Baudžiamoji byla Nr. 1-470-963/2017
Proceso Nr. 1-01-1-03305-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.;
1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 2.1.15.3.; 2.3.6.4.5.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Svajonei Krakienei,
dalyvaujant prokurorei Vilijai Žaukauskienei,
kaltinamajam J. P.,
nukentėjusiajai R. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, teistas:
- 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs;
- 2017 m. gegužės 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, (neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis J. P. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
J. P. 2017 m. sausio 21 d., apie 16.00 val., savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu nustūmė nuo kėdės savo sutuoktinę R. P., ko pasekoje ji nukrito ant grindų, po ko jis, savo sutuoktinei R. P. spyrė ne mažiau du kartus į nugarą, o vėliau užgesino cigaretę virš R. P. viršutinės lūpos, tokiu būdu šiais savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą veide, juosmeninio I slankstelio kompresinį lūžimą, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kartu su sutuoktine vartojo alkoholį, ant sutuoktinės veido jokių sužalojimų nebuvo. Neprisimena dėl ko kilo konfliktas. Prisipažino stūmęs sutuoktinę, dėl ko ji nukrito. Jis padavė sutuoktinei ranką, ji atsikėlė ir jie toliau vartojo alkoholį. Nurodė, kad spyrių ir kaip užgesino cigaretę, neprisimena, bet jei jo sutuoktinė sako, kad taip buvo, jis sutinka. Išgėrę alkoholį, nuėjo miegoti. Sutuoktinė pradėjo verkti, sakyti, kad skauda. Jis nuėjo į naktinę parduotuvę, o sutuoktinė tuo metu skambino dukrai. Jos nuvažiavo į ligoninę. Dukra sutuoktinę išsivežė pas save. Kitą dieną, kai jis išsiblaivė, jam pasakė, kad sutuoktinei lūžo stuburas. Kartu su sutuoktine lankė kursus, gydėsi nuo alkoholizmo, dukra davė pinigų vaistams, abu susileido vaistų ir susitarė, kad, kai jis gaus algą, vėl gaus receptą vaistams. Sutinka toliau gydytis nuo alkoholizmo. Nurodė, kad šiuo metu gyvena pas seserį, nes tyrėja liepė gyventi atskirai, tačiau jis nori gyventi su sutuoktine. Pažymėjo, kad oficialiai dirba, jo pajamos yra minimalios. Dėl įvykio 2017 m. gegužės 13 d. paaiškino, kad susipyko su sutuoktine, galvojo vieną butelį išgers ir nieko baisaus neatsitiks. Gailisi dėl įvykių, sutinka su civiliniu ieškiniu.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. P.parodė, kad 2017 m. sausio 21 d., apie 16.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo sutuoktiniu J. P., savo namuose, virtuvėje, vartojo alkoholį, vyną. Kiekvienas išgėrė po du su puse butelio. Abu buvo jau apsvaigę, dėl to kilo buitinis konfliktas. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas, negali pasakyti, nes nepamena, po ko J. P. ją ranka pastūmė ir ji nukrito nuo kėdės ant grindų. Tuomet J. P. jai į nugarą koja spyrė du kartus, po to kas vyko, negali papasakoti, nes nepamena. Kaip ji atsidūrė lovoje, nepamena. Pamena nuo to momento, kai prabudo miegamojo kambaryje ir jai labai skaudėjo nugara, todėl ji paskambino dukrai V. M., paprašė, kad jos atvykti ir ją nuvežti į ligoninę. Praėjus maždaug 30 minučių, išgirdo, kad vyras kalbasi su dukra. Ji atsikėlė iš lovos ir nuėjo prie durų. Su dukra kalbėjosi tarpduryje, kaip staiga, J. P. ją įtraukė į kambarį ir užrakino duris, o dukra liko bendro naudojimo koridoriuje. Tuo metu J. P. priėjo prie jos, išsitraukė cigaretę iš burnos ir ją užgesino jai virš viršutinės lūpos, netoli nosies. Nei prieš tai, ne po to, jis nieko nekalbėjo. Užgesinęs cigaretę, jis nuėjo ir atrakino duris. Ji apsirengė ir išvažiavo į gydymo įstaigą, o vyras liko namuose. Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje jai nustatė I juosmeninio slankstelio lūžimą. Gydytojas minėjo, kad reikės operacijos, sakė, kad reikia gultis į ligoninę, bet ji nebuvo visiškai išsiblaiviusi ir atsisakė tai padaryti, dėl to ją išleido gydytis ambulatoriškai. Iš ligoninės grįžo pas dukrą V. M.. 2017 m. sausio 22 d., jai vėl pradėjo skaudėti nugarą, pradėjo šiek tiek pykinti, dėl to, laiko negali nurodyti, nepamena, dukra iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir jas su dukra nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jai atliko kompiuterinę tomogramą, jos metu paaiškėjo, kad jai yra dar vienas slankstelis užspaustas. Taip pat gydytojas pasakė, kad operacijos daryti nereikės, gali vaikščioti su įtvaru ir gulėti, uždraudė sėdėti ir nešti sunkius daiktus, taip pat uždraudė dirbti. Šiai dienai ji gyvena pas dukrą V. M., o vyras J. P. gyvena jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo susitikę keletą kartų, abu susitaikė, ji jam atleido, jis taip