Baudžiamoji byla Nr. PK-127-606/2013
Teisminio proceso Nr.:(1-06-3-00039-2012-7)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.8.1.; 2.3.6.4.4.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 22 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,
sekretoriaujant Erikai Palepšienei,
dalyvaujant gynėjui advokatui Olegui Drobitko, advokato padėjėjui Andrejui Proškinui,
nukentėjusiajam A. G.,
nukentėjusiojo atstovui advokatui Juozui Ančiukaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir
n u s t a t ė:
A. Š. kaltinamas tuo, kad sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. Š. kaltinamas tuo, kad 2012 m. balandžio 30 d., apie 23 val., A. G. atėjus pas S. Š., adresu - Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų, buto duris atidaręs S. Š. sūnus A. Š., kuris, nieko nesakęs, sudavė A. G. kumščiu į veidą, nuo ko A. G. susitūpęs ir trumpam praradęs sąmonę. Po ko, A. G. stojantis, A. Š. sudavė antrą kartą pastarajam į galvą, o šiam pasisukus ir užsidengus veidą dešine ranka, A. Š. dar sudavė keletą kartų į ranką ir galvos sritį, tuo A. G. padarymas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir paakyje, dešinio dilbio, dešinės plaštakos sužalojimus, kas A. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
A. G. nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d., apie 22.00 val., jam paskambinusi S. Š. ir pasakiusi ateiti pasiimti daiktų. Jis pas S. Š. atėjęs apie 22.45 val., pasibeldęs į duris, kurias atidariusi pati S. Š.. Namuose buvę keturi žmonės. Jis pasižiūrėjęs į savo daiktus, ir supratęs kad daiktai ne visi. Jis tai pasakęs S. Š., be to priminęs, kad pastaroji jam skolinga ir pasakęs, kad, pasidėjus daiktus, grįš. Grįžus apie 01.00 – 01.15 val., ir pasibeldus į duris, jas atidaręs A. Š. ir nieko nesakius, smogė jam į veidą, atrodo kastetu, nuo smūgio jis apsvaigo, susmuko, pradėjo bėgti kraujas. Po ko, A. Š. toliau įnirtingai smūgiavo į galvą, veidą, nuo smūgių jis užsidengė rankomis. Jis sukaupęs jėgas atsistojo, po ko A. Š. iš nugaros dar sudavė jam į galvą bei nugarą. Išėjus į lauką, jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, vienas policijos pareigūnų likęs su juo sėdėti automobilyje, tuo tarpu kitas pareigūnas išėjęs aiškintis į S. Š. butą. Po ko, policijos pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą. A. G. parodė, jog dėl patirtų suažlojimų jam svaigo galva, bėgo kraujas, stabdant kraują, jis sunaudojęs net dvi nosines, todėl pareigūnai policijos komisariate iškvietė greitąją pagalbą.
A. Š. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką A. G. atžvilgiu ir nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d., vakare jis kartu su draugais, vieno iš jų, tai yra R. B., bute žaidė pokerį. Baigus žaisti, į namus jis grįžo apie 24.30 val., kur namuose be mamos S. Š., rašančios pareiškimą policijai, buvo ir policijos pareigūnas. Paklausus mamos, kas nutikę, pastaroji paaiškino, kas buvęs draugas A. G. išdaužė buvo virtuvės langą. A. Š. nurodė, jog policijos pareigūnams išvykus, po kiek laiko į duris pasigirdo beldimas. Supratus, kad policijos pareigūnai taip nesibeldžia, jis pažiūrėjęs pro durų akutę ir pamatęs A. G.. Durų jis nedaręs. Tuomet mama S. Š. vėl iškvietusi policijos pareigūnus. A. Š. nurodė A. G. nemušęs ir jokio smurto prieš jį nenaudojęs, tą naktį su A. G. iš vis nevendravęs,.
