gegužės 9 d. buvo išregistruotas tuo pagrindu, kad sulaukė šio amžiaus.
8. Darbo birža atsiliepime prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo veiksmų akivaizdu, kad jis suprato, jog buvo išbrauktas iš Darbo biržos iš karto po informavimo, kad bus panaikintas jo bedarbio statusas, t. y. 2013 m. vasario 4 d., kadangi atsisakė pasirašyti kliento apsilankymo kortelėje po šia jam suteikta informacija. Skaičiuodamas priteistiną turtinės žalos atlyginimo sumą, pareiškėjas neįvertino to, kad jis dėl savo kaltės registravosi pakartotinai Darbo biržoje tik 2015 m. gruodžio 17 d., kai tokią teisę turėjo jau 2013 m. rugpjūčio 5 d. Be to, pareiškėjas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad žalą pareiškėjas kildina iš neteisėto Panevėžio teritorinės darbo biržos Sprendimo, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjo registracija Darbo biržoje. Panaikinus jo registraciją Darbo biržoje, pareiškėjui nebemokėta socialinė pašalpa ir dėl to padaryta turtinė žala, o gyvendamas be pajamų jis patyrė neturtinę žalą.
11. Teismas nustatė, kad iš Darbo ieškančio asmens kortelės ir registracijos kortelės išrašo matyti, jog pareiškėjas 2010 m. gruodžio 10 d. registravosi Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje, jam suteiktas bedarbio statusas. Pareiškėjas registruodamasis nurodė, kad nori dirbti meistru, suvirintoju, šaltkalviu – šie darbai yra nurodyti jo Darbo ieškančio asmens kortelės c skyriuje „Pageidavimai darbui (tinkamas darbas)“ ir registracijos kortelės išraše. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas (galiojusias nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo įregistruotas Darbo biržoje ir išregistruotas iš Darbo biržos), bedarbiai yra nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą, taip pat kiti šioje įstatymo nuostatoje nurodyti asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje kaip darbo ieškantys asmenys ir pasirengę dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Registracijos kortelės išrašo duomenimis pareiškėjas bedarbio statusą turėjo nuo įsiregistravimo Darbo biržoje (2010 m. gruodžio 1 d.) iki registracijos Darbo biržoje nutraukimo (2013 m. vasario 4 d.). Iš kliento apsilankymo kortelės Nr. 25 ir rekomendacijų įsidarbinti teismas nustatė, kad pareiškėjui 2013 m. vasario 1 d. jo apsilankymo Darbo biržoje metu išduotos dvi rekomendacijos įsidarbinti – rekomendacija įsidarbinti suvirintoju elektra UAB „Emeko“, adresas Pramonės g. 8, Panevėžys, su nurodyta nuvykimo pas darbdavį data – 2013 m. vasario 1 d., ir rekomendacija įsidarbinti suvirintoju UAB „Aineta“, adresas Pramonės g. 16, Panevėžys, su nuvykimo pas darbdavį data – 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėjas grąžino Darbo biržai UAB „Emeko“ neužpildytą rekomendaciją įsidarbinti, ir UAB „Aineta“ 2013 m. vasario 4 d. užpildytą rekomendaciją įsidarbinti su nurodyta neįdarbinimo priežastimi – pasirinktas kitas kandidatas. 2013 m. vasario 1 d. kliento (pareiškėjo) apsilankymo kortelė Nr. 25 buvo papildyta 2013 m. vasario 4 d. duomenimis po to, kai pareiškėjas grąžino Darbo biržai šias rekomendacijas, nurodant, kad pareiškėjas į UAB „Aineta“ nuvyko tik 2013 m. vasario 4 d., grąžino UAB „Emeko“ neužpildytą rekomendaciją, pas darbdavį vykti atsisakė, informuotas apie darbo paieškos nutraukimą. Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriaus vedėjas 2013 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. V9(P27)-36, kuriuo panaikino pareiškėjui bedarbio statusą; sprendimo 5 priede nurodyta, kad pareiškėjui bedarbio statusas panaikintas 2013 m. vasario 4 d., teisinis panaikinimo pagrindas – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius (Aprašo 28 punktas). Pagal Darbo ieškančio asmens kortelės duomenis pareiškėjas išregistruotas iš Darbo biržos 2013 m. vasario 5 d.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo mokėta socialinė pašalpa nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., paskutinį kartą ji išmokėta 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėnesį. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos įstatymo (toliau – ir Piniginės socialinės paramos įstatymas) 5 straipsnį, socialinė pašalpa yra viena iš piniginės socialinės paramos rūšių. Pagal Piniginės socialinės paramos įstatymo 5, 6 straipsnį, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu jo nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija nustatyto turto vertės normatyvo, pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas ir jis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Viena iš tokių alternatyvių sąlygų įtvirtinta 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris numato, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jei yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į socialinę pašalpą buvo siejama su jo registracija Darbo biržoje, todėl pareiškėją išregistravus iš Darbo biržos, jam nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas.
13. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo prašymo pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad reikalaudamas atlyginti žalą, pareiškėjas savo teisių pažeidimo atsiradimo momentą susiejo su pajamų praradimu, t. y. su tuo, kad dėl Sprendimo priėmimo jam atsirado neigiamos pasekmės - pareiškėjas negavo socialinės pašalpos. Teismas vertino, kad momentas, kada pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nustatytinas atsižvelgiant į tai, nuo kada pareiškėjas negavo socialinės pašalpos. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d.) nustatyta, kad socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. To paties įstatymo 22 straipsnio 6 dalis nustato, kad socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Darbo biržai panaikinus jo bedarbio statusą, paskutinį kartą socialinę pašalpą jis gavo 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėn. Byloje esantys Panevėžio savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus(toliau – ir Socialinės paramos skyrius) 2017 m. lapkričio 15 d. duomenys apie pareiškėjui išmokėtas sumas patvirtina, kad pareiškėjui paskutinį kartą socialinė pašalpa išmokėta 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėn., o po to išmokėta tik 2016 m. sausio 1 d. už 2015 m. gruodžio mėn., kai jis vėl įsiregistravo Darbo biržoje. Teismas iš byloje esančių Socialinės paramos skyriaus duomenų nustatė, kad socialinės pašalpos mokėjimo pareiškėjui data yra mėnesio pirmoji diena. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nuo tada, kai nebegavo socialinės pašalpos, žinojo, kad socialinės pašalpos jis negavo būtent dėl to, jog Darbo birža panaikino jo bedarbio statusą ir nutraukė jo registraciją Darbo biržoje. Taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad pareiškėjas žinojo, jog vėl Darbo biržoje galės registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas ne vėliau kaip 2013 m. balandžio mėnesį sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodytus argumentus, kad senaties terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai galutinai paaiškėjo visa pareiškėjui padaryta turtinė ir neturtinė žala, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 1 d., nurodė, jog ne vėliau kaip 2013 m. balandžio mėnesį pareiškėjas žinojo bei turėjo ir galėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, kuris buvo padarytas jam vienkartiniu Darbo biržos aktu – Sprendimu, bei suprato šio galimo pažeidimo esmę ir pasekmes, t. y., pareiškėjas žinojo ir suprato, kad 6 mėnesiams - iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. jis prarado bedarbio statusą ir registraciją Darbo biržoje bei dėl to prarado galimybę 6 mėnesius gauti jam iki tol kas mėnesį mokėtą 350 Lt (102 Eur) socialinę pašalpą. Jis taip pat žinojo ir suprato, kad 6 mėnesius neturės pajamų, gaunamų socialinės paramos forma. Teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ir konstatavo, kad trejų metų senaties terminas paduoti skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios 2013 m. kovo 1 d. - 2013m. rugpjūčio 5d. laikotarpiu dėl galimai neteisėto vienkartinio Darbo biržos akto (Sprendimo), atlyginimo pareiškėjui baigėsi 2016 m. balandžio mėnesį. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu tik pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. tik 2013 m. rugpjūčio 5 d. paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas patyrė didesnę žalą, tai dėl jos priteisimo su skundu pareiškėjas galėjo kreiptis per tris metus - iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundą administraciniam teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo padavė 2017 m. lapkričio 28 d.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir jo atstovas nei skunde, nei teismo posėdyje neprašė atnaujinti senaties terminą skundui paduoti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškė, kad pareiškėjas nėra praleidęs senaties termino skundui paduoti ir siūlė teismui tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, spręsti šio termino atnaujinimo klausimą ex officio (pagal pareigas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Be to, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti savo iniciatyva, tai yra ex officio. Kadangi įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nei skunde, nei jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku paduoti skundo dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas teismo posėdyje kalbėdamas apie priežastis, dėl kurių jis nebesiregistravo Darbo biržoje praėjus 6 mėnesiams nuo jo registracijos nutraukimo, kaip vieną iš jų nurodė sveikatos problemas. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad senaties termino eigoje pareiškėjas sirgo, turėjo sveikatos problemų. Be to, pareiškėjas neįrodinėjo, kad dėl sveikatos problemų jo galimybės laiku kreiptis į teismą su skundu buvo visiškai apribotos. Teismų praktikoje svarbia termino praleidimo priežastimi pripažįstama tik tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios, arba ši liga ribojo jo fizines galimybes tokiu laipsniu, kad asmuo negalėjo skundo surašyti ir pateikti arba išsiųsti paštu bei pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Byloje nėra pateikta įrodymų (gydymo įstaigos(-ų) išrašų), kad pareiškėjas sirgo psichine ar fizine liga, tai yra tokia liga, dėl kurios pareiškėjo galimybės buvo apribotos tokiu mastu, jog jis apskritai negalėjo pateikti skundo (tiesiogiai ar per atstovą). Be to, iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad Darbo biržai panaikinus pareiškėjui bedarbio statusą ir nutraukus jo registraciją Darbo biržoje, pareiškėjas grybavo, uogavo ir taip pragyveno. Teismas vertino, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog senaties termino praleidimą lėmė itin sunki pareiškėjo sveikatos būklė, t. y. byloje nėra duomenų apie svarbias priežastis, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl teismas neturi pagrindo ex officio atnaujinti pareiškėjui praleisto senaties termino skundui paduoti dėl neturtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Teismas pareiškėjo skundo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., taikė ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir kurią jis taip pat kildina iš Sprendimu jam panaikinto bedarbio statuso ir nutrauktos registracijos Darbo biržoje. Pareiškėjas teigė, kad dėl registracijos Darbo biržoje panaikinimo jam buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas, todėl jis iki 2015 m. gruodžio 1 d. (kai pradėjo gauti socialinę pašalpą vėl užsiregistravęs Darbo biržoje) negavo socialinės pašalpos ir patyrė turtinę žalą, kurią sieja su kas mėnesį negautos 102 Eur socialinės pašalpos atitinkamu laikotarpiu dydžiu bei neturtinę žalą, kuri yra siejama su tuo, kad iki 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas patyrė neigiamus pergyvenimus dėl to, kad jam teko gyventi be pajamų ir labai skurdžiai. Vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą teismas nurodė, kad pareiškėjas Darbo biržoje pakartotinai užsiregistravo 2015 m. gruodžio 17 d. Iš Socialinės paramos skyriaus duomenų apie išmokėtas sumas nustatyta, kad pakartotinai užsiregistravęs pareiškėjas vėl pradėjo gauti socialinę pašalpą – ji išmokėta 2016 m. sausio 1 d. už 2015 m. gruodžio mėn. bei buvo mokama 2016 metais bei nepilnus 2017 metus. Pagal Aprašo 28 punktą, asmenys, kurie neteko bedarbio statuso dėl šio Aprašo 25.2 punkte nurodytos priežasties (t. y. atsisakius siūlomo tinkamo darbo), pakartotinai teritorinėje darbo biržoje galėjo registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo. Sprendimas suponavo pareiškėjui bedarbio statuso praradimą ir registracijos Darbo biržoje nutraukimą 6 mėnesiams. Kadangi pareiškėjo registracija Darbo biržoje buvo nutraukta 2013 m. vasario 5 d., jis turėjo teisę vėl Darbo biržoje registruotis po 6 mėnesių, t. y. 2013 m. rugpjūčio 5 d. (Aprašo 28 punktas). Tuo tarpu pareiškėjas Darbo biržoje įsiregistravo tik 2015 m. gruodžio 17 d.
18. Teismas pažymėjo, kad pagal Aprašo nuostatas, teritorinės darbo biržos registruoja darbo ieškančius asmenis, kurie gyvena jų nurodytoje gyvenamojoje vietoje, esančioje teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje, ir tvarko jų bei dalyvaujančių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse asmenų apskaitą; asmuo vienu metu gali registruotis tik vienoje teritorinėje darbo biržoje; asmenys, registruodamiesi teritorinėje darbo biržoje, turi pateikti dokumentus – asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kai kurių grupių atstovai turi pateikti papildomus dokumentus (Aprašo 7–11 punktų redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 22 d. iki 2015 m. gegužės 19 d., ir 6–11 punktų redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. liepos 1 d.). Pagal minėtas Aprašo nuostatas, asmuo yra registruojamas teritorinėje darbo biržoje jo paties iniciatyva (jo prašymu), jam pateikus reikiamus dokumentus.
19. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi į Darbo biržą šių Aprašo nuostatų nustatyta tvarka 2013 m. rugpjūčio 5 d., kai jau turėjo teisę registruotis Darbo biržoje. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Darbo biržos darbuotojai 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir vėliau, tai yra iki 2015 m. gruodžio 1 d., ar net iki 2015 m. gruodžio 17 d. netinkamai vykdė savo pareigas. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad pasibaigus 6 mėnesiams nuo jo registracijos Darbo biržoje nutraukimo, jis savo valia apsisprendė nebesiregistruoti Darbo biržoje, nes nenorėjo, bijojo, kad jam vėl bus ieškomas darbas, jis bus siuntinėjamas pas darbdavius dėl įdarbinimo. Šiuos jo paaiškinimus iš dalies patvirtina kiti bylos duomenys. Iš Socialinės paramos skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. vasario 18 d. gavo pašalpą socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nors turėjo teisę registruotis Darbo biržoje nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir tokiu pagrindu įgyti teisę į socialinę pašalpą, tačiau to nedarė ir jam pakako vienkartinės pašalpos iš savivaldybės biudžeto lėšų kaip socialiai remtinam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, tik praėjus keliems metams, savivaldybės administracijos darbuotojo - seniūno paskatintas ir atsižvelgdamas į tai, kad artėja pensijai skirti būtinas amžius, 2015 m. gruodžio 17 d. vėl registravosi Darbo biržoje. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Darbo biržos veiksmų, t. y. pripažinti, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. Darbo biržos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., priežastiniu ryšiu yra susijusi su 2013 m. vasario 5 d. Darbo biržos sprendimu Nr. V9(P27)-36, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas bei registracija Darbo biržoje 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi minėtas 6 mėnesių laikotarpis pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir pareiškėjas, turėdamas teisę vėl registruotis Darbo biržoje, nesiregistravo savo nuožiūra. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nurodytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą sąlygų, valstybės atsakomybė negalima. Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat pažymėjo, kad remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis ieškinio senaties termino taikymą, ir nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas taikyti trejų metų senaties terminą bei vien tuo pagrindu atmesti skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. atlyginimo.
III.
20. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jo skundą tenkinti.
21. Pareiškėjas nurodo, kad byloje kilo ginčas, ar Darbo birža pagrįstai nutraukė registraciją, kadangi jis nevengė nuvykti pas darbdavį, tik negalėjo to padaryti dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių aplinkybių - patalpų, kuriose įsikūrusi ši įmonė, neradimo. Atsakovo atstovas taip ir negalėjo paaiškinti, pagal kokius duomenis, 2013 m. vasario 1 d., nuvykęs adresu Pramonės g. 8, Panevėžys, pareiškėjas turėjo surasti UAB „Emeko“ atstovus. Tuo metu galiojo Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo redakcija, patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. A1-359. Atvejus, kai bedarbio statuso netenkama, numatė šio aprašo 25 punktas. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju nebuvo galima pritaikyti nei vienos iš numatytų aplinkybių, o nuorodą į aprašo 25.2 punktą teismas padarė nepagrįstai. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė, ar pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB „Emeko“ buveinės paieškomis 2013 m. vasario 1 d. laiko esant nustatytomis. Toks sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimo motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes. Tik iš sprendimo visumos (pvz. nepasisakoma dėl prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžių) galima suprasti, kad šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytomis. Taip pat skundžiamas sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimo motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodyti argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, šiuo atveju pareiškėjo paaiškinimus.