pat labai gailisi ir pergyvena dėl jos sveikatos. Ji labai nori grįžti namo ir gyventi kartu su vyru. Jie su vyru buvo nuėję į socialinės rūpybos skyrių ir susitvarkė dokumentus, kad visi gaunami pašalpų pinigai būtų skirti tik maistui, už juos negalėtų įsigyti alkoholio. Jie patys nusprendė po šio įvykio keistis ir keisti gyvenimo būdą. Kartu su vyru nusprendė kreiptis pagalbos dėl alkoholio į specialistus, užsiregistruos kursams. Jie suvokė, kad viską daro alkoholis, dėl to nori pasikeisti ir nustoti jį vartoti, kad gyventų ramiai be jokio smurto. Vyras ir anksčiau ne kartą buvo prieš ją naudojęs fizinį smurtą, tačiau stipriai sumušęs jos nėra niekada. Ji vyrui atleido, nori keistis ir grįžti namo, būti su vyru. (b. l. 26-29).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. parodė, kad 2017 m. sausio 21 d., apie 22.00 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino motina R. P., kuri pranešė, kad ją sumušė tėvas J. P.. 2017 m. sausio 21 d., apie 22.40 val. ji nuvyko pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad jos motiną sumušė jos tėvas, jis motiną nustūmė nuo kėdės ir 2-3 kartus koja spyrė į nugarą. Motina minėjo, kad tėvas ją sumušė 2017 m. sausio 21 d., apie 16.00 val. Po to ji nuėjo pagulėti į lovą, o apie 22.00 val. pasijuto blogai. Ji atvyko pas motiną, nes norėjo nuvežti ją į gydymo įstaigą. Jai bendraujant su motina prie buto durų, bendrojo naudojimo koridoriuje, nes ji į butą nėjo, tėvas išėjo iš buto ir įsitempė motiną į vidų, o buto duris užrakino. Ji daužė duris ir prašė įleisti, praėjus 5 minutėms, tėvas duris atrakino, o motina išėjusi į bendro naudojimo koridorių pasakė, kad tėvas priėjęs prie jos užgesino degančią cigaretę virš jos viršutinės lūpos. Tarp lūpų ir nosies matėsi raudonos spalvos nudegusi žaizdelė. Ji pasiėmė motiną ir jos apie 23.00 val. išvažiavo į Klaipėdos Respublikinę ligoninę. Motin šiuo metu gyvena su ja ir gydosi nuo patirtų sužalojimų. 2017 m. sausio 21 d., Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje motinai buvo diagnozuotas I juosmeninio slankstelio lūžimas, gydytojas rekomendavo gultis į ligoninę ir pranešė, kad tikriausiai bus reikalinga stuburo operacija. Motina labai išsigando, dar nebuvo visiškai išsiblaiviusi, nesuvokė situacijos rimtumo, todėl atsisakė gultis į ligoninę. 2017 m. sausio 22 d., kai motina išsiblaivė, prasidėjo stiprūs skausmai, todėl 2017 m. sausio 22 d., apie 16.00 val., iškvietė greitosios medicinos pagalbą, kuri motiną išvežė į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, ten jai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kurios metu buvo aptiktas dar vienas nugaros slankstelio pažeidimas, koks tiksliai pažeidimas, negali pasakyti, nes visi dokumentai pas motiną, taip pat gydytojas pasakė, kad operacijos neprireiks, jei motina laikysis gulėjimo lovoje rėžimo, kuris truks apie 6 savaites. Taip pat apribojo sunkių daiktų kėlimą. Apie tėvą nieko pasakoti nenorėjo. (b. l. 34-37).
2017 m. sausio 22 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką R. P. parodė, kad jų namuose vyko išgertuvės, kurių metu sukonflikatavo su savo sutuoktiniu J. P.. Dėl ko įvyko konfliktas negali pasakyti, nes nepamena. Ji sėdėjo virtuvėje ant kėdės, J. P. žodinio konflikto metu ranka ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Kai ji nukrito, J. P. jai spyrė koja 2-3 kartus į nugarą, ko pasekoje, ji pajuto fizinį skausmą, atsikėlė nuo grindų ir nuėjo atsigulti į lovą. J. P. taip pat nuėjo atsigulti, daugiau nekonfliktavo, policijos pareigūnų nekvietė. Vėliau pasijuto blogai dėl sveikatos, jautė skausmus, todėl apie 22:00 val., paskambino telefonu (duomenys neskelbtini) savo dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), ir jai pasakė, kad vyras ją mušė. Iškart, kai apie tai pranešė dukrai, ji atvyko pas ją į namus, jos vyras pradėjo agresyviai elgtis, grasino ir vartojo įvairiausius necenzūrinius žodžius, puolė V. M., tačiau jokio smūgio jai nesudavė. Kai koridoriuje laukė dukros, kad vežtų ją į ligoninę, J. P., be jokios priežasties, priėjo prie jos ir užgesino cigaretę į jos viršutinę lūpą, nudegimas liko. Apie 23:00 val., su dukra nuvyko į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kurioje apžiūrėję medikai diagnozavo I juosmeninio slankstelio lūžimą, išleido gydytis ambulatoriškai, tačiau nurodė, jog bus reikalinga operacija, todėl žada kreiptis į medikus, kadangi jaučiasi blogai dėl sveikatos. Sutuoktinis J. P. smarkiai girtauja, smurtauja ne pirmą kartą, visada jam atleisdavo, dėl smurto artimoje aplinkoje teistas nėra. Sutinka, jog jai būtų atlikta medicininė ekspertizė, prašo policijos imtis veiksmų ir pradėti ikiteisminį tyrimą. (b. l. 1-5).
