Civiline byla Nr. e2-354-569/2022 m.

                 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2022-3

                       Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 14 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei, dalyvaujant

ieškovės atstovams D. S., advokatei R. P.,

atsakovės atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Daistatus‘‘ ieškinį Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige‘‘ dėl sutarties nutraukimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtais, skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė UAB ,,Daistatus‘‘ ieškiniu prašo pripažinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliktą UAB „Daistatus" ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2020-11-05 Statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašalį nutraukimą dėl esminių sutarties pažeidimų neteisėtu; pripažinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą negaliojančiu; priteisti ieškovei UAB „Daistatus‘‘ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 129 625,94 Eur skolos ir 2915,52 Eur netesybų, iš viso 132 541,46 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės atstovai D. S., advokatė R. P. nurodė, kad šalys viešojo pirkimo tvarka sudarė 2020-11-05 Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė vykdė mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, apjungiant pastatus ir keičiant paskirtį į gyvenamąją. 2020-11-13 buvo sudarytas Papildomas susitarimas, kuriuo pakeistas sutarties punktas dėl netesybų. Sutarties 3.4, 6.1 p. buvo numatyta darbus vykdyti trimis etapais tokiais terminais: I etapo darbų atlikimo terminas - 20 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, II etapo darbų atlikimo terminas - 10 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, III etapo darbų atlikimo terminas - 6 savaitės nuo statybvietės perdavimo dienos.?

3.       I etapo darbai buvo užbaigti ir perduoti atsakovei 2021-04-20 Darbų perdavimo-priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl I etapo darbų vykdymo ir užbaigimo iš esmės ginčų ir nesutarimų tarp šalių nėra, išskyrus dėl sulaikytos atlygio už I etapo darbus sumos. Statybvietė II ir III darbų etapams buvo perduota: 2021-04-07 ir 2021-06-16. Atitinkamai darbai turėjo būti užbaigti: II etapo - 2021-06-16, III etapo - 2021-07-29. Užbaigus I etapą, toliau vykdant Sutartį, tarp šalių kilo nesutarimų dėl dalies II ir III etapo darbų, o būtent - pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų įrengimo darbų, atlikimo. Ieškovė laikė, kad, norint įrengti pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies naujas asfalto dangas, kaip numatyta objekto statybos darbų Techniniame projekte, reikalinga įrengti ir naujus dangų pagrindus, o šie darbai nenumatyti Techniniame projekte, taigi, neįeina į Sutarties apimtis ir yra papildomi darbai. Atsakovė su tuo nesutiko, laikė, kad naujų pagrindų įrengimo darbus ieškovė turėjo nusimatyti ir kad šių pagrindų įrengimas naujai nėra papildomi darbai.

4.       Šalims nepavyko susitarti dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė, laikydamasi savo 2021 -08 - 20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) - 1 išdėstytos galutinės pozicijos, toliau vykdė tuos darbus, kuriuos galėjo vykdyti be papildomų darbų atlikimo, t.y. įvykdė ir užbaigė visus II ir III etapo darbus, išskyrus pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų įrengimo darbus ir su jais neatsiejamai susijusius kitus darbus, kurių negalima buvo vykdyti, neatlikus dangų įrengimo darbų, tokius kaip vejos bortų įrengimas, vejos atnaujinimas, stoginės konteineriams įrengimas ir pan. Atsakovė, laikydama tokį atsisakymą vykdyti darbus nepagrįstu, 2021-11-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pranešė ieškovei apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminių Sutarties pažeidimų nuo 2021-12-01. 2021-12-02 raštu (duomenys neskelbtini)  atsakovė patvirtino laikanti Sutartį vienašališkai nutraukta nuo 2021-12-01 ir pareikalavo įvykdyti su Sutarties nutraukimu susijusius įsipareigojimus (perduoti dokumentus, sutvarkyti statybvietę ir kt). Ieškovė 2021-12-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad laikosi anksčiau pareikštos pozicijos dėl papildomų darbų atlikimo ir kad nesutinka, jog yra pagrindas vienašališkam Sutarties nutraukimui dėl ieškovės kaltės, taip pat informavo, kad nesutiko ir nesutiks su atsakovės skaičiuojamomis netesybomis ar kitokiais reikalavimais (dėl nuostolių atlyginimo ir pan.).

5.       Už atliktus darbus ieškovė pateikė atsakovei dokumentus apmokėjimui - 9 atliktų darbų aktus ir atitinkamai 9 PVM sąskaitas faktūras, iš viso mokėtinai sumai 1 899 327,29 Eur. Atsakovė ieškovei iš viso sumokėjo 1 769 701,35 Eur. Nesumokėta ieškovei už atliktus darbus suma yra 129 625,94 Eur; ją sudaro 56 979,82 Eur sulaikytų apmokėjimų sumų (3 proc. nuo kiekvienos pateiktos sąskaitos) ir 72 646,12 Eur neapmokėta paskutinės sąskaitos - 2021-11-30 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - suma (be sulaikytos dalies). Tarp ieškovės ir atsakovės nekyla ginčų dėl to, kokios apskritai yra mokėtinos sumos pagal pateiktas sąskaitas, kiek pagal jas sumokėta ir kokia likusi nesumokėta suma: pateikiamas 2022-01-10 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame užfiksuotos likusios nesumokėtos sumos (įskaitant sulaikytas) pagal 2021-12-31 būklę.

6.       Ieškovė tiek Sutarties vykdymo metu, tiek atsakovei nutraukus Sutartį stengėsi pasiekti susitarimą dėl Sutarties tinkamo įvykdymo ir užbaigimo, dėl Sutarties nutraukimo pasekmių, siekdama spręsti visus kilusius nesutarimus taikiai - teikė atsakovei kompromisinius pasiūlymus dėl pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų įrengimo darbų. Gavusi pranešimą dėl pritaikytų netesybų (atsakovės 2021-01-19 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)). ieškovė pateikė dar vieną pasiūlymą dėl taikaus ginčo sprendimo (2022-01-31 raštas Nr.(duomenys neskelbtini)), kurį atsakovė atmetė (atsakovės raštas 2022-02-11 Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė pateikė ikiteisminę pretenziją dėl apmokėjimo pagal Sutartį (2022-03-08 Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurią atsakovės atsakymo negavo. Šalims nepavykus susitarti dėl ginčo sprendimo taikiai, ieškovė yra priversta ginti savo teises teisme.

7.       Ieškovė reikalauja pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą dėl neva ieškovės padarytų esminių Sutarties pažeidimų, taip pat reikalauja priteisti visą sumą už atliktus darbus su sulaikytomis sumomis, laikydama, kad yra suėję terminai visų šių sumų sumokėjimui, taip pat reikalauja netesybų už pavėluotus mokėjimus. Ieškovės reikalaujamą ieškinio sumą 132 541,46 Eur sudaro: 72.646,12 Eur skola pagal paskutinę PVM sąskaitą faktūrą - 2021-11-30 (duomenys neskelbtini); 56 979,82 Eur sulaikytos sumos, iš kurių 43 444,93 Eur suma - I etapo sulaikytos sumos - ir 13 534,89 Eur suma - II ir III etapo sulaikytos sumos; 2 915,52 Eur netesybų.

8.       Esminis tarp šalių kilęs nesutarimas, sąlygojęs ir Sutarties nutraukimą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, buvo dėl papildomų darbų. Ieškovė 2021-05-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie paaiškėjusius reikalingus Sutartyje numatytų darbų pakeitimus ir atsiradusius papildomus darbus, t.y. kad pagal Techninio projekto dangos įrengimo detalių DD-1 ir DD-1* sprendinius numatyta takų ir važiuojamosios dalies dangas įrengti ant esamų pagrindų, tačiau norint ant jų pakloti naują asfalto dangą, kuri atitiktų kokybės reikalavimus ir kuriai galėtų būti suteikta darbų kokybės garantija, reikalinga esamus dangų pagrindus ardyti ir įrengti naujus pagrindus. Tokių darbų būtinybę ieškovė įrodinėja, pateikdama Techninio projekto sklypo dangų planą (brėžinio Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pažymėta, kuriose vietose dangos turi būti įrengiamos pagal detales DD-1 ir DD-1 *; Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinį Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pateiktos detalės DD-1 ir DD-1* ir jų sprendiniuose nurodyta - „Esami pagrindai‘‘; ištrauką iš Techninio projekto Bendrosios dalies Aiškinamojo rašto, kuriame nurodyti statybos etapai (1.16 p.) ir aiškiai nurodyta: II etape - „Sutvarkomos esamos asfalto dangos prie pastato fasadų‘‘, III etape - „Sutvarkomi esami takai (keičiama viršutinė asfalto danga), esantys toliau nuo pastato fasado‘‘.

9.       Esminiai argumentai, dėl kurių ieškovė laikė dangų pagrindų įrengimo darbus naujai paaiškėjusiais, papildomais darbais, yra išdėstyti ieškovės 2021-06-09 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-07-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini)). Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinio DD-1 ir DD-1* sprendiniuose aiškiai numatyta dangas pagal šias detales įrengti ant esamų pagrindų; dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* įrengimas Techninio projekto Sklypo dangų plane nurodytas pėsčiųjų takuose ir važiuojamojoje dalyje. Kaip parodė sutankinimo bandymų rezultatai, pateikti su aukščiau minėtais raštais, dangų įrengimo darbai negali būti atlikti pagal šiuos sprendinius (ant esamų pagrindų, kurie yra per silpni), taigi, Techninio projekto sprendiniai turi būti keičiami, numatant naujų pagrindų įrengimą.