Liudytoja S. Š. parodė, kad 2012 m. balandžio 23 d., 23.17 val., ji išėjusi iš darbo. Grįžtant į namus, netoli namų, ji pastebėjusi buvusį draugą A. G., kuris nuo žemės ėmė akmenis ir juo mėtė į jos buto langus. A. G. buvo neblaivus, alkoholio kvapas buvo labai stiprus, jis vartojo necenzūrinius žodžius, nesiorientavo aplinkoj. Ji išsigando, todėl nieko nesakiusi, įbėgo į namus ir iš karto kvietė policiją. Tuo pačiu atidarius duris, į laiptinę greitai padėjo A. G. jai dovanotus daiktus. Policijos pareigūnai atvyko apie 24.15 val. Jai aiškinant aplinkybes policijos pareigūnui, rašant pareiškimą, apie 24. 20-30 val. grįžo sūnus A. Š.. Jai rašant pareiškimą, į mobilaus ryšio telefoną nuolat pradėjęs skambinti A. G.. Ji neatsiliepusi. Tuomet į vieną iš skambučių atsiliepė namuose buvęs pareigūnas, kuris nurodė A. G. nebeskambinti. Išvykus pareigūnams, A. G. po kiek laiko vėl sugrįžęs ir ėmęs daužyti į duris. Ji vėl skambinusi policijai, kuri atvykusi, A. G. išsivežė. S. Š. nurodė, jog jos sūnus A. Š. su A. G. tą naktį nebendravo, ir jokio smurto pastarojo atžvilgiu nenaudojo.
Liudytojas R. B. paliudijo, jog pas jį namuose, adresu – Sausio 15-osios g. 14-23, Klaipėdos m., jie dažnai su draugais susirenka žaisti kortomis, pokerį. Tą vakarą jie, tai yra, jis, G. Ū., A. Ū., A. D., T. L. bei A. Š. taip pat buvo susirinkę. Baigus žaidimą, visi, tarp jų ir A. Š., beveik vienu metu, tai yra apie 24 val. išsiskirstė. Liudytojas paaiškino, jog tą vakarą jis prisimena, nes kitą dieną A. Š. jam pasakojo, kad jo mamos draugas išdaužė langą. Liudytojas patvirtino, jog išdaužtą buto, kuriame gyvena A. Š., langą jis matė praėjus kelioms dienoms po įvykio.
Liudytojas G. Ū. nurodė, jog tą vakarą su draugais, tarp kurių buvęs ir A. Š., jis žaidęs kortomis, pokerį pas vieną iš draugų - R. B., pravarde „Katinas“ namuose. Baigus žaisti, truputėlį po 24.00 val. jie kartu su broliu A. Š. nuvežė į namus. Liudytojas nurodė, jog jie paprastai visuomet žaisti baigia vėlai. Liudytojas paaiškino, jog tą vakarą prisimenantis, nes A. Š. jo broliui kitą dieną pasakojo, kad jo mamos draugas išmušęs jų buto langą.
Liudytojas A. Ū. paliudijo, kad tą vakarą pas vieną iš draugų - R. B., jie, tai yra, jis, T. L., A. D., jo brolis – G. Ū. ir A. Š. žaidę pokerį. Baigus žaisti, apie 24.30 val. jis kartu su broliu G. Ū. A. Š. parvežę į namus. Liudytojas paaiškino, jog laiką jis prisimenantis, nes tą vakarą skubėjęs namo, o vakarą prisimenantis, nes kitą dieną A. Š. jam pasakęs, kad jo namuose buvo išdaužtas langas ir kad jį išdaužė buvęs mamos draugas.
Liudytoja Z. R. paliudijo, kad 2012 m. balandžio mėnesį, ryte ji pastebėjusi išdaužtą kaimynės S. Š. virtuvės langą. Liudytoja parodė naktį, apie 23 val., girdėjusi triukšmą. Pažiūrėjus per durų akutę, mačiusi A. G. beldžiantis į kaimynės duris.
Liudytoja Z. Š. paliudijo, jog 2012 m. kovo – balandžio mėnesį matė išdaužtą kaimynės S. Š. buto langą, tačiau triukšmo negirdėjo.