2017 m. sausio 23 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2017 m. sausio 21 d. 23.53 val. Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimas apie tai, kad 2017 m. sausio 21 d. 22.46 val. į Klaipėdos Respublikinę ligoninę atvyko R. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri medikams paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. apie 21.00 val. namuose sumušė vyras. Nustatyta diagnozė: I juosmeninio slankstelio lūžimas, gydosi ambulatoriškai. (b. l. 12-15).
2017 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė gautos R. P. asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė ir atliktos rentgenogramos CD laikmenoje. (b. l. 43-44).
2017 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 172/2017(03) užfiksuota, kad R. P. konstatuota: odos nubrozdinimas veide, juosmeninio I slankstelio kompresinis lūžimas. Odos nubrozdinimas veide padarytas trauminio dinaminio poveikio pasėkoje kietu buku bukabriauniu daiktu. I juosmeninio slankstelio lūžimas susidarė dėl staigaus kūno susilenkimo į priekį, galimai griuvimo metu. Sužalojimai padaryti galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku, t. y. 2017 m. sausio 21 d. Konstatuoti sužalojimai patirti ne mažiau dviejų smūginių trauminių poveikių pasėkoje. Dėl juosmeninio slankstelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) - R. P. patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. (b. l. 48-49).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. P. 2017 m. sausio 21 d. apie 16.00 val., būnant namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu pastumdamas nuo kėdės savo sutuoktinę R. P., dėl ko ji nukrito ant grindų, po to spirdamas jai ne mažiau kaip du kartus į nugarą, o vėliau užgesinęs cigaretę virš R. P. viršutinės lūpos, šiais savo neteisėtais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą veide, juosmeninio I slankstelio kompresinį lūžimą, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimu teisme, kuriuo jis prisipažino, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, stūmė sutuoktinę ir nuo to ji nukrito, nors neprisiminė, kaip spyrė sutuoktinei ir užgesino cigaretę jai virš lūpos, tačiau neneigė to, kad galėjo taip pasielgti ir sutiko su šiuo kaltinimu. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios R. P. ir liudytojos dukters V. M. parodymais (b. l. 26-29, 34-37), 2017 m. sausio 22 d. Pareiškimu (b. l. 1-5), 2017 m. sausio 23 d. Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimu (b. l. 12-15), 2017 m. kovo 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 172/2017(03) (b. l. 48-49). Kaltinamojo J. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo J. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę R. P.. J. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad stumdamas sutuoktinę ir spirdamas jai į nugarą bei užgesindamas cigaretę jai virš lūpos, gali ją sužaloti, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis nustūmė nuo kėdės nukentėjusiąją ir spyrė jai ne mažiau du kartus į nugarą, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis J. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Anksčiau jis buvo teistas vieną kartą už fizinio skausmo sukėlimą sūnui, o po šio nusikaltimo padarymo buvo teistas vieną kartą už nežymų sveikatos sutrikdymą sutuoktinei, visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Tai leidžia manyti, kad J. P. yra linkęs smurtauti ir nedaro jokių išvadų dėl savo elgesio. J. P. padarytos turtinės žalos nėra atlyginęs, bet sutinka su civiliniu ieškiniu ir pasižada jį atlyginti, nes šiuo metu dirba. J. P. yra nebaustas administracine tvarka (b. l. 90). Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti J. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą paskyrus sankcijoje numatytą vienintelę bausmę - laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir J. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. P. dirba, yra pagyvenusio amžiaus, nori gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 81), dėl šios nusikalstamos veikos jis prisipažino kaltu, gailėjosi, byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo J. P. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, J. P. prarastų darbą ir negalėtų atlyginti padarytą turtinę žalą, taip būtų pažeisti civilinio ieškovo interesai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo J. P. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai: gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, bei vadovaujantis BK 722 straipsniu, paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad J. P. atžvilgiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo. Šio nuosprendžio priėmimo metu 2017 m. gegužės 22 d. baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su 2017 m. gegužės 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Kaltinamajam J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b. l. 74-76).
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 139,65 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 17-19), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios R. P. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiosios sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiosios gydymui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir šiuo nuosprendžiu galutinę bausmę J. P. paskirti – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 10 punktais J. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti įpareigojimus – per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo J. P. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 139,65 (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 65 centus) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.
Teisėja Rasa Stonkuvienė