10.       Šių papildomų darbų ieškovė niekaip negalėjo įsivertinti, nes projekto dokumentuose buvo nurodyta, jog dangos įrengiamos ant esamų pagrindų. Taip nurodyta ne tik minėtame sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Techninio projekto Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte, bet ir Techninio projekto Medžiagų kiekių žiniaraštyje, II dalyje „Sklypo planas‘‘ yra nurodyta: prie II etapo sutvarkymo darbų - „Atnaujinama esama važiuojamosios dalies asfalto danga pagal dėt. DD-1", prie III etapo sutvarkymo darbų - „Atnaujinama esama pėsčiųjų taku asfalto danga pagal dėt. DD-1*", t.y. ir šiame Techninio projekto dokumente nurodyta tik atnaujinti asfalto dangos sluoksnį, o ne įrengti naujus pagrindus. Techninio projekto Medžiagų kiekių žiniaraštyje visai nenurodyti naujų pagrindų įrengimo darbai, jokie jų kiekiai, nei orientaciniai, nei preliminarūs.

11.       Minėtame Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta pastaba prie dangų detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių, kad ,,dangų konstrukcijų storiai gali būti tikslinami‘‘, aiškiai kalba tik apie tų konstrukcijų storius, kurie yra numatyti tose detalėse, t.y. kalbama apie viršutinį ir išlyginamąjį asfaltbetonio sluoksnius, kurių storiai yra nurodyti sprendiniuose, bet ne apie esamus pagrindus, kurių storiai nėra nurodyti sprendiniuose; dangų pagrindų storiai sprendiniuose nenumatyti, kaip ir nenumatyta, kad jie gali ar turi būti tikslinami. Taigi, nei dangos įrengimo detalių DD-1 ir DD-1* sprendiniuose, nei pastaboje prie šių sprendinių nėra nurodyti esamų pagrindų, smėlio-žvyro ir skaldos pasluoksnių storiai, suprantama, nėra nurodyta, ir kad jie gali būti tikslinami, taip pat nėra nurodyta, kad pagrindai turi būti įrengti nauji, nei kokio storio pagrindo sluoksniai turėtų būti įrengti.

12.       Minėta pastaba (pažymėta žvaigždute) - „DP rengimo [metu] atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamų grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14MPa, dangų konstrukcijų storiai gali [būti] tikslinami" - pagal savo pilną formuluotę ir esmę apskritai, matyt, per klaidą buvo nurodyta prie detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių, nes šiose detalėse, kaip minėta, visai neprojektuojami nauji pagrindai ir visai neužduotas grunto deformacijos modulio dydis. Ši pastaba, kaip galima spręsti, taikytina prie kitų dangos detalių, kur nauji pagrindai yra projektuojami, nurodant ir reikalaujamą grunto deformacijos modulio dydį (14 MPa), t.y. prie dangos įrengimo detalių DD-2, DD-3, DD-4, pateiktų Techninio projekto brėžinyje Nr.(duomenys neskelbtini). Tose sklypo vietose, kur numatoma įrenginėti dangą pagal detales DD-I ir DD-1*, grunto deformacijos modulis tikrai yra didesnis nei 14 MPa, todėl minima pastaba prie šių detalių visai nereikalinga; asfaltbetonio sluoksnių šiose vietose negalima įrenginėti ne dėl per mažo grunto deformacijos modulio, o dėl to, kad, atlikus bandymus, paaiškėjo, jog pasluoksnių storiai neatitinka ,,Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19‘‘ (patvirtintų Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019-01-25 įsakymu Nr. V-16).

13.       Pagal Sutarties 5.3 p. rangovas privalo vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasis Techniniame projekte (jo techninėse specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose) numatytai sprendiniais, todėl darbai, nenumatyti Techninio projekto sprendiniuose, nėra sutarties dalyku – tokie darbai laikytini papildomais.

14.       Techninio projekto sprendiniai yra detalizuojami darbo projekte. Šiuo atveju Techniniame projekte naujų dangų pagrindų sprendinių nėra, taigi, jie negali ir būti detalizuoti darbo projekte. Norint suprojektuoti ir atlikti naujų pagrindų įrengimo darbus, reikia keisti ar koreguoti techninį projektą: pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė", patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 45 punktą ,,kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios." Darbo projekto rengimo metu paaiškėjus naujų darbų reikalingumui ir juos numačius darbo projekte, techninis projektas taip pat turėtų būti pakeistas, nurodant tuos naujus darbus.

15.       Sutarties 10.2 p. numatyta, kad pakeitimai, be kita ko, grindžiami Projekto korektūra, o tai suponuoja, jog, atsiradus darbams, dėl kurių turi būti keičiamas Projektas (kaip šiuo atveju, - nustačius, jog reikalinga įrengti naujus pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangtį pagrindus), tokie darbai laikytini Sutarties pakeitimais 10.2 p. prasme, jie turi būti įkainoti ir sumokėta papildomų darbų kaina.

16.       Naujų pagrindų įrengimo darbai, kurie nebuvo numatyti projektiniuose ar kituose Sutarties dokumentuose, niekaip negali būti laikomi sutartinių Darbų apimčių ir/ar kiekių pasikeitimais pagal Sutarties 5.22 p. Kaip apibrėžia Sutarties 5.22 p., darbų kiekių ar apimčių pasikeitimais yra laikomi tie atvejai, kai darbų faktinis kiekis/apimtis neatitinka orientaciniam (projektiniam) kiekiui, kuris nustatytas Veiklų sąraše ar Techninio projekto dokumentuose, taigi, tam tikras darbų kiekis (apimtis) turi būti įmanomas nustatyti (apskaičiuoti) iš Veiklų sąrašo ar Techninio projekto dokumentų, ir jei faktinis darbų kiekis (apimtis) neatitinka tokio projektinio kiekio (apimties), tai yra laikoma darbų kiekių/apimčių pasikeitimu pagal Sutarties 5.22 p. Šiuo atveju, kaip minėta, Techninio projekto dokumentuose (brėžiniuose, žiniaraščiuose ar kitur) nėra nurodyti jokie projektiniai (orientaciniai) pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbų kiekiai ar apimtys. Tokie darbai iš viso nenumatyti. nurodant, kad asfalto danga dengiama ant esamų pagrindų, todėl negali būti laikoma, kad paaiškėję nauji (projekte nenumatyti) darbai yra projektinių (orientacinių) darbų kiekių ar apimčių pasikeitimai. Tai neatitinka Sutarties 5.22 p. darbų kiekių/apimčių pasikeitimo sampratos.

17.       Analogiškai darbų kiekių ir apimčių pasikeitimus reglamentuoja ir Sutarties 9.2 punktas, kuriame nurodyta, jog darbų apimtys ir kiekiai, nustatyti Veiklų sąraše ar Techninio projekto dokumentuose, yra orientaciniai (projektiniai) ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais Darbų, kuriuos Rangovui reikia atlikti, apimtimis ir kiekiais. Ši nuostat taip pat kalba tik apie darbų apimtis ir kiekius, kurie nustatytini (gali būti nustatyti) iš Veiklų sąrašo ar Techninio projekto dokumentų, tačiau nenurodo, kad Rangovas privalo savo sąskaita atlikti ir tuos darbus, kurie visai nėra numatyti Techniniame projekte ar kituose Sutarties dokumentuose, jokiomis apimtimis ir kiekiais. ?

18.       Atsakovės aiškinimu, paaiškėję nauji, nei pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje), nei darbų projekte nenumatyti darbai laikytini sutartinių darbų apimčių ar kiekių pasikeitimais, o ne papildomais darbais Sutarties 10.1.4 punkto prasme. Toks atsakovės aiškinimas reikštų, kad ieškovės atliekamų darbų apimtys faktiškai yra neribotos. Fiksuotos kainos kainodara nereiškia, kad, vykdant sutartį, atsiradus papildomiems, projekte ar kituose Sutarties dokumentuose nenumatytiems darbams, negali būti keičiama Sutarties kaina.

19.       CK 6.653 straipsnio 2 dalies norma, nurodanti, kad konkreti kaina negali būti didinama ar mažinama, įskaitant ir tuos atvejus, kai nebuvo galima numatyti tikslaus darbų kiekio ar jiems atlikti būtinų išlaidų, kaip ir pagal analogiją suformuluotas Sutarties 5.22 p., taikytina, kuomet sutartiniuose dokumentuose tam tikri darbai yra numatyti, tačiau nėra ar negali būti tiksliai apskaičiuoti jų kiekiai ar apimtys. Naujų pagrindų įrengimo darbai, kurie iš viso nebuvo numatyti projektiniuose ar kituose Sutarties dokumentuose, niekaip negali būti laikomi sutartinių darbų apimčių, kiekių ar išlaidų pasikeitimais Sutarties 5.22 p. ir/ar CK 6.653 straipsnio 5 dalies prasme. Tai, kad sutartinė kaina didinama, atsiradus papildomiems darbams, nurodyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, taip pat CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, kur iš esmės numatyta, kad, užsakovui nesutikus mokėti už papildomus darbus, rangovas turi teisę nevykdyti papildomų darbų ir netgi atsisakyti sutarties. 