Liudytojas V. M. parodė, kad gavus pranešimą, jog adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išdaužtas langas, nuvykus į įvykio vietą, moteris (S. Š.) paaiškino, jog langą išdaužęs jos buvęs draugas. Nukentėjusiajai rašant pareiškimą, į namus grįžęs moters sūnus. Liudytojas patvirtino, jog, aiškinantis įvykio aplinkybes, bendraujant su nukentėjusiąja, jai nuolat kažkas skambinęs, tačiau ji į skambučius neatsiliepusi. Liudytojas nurodė, jog gal ir jis atsiliepęs į skambutį ir pasakęs, kad asmuo neskambintų. Liudytojas nurodė ir tai, tą naktį patruliuojant girdėjęs per raciją, jog minėtu adresu policija buvo kviesta ne kartą.
Liudytojas E. Š. nurodė, kad tą naktį, kuomet jis ėjo pareigas 2 – ajame PK, budėtojų dalyje, A. G. į 2 - ąjį PK budėtojų dalį buvo pristatytas du kartus. Pirmąjį kartą A. G. pristatė dėl kilusio konflikto adresu – Taikos gatvėje. Tuomet, nustačius pristatyto asmens duomenis, girtumą, paėmus pastarojo paaiškinimą, tai yra surinkus pirminę medžiagą, A. G. buvo išleistas. Tačiau po kiek laiko A. G. į policijos komisariatą buvo pristatytas antrąjį kartą. Kaip jis suprato, pastarasis vėl grįžo tuo pačiu adresu, kur buvo kilęs konfliktas. A. G. tuomet buvo patalpintas į laikinojo sulaikymo kambarį. Po kiek laiko A. G. pasiskundė skausmu širdyje, paaiškino, kad yra turėjęs problemų su širdimi, patyręs ne vieną infarktą, todėl pastarajam jis nedelsiant iškvietęs greitąją medicininę pagalbą. Liudytojas paaiškino, jog jei į PK pristatytam asmeniui dėl patirtų sužalojimų bėga kraujas, greitoji medicinos pagalba kviečiama automatiškai, policijos pareigūnų iniciatyva. Šiuo atveju, jei greitoji dėl sužalojimų nebuvo kviečiama, vadinasi tokie sužalojimai A. G. nebuvo padaryti. Liudytojas tuo pačiu patikslino, jog jei asmens paakys būtų buvęs kruvinas, ar asmuo smarkiai būtų sumuštas, greitoji medicinos pagalba taipogi būtų buvus kviečiama nedelsiant ir kviečiama policijos pareigūnų. Liudytojas paaiškino ir tai, kad jei sužalojimai, net ir ne tokie rimti, yra akivaizdūs, matosi, į policijos komisariatą pristatyto asmens visuomet paklausiama, ar pastarajam reikalinga greitoji medicinos pagalba. Jei asmuo medicininės pagalbos nereikalauja, neprašo, pradedamas įvykio aplinkybių nustatymas. Būtent šiuo atveju taip ir buvę. Liudytojas patvirtino, jog A. G. kviesti greitosios medicinos pagalbos dėl sužalojimų nereikalavo ir neprašė. Liudytojas nurodė, kad asmenį į PK pristatantys policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose visuomet nurodo, jei asmuo yra sužalotas, po ko jie renka medžiagą, tuo tarpu asmuo, arba duoda paaiškinimą, arba rašo skundą. A. G. skundą, kad buvo sumuštas surašė ir policijai pateikė tik po kiek laiko, vėliau.
Liudytojas D. Ž. nurodė, kad pristačius asmenį į PK, tarnybinis pranešimas surašomas visais atvejais. Liudytojas paaiškino, kad jei į policijos komisariatą pristatomas (pristatytas) asmuo nurodo buvęs sumuštas, ši aplinkybė tarnybiniame pranešime visuomet nurodoma, kaip visuomet nurodoma ir jei asmuo įvardija, kas jį sužalojo. Liudytojas paaiškino, jog jei jis tarnybiniame pranešime, surašytame A. G. atžvilgiu, nurodęs, kad asmuo sumuštas, vadinasi jis pats pastebėjęs, kad asmuo sumuštas. Šiuo atveju aplinkybę, kad asmuo yra sumuštas jis nurodęs, kad vėliau dėl sužalojimo nebūtų apkaltinti policijos pareigūnai. Tuo pačiu liudytojas patikslino, jog šiuo atveju, matyt, situacija buvus paprasta, nieko reikšmingo nebuvę.
