Civilinė byla Nr. e2-8479-512/2019

                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05180-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;

2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.2.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,

sekretoriaujant S. J.,

dalyvaujant ieškovei L. K., ieškovės atstovui advokatui A. S.,

atsakovo atstovams advokatui M. U., D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių I. K. (atstovaujamos L. K.) ir L. K. ieškinį atsakovui Klaipėdos “(duomenys neskelbtini)” mokyklai-darželiui, trečiajam asmeniui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Teismas

nustatė:

ieškovės prašo priteisti iš atsakovo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio ieškovės I. K. naudai 5000,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio ieškovės L. K. naudai 3048,40 Eur dydžio turtinę žalą bei 1500,00 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio ieškovės L. K. išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Nurodė, kad Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykla-darželis, atstovaujama direktorės D. P., bei L. K. 2017-06-22 sudarė Mokymo sutartį Nr. 177. Minėta Sutartimi šalys susitarė dėl I. K., ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir sąlygų pagal galimybes tenkinti vaiko saviraiškos poreikius sudarymo. Sutartis įsigaliojo nuo vaiko I. K. pirmos mokymosi dienos ir galiojo iki vaikas baigs ikimokyklinio ugdymo programą.

Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018-01-23 gautas pranešimas, kad 15.55 val., dėl nosies traumos į Kauno klinikas atvežta I. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog mokykloje darželyje „(duomenys neskelbtini)“ I. K. traumą patyrė neaiškiomis aplinkybėmis. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto Policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2018-01-31 gautas L. K. pranešimas, kad 2018-01-23, apie 9.49 val., L. K. paskambino darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“, kurią lankė dukra, auklėtoja G. B. ir paaiškino, kad I. K. susižalojo nosį. Nedelsiant po to auklėtoja informavo, jog atvyko greitoji medicinos pagalba ir ji kartu su I. K. vyksta į Vaikų ligoninę. Nuvykus į Vaikų ligoninę L. K. susitiko su auklėtoja, kuri paaiškino kaip I. K. patyrė sužalojimus bei dėl to atsiprašė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-30 Specialisto išvadoje Nr. G 222/2018 (03) nurodyta, jog I. K. buvo padaryta muštinė - kirstinė kampo formos žaizda nosies nugarėlės srityje. Sužalojimas gavosi kontaktuojant nosies sritimi su kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-12-11 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2149/2018 (03) nurodyta, jog pas I. K. po 2018-01-23 patirtos traumos - žaizdos nosies nugarėlės srityje susidaręs randas, taikant kosmetines priemones, per 10 mėnesių neišnyko, jo pašalinimui bus reikalingas operacinis gydymas.

Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykla-darželiui bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas pranešimas dėl atlygintinos žalos dydžio. Nei L. K., nei L. K. atstovai negavo jokio raštiško atsakymo į minėtą pranešimą.

Šiuo konkrečiu atveju, Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio auklėtoja G. B. bei minėtos įstaigos administracija netinkamai atliko pareigas, numatytas ugdymo įstaigos darbo tvarkos taisyklėse, pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatą, kad vaikams skirti baldai turi būti geros būklės (nesuplyšę, nesulūžę ir pan.), stalai ir kėdės — pritaikyti vaikams pagal jų ūgį (sėdint ant kėdės vaiko pėda visu padu turi liestis su grindimis; stalo aukštis turi būti toks, kad vaikui viršutinę rankos dalį laikant stačiai alkūnė ir priekinis stalviršio kraštas būtų apytikriai tame pačiame lygyje), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-11-11 įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtintame Pavyzdinio auklėtojo pareigybės aprašymo 8 punką  - auklėtojas privalo užtikrinti savo darbo kokybę, saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt., todėl dėl minėtų asmenų kaltų veiksmų buvo sužalota I. K..