20.       Ieškovė laiko teisėtai ir pagrįstai atsisakiusi vykdyti papildomus darbus, o atsakovės vienašališką Sutarties nutraukimą dėl ieškovės kaltės laiko neteisėtu. Rangovo teisė atsisakyti vykdyti papildomus darbus, nesutarus dėl papildomo apmokėjimo už juos, numatyta CK 6.653 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų, rangovas privalo apie tai laiku pranešti užsakovui, ir jei užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį ir 5 dalį rangovas, padaręs išvadą, kad reikalinga atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui; negavęs užsakovo atsakymo rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą; neįvykdęs šių pareigų rangovas neturi teisės reikalauti atlygio už papildomus darbus. Rangovui su užsakovu nesusitarus dėl papildomų darbų atlikimo, rangovas turi teisę atsisakyti juos vykdyti ir turi teisę reikalauti iš užsakovo atlygio už atliktus darbus.

21.       Sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės sukelia ieškovei materialinius teisiniu padarinius. Pirma, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 91 str. nuostatas perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus; jei tiekėjas kreipiasi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir jei šis tiekėjo reikalavimas galutiniu teismo sprendimu yra patenkinamas, perkančioji organizacija nedelsdama pašalina minėtoje informacinėje sistemoje nurodytą informaciją apie tiekėją. Taigi, šiame įstatymo straipsnyje numatyta viena iš materialinių teisinių pasekmių, kylančių tiekėjui, kai perkančioji organizacija nutraukia sutartį dėl tiekėjo kaltės - įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, - o taip pat numatyta teisė tiekėjui ginčyti tokį perkančiosios organizacijos atliktą sutarties nutraukimą.

22.       Antra, atsakovė, nutraukusi Sutartį dėl neva esminio Sutarties pažeidimo, kreipėsi ADB „Gjensidige", draudimo bendrovę, apdraudusią ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą ir išdavusią 2020-11-13 Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-11-13 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl draudimo sumos išmokėjimo tuo pagrindu, kad ieškovė neva neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Ieškovės žiniomis, draudikas šio kreipimosi pagrindu užvedė bei administruoja žalos bylą (ADB „Gjensidige" 2022-01-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiuo metu komunikuoja su atsakove dėl tam tikros informacijos ir duomenų, reikalingų draudimo išmokos išmokėjimui, pateikimo. Kadangi draudikas išduotu atlikimo laidavimo draudimo raštu besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo pagal pirmą raštišką atsakovės reikalavimą sumokėti atsakovei draudimo išmoką - tiesioginių nuostolių atlyginimą, draudimo išmoka, tikėtina, bus išmokėta, nebent, ieškovei kreipusis į teismą su reikalavimu pripažinti Sutarties nutraukimą dėl jos kaltės neteisėtu, toks reikalavimas teismo bus patenkintas. Pagal ADB „Gjensidige" Sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 II dalies 12.6 p. išmokėjęs užsakovui draudimo išmoką už neįvykdytą draudėjo (ieškovės) prievolę, draudikas perima atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtų sumų į draudėją (ieškovę). Taigi, ieškovei teismine tvarka neapgynus savo teisėto intereso į tai, kad būtą laikoma, jog ji nepažeidė Sutarties, ieškovei neįrodžius ir teismui sprendimu nepripažinus, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį dėl ieškovės kaltės, ieškovei kils materialūs teisiniai padariniai.

23.       Trečia, ieškovei vienašališkas Sutarties nutraukimas jau sukėlė ir ateityje sukels materialias teisines pasekmes, nes atsakovė yra sulaikiusi visą likusią atlygio už darbus sumą (129 625,94 Eur), matyt, ketindama išskaičiuoti patirtų nuostolių ir išlaidų sumas, kaip numatyta Sutarties 4.6 p., 12.3.2 p., o netesybas į mokėtinas sumas atsakovė jau įskaitė.

24.       Be sulaikytų sumų (nuo kiekvienos 3 proc.) atsakovė yra skolinga ieškovei 72 646,12 Eur pagal paskutinę sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Šios sąskaitos apmokėjimo terminas (pagal Sutarties 9.4, 9.6, 3.4 punktus - 30 dienų nuo atliktų darbų aktų pasirašymo) suėjo 2022-01-14: ieškovės pateiktas paskutinis atliktų darbų aktas Nr.9, pagal kurį išrašyta minima sąskaita, buvo pasirašytas statinio statybos techninio prižiūrėtojo 2021-12-15; ieškovei nebuvo grąžintas kito atsakovės atstovo pasirašytas aktas su pasirašymo data, todėl laikytina, kad aktas pasirašytas tuomet, kai jį pasirašė statybos techninis prižiūrėtojas, kuris Sutarties 9.3 p. nurodytas kaip atsakovės atstovas. Atliktų darbų akto Nr.9 pagrindu išrašyta 2021-11-30 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame užfiksuotos mokėtinos sumos 2021-12-31, todėl ieškovė pagrįstai laiko, jog atliktų darbų aktas Nr.9 buvo priimtas 2021 gruodžio 15 d., kai jį pasirašė statybos techninis prižiūrėtojas.

25.       Atsakovė pateikė ieškovei 2022-01-19 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pranešė apie pritaikytas netesybas dėl darbų vėlavimo ir jų įskaitymą: už nebaigtus II ir III etapo darbus iš viso iki Sutarties nutraukimo (2021-11-30) paskaičiavo 20 541,44 Eur netesybų ir įskaitė į pagal paskutinę sąskaitą ir aktą mokėtiną sumą. Ieškovė nesutinka su netesybų pritaikymu visų pirma dėl to, kad, kaip aptarta aukščiau, laiko teisėtai ir pagrįstai atsisakiusi vykdyti papildomus darbus be papildomo susitarimo ir atlygio už juos. Ne dėl ieškovės kaltės ir ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių objekto statybos II ir III etapai apskritai negalėjo būti ir nebuvo užbaigti iki galo, t.y. nesutarus su atsakove dėl papildomų darbų, nebuvo atlikti pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų įrengimo darbai ir su jais neatsiejamai susiję kiti darbai, nurodyti ieškovės 2021-08-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose.

26.       Taip pat, kol buvo sprendžiamas klausimas su atsakove dėl papildomų darbų, ieškovė negalėjo vykdyti ne tik atsiradusių papildomų, bet ir tam tikrų sutartinių darbų ir turėjo juos stabdyti, kol bus vienaip ar kitaip išspręstas papildomų darbų klausimas: ieškovei pasiruošus vykdyti asfalto dangų įrengimo darbus taip, kaip buvo numatyta Techniniame projekte, atitinkamose darbų zonose ieškovė nuardė pastolius, reikalingus fasado darbų vykdymui, taigi, negalėjo vykdyti fasado įrengimo darbų. Apie tai, kad negali toliau vykdyti darbų, kol nebus atsakymo dėl tolimesnių darbų vykdymo, ieškovė informavo atsakovę dar 2021-05-27 raštu. Paaiškėjus, kad asfalto dangų ant esamų pagrindų įrengti negalima, techniniam prižiūrėtojui neleidžiant vykdyti dangų įrengimo darbų, buvo laukiama, kol su atsakovė išspręs klausimą dėl papildomų darbų atlikimo, todėl buvo sustabdytas tiek dangų įrengimo, tiek fasado įrengimo atitinkamose susijusiose zonose darbų vykdymas. Paaiškėjus, kad su atsakove nepavyks susitarti dėl papildomų darbų (gavus atsakovės 2021-08-05 raštą) ieškovė atnaujino fasado įrengimo darbus (apie tai ieškovė informavo atsakovę 2021-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, dėl paaiškėjusių papildomų darbų ir dėl jų kilusių nesutarimų sprendimo ne tik negalėjo būti vykdomi dangų įrengimo darbai, bet ir tam tikri kiti (fasado įrengimo) darbai buvo sustabdyti 10 savaičių.

27.       Dar viena priežastis, sutrukdžiusi likusių II ir III etapo darbų vykdymą ir jų užbaigimą po to, kai tapo aišku, kad susitarimas dėl papildomų darbų nebus pasiektas - paaiškėjusios aplinkybės, kad negalima vykdyti tam tikrų darbų oro linijos apsaugos zonoje, nes veikla šioje zonoje teisės aktų numatyta tvarka nebuvo atsakovės suderinta su tinklo operatoriumi. Šios aplinkybės išsamiai aptartos ieškovės 2021-08-20 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei; matyti iš elektros perdavimo sistemos operatoriaus Litgrid AB įgalioto atstovo UAB „Jarinta" 2021-07-28 rašto. Kaip ieškovė informavo atsakovę 2021-08-20 raštu, nuo 2021-08-02 buvo sustabdyti fasado ir nuogrindos įrengimo darbai oro linijos apsaugos zonoje (3, F ir 15 pastato ašyse), iki atsakovė gaus ir pateiks ieškovei Litgrid AB sutikimą vykdyti veiklą šioje oro linijos apsaugos zonoje arba kai atsakovė pateiks kitokius Sutarčiai ir/ar teisės aktams neprieštaraujančius nurodymus. Tik 2021-09-09 raštu atsakovė informavo ieškovę apie projektuotojų parengtą tvoros įžeminimo projektą ir iš UAB „Jarinta" gautus nurodymus bei tik 2021-09-20 atsakovė pasirašė susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo.