Liudytojas G. D. parodė, kad, gavus pranešimą, nuvykus adresu - (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad išdaužtas stiklas. Jis A. G. pristatė į policijos komisariatą, tačiau tikslių aplinkybių neprisimena, neprisimena ir kiek kartų minėtą asmenį pristatė į policijos komisariatą. Liudytojas nurodė, jog visos A. G. pristatymo į policijos komisariatą aplinkybės turėtų būti fiksuotos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir policijos komisariato patalpose esančiomis vaizdo kameromis, vaizdo įrašais.
2012-05-01 skundu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK 2 PK pateiktas S. Š. skundas, kuriuo S. Š. nurodo, kad 2012 m. gegužės 1 d., apie 01.30 val., pradėjo daužyti rankomis duris buvęs draugas A. G., kuris reikalavo jas atidaryti, trukdydamas ilsėtis jai ir jos sūnui. Todėl ji iškvietusi policiją (t. 2, b. l. 4).
2012-05-01 skundu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK 2 PK pateiktas S. Š. skundas, kuriuo S. Š. nurodo, kad 2012 m. balandžio 30 d., 23.30 val., grįžtant iš darbo ji pastebėjusi, kad draugas A. G. mėto į langus akmenis. Koliojo ją necenzūriniais žodžiais, buvo neblaivus (t. 1, b. l. 129).
2012-05-04 pareiškimu nustatyta, kad Klaipėdos AVPK 2 PK pateiktas A. G. skundas, kuriuo A. G. nurodo, kad 2012 m. gegužės 01.30 val. jį sumušė A. Š. adresu – taikos g. 77-31, namo laiptinėje (t. 1, b. l. 13).
Specialisto išvada Nr. G 785/12(03) nustatyta, kad A. G. konstatuoti kūno sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir paakyje, paviršinė muštinė kairio paakio žaizda, poodinės kraujosruvos dešinės rankos dilbio ir plaštakos nugariniame paviršiuje. Nustatyta, kad konstatuoti sužalojimai atitinka pareiškėjo nurodytą laiką, padaryti bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais. Dešinės rankos dilbio ir plaštakos nugarinio paviršiaus poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti pasyviai ginantis, prisidengiant ranka nuo smūgių. Nustatyta, kad tiriamasis – A. G. nurodė, kad 2012 m. balandžio 30 d., apie 23 val., Taikos pr. 77, laiptinėje jį sumušė A. Š. kumščiais į įvairias kūno vietas. Nustatyta, jog specialisto išvada surašyta 2012 m. gegužės 4 d. ( t. 1, b. l. 4).
Klaipėdos AVPK 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus pranešimu nustatyta, kad policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis ROIK 0112000225835 apie tai, kad 2012 balandžio 30 d., apie 23.34 val., S. Š. telefonu informavo, kad buvęs draugas, tariamai neblaivus, išdaužė jos buto langą. Pranešėja teigia, kad tuo metu, kai išdaužė langą, jos namuose nebuvo. Nustatyta, kad į įvykio vietą išsiųstos pajėgos - Klaipėdos AVPK 2 –ojo PK KS tyrėjas V. M.. Pajėgų išsiuntimo laikas – 2012-05-01, 00.07 val., pajėgų atvykimo laikas – 2012-05-01, 00.13 val. gautas S. Š. pareiškimas. Nustatyta, kad 2012-05-01, 01.05 val. į policijos komisariatą pristatytas A. G., kurį pristatė Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės specialistas G. D.. 2012-05-01, 01.22 val. A. G. išleistas į namus. Nustatytas 1,5 promilių girtumo laipsnis (t. 1, b. l. 159, 169).
Klaipėdos AVPK 2-ojo PK Viešosios policijos skyriaus pranešimu nustatyta, kad 2012 m. gegužės 1 d., apie 01.32 val., policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas įvykis ROIK 0112000226028 apie tai, kad S. Š. telefonu informavo, jog buvęs draugas A. G. vėl atėjo prie jos buto. Nustatyta, kad 2012-05-01, 02.09 val., į policijos komisariatą pristatytas A. G., kurį pristatė Klaipėdos AVPK patrulių rinktinės specialistas G. D.. 2012-05-01, 02.35 greitosios medicinos pagalbos medikai A. G. išvežė į ligoninę (t. 1, b. l. 179, 185).
Tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad vyriausiasis patrulis D. Ž. nurodė, jog 2012 m. gegužės 1 d., 00.36 val. gavus pranešimą iš VPK budėtojų dalies, nuvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), sulaikytas į langus akmenis mėtęs pilietis – A. G., kurio buvo sumuštas ir kruvinas kairys paakys – skruostas (t. 2, b. l. 5).
Vyresniojo patrulio E. Š. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-05-01, 02.09 val. į 2 – ąjį PK, budėtojų dalį, ekipažo „Puma-29“ vyriausiasis patrulis D. Ž. ir specialistas G. D. pristatė A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. G. nustatytas 1,52 promilių girtumo laipsnis. 02.35 val. A. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nes A. G. sakė, kad turėjęs ne vieną širdies infarktą, kad šiuo metu širdies srity jaučia skausmą (t. 2, b. l. 3)
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, jog greitoji medicinos pagalba buvo kviesta 2012-05-01, 02.29 val., adresu – (duomenys neskelbtini), 2 – ąjį PK A. G., kuriam konstatuota – galvos sumušimas. Asmuo pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 162 – 168, 171).
Alkotesterio parodymais nustatyta, kad A. G. 2012 m. gegužės 1 d., 02.11 val. nustatytas 1,52 promilių girtumo laipsnis (t. 2, b. l. 9).
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog specialisto išvada A. G. konstatuoti kūno sužalojimai, galimos sužalojimų padarymo aplinkybės ir A. G. paaiškinimai įvardijant sužalojimo padarymo aplinkybes, turint omeny kūno sužalojimų lokalizaciją, mąstą, padarymo būdą, laiką, savo esme yra analogiški. Tuo remiantis konstatuotina, jog faktas, kad A. G. konstatuoti kūno sužalojimai padaryti 2012 m. balandžio 30 d. - gegužės 1 d. naktį laikytinas objektyviu ir įrodytu.
Baudžiamosios teisės prasme nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra itin svarbus procesinis dokumentas, kadangi juo ne tik pradedamas privataus kaltinimo atkreiptina baudžiamasis procesas, ne tik išreiškiama asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, bet ir nustatomos, apibrėžiamos ir teisminio nagrinėjimo ribos, kadangi teismas nutartimi perduoda bylą į teisiamąjį posėdį pagal kaltinimą, apibrėžtą būtent nukentėjusiojo skunde. Todėl įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, ne tik imperatyviai įvardija, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir kategoriškai akcentuoja, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi tikslus ir išsamus nusikalstamos veikos vaizdas. Tiksliai ir aiškiai suformuluoti kaltinimą privalu ir dėl to, kad nebūtų pažeista kaltinamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tuo pačiu kad būtų užtikrinta galimybė kaltinamam asmeniui pasirinkti tinkamiausią savo gynybos būdą.
Nustatyta, jog baudžiamasis privataus kaltinimo procesas byloje buvo pradėtas A. G. privataus kaltinimo skundo pagrindu, A. Š. kaltinant tuo, kad 2012 m. balandžio 30 d., apie 23 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, A. Š., suduodamas smūgius A. G., sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Būtent esant tokiai kaltinimo formuluotei, tokioms kaltinimo riboms ir apimčiai, akcentuojant, jog sužalojimai A. G. padaryti 2012 m. balandžio 30 d., apie 23 val., buvo nagrinėjama baudžiamoji byla. Logiška, jog būtent nuo šio kaltinimo ir gynėsi asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog pareikštas kaltinimas nusikalstamos veikos padarymo laiko prasme paneigtas ir paneigtas objektyviai. Tokią išvadą suponuoja tai, jog kaltinimas šiuo aspektu paneigtas ne tik su A. Š. tiesiogiai susijusių liudytojų G. Ū., A. Ū., R. B., S. Š. parodymais, bet ir policijos pareigūno, taigi proceso dalyvių atžvilgiu visiškai neutralaus liudytojo V. M., parodymais, kurių visuma remiantis objektyviai konstatuotina, jog 2012 m. balandžio 30 d. A. Š. į namus, adresu – (duomenys neskelbtini), grįžo apie 24. 