Atsakovė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Nukentėjęs mažametis vaikas I. K. bei jos įstatyminiai atstovai dėl neteisėtų Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio darbuotojų veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Neteisėtais Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio darbuotojų veiksmais I. K. buvo padaryta 5000 Eur neturtinė žala, o jos įstatyminei atstovei L. K. buvo padaryta 3048,40 Eur turtinė žala bei 1500 Eur neturtinė žala. Po minėto įvykio Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje-darželyje I. K. su ieškove nuolat lankėsi pas gydytojus, jai buvo išrašomi įvairūs medikamentai, taip pat suteikiamos įvairios sveikatą atstatančios priemonės, medicininė pagalba. Atsižvelgiant į I. K. patirtų sužalojimų pobūdį, kurie atsirado dėl netinkamų Atsakovo veiksmų, bei gydytojų ir ekspertų išvadas yra pagrindas konstatuoti priežastinio ryšio buvimą tarp I. K. patirtų išlaidų (medikamentams įsigyti, už suteiktas medicinos paslaugas bei kt.) ir įvykio metu jai padarytos žalos. Be to, vaikas mėnesį laiko nelankė darželio, o ieškovė negalėjo dirbti dėl ko neteko pajamų bei turėjo išlaidų patalpų nuomai, kuriomis negalėjo naudotis. Pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Įvertinant tai, kad UAB „Northway medicinos centras“ 2019-06-11 pažymoje nurodyta, jog preliminari rando panaikinimo kaina yra 1500,00 Eur, būtent minėta pinigų suma, kuri reikalinga būsimai žalai atlyginti, priteistina iš Atsakovo. Taip pat Ieškovė už minėtą estetinės plastinės chirurgijos gydytojo chirurgo konsultaciją patyrė 55,00 Eur dydžio išlaidas, kurios taip pat priteistinos iš Atsakovo. Nukentėjusiajai I. K. neteisėtais Atsakovo veiksmais (neveikimu) buvo padarytas sužalojimas veido srityje. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Esant tokiems fiziniams sužalojimams, kurių pasekmės iš karto nepašalinamos, be išgyvenimų dėl sužalojimo prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. I. K. šiuo metu yra mažametė ir dar negali suprasti estetinės išvaizdos reikšmės, tačiau jai dėl to gali kilti dvasinių išgyvenimų ir kitokių nepatogumų ateityje. Be to, I. K. dėl patirto sužalojimo buvo operuota, nuolat gydoma bei nuolat vartojo vaistus, ateityje mergaitės taip pat laukia operacijos. Dėl patirto sužalojimo I. K. sumažėjo bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės, išlieka biosocialinių, kasdieninės veiklos bei fizinio krūvio tolerancijos sutrikimai, taip pat yra potrauminio streso bei miego sutrikimai, buvo reikalingas reabilitacinis gydymas bei bus reikalingas papildomas gydymas. Be to, po sužalojimo I. K. pasidarė nerami, verksminga, nebenori miegoti viena, naktinis prabunda po kelis kartus. Minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl kūno sužalojimų I. K. patyrė fizinį skausmą, dvasinius bei emocinius išgyvenimus, nepatogumus, estetinės išvaizdos pakitimus, bendravimo sumažėjimą, kas neigiamai paveikė jos socialinę raidą, bendravimo įgūdžius ir lemia išliekamąsias neigiamas pasekmes ateityje. Medicinos specialistai pažymėjo, jog rando visiškai panaikinti neįmanoma. Taigi, vaiko I. K. patirti sužalojimai liks visam gyvenimui. Mano, jog atsižvelgiant į nukentėjusiosios I. K. patirtų sužalojimų pasekmes - dideles kančias, rimtus sveikatos pakenkimus, pasikeitusį gyvenimo būdą, negalėjimą gyventi visavertį gyvenimą, būsimą medicininį gydymą (operacijas, plastines korekcijas) yra pagrindas teigti, jog 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas bent iš dalies kompensuotų nukentėjusiosios I. K. neturtinio pobūdžio praradimus. Dėl dukters sužalojimo neturtinę žalą patyrė ir tėvai, kuriems, dėl visiems suprantamų priežasčių, dukros sužalojimai sukėlė dvasinį skausmą, neigiamų išgyvenimų, susirūpinimą dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės - kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes - išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Be to, dukra ilgą laiką buvo gydoma namuose, gydytojams nerekomenduojant dukros vesti į darželį, tėvai privalėjo pakeisti gyvenimo ir darbo ritmą, kilo sunkumų dėl vaiko priežiūros tėvų darbo metu. Be to, I. K. mama (ieškovė) dėl dukters sužalojimų lankė psichologo konsultacijas, vartojo vaistus. Ieškovės vertinimu, neturtinės žalos suma, kuri bent iš dalies kompensuotų jos patirtus išgyvenimus yra 1500,00 Eur.

              Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Jo nuomone, ieškovė nenurodo jokių konkrečių atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl negalima konstatuoti atsakovės kaltės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių atsakovės, kaip mažamečių asmenų priežiūrą atlikusio subjekto, kaltų ir/ar neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra paskirtų jokių drausminių ar kitokių nuobaudų nei atsakovei, nei jos darbuotojams, kurios parodytų atsakovės neteisėtus veiksmus. Atsakovės darbuotojai dėjo pakankamas pastangas I. K. prižiūrėti, įvykus nelaimingam atsitikimui ėmėsi visų skubių priemonių suteikti medicininę pagalbą. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas ir ieškovės neįrodė nei jos kaltės, nei neteisėtų veiksmų, todėl atsakomybė negali būti taikoma. Be to pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo metu I. K. buvo prižiūrima bei nebuvo nepalikta viena. Vien ta aplinkybė, kad I. K. dėl neaiškių priežasčių krito ir atsitrenkė nosį į suoliuką Darželio patalpose, neįrodo atsakovės kaltės, nes patalpose buvo auklėtoja, vyko eiliniai auklėjimo procesai. Atsakovas teigia, kad ieškovės turtiniai reikalavimai yra nepagrįsti, nes ieškovei nebuvo būtina vykti į Kauno miesto ligoninę, kadangi Klaipėdoje yra pakankamai tinkamos kvalifikacijos medikų, galinčių užsiūti žaizdas; ieškovė nepagrindė pajamų negavimo laikotarpiu nuo 2018-01-23 iki 2018-02-28; ieškovės pateikta nuomos sutartis taip pat neįrodo fakto, jog ieškovė už 2018 sausio ir vasario mėnesius patyrė išlaidas už nuomą, ir kt.. Ieškovėms nenurodžius įstatymo nustatytų pagrindų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neturtinė žala negali būti priteista. Nors patyrusi traumą I. K. ir jos mama patyrė dvasinius išgyvenimus ir/ar sukrėtimą, įvairius nepatogumus vaikui besigydant, tačiau ieškovių 6500 Eur įvertinta neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinkanti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. 

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas advokatas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad po sužalojimo likęs randas dukrai gali likti visą gyvenimą. Sužalojimo vietoje formuojasi poodiniai dariniai, kurių pašalinimui bus reikalingos chirurginės operacijos. Nors vaikas dar nesupranta kokios pasekmės dėl patirto sužalojimo gali kilti ateityje, tačiau aišku, kad neigiamos emocijos, išgyvenimai bus juntami ir vėliau. Ji pati dėl šio įvykio labai išgyvena, atsakovė geruoju patirtos žalos neatlygino.

Ieškovės atstovas paaiškino, kad atsakovė nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų. Vaikų ugdymui naudojami suoliukai, nuo kurio ir krito I. K., neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl atsakovė atsakinga už kilusią žalą.

Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad vaikų saugumas darželyje yra maksimaliai užtikrinamas. Vaikai mokomi saugaus elgesio taisyklių. Nagrinėjamo įvykio metu renginyje dalyvavo ir vaikus prižiūrėjo ne viena auklėtoja. Jų nuomone, mergaitė užmigo ir netikėtai krito nuo suoliuko, todėl atsakovės darbuotojai negalėjo numatyti tokio įvykio. Mergaite nedelsiant pasirūpino darželio sveikatos priežiūros darbuotoja, buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, vaikas nedelsiant nuvežtas į ligoninę. Darželio administracija atsiprašė mamos. Mergaitė ir toliau lanko darželį, yra aktyvi, linksma, todėl labai didelių dvasinių išgyvenimų nepatyrė, o prašoma priteisti neturtinė žala yra aiškiai per didelė.

Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį prašo teismo priimti sprendimą atsižvelgiant į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykla-darželis, atstovaujama direktorės D. P., bei L. K. 2017-06-22 sudarė Mokymo sutartį Nr. 177. Minėta Sutartimi šalys susitarė dėl I. K., ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir sąlygų pagal galimybes tenkinti vaiko saviraiškos poreikius sudarymo. Sutartis įsigaliojo nuo vaiko I. K. pirmos mokymosi dienos ir galiojo iki vaikas baigs ikimokyklinio ugdymo programą.