22. Pareiškėjas nepagrįstais laiko ir teismo argumentus, kad jau 2013 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po registracijos Darbo biržoje nutraukimo, galėjo registruotis pakartotinai, tačiau šia teise nepasinaudojo ir Darbo biržoje užsiregistravo po 33 mėnesių. Teigia, kad Panevėžio teritorinės darbo biržos tarnautojai pareiškėjui parodė kraštutinę nepagarbą. Neišsiaiškinę tikrųjų priežasčių, kodėl jis nenuvyko susitikti su UAB „Emeko“ atstovais, o susitikti su UAB „Aineta“ atstovais pavėlavo, jei nutraukė jo registraciją Darbo biržoje. Nurodo, kad neturtinę žalą jam sukėlė ne tik tai, kad buvo priverstas gyventi vien iš to, ką rasdavo gamtoje, bet ir netinkamas biržos tarnautojų elgesys. Todėl registruotis pas tuos pačius tarnautojus, kurie savo tarnybinę padėtį naudoja interesantų - socialiai ypač pažeidžiamų žmonių - žeminimui ir niekinimui, pareiškėjui buvo nepakeliamai sunku.
23. Pareiškėjas nurodo, kad skunde kėlė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas, nenustatęs Darbo biržos neteisėtų veiksmų, nevertino ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas palaiko visus skunde išdėstytus argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti jo prašomas sumas.
24. Pareiškėjas teigia, kad senaties termino skundui paduoti jis nepraleido. Sprendimo nutraukti registraciją Darbo biržoje jis neskundė, todėl, atitinkamo sprendimo priėmimo data negali sąlygoti senaties termino pradžios. Skunde nurodė, kad socialinės pašalpos iš viso negavo net 33 mėnesius: nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Todėl laikytina, kad 2015 m. gruodžio 1 d. ir prasidėjo ieškinio senaties terminas, nes tą dieną tapo pilnai aišku, kokią turtinę ir neturtinę žalą jis yra patyręs. Skundą teismui pateikė 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. senaties termino aiškiai nepraleido. Nurodo, kad teikti skundą teismui 2013 m. balandžio mėn. dar negalėjo, nes žala dar nebuvo atsiradusi. Iki to laiko dar buvo gavęs visas pajamas, kurias turėjo teisę gauti, dar nebuvo priverstas maisto ieškoti gamtoje. Taigi nei turtinės, nei neturtinės žalos dar nebuvo patyręs. Kita vertus, teismas darė nuorodą ir į CK 1.127 straipsnio 5 dalį, pagal kurią, jei teisės pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Skundą dėl žalos atlyginimo teismui padavus 2017 m. lapkričio 28 d., reikštų, kad atsakovas galbūt gali gintis praleistu senaties terminu tik dėl neveikimo (neišmokėtos socialinės pašalpos) laikotarpiu iki 2014 m. lapkričio 28 d. Skunde nurodė, kad atsakovas aptartu būdu neteisėtai neveikė nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Taigi laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas negaudavo socialinės pašalpos ir po šio laikotarpio nebuvo praėję trejų metų iki skundo teismui padavimo. Todėl net ir skaičiuojant senaties terminą pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, atsakovas negali gintis praleistu ieškinio senaties terminu už vienerių metų ir trijų dienų laikotarpį.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Darbo biržos veiksmų, atlyginimo.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
28. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Dėl senaties taikymo 2013 m. kovo 1 d. –2013 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpiu
29. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad trejų metų senaties terminas paduoti pareiškėjo skundą dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios 2013 m. kovo 1 d. – 2013 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpiu dėl galbūt neteisėto vienkartinio Darbo biržos akto (Sprendimo), pareiškėjui baigėsi 2016 m. balandžio mėnesį (Socialinės pašalpos mokėjimo pareiškėjui data yra mėnesio pirmoji diena. Darbo biržai panaikinus pareiškėjo bedarbio statusą, paskutinį kartą socialinę pašalpą jis gavo 2013 m. kovo 1 d. už 2013 m. vasario mėn.).
30. Pirmosios instancijos teismas teisingai paaiškino ir tai, jog, net ir tuo atveju, jeigu pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, tai yra tik 2013 m. rugpjūčio 5 d. paaiškėjo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas patyrė žalą, tai dėl jos priteisimo su skundu pareiškėjas galėjo kreiptis per tris metus, tai yra iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas administraciniam teismui skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo padavė tik 2017 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams.
31. Teismas savo iniciatyva spręsdamas, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nei skunde, nei jis bei jo atstovas teismo posėdžio metu nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo laiku paduoti skundo dėl žalos atlyginimo. Todėl teismas neturėjo pagrindo ex officio atnaujinti pareiškėjui praleisto senaties termino skundui paduoti dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tokių svarbių priežasčių, kurios kliudė pareiškėjui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo jo valios, pareiškėjas nebuvo nurodęs, jų nenurodo ir apeliaciniame skunde.
32. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo skundo reikalavimui dėl atlyginimo turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. taikomas ieškinio senaties terminas ir tuo pagrindu pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestas pagrįstai.
Dėl žalos laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.
33. Pareiškėjas skunde prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. ir kurią jis taip pat kildina iš to, kad Sprendimu jam buvo panaikintas bedarbio statusas ir nutraukta registracija Darbo biržoje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d., priežastiniu ryšiu yra susijusi su 2013 m. vasario 5 d. Darbo biržos sprendimu Nr. V9(P27)-36, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas bedarbio statusas bei registracija Darbo biržoje 6 mėnesių laikotarpiui, nes minėtas 6 mėnesių laikotarpis pasibaigė 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir pareiškėjas, turėdamas teisę vėl registruotis Darbo biržoje, šios teisės neįgyvendino savo nuožiūra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Darbo biržą Aprašo nuostatų nustatyta tvarka 2013 m. rugpjūčio 5 d. ar vėlesniu laikotarpiu iki 2015 m. gruodžio 1 d., kai jau turėjo teisę registruotis Darbo biržoje. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Darbo biržos darbuotojai laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. netinkamai vykdė savo pareigas (iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pasibaigus 6 mėnesiams nuo jo registracijos Darbo biržoje nutraukimo, pareiškėjas savo paties valia apsisprendė nebesiregistruoti Darbo biržoje, nes nenorėjo, bijojo, kad jam vėl bus ieškomas darbas, jis bus siuntinėjamas pas darbdavius dėl įdarbinimo).
34. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008)
35. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Vertinant, ar buvo pirmoji sąlyga – neteisėti veiksmai (nagrinėjamu atveju atsakovo Panevėžio teritorinės darbo biržos), kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
36. Apeliantas nenurodo jokios teisės akto konkrečios normos (normų), kurią (kurias) būtų pažeidęs atsakovas. Apeliantas teigia tik tai, kad jis gavo 2013 m. vasario 1 d. dvi rekomendacijas įsidarbinti. Apelianto manymu tai, kad jis vienos įmonės nerado, o į kitą pavėlavo nueiti, 2013 m. vasario 4 d. grąžinus Panevėžio teritorinei darbo biržai neužpildytą rekomendaciją, nebuvo pagrindo vadovaujantis Aprašu išbraukti jį iš bedarbių sąrašo. Pažymėtina, kad Aprašas nenumato pareigos Darbo biržos darbuotojams lydėti bedarbį iki darbo vietos ar užtikrinti, kad jis nepavėluotų atvykti į darbo vietą nustatytu laiku. Tokią pareigą turi pats asmuo, kuris siunčiamas įsidarbinti pagal Darbo biržos rekomendaciją. Pagal Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473, (kuriuo buvo pakeistas Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 „Dėl darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ išdėstant jį nauja redakcija) 25.2 papunktį bedarbio statuso netenkama, jam atsisakius siūlomo darbo. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-630 patvirtintoje atmintinėje nurodyta bedarbio pareiga, gavus rekomendaciją įsidarbinti, nurodytu laiku ir adresu nuvykti pas darbdavį ir tartis dėl įsidarbinimo; nevykdant pareigos nuvykti pas darbdavį gavus „Rekomendaciją įsidarbinti“, asmens registracija teritorinėje darbo biržoje nutraukiama. Konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad Panevėžio teritorinė darbo birža pažeidė konkrečią teisės normą (normas) pareiškėjo atžvilgiu išregistruodama pareiškėją iš Darbo biržos, kai jis, gavęs rekomendaciją įsidarbinti, nenuvyko pas darbdavį.
37. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė neteisėtų atsakovo Panevėžio teritorinės darbo biržos veiksmų.
38. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Tokiu atveju kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas nebeturi teisinės reikšmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas apeliaciniame skunde, neturėjo pareigos nagrinėjamu atveju atskirai vertinti pareiškėjo argumentus dėl jo nurodytos žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, nenustatęs Darbo biržos neteisėtų veiksmų, nevertino patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Kartu atmetamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamų įrodymų vertinimo.
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Ramutė Ruškytė
Skirgailė Žalimienė