30 val. Taigi, praėjus daugiau nei valandai laiko nei kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur A. G. nurodo buvęs sužalotas, policijos pareigūnai 2012 m. balandžio 30 d. – 2012 m. gegužės 1 d. naktį buvę kviesti du kartus. Nustatyta, jog abiem atvejais policijos pareigūnai nurodytu adresu kviesti S. Š. iniciatyva. Nustatyta, jog abiem atvejais, atkreiptina, tuoj pat, nedelsiant po įvykių, įvardijant aplinkybes, dėl kurių kviesta policija, policijos komisariatui pristatyti būtent S. Š. skundai. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdu, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą, kur kaip teigia A. G. jis buvo sužalotas, kviesti ne dėl A. G. sumušimo, o dėl paties A. G. veiksmų S. Š. atžvilgiu ir skundai policijai pateikti būtent A. G. atžvilgiu. Tuo pačiu pažymėtina, jog vertinant išdėstytas aplinkybes, visiškai nelogiška, kad esant aplinkybėms, kurias įvardija A. G. dėl jo sužalojimo, policijos pareigūnus, atkreiptina dargi įvykių eigoje, kviestų ir dargi skundus pateiktų sužalojimu kaltinamo asmens mama.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog 2012 m. balandžio 30 d. – 2012 gegužės 1 d. naktį A. G. į 2 – ąjį policijos komisariatą buvo pristatytas du kartus. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nė vienas įvykio aplinkybių aiškinimosi metu su A. G. betarpiškai bendravęs, įvykio aplinkybes fiksavęs policijos pareigūnas nenurodė, jog A. G. būtų nurodęs buvęs sužalotas. Atvirkščiai visi teisminio nagrinėjimo metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai vienareikšmiai nurodė, jog nei jiems atvykus į įvykio vietą, nei pristatant A. G. į policijos komisariatą, ar jau policijos komisariate, A. G. fakto buvęs sumuštas neįvardijo.
Nustatyta, kad D. Ž. tarnybiniame pranešime nurodė, jog į PK pristatytas asmuo – A. G. sužalotas – sumuštas ir kruvinas kairys paakys - skruostas. Tačiau pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytojas paaiškino, jog sužalojimą jis pastebėjęs pats, ir šią aplinkybę tarnybiniame pranešime nurodęs tik dėl tos priežasties, kad sužalojimu nebūtų apkaltinti policijos pareigūnai, o ne todėl, kad sužalojimu skundėsi sulaikytasis asmuo. Be to, liudytojas paaiškino, jog sprendžiant pagal jo tarnybinio pranešimo turinį, situacija nebuvus kuo nors išskirtinė. Tai, kad A. G. sužalojimai, kurių jis beje neprisimenąs, nebuvo kuo nors reikšmingi teisminio nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas E. Š., kuris vienareikšmiai ir kategoriškai nurodė, jog esant akivaizdiems, rimtiems, ypač kraujuojantiems sužalojimams, ar asmeniui nurodžius buvus sužalotam, ar prašant medikų pagalbos, greitoji medicinos pagalba kviečiama nedelsiant. Pažymėtina ir tai, jog nė vienas policijos pareigūnų, nei savo tarnybiniuose pranešimuose, nei teisminio nagrinėjimo metu, nenurodė, jog A. G. būtų nurodęs jį sužalojusį asmenį. Vertinant išdėstytą, akivaizdu, jog 2012 m. balandžio 30 d. – 2012 m. gegužės 1 d. naktį, kuomet nurodo buvęs sužalotas, A. G., tiesiogiai bendravęs su policijos pareigūnais, dar gi - ne vienu, aiškinęs jiems aplinkybes, ne tik neįvardijo jį sužalojusio asmens, bet neįvardijo net ir paties sužalojimo fakto.
Abejoti A. G. parodymais suponuoja ir pastarojo teisminio nagrinėjimo metu įvardintos aplinkybės, jog jam padaryti sužalojimai buvę itin rimti, padaryti gal kastetu, dėl sužalojimų jis pakankamai kraujavęs, ir dargi bendraujant su policijos pareigūnais sunaudojęs dvi nosines. Minėta, jog nė vienas policijos pareigūnų ne tik nepatvirtino sulaikytąjį kraujavus, ypač taip intensyviai, kaip aiškina A. G., bet, dargi atvirkščiai, kategoriškai paaiškino, jog tokiu atveju greitoji medicinos pagalba būtų kviesta nedelsiant, pačių policijos pareigūnų iniciatyva, pačiam asmeniui net gi neprašant.