2018-01-23 I. K. darželyje patyrė nosies traumą - žaizdą nosies nugarėlės srityje.

Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio vaikui ir motinai, kai sužalojama vaiko sveikata.

Dėl atsakovės kaltės.

LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (LR CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei kaltė (LR CK 6.246–6.249 straipsniai), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti visų civilinės atsakomybės sąlygų visumą (LR CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovai įrodinėjo, kad atsakovas neužtikrino saugios aplinkos ieškovei I. K. ir tuo pažeidė tiek teisės aktų, tiek šalių sudarytos sutarties reikalavimus.

Minėta, kad Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykla-darželis, atstovaujama direktorės D. P., bei L. K. 2017-06-22 sudarė Mokymo sutartį Nr. 177. Minėta Sutartimi šalys susitarė dėl I. K., ugdymo pagal ikimokyklinio ugdymo programą ir sąlygų pagal galimybes tenkinti vaiko saviraiškos poreikius sudarymo. Sutarties 2.1. p. atsakovas įsipareigojo užtikrinti vaikui tinkamas ugdymo sąlygas, saugumą ugdymo procese, o pagal sutarties 2.8. p. įsipareigojo užtikrinti vaiko sveikatos priežiūros vykdymą. 

Teismas pažymi, jog atsakovo pareigą užtikrinti tinkamas ir saugias ieškovės ugdymo sąlygas nustatė ne tik 2017-06-22 mokymo sutarties nuostatos, bet ir galiojantys teisės aktai. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, pažeidę vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka. LR sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 75:2016 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatė, kad vaikams skirti baldai turi būti geros būklės (nesuplyšę, nesulūžę ir pan.), stalai ir kėdės — pritaikyti vaikams pagal jų ūgį (sėdint ant kėdės vaiko pėda visu padu turi liestis su grindimis; stalo aukštis turi būti toks, kad vaikui viršutinę rankos dalį laikant stačiai alkūnė ir priekinis stalviršio kraštas būtų apytikriai tame pačiame lygyje), ugdymo įstaigos įrenginiai turi būti saugūs, tai yra patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu ir kt.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018-01-23 užsiėmimų metu, atsakovo patalpose, ieškovė I. K. krito nuo suoliuko ir susitrenkė nosį į priešais stovinčio suoliuko kraštą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-01-30 Specialisto išvadoje Nr. G 222/2018 (03) nurodyta, jog I. K. buvo padaryta muštinė - kirstinė kampo formos žaizda nosies nugarėlės srityje. Sužalojimas gavosi kontaktuojant nosies sritimi su kertančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-12-11 Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2149/2018 (03) nurodyta, jog pas I. K. po 2018-01-23 patirtos traumos - žaizdos nosies nugarėlės srityje susidaręs randas, taikant kosmetines priemones, per 10 mėnesių neišnyko, jo pašalinimui bus reikalingas operacinis gydymas.

Atsakovo įstaigoje sudaryta nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija atliko nelaimingo atsitikimo ugdymo procese tyrimą ir 2018-01-25 konstatavo, kad nelaimingą atsitikimą galėjo lemti per aukštas mergaitės ūgiui suoliukas ant kurio ji sėdėjo.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė ir netiesiogine atsakovo civiline atsakomybe už jo darbuotojų netinkamai atliktas darbines pareigas. Pažymėtina, kad darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo padarytą žalą lemia LR CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi šioje byloje ieškovai turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad vykdydama savo darbo pareigas grupės auklėtoja G. B. ir kiti darbuotojai jas atliko netinkamai ir pažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos mokyklos-darželio “(duomenys neskelbtini)” ikimokyklinio ugdymo programos mokytojo pareigybės aprašymo 4.4 p. numato, kad mokytojas, einantis šias pareigas, turi išmanyti LR darbo kodeksą, LR švietimo įstatymą, mokyklos nuostatus, mokyklos darbo tvarkos taisykles, darbo ir priešgaisrinės saugos instrukcijas ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius vaikų ugdymą ir mokytojų darbą. Atsakovo įstaigos auklėtojos (mokytojos) privalo saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti fizinį ir psichologinį vaikų saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse. 