28.       Tik po aukščiau aptartų kliūčių darbų vykdymui išnykimo ieškovė galėjo toliau vykdyti sustabdytus II ir III etapų darbus, taip pat atsiradusius papildomus darbus (pagal 2021-09-20 pasirašytą susitarimą) ir per 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesius juos užbaigti. Visos aukščiau aptartos aplinkybės lėmė tai, kad II ir III etapo darbai buvo tam tikriems laikotarpiams stabdomi, o galiausiai visai negalėjo būti atlikti iki galo dėl papildomų darbų nesuderinimo, todėl ieškovė laiko, kad atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti ir taikyti netesybas dėl II ir III etapo darbą neįvykdymo nustatytais terminais. Ieškovė jau ankstesniuose raštuose buvo nurodžiusi ir pagrindusi darbų neatlikimo nustatytais terminais priežastis, kurios nesietinos su Rangovo atsakomybe, ir pareiškusi, kad nesutinka ir nesutiks su netesybų taikymu (2021.06.09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-08-20 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-12-06 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šios pozicijos laikosi.

29.       Atsakovė 2021-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotas netesybas (20 541,44 Eur) įskaitė į pagal 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) mokėtiną sumą. Vadovaujantis CK 6.130 str., 6.131 str., 6.134 str. nuostatomis, kuriose įtvirtintos įskaitymo sąlygos ir tvarka, įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turį galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d.  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). Atsakovė neturėjo galiojančių, vykdytinų ir apibrėžtų reikalavimų dėl netesybų, kadangi neįrodyta ieškovės atsakomybė dėl darbų vėlavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įskaitymo sąlygų visuma turi būti vertinama sistemiškai ir kad vienašališkai negali būti iškaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2012m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 502/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013).

30.       Šiuo atveju atsakovė negalėjo atlikti netesybų įskaitymo, nes reikalavimai nėra lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo aspektu: atsakovės skola ieškovei už atliktus ir priimtus darbus pagal pasirašytus darbų atlikimo aktus ir kitus mokėjimo dokumentus yra akivaizdi ir konkreti; tuo tarpu atsakovės reikalavimai dėl netesybų neįrodyti, nėra akivaizdūs (yra ginčytini ir ginčijami), nėra šalių pripažinti ar vykdytini. Taigi, atsakovės 2021-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo reikalavimų, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atsakovė yra skolinga ieškovei 72 646,12 Eur sumą (be sulaikytos sumos) pagal paskutinę 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).

31.       Kaip minėta, visą sulaikytą sumą – 56 979,82 Eur - sudaro nuo atlygio už I etapo darbus sulaikytos sumos - 43 444,93 Eur - ir nuo atlygio už II ir III etapo darbus sulaikytos sumos -13 534,89 Eur. Sutarties 9.5 p. numatyta, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo suma sumažinama atėmus 3 proc. sulaikymą. Bendra sulaikymų suma (galutinis mokėjimas), sumokama Rangovui per 10 dienų po statinio statybos užbaigime dokumento išdavimo su sąlyga, kad prievolės išmokėti sulaikytą sumą atsiradimo dieną Rangovas bus ištaisęs visus nustatytus defektus ir pateikęs garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantiją/laidavimo raštą, nurodytą 11.3 punkte, jeigu sutarties Šalys nesusitaria kitaip. Rangovui neištaisius nurodytų defektų ir (ar) nesurašius statybos užbaigimo dokumento ir pasibaigus defektų ištaisymo terminui, Užsakovas sumoka Rangovui tik tą bendrą sulaikymų sumą, kuri liko atskaičius defektų taisymo sumą.

32.       Ieškovė laiko, kad sulaikytų I etapo sumų sumokėjimo terminas, kaip numatyta Sutarties 9.5 p., suėjo ieškovei pateikus atsakovei I etapo garantinio laikotarpio įsipareigojimų laidavimo draudimo raštą ir atsakovei atlikus I etapo statybos užbaigimo procedūrą. Atsakovei I etapo garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo dokumentai buvo pateikti 2021-04-27. Gavusi šiuos dokumentus, kurie reikalingi statybos užbaigimo procedūrai (pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos -padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduota statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 93.15 p.), atsakovė atliko I etapo statybos užbaigimo procedūrą - 2021-05-28 užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą. Pretenzijų dėl I etapo darbų defektų nebuvo gauta, taigi, laikytina, kad visos sąlygos I etapo sulaikymų išmokėjimui, numatytos Sutarties 9.5 p., buvo išpildytos, ir terminas joms išmokėti - 10 dienų po statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo - suėjo 2021-06-08.

33.       Techniniame projekte darbų vykdymas buvo suskirstytas į etapus. Sutarties 8 dalyje yra numatytas darbų perdavimas etapais, numatant, kad su kiekvieno darbų etapo, nurodyto Techniniame projekte, perdavimo-priėmimo aktu rangovas užsakovui turi pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo dokumentą (Sutarties 8.2 p.), kuris, kaip minėta aukščiau, yra reikalingas statybos užbaigimo procedūrai. Visa tai - darbų suskirstymas į etapus, jų perdavimo etapais numatymas, įpareigojimas po kiekvieno etapo pateikti garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimą - buvo įtvirtinta Sutarties dokumentuose tam, kad Užsakovas galėtų atlikti statybos užbaigimo procedūrą jau po pirmo etapo, kas ir buvo padaryta.

34.       Sutarties 9.5 p. numatyta, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo (t.y. kiekvieno mėnesinio atliktų darbų akto) suma mažinama atimant 3 proc. sulaikymą ir bendra sulaikymu suma sumokama po statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo, rangovui pateikus garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo raštą. Ši sutartinė nuostata, atsižvelgiant į Techniniame projekte numatytą darbų suskirstymą į etapus, kartu su Sutarties 8 dalies nuostatomis dėl darbų perėmimo etapais ir kiekvieno etapo garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo pateikimo, aiškintina kaip suteikianti teisę ieškovei gauti bendrą vieno etapo sulaikymų sumą, kai užbaigiama to etapo statyba. Priešingai aiškinant, atsakovė tokiu atveju turėtų (ir šiuo metu turi) dvigubą sutartinių įsipareigojimų užtikrinimą - ir sulaikytas atlygio už I darbų etapą sumas, ir I etapo garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą.

35.       Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (šiuo atveju - atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Taigi šiuo atveju laikymas teisingu ieškovės pateikiamas sutartinių nuostatų aiškinimas, kad ieškovė turi teisę gauti I etapo sulaikytas sumas po to, kai pateikė garantinio laikotarpio laidavimo draudime dokumentą ir kai buvo atlikta pirmo etapo statybos užbaigimo procedūra, atitinkamai, ieškovė turi teisę jų reikalauti o taip pat reikalauti netesybų už šių sulaikytų sumų nesumokėjimą laiku. II bei III etapų sulaikytų sumų sumokėjimo terminas taip pat yra suėjęs: ieškovė užbaigė visus darbus, išskyrus tuos, kurių negalėjo atlikti šalims nesutarus dėl papildomų darbų, ištaisė visus defektus o kitos II ir III etapo sulaikytų sumų išmokėjimo sąlygos, numatytos Sutarties 9.5 p., šiuo atveju negali atsirasti dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių ir/ar jų atsiradimas priklauso nuo atsakovės valios, o atsakovė neatlieka ir galimai neatliks veiksmų, kad tos sąlygos atsirastų.

36.       Sulaikytų sumų išmokėjimas pagal Sutarties 9.5 punktą siejamas, be defektų ištaisymo, dar su dviem sąlygomis: statybos užbaigimo procedūros atlikimu ir garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumento pateikimu. Pirmos sąlygos - statybos užbaigimo procedūros atlikimo - įvykimas priklauso tik nuo atsakovės valios: pagal Statybos įstatymo 28 str. 3 d. statinių kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui surašius deklaracija apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Pagal CK 6.30 str. 5 d. prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja; tačiau jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko. Šiuo atveju statybos užbaigimo procedūros atlikimas priklauso tik nuo skolininko - atsakovės – veiksmų.

37.       Antros sąlygos - garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo - ieškovė negali įvykdyti, nes draudikai neišduoda tokio laidavimo draudimo rašto be atsakovės pasirašyto Darbų perdavimo-priėmimo akto (Sutarties 1.4 p., 8.1 p.), o atsakovė nepasirašys tokio akto, kadangi vienašališkai dėl neva esminio Sutarties pažeidimo iš ieškovės pusės nutraukė Sutartį, todėl ir šiuo atveju laikytina, kad garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumento pateikimas be atsakovės valios neįvykdomas. CK 1.67 str. 1 d. numato, kad jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo.

38.       Taigi, laikytina, kad sąlygos II ir III etapo sulaikymų išmokėjimui, numatytos Sutarties 9.5 p., yra išpildytos. Kadangi šiuo atveju nėra atskaitos taško, nuo kuriuo skaičiuotinas Sutarties 9.5 p. nustatytas terminas sulaikytoms II ir III etapo sumoms išmokėti - 10 dienų po statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo, - nes, kaip aptarta aukščiau, nėra ir nežinia kada bus išduotas, jei iš viso bus išduotas, statybos užbaigimo dokumentas, - laikytina, kad terminas II ir III etapų sulaikytoms sumoms sumokėti nustatytinas pagal pareikalavimą jas sumokėti (CK 6.53 str.). Ieškovė 2022-03-08 pateikė atsakovei ikiteisminę pretenziją dėl skolos sumokėjimo; šioje pretenzijoje buvo nurodytas terminas įsiskolinimui (įskaitant sulaikytas sumas) sumokėti - 10 kalendorinių dienų, taigi, laikytina, kad terminas II ir III etapų sulaikytoms sumoms sumokėti suėjo 2022-03-18. Todėl ieškovė turi teisę gauti visas sulaikytas sumas už atliktus darbus – 56 979,82 Eur, o taip pat netesybas už pavėluotą jų sumokėjimą.