Bylos medžiaga nustatyta, jog greitoji medicinos pagalba 2012 m. gegužės 1 d., 02.29 val. nakties į 2 – ąjį policijos komisariatą buvo kviečiama ir buvo kviečiama būtent A. G.. Nustatyta ir tai, jog greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje konstatuota diagnozė – galvos sumušimas. Tačiau tai fakto, jog greitoji medicinos pagalba į policijos komisariatą buvo kviesta būtent dėl A. G. sužalojimo besąlygiškai nepatvirtina, kaip ir nepatvirtina, kad A. G. pareigūnams nurodė buvęs sumuštas ir būtent dėl šios priežasties prašęs kviesti medikus. Šiuo atveju akcentuotini atkreiptina kategoriški policijos pareigūno E. Š. parodymai, jog greitąją medicinos pagalbą jis iš tiesų kvietęs prašant pačiam A. G., tačiau kvietęs pastarajam skundžiantis skausmu širdies plote ir nurodžius, jog pastarasis yra patyręs infarktą. Juolab, greitosios medicinos pagalbos medikų konstatuota diagnozė jokiu būdu nepatvirtina, jog šiuos A. G. konstatuotus sužalojimus padaręs A. Š..
Bylos medžiaga nustatyta, jog S. Š., tiek savo skunduose, tiek patikslintuose paaiškinimuose, pateiktuose policijos pareigūnams, tiek teisminio nagrinėjimo metu dėstydama įvykio aplinkybes visuomet buvus nuosekli ir analogiška. Nuoseklus šiuo aspektu buvęs ir A. Š.. Tuo tarpu A. G. aplinkybes, ypač įvardijant sužalojimo laiką, dėstęs netiksliai. Atkreiptina, jog pateikiant privataus kaltinimo skundą teismui nurodęs, jog buvo sužalotas 2012 m. balandžio 30 d., apie 23 val., vėliau, tai yra baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje, A. G. nurodė dėl laiko galėjęs ir apsirikti.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog A. G. skundas dėl jo sužalojimo, įvardijant ir jį sužalojusį asmenį – A. Š. policijos komisariatui vis tik buvo pateiktas, tačiau skundas atkreiptina pateiktas tik 2012 m. gegužės 4 d. (t. 1, b. l. 13). Nustatyta ir tai, jog Bendro pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinėje sistemoje užregistruotas A. G. pranešimas apie jo sumušimą adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tačiau vėlgi, pranešimas užregistruotas 2012 m. gegužės 1 d., 01.30 val. (t. 1, b. l. 54).
Baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad A. G. ir S. Š. santykiai, jiems nutrūkus, yra itin įtempti, bet būtent iš A. G. pusės. Manytina, jog ši aplinkybė galėjusi įtakoti A. G. veiksmus tiek kreipiantis į policiją, tačiau tik po kurio laiko, tiek vėliau pateikiant privataus kaltinimo skundą teismui.
Taigi vertinant išdėstytą įrodymų visumą konstatuotina, jog įrodymų, objektyviai ir vienareikšmiai grindžiančių A. Š. kaltę sužalojus A. G. byloje nėra.
A. Š. buvo pareikšti kaltinimai padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. To pasėkoje asmens atžvilgiu pradėtas baudžiamasis procesas, galėjęs turėti pasekmių baudžiamosios atsakomybės prasme. Logiška, jog A. Š., ginantis nuo jam pareikštų kaltinimų, naudojosi teisine advokato pagalba. Baudžiamasis procesas, vertinant privataus kaltinimo aspektu, byloje buvęs pakankamai ilgas. Esant tokioms aplinkybėms, logiška, jog asmuo turi teisę į patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, ir todėl vadovaujantis LR BPK 105 straipsnio 5 dalimi, A. Š. išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A.Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš A. G. priteisti 1500 Lt A. Š. naudai išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
A. G. civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Edita Lapinskienė