Įvertinęs byloje esančius įrodymus – liudytojų (darželio auklėtojų) parodymus, kad užsiėmimų metu vaikams žiūrint filmuką, I. K. galimai užmigo ir staiga krito nuo suoliuko, teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog grupės auklėtoja G. B. būtų netinkamai atlikusi savo pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-01-23 įvykio metu auklėtoja buvo kartu su ieškove ir kitais vaikais užsiėmimuose darželio salėje. Akivaizdu, kad dėl auklėjamų vaikų skaičiaus objektyviai nėra įmanoma būti šalia kiekvieno vaiko, todėl vien tai, kad įvykio metu auklėtoja, nors ir buvo greta ieškovės, tačiau nespėjo jos pagauti krentant, savaime nepatvirtina, kad mergaitė buvo prižiūrima netinkamai. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad ieškovės kritimą ir sužalojimą lėmė netinkama jos priežiūra.

Įvertinusi nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta, kad grupės auklėtoja būtų netinkamai atlikusi savo darbines pareigas, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl atsiradusios žalos LR CK 6.264 straipsnio 1 dalies pagrindu negalima.

Nagrinėjamoje byloje žala buvo padaryta mokyklos organizuoto ir vykdyto renginio metu, taigi dėl to yra pagrindas svarstyti dėl mokyklos vykdytos nepilnamečio asmens priežiūros, jos tinkamumo ir įtakos žalai kilti, t.y. civilinei atsakomybei taikyti dėl netinkamos nepilnamečio asmens priežiūros ir sveikatai saugių sąlygų nesudarymo.

Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Mokykla ar kita institucija priežiūrą vykdo tol, kol vaikas yra ar turi būti jos žinioje. Mokykloje (darželyje) priežiūra turi būti užtikrinama užsiėmimų, renginių, pertraukų tarp jų metu, nepriklausomai nuo šių užsiėmimų, renginių laiko bei vietos. Tai gali būti mokyklos (darželio) teritorijoje ir už jos ribų, bet priežiūra turi būti organizuota ir tinkamai vykdoma ten, kur vyksta renginys ar užsiėmimas (pavyzdžiui, pamoka išvykus į gamtą, muziejų, kitą teritoriją; renginys ne darželio patalpose). Priežiūra baigiasi tada, kai pasibaigia užsiėmimas ar renginys.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padarytą turtinę žalą, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti ir dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis).

Švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog švietimo teikėjas privalo užtikrinti švietimo kokybę ir mokinių sausumą ugdymo proceso metu (1 punktas), sudaryti mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas (3 punktas).

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ikimokyklinio ugdymo mokyklose ir bendrojo lavinimo mokyklose turi būti sudarytos sąlygos vaikų sveikatai išsaugoti ir stiprinti, vaikų sveikatos priežiūrai užtikrinti. Vaikų sveikatos sauga įgyvendinama užtikrinant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas vaikų ugdymo, mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas ugdymo įstaigose ir vaikų apsaugą nuo fizinę bei psichinę sveikatą žalojančio poveikio (2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-11-11 įsakymu Nr. ISAK-2249 patvirtintame Pavyzdiniame auklėtojo pareigybės aprašymo 8 punkte nustatyta, jog auklėtojas privalo užtikrinti savo darbo kokybę, saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, garantuoti vaikų fizinį ir psichologinį saugumą grupėje, salėje, kitose įstaigos erdvėse, žaidimų aikštelėse ir kt. (8.3. punktas).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nustatyta, jog vaikams turi būti sudarytos saugios ugdymo sąlygos - sklypas/teritorija ir patalpos, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, ir jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo, sužalojimo elektros srove, sprogimo ir pan.). Taip pat 23 punkte nustatyta, jog patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, gali būti organizuojamas neformalusis vaikų ir (ar) suaugusiųjų švietimas ir (ar) bendruomenės kultūriniai renginiai, kurie turi būti organizuoti taip, kad vaikai būtų apsaugoti nuo neigiamų veiksnių, galinčių turėti įtakos vaikų ugdymui, saugai ir sveikatai. Vaikams skirti baldai turi būti geros būklės (nesuplyšę, nesulūžę ir pan.), stalai ir kėdės — pritaikyti vaikams pagal jų ūgį (sėdint ant kėdės vaiko pėda visu padu turi liestis su grindimis; stalo aukštis turi būti toks, kad vaikui viršutinę rankos dalį laikant stačiai alkūnė ir priekinis stalviršio kraštas būtų apytikriai tame pačiame lygyje) (34 punktas).