39.       Atsakovė, nevykdydama savo sutartinių prievolių Sutartyje numatytais terminais atsiskaityti su ieškove už atlikus darbus, pažeidė ne tik Sutarties nuostatas (Sutarties 2.1 p., 4.5 p., 9.5 p., 9.6 p.), bet ir CK nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymą už statybos rangos darbus (CK 6.687 str.), CK 6.38 str. ir 6.200 str. įtvirtintus bendruosius prievolių vykdymo principus, t.y. kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, tuo tarpu atsakovė, be pagrindo įskaičiusi netesybas į mokėtiną sumą, o likusios sumos visai be pagrindo nesumokėdama, laikytina vienašališkai atsisakanti vykdyti mokėjimo prievolę.

40.       CK 6.671 straipsnis nustato rangos sutarties nutraukimo iki darbų rezultato perdavimo ir priėmimo teisines pasekmes: jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Taigi, ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovė turi prievolę sumokėti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. 

41.       Ieškovė reikalauja netesybų už pavėluotus mokėjimus. Sutarties 9.7 p. šalys susitarė dėl delspinigių taikymo už pavėluotus mokėjimus, tačiau Sutarties 3.4 p. nenurodė jų dydžio. Vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., tokiu atveju taikytinas įstatymų nustatytas palūkanų dydis. Pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., šiuo atveju kaip netesybų dydis taikytinas 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų dydis (pagal Europos centrinio banko skelbiamą statistinę informaciją apie vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą palūkanų normą (0 proc.) ). Atsižvelgiant į 6 mėn. ieškinio senatį netesyboms (CK 1.125 str. 5 d.), ieškovė paskaičiavo 2 915,52 Eur netesybų už pagal Sutartį vėlavusius ir vėluojančius mokėjimus iki ieškinio surašymo dienos - 2022-03-29. 

42.       Vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d., 6.258 str. 1 d., sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, ir sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK  6.71 str. 1 d.). Vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatyminėmis ir sutartinėmis nuostatomis, kadangi atsakovė akivaizdžiai laikytina pažeidusi Sutartį laiku neatsiskaitydama už ieškovės atliktus darbus, ieškovė turi teisę į netesybas dėl pavėluotų mokėjimų pagal Sutartį.

43.       Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., kadangi tarp ginčo šalių - ūkio subjekto ir viešojo subjekto - sudaryta komercinė sutartis, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, pagal Europos centrinio banko skelbiamą statistinę informaciją apie vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą palūkanų normą, galiojusią 2022-01-01 (0 proc.), iš atsakovės priteistinos 8,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

44.       CK 6.37 str. 2 d. įtvirtintos procesinės palūkanos už priteistą sumą skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa - kompensacinė ir skatinamoji; per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai.  

45.       Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovas R. B. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju esminis tarp šalių kilęs nesutarimas, sąlygojęs ir vienašališką Sutarties nutraukimą, kilo būtent dėl skirtingo Sutarties sąlygų ir įsipareigojimų vertinimo, o konkrečiai dėl galimų papildomų darbų buvimo/nebuvimo. Ieškovė 2021-05-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu įsigyti papildomus darbus už 46 844,60 eurų sumą su PVM, nes, anot ieškovės, patikrinus takų esamą pagrindų tankį ir atsižvelgiant į techninės priežiūros pastabas dėl esamų pagrindų, nebuvo galimybės atlikti darbų kokybiškai.

46.       Papildomų darbų įsigijimo galimybė numatyta Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 2 punktą, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, neatliekant naujos pirkimo procedūros, pagal šį įstatymą, kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. 

47.       Papildomų darbų sąvoka įtvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95 įsakymu (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija). Nurodytos metodikos 2.8 punkte įtvirtinta, kad papildomi darbai – darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, taip pat pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, darbų kiekius (apimtis) viršijantys kiekiai, dėl kurių svyravimo nebuvo perduota rizika tiekėjui, ar apimtys.

48.       Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, papildomais laikytini tokie darbai, kurie nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose ir kurių atsiradimo rizika nebuvo priskirta tiekėjui. Tai yra papildomais gali būti pripažinti būtini darbai, jei jie negalėjo būti numatyti sutarties sudarymo metu, nes nebuvo įrašyti į rangos sutartį ir negalėjo būti apskaičiuoti iš techninio projekto specifikacijų, t. y. yra projektavimo klaida arba jei keitėsi rangos sutarties objektas (nauja techninio projekto laida su naujais sprendiniais ir pan.) sutarties vykdymo metu. Todėl, atsakovės nuomone, šioje byloje turėtu būti vertintina, ar nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi darbai, kurie, atsakovės nuomone, yra nelaikytini papildomais darbais, yra laikytini papildomais viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų prasme.

49.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirkimo sutarties objektu buvo darbo projekto, remiantis techniniu projektu, parengimas ir statybos darbų atlikimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 6.19 punktu, techninis projektas – projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Pagal to paties statybos techninio reglamento 6.4 punktą darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Taigi, būtent techniniame projekte nurodoma, kokie sprendiniai turi būti atlikti, siekiant tinkamai atlikti statybos darbus. Tuo tarpu darbo projektu ne nustatomi nauji ar keičiami esami techninio projekto sprendiniai, tačiau aprašomas techniniame projekte įtvirtintų sprendinių įgyvendinimo būdas ir tvarka.

50.       Sutarties 2.1 punktas, apibrėžiantis pirkimo objektą, nustatė, kad rangovas įsipareigoja Sutartyje nustatytomis sąlygomis parengti darbo projektą, atlikti mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, apjungiant pastatus ir keičiant paskirtį, kaip numatyta projekte ir sutartyje, ištaisyti nustatytus defektus ir perduoti šiuos darbus užsakovui. Ieškovė šia Sutartimi įsipareigojo pagal techninį projektą pasidaryti darbo projektą darbams atlikti, patiekti reikalingas medžiagas, atlikti darbus ir reikalingus bandymus, bei pateikti baigtinę dokumentaciją atsakovei. Sutarties 9.2. punktas taip pat aiškiai nustatė, kad šiai Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Darbų apimtys ir kiekiai, nustatyti Veiklų sąraše ar Techninio projekto dokumentuose, yra orientaciniai (projektiniai) ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais darbų, kuriuos rangovui reikia atlikti, apimtimis ir kiekiais. Sutarties 5.3. punktas nustatė, kad rangovas privalo, vadovaudamasis Techniniame projekte (jo techninėse specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose) numatytais sprendiniais, laikydamasis Veiklos sąrašo ir pateikto grafiko, Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų parengti Darbo projektą,  vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį.

51.       Kadangi pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą techninio projekto sprendiniai detalizuojami darbo projekte, tikslūs sąnaudų kiekių žiniaraščiai galėjo būti parengiami tik pabaigus rengti darbo projektą. Pirkimo sąlygų 7 punkte numatyta, kad techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti tik orientaciniai, t. y. preliminarus kiekiai. Taigi, tiek iš teisės aktų, tiek iš pirkimo sąlygų tiekėjams turėjo būti aišku, kad su techniniu projektu pateikti sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai yra orientaciniai ir jie turi būti tikslinami. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal Sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis

52.       Sutarties 5.23 punktas nustato, kad, pasirašydamas šią Sutartį, rangovas patvirtino, kad turi visą būtiną informaciją, kurią rangovas, panaudodamas visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki Sutarties pasirašymo, ir kuri gali turėti įtakos Sutarties kainai arba darbams, įskaitant Techninio projekto dokumentus ir duomenis. Turi būti laikoma, kad Sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovo įsipareigojimus pagal Sutartį ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir statinio statybos užbaigimui, įskaitant visus būtinus Sutarčiai įvykdyti darbus. 

53.       Ieškovė nurodo, kad papildomų darbų ieškovė niekaip negalėjo įsivertinti, nes projekto dokumentuose buvo nurodyta, jog dangos įrengiamos ant esamų pagrindų, nes taip, jos nuomone, buvo nurodyta Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Techninio projekto Bendrosios dalies Aiškinamajame rašte, o taip pat ir Techninio projekto Medžiagų kiekių žiniaraštyje, II dalyje „Sklypo planas", prie II etapo sutvarkymo darbų - „Atnaujinama esama važiuojamosios dalies asfalto danga pagal dėt. DD-1", prie III etapo sutvarkymo darbų - „Atnaujinama esama pėsčiųjų taku asfalto danga pagal dėt. DD-1*". Kaip matyti iš bylą pateiktų rašytinių įrodymų, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė iki darbų vykdymo vietoje jokių matavimų ir vertinimų neatliko, dėl ko darytina išvada, kad ji, teikdama pasiūlymą, vadovavosi išimtinai pirkimo dokumentais, tame tarpe ir technine specifikacija, bei galėjo ir turėjo visas galimybes įvertinti tiek būsimų darbų apimtis, tiek ir kiekius.

