Baudžiamoji byla Nr. e1-282-995/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12403-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9;1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4.

 (S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 9 d.

Palanga

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro Ginto Pikčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje 

R. K., gimusi (duomenys neskelbtini), Palanga, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Palanga, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) kasininke konsultante, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

kaltinamoji R. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. K. 2023 m. balandžio 7 d., apie 17.45 val., prekybos centre „Maxima“, Klaipėdos pl. 42, Palanga, nukentėjusiajai A. R. abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir jį spaudė, po ko abejomis rankomis stūmė nukentėjusiąją kaklo srityje vieną kartą bei abejomis rankomis stūmė nukentėjusiąją krūtinės srityje vieną kartą. Tokiais smurtiniais veiksmais R. K. nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą. 

Kaltinamoji R. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad A. R. yra mirusio brolio N. R. žmona. Brolis mirė 2022 m. rugpjūčio mėn. ir iki brolio mirties santykiai su A. buvo normalūs. Po brolio mirties A. pradėjo gyventi su K. K., todėl įtarė, kad A. jau bendravo su juo dar broliui esant gyvam, dėl to A. buvo pasakiusi pastabų, kad negerbia brolio atminimo. Bendravimas su A. po to buvo įtemptas, vis reikalavo grąžinti mirusio brolio asmeninius daiktus, rūbus, o ji tai atsisakė daryti. 2023 m. balandžio 7 d., galėjo būti apie 17.45 val., kartu su sugyventiniu J. K. ir sesers R. sugyventiniu J. J., buvo prekybos centre „Maxima“. Prekybos centre pamatė A. R., kuri stūmė prekių vežimėlį ir ėjo link automatinių vartelių, pro kuriuos įeinama į prekybos centro teritoriją. A. praeinant, kalbėjosi su J. ir J., kažką diskutavo, gal juokėsi, bet tikrai ne iš A.. Jai įžeidžiančių ar kokių kitų provokuojančių žodžių nesakė. Praėjusi A. atsisuko ir pasukiojo pirštą prie smilkinio ir ją negražiai pavadino. Tai ją sunervino, numetė maišelį ir, priėjusi prie A., sugriebė jai abejomis rankomis už kaklo bei galėjo suspausti kaklą. Negali pasakyti ar galėjo likti žymės nuo kaklo sugriebimo ir spaudimo. Už kaklo A. laikė labai trumpai ir paleisdama stūmė ją nuo savęs bei paskui dar abejomis rankomis pastūmė krūtinės srityje. Dėl visų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tiesiog nesusivaldė (b. l. 83-86).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę pagrindžia nukentėjusiosios parodymai ir kita byloje surinkta bei ištirta medžiaga.

Nukentėjusioji A. R. paaiškino, kad R. K. yra mirusio vyro N. R. sesuo. Vyras mirė 2022 m. rugpjūčio mėn., maždaug po mėnesio nuo vyro mirties pradėjo gyventi su nauju draugu K. K.. Santykiai su R. buvo geri, bet atsiradus K., R. labai supyko (neva išduotas jos miręs brolis). Stengėsi su R. nebendrauti, vengė susitikti. 2023 m. balandžio 7 d., apie 17.40 val., atėjo į prekybos centrą „Maxima“, Klaipėdos pl. 42, Palanga, matė R. K., stovinčią prekybos centre. Kadangi santykiai įtempti, nieko nesakydama praėjo, spartesniu žingsniu ėjo link įėjimo pro automatinius vartelius, stūmėsi prekių vežimėlį. Praeinant pro šalį, R. sakė lyg kažką panašaus į „pažiūrėk eina gražuolė čia galvą iškėlusi, o vyras miręs“. Jau buvo kelis metrus praėjusi pro R., kai išgirdo ją taip sakant, todėl stabtelėjo, atsisuko ir taip pat pasakė kažką panašaus į „o tu jau kokia gražuolė“. R. K. numetė ant žemės kažkokį maišelį, kurį laikė rankoje ir skubiai priėjo bei kaire ranka iš visų jėgų griebė už kaklo iš priekio. Sugriebusi už kaklo kaire ranka ji pradėjo spausti kaklą, juto skausmą. Laikydama kaire ranka kaklą ir spausdama, R. dešine ranka sugriebė kaklą iš nugaros per plaukus ir jau abiem rankomis spaudė kaklą, juto skausmą. Spaudimas buvo trumpas, gal apie 2-3 sekundes, bet to užteko, kad ant kaklo liktų žymės, nes, sugriebdama už kaklo ir jį spausdama, tuo pačiu metu subraižė kaklą, liko paviršiniai įbrėžimai kaklo priekyje. Po to, paleisdama rankas nuo kaklo, ji stumtelėjo į priekį, dėl ko taip pat juto skausmą kaklo srityje. Po to iš karto abiem rankomis krūtinės srityje kartą pastūmė, juto krūtinės srityje skausmą, sužalojimų krūtinės srityje neliko. Buvo šoke nuo tokio elgesio, pasimetė, o R. atsitraukė ir nuėjo atgal kur stovėjo. R. veiksmai - sugriebimas rankomis už kaklo, kaklo spaudimas, sugriebimo ir spaudimo metu padaryti įbrėžimai ant kaklo, po to pastūmimai paleidžiant kaklą ir abiem rankomis krūtinės srityje - sukėlė skausmą (b. l. 25-31).