Byloje surinkti įrodymai – ieškovės ir jos atstovo paaiškinimai apie tai, kad atsakovo vaikų užsiėmimuose naudojami suoliukai neatitinka vaikų amžiui ir ūgiui, pateiktos šių (įvykio metu naudotų) suoliukų fotonuotraukos, jų aprašymas patvirtina, kad atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-04-22 įsakymu Nr. V-313 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 34 p. reikalavimą, jog vaikams skirti baldai turi būti geros būklės (nesuplyšę, nesulūžę ir pan.), stalai ir kėdės — pritaikyti vaikams pagal jų ūgį (sėdint ant kėdės vaiko pėda visu padu turi liestis su grindimis). Šios aplinkybės iš esmės neneigia ir atsakovas, savo 2018-01-25 nelaimingo atsitikimo ugdymo procese tyrimo akte konstatuodamas, kad nelaimingą atsitikimą galėjo lemti per aukštas mergaitės ūgiui suoliukas ant kurio ji sėdėjo. Tai, kad miesto savivaldybė skiria mažai lėšų tinkamam inventoriui įsigyti ar, kad I. K. nukristi nuo suoliuko galėjo užmigusi, negali būti vertinama kaip aplinkybės, atleidžiančios atsakovę nuo atsakomybės. Teismas laiko, kad atsiradusios žalos priežastis – nepritaikyto vaiko sėdėjimo suoliuko naudojimas atsakovės darbe, todėl jai kyla atsakomybė pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įįstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintusir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008; kt.). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009; kt.).

Iš byloje esančių nuotraukų, medicininių išvadų matyti, kad ieškovės I. K. nosies srityje yra likęs randas. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė dar yra mažametė, todėl šiuo metu tai objektyviai lemia mažesnius jos dvasinius išgyvenimus dėl matomo rando. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės L. K. bei darželio darbuotojų parodymai apie tai, kad mergaitė sužalojimo pasekmių, kokių nors nepatogumų nejaučia, lanko tą patį darželį, yra linksma, bendraujanti.

Be to, ieškovės patirti sužalojimai šiuo metu neriboja jos įprasto gyvenimo sąlygų ir nesukelia papildomų nepatogumų. Tačiau byloje pateiktos medicininės išvados patvirtina, kad be papildomų chirurginių (plastikos) operacijų ateituje (po 5-10 metų) randas pats savaime gali neišnykti. Įvertinęs ieškovės sužalojimo aplinkybes, patirtos traumos pobūdį ir pasekmės, gydymo laikotarpį, teismas sprendžia, jog siekiant kompensuoti ieškovės patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, ieškovei I. K. iš atsakovo tikslinga priteisti 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė L. K. taip pat pareiškė reikalavimą atlyginti jos patirtą neturtinę žalą dėl dukros sužalojimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu. Ar padaryta tokio pobūdžio žala, t. y. ar tėvų išgyvenimai yra išimtinio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). 

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vaiko patirta trauma lėmė tam tikrus ieškovės L. K. dvasinius išgyvenimus, taip pat papildomus vaiko priežiūros nepatogumus. Kartu pažymėtina ir tai, jog atsižvelgus į vaiko sužalojimo pobūdį, jo pasekmes, gydymo laikotarpį, ieškovės L. K. patirti dvasiniai išgyvenimai negali būti vertinami kaip nepaprastai dideli ir išimtiniai dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių ieškovė būtų įgijus teisę į didelį – 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad ieškovės L. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.

Konstatuotina, kad ieškovės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų civilinių bylų ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų, todėl teismas neprivalo vadovautis nurodytose bylose nustatytais precedentais. Ieškovo nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015 nagrinėjamas atvejis visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo – teisės pažeidimo – padariniai ir jų pobūdis, sunkumas, nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos.

Tas pats pasakytina ir apie atsakovo atstovo nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų praktiką.

Dėl turtinės žalos.

Paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012).

Būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą. Teismas sprendžia, kad pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas. Taigi, ieškovas, siekdamas, kad būtų priteistos būsimos gydymo išlaidos, turi CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonės įrodyti tokio būsimo gydymo būtinumą ir su būsimu gydymu susijusių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų nuostatas.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės byloje pateiktų medicininių išvadų matyti, kad galimi gydymo variantai yra keli ir, pabrėžtina, sąlyginiai – preliminarūs, sudaryti remiantis praktinėmis ir teorinėmis tikimybėmis, nežinant, kaip toliau formuosis, vystysis ir keisis I. K. nosies srityje susidaręs randas. Be to, pažymėtina, kad galima plastinė operacija būtų atlikta tik nukentėjusiajai sulaukus pilnametystės, t. y. po daugiau kaip 5–10 metų, todėl pagal pateiktus įrodymus teismas sprendžia, kad dabartiniu metu nustatyti, koks rando gydymo variantas bus tinkamas ir tikrai būtinas, negalima. Taigi, iš esmės pripažintina, kad nukentėjusios dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtos traumos gydymas ir papildomų su potrauminiu gydymu susijusių išlaidų gali atsirasti, tačiau bylos nagrinėjimo metu būsimo gydymo būtinumo nustatyti negalima, todėl būsimo gydymo išlaidos nepriteistinos.

Teismas pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusios I. K. trauma, nukentėjusioji (iki jos pilnametystės jos tėvai (atstovai pagal įstatymą) turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį, laikydamiesi CK 1.125 straipsnio 8 dalies sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino (taikomo reikalavimams atlyginti padarytą žalą, kuris skaičiuotinas nuo žalos atsiradimo momento), pateikę įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų bei pagrįsdami priežastinį ryšį tarp atsiradusios papildomos žalos ir neteisėtų nagrinėjamoje byloje nustatytų veiksmų (neveikimo). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, būsimos žalos, kurios būtinumas nėra konstatuotas, kai yra neaišku, ar papildomų išlaidų rando gydymui apskritai atsiras, šiuo metu priteisti nėra teisinio pagrindo.

Ieškovė L. K. taip pat prašo priteisti negautas pajamas apskaičiuojamas kaip pajamas, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumą. Nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų mažametis vaikas negalėjo lankyti darželio, taip pat negalėjo būti paliekama be priežiūros. Jos priežiūra bei slaugymu rūpinosi ieškovė L. K., todėl ieškovė neturėjo galimybės gauti pajamų nuo 2018-01-23 iki 2018-02-28. Jos negautos pajamos (darbo užmokestis) 2018 m. sausio mėnesį - 182 Eur; 2018 m. vasario mėnesį - 784 Eur. Be to, jis mokėjo už patalpų nuomą - 2018 m. sausio mėnesį - 43,55 Eur; 2018 m. vasario mėnesį - 186,63 Eur, nors šiomis patalpomis naudotis negalėjo. Ieškovė pateikė pajamų deklaraciją iš kurios matyti jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, patalpų nuomos sutartį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais įrodymais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas pateikė pažymą, patvirtinančią, kad I. K. darželio nelankė nuo 2019-01-23 iki 2019-02-22, t.y. vieną mėnesį. Šios aplinkybės nepaneigė ir ieškovė, todėl jos negautos pajamos ir nuostoliai priteistini iš dalies – už vieną mėnesį – 784 Eur negauto darbo užmokesčio ir 186,63 Eur sumokėto nuomos mokesčio, iš viso – 970,63 Eur.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 297,22 Eur išlaidų, turėtų vaistų pirkimui, gydytojų konsultacijoms, nuotraukų darymui, kelionei į Kauno klinikas ir kt. laikytina, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. Jas patvirtina byloje pateikti kvitai, PVM sąskaitos-faktūros ir kiti įrodymai.

Viso ieškovei L. K. priteistina 1267,85 Eur turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė patyrė 1500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Jos patenkintų reikalavimų suma 4267,85 Eur, t.y. 45% (44,69%) visų jos reikalavimų, todėl jai iš atsakovo priteistina 675,00 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovėms priteista 4267,85 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl iš atsakovo priteistina 128,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos (1573 Eur – 45%) – 865,15 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies. 

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) dydžio neturtinę žalą, ieškovei L. K.,  a. k. (duomenys neskelbtini) -  1267,85 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 85 ct) dydžio turtinę žalą bei 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) dydžio neturtinę žalą, iš viso –  1767,85 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 85 ct).

Priteisti iš atsakovės Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos-darželio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 675,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 128,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 865,15 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ mokykloi-darželiui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                                      Egidijus Mickevičius