54.       Siekiant atlikti techninio projekto dangos įrengimo detalių DD-1 ir DD-1* sprendiniuose numatytus ir pastaboje nurodytus dangų konstrukcijų storių (šiuo atveju esamų smėlio-žvyro ir skaldos pagrindų) patikslinimo ir įrengimo darbus, nėra reikalinga keisti ar kaip nors koreguoti techninį projektą, kaip tai yra teigiama ieškovės raštuose bei ieškinyje, nes visi šie sprendiniai yra įgyvendinami, rengiant darbo projektą, nes darbo projektas yra techninio projekto tąsa, kuriame būtent ir yra detalizuojami visi techninio projekto sprendiniai, pagal kurį atliekami visi statybos darbai.

55.       Ieškovė, kaip šios srities profesionalas, galėjo ir turėjo visas galimybes, remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, numatyti faktą, kad gali reikti atlikti daugiau darbų, nei buvo preliminariai nurodyta, nes tiek Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) prie dangos įrengimo detalės detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pastaba, kad „Darbo projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamų grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14 Mpa, dangų konstrukcijų storiai gali būti tikslinami‘‘. Techninio projekto Sklypo plano dalies techninėje specifikacijoje taip pat buvo nurodyta, kad „statybos darbų metu rangovas pagal poreikį atlieka esamų dangų pagrindų laikomosios gebos bandymus. Jeigu esami dangų pagrindai tenkina KPT SDK 19 reikalavimus, esami pagrindai gali būti paliekami ir įrengiami tik viršutiniai dangos sluoksniai“ kas reiškia, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą, prisiėmė riziką dėl galimai netinkamų esamų pagrindų ir šią riziką turėjo įsiskaičiuoti į Sutarties kainą ir atitinkamai nustatyti savo pasiūlymo kainą.

56.       CK 6.653 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtinta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kartu pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

57.       Šių nuostatų tikslas – suteikti statybos rangos sutarties šalims alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi, keisti darbų kainą galima tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

58.       Šiuo atveju šalys Sutarties 3.4 punkte nustatė konkrečią kainą – 1 965 257,80 Eur su PVM, o Sutarties 5.23. punkte nustatė, kad Sutartyje nurodyta kaina apima visus rangovo įsipareigojimus pagal Sutartį ir visa, kas būtina tinkamam darbų vykdymui ir statinio statybos užbaigimui, įskaitant visus būtinus Sutarčiai įvykdyti darbus. Kasacinis teismas  yra pažymėjęs, kad jeigu vykdant rangos sutartį paaiškėja, jog būtina atlikti papildomų darbų, arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti tam tikrų darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kita vertus, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu galimas tik išimtiniais atvejais. Rangos sutartyje sulygtos darbų kainos keitimas (didinimas) galimas tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2012).

59.       Ieškovė jokių svarbių, objektyvių ir (ar) nuo jos nepriklausančių priežasčių, kurios galėjo sąlygoti šalių sudarytos statybų rangos darbų sutartyje nurodytos konkrečios (fiksuotos) darbų kainos keitimą (didinimą) nenurodė. Visi ieškovės neatlikti darbai, kuriuos ji įvardija kaip papildomus, aiškiai ir konkrečiai buvo nustatyti Techninėje specifikacijoje, nurodant, kad darbų kiekiai yra preliminarūs, atkreipiant dėmesį, kad jei dangos įrengimo detalių DD-1 ir DD-1* esami dangų pagrindai tenkina KPT SDK 19 reikalavimus, esami pagrindai gali būti paliekami ir įrengiami tik viršutiniai dangos sluoksniai, taip pat sudarant galimybes atvykti į darbų vykdymo vietą ir atlikti reikiamus skaičiavimus ar matavimus, siekiant įsivertinti tikslesnius darbų kiekius, apimtis ir nustatant atitinkamą pasiūlymo kainą. Todėl laikytina, kad tokie darbai, kurie aiškiai buvo nurodyti Techninėje specifikacijoje, nelaikytini papildomais, už kurių atlikimą atsakovė turėtų mokėti papildomai. Tai, kad ieškovė elgėsi pasyviai ir nesiėmė jokių priemonių tikslesniems darbų kiekiams ir apimčiai nustatyti, dėl ko vėliau paaiškėjo, kad atliktinų darbų apimtis yra didesnė, nereiškia, jog susiklostė išimtinės, nuo ieškovės nepriklausančios aplinkybės.

60.       Ieškovė teigia, kad Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta pastaba prie dangų detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių, kad ,,dangų konstrukcijų storiai gali būti tikslinami", ši pastaba aiškiai kalba tik apie tų konstrukcijų storius, kurie yra numatyti tose detalėse, t.y. kalbama apie viršutinį ir išlyginamąjį asfaltbetonio sluoksnius, kurių storiai yra nurodyti sprendiniuose, bet ne apie esamus pagrindus, kurių storiai nėra nurodyti sprendiniuose, dangų pagrindų storiai sprendiniuose nenumatyti, kaip ir nenumatyta, kad jie gali ar turi būti tikslinami. Tačiau, atsakovės nuomone, tokiais savo teiginiais ieškovė bando įtikinti teismą, kad pastaba „Darbo projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamų grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14 Mpa, dangų konstrukcijų storiai gali būti tikslinami“ nurodyta Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini), prie dangų detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių, turėtų būti taikoma tik viršutiniams dangų detalių DD-1 ir DD-1* sluoksniams ir neturėtų būti taikoma esamiems pagrindams, ant kurių turėtų būti daromi viršutiniai sluoksniai.

61.       Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 įsakymu Nr. V-16, patvirtintu Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19, 6.7. punktas nustato, kad dangos konstrukcija – tai kelio konstrukcijos dalis, kurią sudaro danga ir pagrindo sluoksnis(-iai). Tų pačių taisyklių 6.6. punktas nustato, kad danga – tai dangos konstrukcijos dalis, kurią sudaro vienas arba du bituminiais ir (arba) cementiniais rišikliais surišti sluoksniai, įskaitant trinkelių arba plokščių dangas, arba vienas dangos sluoksnis be rišiklių, o 6.13. punktas, kad pagrindo sluoksnis(-iai) – tai dangos konstrukcijos dalis, kurią sudaro vienas arba keli surištieji pagrindo sluoksniai ir (arba) vienas arba keli pagrindo sluoksniai be rišiklių.

62.       Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad tiek dangų detalių DD-1 ir DD-1* viršutinis asfaltbetonio sluoksnis, tiek ir esami pagrindai yra dangos konstrukcijos dalys, kurios sudaro vieną visumą - dangos konstrukciją. Techninio projekto rengėjas siekdamas, kad rekonstruojami takai ir įvažiavimai atitiktų galiojantį teisinį reglamentavimą, aiškiai ir nedviprasmiškai prie dangų detalių DD-1 ir DD-1* nurodė pastabą, kad darbo projektą rengiantis rangovas privalės atlikti geologinius tyrimus ir nustatyti grunto deformacijos modulį. Tuo atveju, jei darbo projekto rengimo metu būtų nustatyta, kad esamo grunto deformacijos modulis yra ne didesnis, nei 14 MPa, dangų konstrukcijų storiai turėtų būti tikslinami, kad būtų pasiektas atitinkamas grunto deformacijos modulis, o jei grunto deformacijos modulis, atlikus geologinius tyrimus, būtų nustatytas didesnis, nei 14 MPa, tai rangovui užtektų įrengti tik viršutinius detalės sluoksnius.

63.       Pagal konkurso sąlygas būtent ieškovei buvo tekusi pareiga parengti darbo projektą, išpildantį techninį projektą, tiek ir teisinis statybos rangos kainos keitimo reguliavimas, iš esmės užfiksuotas ir šalių pasirašytoje rangos sutartyje, lemiantis būtent rangovo riziką dėl darbų galimo pabrangimo ar dėl su atsakove nustatyta tvarka nesuderintų darbų, taip pat suponavo ieškovei pareigą tinkamai ir itin atidžiai įvertinti būsimus darbus, medžiagas bei apsiskaičiuoti jų kaštus teikiant pasiūlymą konkurse. Kadangi ieškovė buvo atsakinga už darbo projekto parengimą, tai dar prieš pradedant rangos darbus ji turėjo įsitikinti, ar techninis projektas bei jo išpildymas (darbo projektas) neleidžia prognozuoti kokių nors ženklių darbų pokyčių ar jų kainų skirtumų. Nesutarus su atsakove dėl tokių darbų kvalifikavimo papildomais bei dėl jų apmokėjimo, ieškovė, kaip rūpestingas ir apdairus asmuo, galėjo atsisakyti rangos sutarties, o to nepadarius, turėjo vykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

64.       Konkurso sąlygų 68 punktas taip pat suteikė teisę ieškovei kreiptis ir į perkančiąją organizaciją bei prašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų tam tikrus nustatytus reikalavimus ar kitas kilusias abejones tiek dėl techninio projekto sprendinių pagrįstumo ar teisėtumo, tiek ir dėl kitų pirkimo dokumentų, o esant reikalui ir pataisytų pirkimo dokumentus. Tačiau, kaip matyti iš bylą pateiktų įrodymų, ieškovė tokia suteikta teise nepasinaudojo, dėl ko atsakovė daro išvadą, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą, buvo susipažinus su visa konkurso dokumentacija ir ji jai nekėlė jokių abejonių.