A. R. apžiūros protokolu nustatyta, kad užfiksuoti kakle įvairaus ilgio subraižymai (b. l. 42-46).

Vaizdo įrašo iš prekybos centro „Maxima“ apžiūros protokolu nustatyta, kad tamsiaplaukė moteris numeta rankoje turėtą maišelį ant grindų ir sparčiai prieina prie moters šviesiais plaukais, kaire ranka sugriebia moteriai kaklo srityje iš priekio ir laiko, o dešine ranka suima kaklo srityje iš nugaros. Po to tamsiaplaukė moteris pastumia abiem rankomis šviesiaplaukę moterį į priekį, po to dar kartą pastumia šviesiaplaukę moterį abiem rankomis krūtinės srityje (b. l. 58-60).

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamosios R. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio                              1 dalyje, kadangi kaltinamoji sukėlė fizinį skausmą A. R. – nukentėjusiajai A. R. abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir jį spaudė, po ko abejomis rankomis stūmė nukentėjusiąją kaklo srityje vieną kartą bei abejomis rankomis stūmė nukentėjusiąją krūtinės srityje vieną kartą. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad R. K. smurtavo prieš ją ir sukėlė jai fizinį skausmą. 

Kaltinamoji R. K. padarė vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, smurtaudama prieš nukentėjusiąją, sukeliant jai fizinį skausmą. Nusikalstamą veiką R. K. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudama prieš nukentėjusiąją, ji suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą ir stresą, ir norėjo taip elgtis. Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 96-97), dirbanti (duomenys neskelbtini) kasininke konsultante, psichiatrinių ligų bei priklausomybės ligų centrų įskaitose neregistruota.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį (teismo baudžiamąjį įsakymą) ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamoji R. K. padarė tyčinę pagal rūšinį pavojingumą nesunkių nusikaltimų kategorijai, priskiriamą nusikaltimą žmogaus sveikatai, ji sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Iš byloje esančių kaltinamąją charakterizuojančių duomenų matyti, kad ji neteista, dirbanti, administracine tvarka nebausta.

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių  nenustatė.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji yra dirbanti, praeityje neteista, neturinti administracinių nuobaudų, į tai, kad gailisi padariusi nusikalstamą veiką, mano, kad šiuo nagrinėjamu atveju, siekiant pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas kaltinamajai paskirti sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, įpareigojant – neatlygintinai išdirbti po                       24 valandas per mėnesį visą bausmės laikotarpį visuomenės labui, bausmės dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju paskyrus viešųjų darbų bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis, bus galimybė kaltinamąją paveikti laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamoji su jai prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko. 

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – R. K. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė, ikiteisminio tyrimo metu paskirta kaltinamajai R. K. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama
(b. l. 87-90).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. galutinę – 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę, paskirtą R. K. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti kaltinamajai R. K., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaida Railienė