65.       Viešojo pirkimo konkurse Mokslo paskirties pastatų ((duomenys neskelbtini)) kapitalinio remonto darbai), be ieškovės, pasiūlymus pateikė dar septyni tiekėjai. Atsižvelgiant į tai, kad viešojo pirkimo konkurso laimėtojas buvo nustatomas ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, o darbų kaina buvo tik vienas iš ekonominio naudingumo rodiklių, atsakovė, išanalizavusi pateiktų pasiūlymų kainas, daro prielaidą, kad kiti tiekėjai, teikdami pasiūlymus, galimai įsivertino galimą riziką, jei Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų dangų detalių DD-1 ir DD-1* esami dangų pagrindai kartais netenkintų KPT SDK 19 reikalavimų, dėl ko perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymus ženkliai didesne kaina, nei ieškovė.

66.       Pagal Sutarties 3.4. punktą rangovas įsipareigojo I etapo darbus atlikti per 20 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, II etapo darbus atlikti per 10 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, o III etapo darbus atlikti per 6 savaitės nuo statybvietės perdavimo dienos. CK 6.681 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 63. Vertinant ieškovės veiksmus ir faktinę situaciją, atsižvelgiant į tai, kad II - etapo darbai kurie, turėjo būti atlikti per 10 savaičių - iki 2021-06-16 -  ir III - etapo darbai, kurie turėjo būti atlikti per 6 savaites iki 2021-07-29, iki pat šiol nėra baigti, atsakovė laiko, kad ieškovė neįvykdė pagrindinės savo pareigos, t.y. neatliko visų statybos darbų per šalių sutartą terminą.

67.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo teisinis pagrindas - esminis sutarties pažeidimas, nulemtas sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Sutarties 12.2 punkte, kuri nustato, kad užsakovas gali bet kuriuo šiame punkte išvardintu atveju arba aplinkybėms, prieš 14 dienų apie tai pranešęs rangovui, nutraukti Sutartį ir pašalinti rangovą iš statybvietės dėl šių esminių sutarties pažeidimų: jei rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba nevykdo darbų pagal nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma (Sutarties 12.2.2 p.).

68.       2021-08-20 atsakovei buvo pateiktas ieškovės raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų darbų ir kitų sutarties vykdymo klausimų“, kuriame ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsisako vykdyti takų ir važiuojamosios dalies dangų darbus, o taip pat su šiais darbais neatsiejamai susijusius kitus darbus. Toks ieškovės pareiškimas jau yra esminis Sutarties pažeidimas, nes būtent juo yra aiškiai parodoma, kad ieškovė nebetęs ir nebeketina tęsti savo įsipareigojimų pagal tarp šalių pasirašytą Sutartį. Atsakovė, siekdama išsaugoti sutartį, dar kelis kartus ragino ieškovę apsigalvoti ir vis dėl to įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovei ir toliau atsisakant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, atsakovė buvo priversta inicijuoti vienašališką Sutarties nutraukimą.

69.       Ieškovė, siekdama pagrįsti, dėl ko buvo vėluojama atlikti II ir III trečio etapo darbus,  nurodė, kad kol buvo sprendžiamas klausimas su atsakove dėl papildomų darbų, ieškovė negalėjo vykdyti ne tik atsiradusių papildomų, bet ir tam tikrų sutartinių darbų ir turėjo juos stabdyti, kol bus vienaip ar kitaip išspręstas papildomų darbų klausimas. Tačiau nei Sutarties sąlygos, nei joks kitas teisinis reglamentavimas, nesuteikia teisės atsakovei nurodinėti, kaip ieškovei organizuoti vykdomų darbų eiliškumą. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tokius ieškovės teiginius. Tai, kad ieškovė savo iniciatyva sustabdė tam tikrus darbus ir jų nevykdė, tol kol tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl visiškai kitų darbų, nėra ir negali būti laikoma priežastimi pateisinti netinkamą ieškovės darbų organizavimą ar Sutartimi nustatyto termino nesilaikymą.  

70.       Ieškovė nurodė, kad nebuvo galima vykdyti tam tikrų darbų oro linijos apsaugos zonoje, nes veikla šioje zonoje teisės aktų numatyta tvarka nebuvo atsakovės suderinta su tinklo operatoriumi. Tačiau šio klausimo sprendimas niekaip nebuvo susijęs su ieškovės tam tikrais atliekamais darbais, o konkrečiai su pastato fasado apdaila, dėl ko darytina išvada, kad ieškovė toje dalyje pilnai galėjo vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė neneigia ir pačio  fakto, kad dėl teisės aktų nesuderinamo buvo iškilęs klausimas dėl tam tikrų darbų oro linijos apsaugos zonoje, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė negalėjo atlikti kitų darbų. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriame šalis aptarė ir papildomų darbų kainą ir papildomų darbų atlikimo terminą.

71.       Sutarties 9.5. punktas nustato, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo suma sumažinama atėmus 3 proc. sulaikymą. Bendra sulaikymų suma (galutinis mokėjimas), sumokama rangovui per 10 dienų po statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo su sąlyga, kad prievolės išmokėti sulaikytą sumą atsiradimo dieną rangovas bus ištaisęs visus nustatytus defektus ir pateikęs garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantiją/laidavimo raštą, nurodytą 11.3 punkte, jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip. Rangovui neištaisius nurodytų defektų ir (ar) nesurašius statybos užbaigimo dokumento ir pasibaigus defektų ištaisymo terminui, užsakovas sumoka rangovui tik tą bendrą sulaikymų sumą, kuri liko atskaičius defektų taisymo sumą.

72.       Ieškovė nurodė, kad, atsižvelgiant į Techniniame projekte numatytą darbų suskirstymą į etapus, kartu su Sutarties 8 dalies nuostatomis dėl darbų perėmimo etapais ir kiekvieno etapo garantinio laikotarpio įsipareigojimų užtikrinimo pateikimo, aiškintina kaip suteikianti teisę ieškovei gauti bendrą vieno etapo sulaikymų sumą, kai užbaigiama to etapo statyba. Tačiau, atsakovės nuomone, pagrindinė sulaikomos sumos paskirtis yra užsitikrinti, kad, rangovui neištaisius nurodytų defektų ir (ar) nesurašius statybos užbaigimo dokumento ir pasibaigus defektų ištaisymo terminui, jog užsakovas turės kuo padengti nustatytų defektų taisymą. Sutarties šalys sutarė, kad atsakovė bendra sulaikymų suma (galutinis mokėjimas) sumokės ieškovei per 10 dienų tik po statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo su sąlyga, kad prievolės išmokėti sulaikytą sumą atsiradimo dieną ieškovė bus ištaisiusi visus nustatytus defektus ir pateikusi garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantiją/laidavimo raštą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendra sulaikymų suma gali būti išmokėta tik įvykdžius visus statybos darbus, laikytina, kad pateiktos pretenzijos dėl nesavalaikio sulaikytų sumų išmokėjimo, pabaigus atitinkamo etapo darbus, yra nepagrįstos.

73.       Sutarties nutraukimo dienai ieškovė buvo pilnai pabaigusi tik I etapo darbus. II ir III etapo darbai iki šiol nėra ir nebus ieškovės užbaigti, nes atsakovė dėl esminių Sutarties pažeidimų su ieškove nuo 2021m. gruodžio 1 d. vienašališkai dėl jos kaltės nutraukė Sutartį. Todėl ieškovės argumentai dėl tinkamai užbaigtų II ir III etapų darbų ir dėl sulaikytų sumų išmokėjimo už šiuos etapus yra visiškai nepagrįsti ir negalėtų būti tenkinami. Atsakovė nekvestionuoja, jog pagal Sutartį už I, II ir III etapų atliktus darbus sulaikyta suma sudaro 56 979,82 Eur sumą (už I etapo darbus sulaikyta suma sudaro – 43 444,93 Eur; už II ir III etapo darbus sulaikyta suma sudaro -13 534,89 Eur). 

74.       Sutarties 12.3. punktas nustato, kad nutraukus Sutartį pagal 12.2 punktą, užsakovas turi nustatyti likusias rangovui mokėtinas sumas už tinkamai atliktus, bet neapmokėtus darbus. Tačiau užsakovas rangovo sąskaita gali padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, delspinigius dėl vėlavimo (jeigu yra) ir kitas užsakovo išlaidas, atsiradusias dėl rangovo veiksmų ar neveikimo vykdant šią Sutartį. Užsakovas, padaręs tokius atsiskaitymus už papildomas išlaidas, praradimus ir nuostolius, visą likusią rangovui mokėtiną sumą privalo išmokėti rangovui (Sutarties 12.3.2 p.).

75.       2021 m. gruodžio 1 d. vienašališkai nutraukus Sutartį ir vykdant Sutarties 12.3.2 papunkčio nuostatas, tarp šalių buvo pasirašytas galutinis darbų perdavimo-priėmimo aktas 72 646,12 Eur sumai. Todėl iš dalies sutiktina su ieškovės pareikšta pozicija, kad 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės mokėtina suma ieškovei už atliktus darbus, nutraukus vienašališkai tarp šalių sudarytą Sutartį, sudarė 72 646,12 eurus. Tačiau tuo pačiu Sutarties punktu atsakovei buvo suteikta ir teisė ieškovės sąskaita padengti bet kuriuos nuostolius ir papildomas išlaidas, susijusias su defektų ištaisymu, delspinigius dėl vėlavimo (jeigu yra) ir kitas atsakovės išlaidas, atsiradusias dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo vykdant šią Sutartį.

76.       Šalys Sutarties 5.2. punktu susitarė, kad ieškovė už Sutarties sąlygų nesilaikymą (konkurso sąlygų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų), t. y. dėl savo kaltės neatlikusi mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto II etapo darbų per 10 savaičių (vertinimo kriterijų 2 p.), atsakovei sumokės 10 000 Eur dydžio baudą ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo konkrečiame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų punkte Nr. 2 nurodytų neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą termino dieną; neatlikusi mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto III etapo darbų per 6 savaites (vertinimo kriterijų 2 p.), atsakovei  sumokės 5 000 Eur dydžio baudą ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo konkrečiame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų punkte Nr. 2 nurodytų neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą termino dieną.

77.       Šalys taip pat susitarė ir kad darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, pasirašyti visų etapų darbų perdavimo priėmimo aktai bei Statybos užbaigimo dokumentai ir užsakovui bus perduoti visi su statyba ir jos užbaigimu susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas  (Sutarties 6.4. punktas). Ieškovė, įrodinėdama, kad ji iš esmės tinkamai atliko Sutartyje nurodytas prievoles, nurodo, kad faktiškai užbaigė vykdyti visus įmanomus atlikti statybos darbus, nes II ir III etapai apskritai negalėjo būti ir nebuvo užbaigti iki galo, t.y. nesutarus su atsakove dėl papildomų darbų. Todėl, ieškovės nuomone, jai negali būti skaičiuojamos netesybos dėl darbų nebaigimo laiku, kai tų darbų ieškovė negalėjo užbaigti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Tačiau ieškovė, atsisakydama vykdyti takų ir važiuojamosios dalies dangų darbus, o taip pat su šiais darbais neatsiejamai susijusius kitus darbus (kuriuos laiko papildomais), padarė esminį Sutarties pažeidimą, dėl ko vėliau atsakovės iniciatyva ir buvo vienašališkai nutraukta tarp šalių sudaryta Sutartis.

78.       Sutarties šaliai pažeidus savo sutartines prievoles, jai gali kilti su tuo susiję neigiami padariniai - pareiga sumokėti savo kontrahentui netesybas ar atlyginti dėl sutartinių prievolių pažeidimo jo patirtus nuostolius. Sutartimi už darbų neįvykdymą nustatytais terminais ieškovei buvo numatyta pareiga sumokėti atsakovei atitinkamo dydžio baudas ir delspinigius. Sutartyje tokios sankcijos buvo numatytos atsižvelgiant dar ir į tai, kad sutartinių įsipareigojimų terminas buvo vienas iš ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kuriuo remiantis buvo nustatomas viešojo pirkimo konkurso laimėtojas.  Sutarties 4.6. punktu šalys sutarė, kad užsakovas turi teisę atlikti išskaičiavimus iš rangovui mokėtinų sumų arba pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu dėl netesybų (baudų, delspinigių), nuostolių, arba jeigu rangovas neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų (ar jų dalies) arba įvykdė juos netinkamai ir atvejais, numatytais Sutarties 12.2 punkte.

79.       Atsakovė, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, už nebaigtus II etapo darbus ieškovei priskaičiavo 10 000 Eur baudą ir 0,02 proc. delspinigius nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą termino dieną nuo 2021-06-17 iki 2021-11-30 (imtinai) (106 267,32 Eur + 22 316,14 Eur (PVM) = 128 583,46 Eur/100 x 0,02 proc. = 25,72 Eur x 167 d. = 4 295,24 Eur). Už nebaigtus III etapo darbus atsakovė paskaičiavo 5 000 Eur baudą ir 0,02 proc. delspinigius nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą termino dieną nuo 2021-07-30 iki 2021-11-30 (imtinai) (41 530 Eur + 8 721,30 Eur (PVM) = 50 251,30 Eur /100 x 0,02 proc. =10,05 Eur x 124 d. = 1 246,20 Eur). Iš viso ieškovei buvo priskaičiuota: 4 295,24 Eur. + 10 000 Eur + 1 246,20 Eur + 5 000 Eur = 20 541,44 Eur, kurie vėliau, vadovaujantis Sutarties 4.6. punktu, buvo išskaičiuoti iš ieškovei mokėtinos sumos.  

80.       Ieškovė įrodinėja, kad atsakovės 2021-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įskaitymas neatitinka įstatymo reikalavimų, yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, nes, jos nuomone, jis įvykdytas nesilaikant nustatyto teisinio reglamentavimo. Tačiau priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

81.       2021-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu šalys fiksavo, kad atsakovės mokėtina suma ieškovei sudarė 72 646,12 Eur. Savo ruožtu už nebaigtus II ir III etapų darbus priskaičiavus delspinigius ir baudas, ieškovės mokėtina suma atsakovei sudarė 20 541,44 Eur. Vertinant, kad abi šalis delspinigių įskaitymo dieną 2022 m. sausio 17 d. turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad abiejų šalių reikalavimai buvo piniginiai, laikytina, kad pirmosios trys sąlygos egzistavo pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigių įskaitymo dieną abiejų šalių reikalavimai buvo galiojantys, vykdytini ir aiškiai apibrėžti, darytina išvada, kad įskaitymo metu egzistavo ir kitos trys likusios sąlygos, kurios yra būtinos tinkamam įskaitymui. Todėl įskaitymas atliktas vadovaujantis galiojančių teisiniu reguliavimu ir esant visoms įskaitymui atlikti būtinoms sąlygoms, dėl ko bet kokie ieškovės teiginiai dėl neteisėto ar netinkamo įskaitymo turėtų būti atmetami kaip nepagristi.

82.       Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai reglamentuojami CK 6.70 straipsnio 1 dalyje, kur nurodytas pavyzdinis jų sąrašas nustatant, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; kt.).

83.       Šalys, vadovaudamasi aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, sutarė, kad, sudarant rangos sutartį, tinkamu sutarties įvykdymo užtikrinimu bus laikoma besąlyginė ir neatšaukiama banko garantija arba draudimo bendrovės laidavimas arba piniginį užstatas. Ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atsakovei pateikė besąlyginį ir neatšaukiamą sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir draudimo laidavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą ADB „Gjensidige“ dėl ieškovės pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo. Vadovaujantis draudimo laidavimo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nuostata, draudėjui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai, draudikas besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigoja gavęs užsakovo vadovo pirmą raštišką reikalavimą registruotu laišku sumokėti jame nurodytas draudėjo pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 98 262,89 Eur draudimo sumos. Reikalavime užsakovas neprivalo pagrįsti, kurių Sutarties sąlygų draudėjas neįvykdė ar jas įvykdė netinkamai, bet turi nurodyti, kurią iš Sutarties sąlygų draudėjas pažeidė.

84.       Vienašališkai nutraukus tarp šalių sudarytą Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, atsakovė kreipėsi į ADB „Gjensidige‘‘, apdraudusią ieškovės įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymą ir išdavusią 2020-11-13 Sutartinių prievolių laidavimo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-11-13 Atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl draudimo sumos išmokėjimo. Minėto rašto pagrindu draudimo kompanija užvedė ir pradėjo administruoti žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (ADB „Gjensidige" 2022-01-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau sutarties įvykdymo užtikrinimo ik pat šiol neišmokėjo, nors pagal išduotą laidavimo draudimo raštą draudimo kompanija besąlygiškai ir neatšaukiamai įsipareigojo tai padaryti pagal pirmą raštišką atsakovės reikalavimą sumokėti atsakovei draudimo išmoką.  

85.       Užstato, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių. Sutarties 4.6. punktas numato, kad  užsakovas turi teisę atlikti išskaičiavimus iš rangovui mokėtinų sumų arba pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu dėl netesybų (baudų, delspinigių), nuostolių arba jeigu rangovas neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų (ar jų dalies) arba įvykdė juos netinkamai ir atvejais numatytais Sutarties 12.2 punkte. Atsakovė, atsižvelgdama į šias sutarties nuostatas, į tai, kad yra nevykdomi įsipareigojimai pagal išduotą draudimo laidavimo raštą, siekdama apsaugoti savo kreditoriaus teises į nuostolių atlyginimą, sustabdė mokėtinų sumų mokėjimą ieškovei, iki kol bus priimtas sprendimas dėl draudimo išmokos mokėjimo tam, kad būtų galima atlikti nuostolių išskaičiavimus iš ieškovei mokėtinu sumų.  

86.       Ieškovei pateikus ieškinį teismui, atsakovė iš draudimo kompanijos ADB „Gjensidige" gavo pranešimą ( ADB „Gjensidige" 2022-04-11 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo bendrovė informavo atsakovę, kad ADB „Gjensidige“ nutarė atidėti sprendimo žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BĮ Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareikštame reikalavime nurodytų aplinkybių pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju įvykiu bei draudimo išmokos mokėjimo/nemokėjimo priėmimo, pagal su UAB „Daistatus“ sudarytą Sutartinių prievolių laidavimo draudimo sutartį (draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) bei užsakovui išduotą laidavimo raštą iki teismo galutinio sprendimo dėl minėto draudėjo pareikšto ieškinio priėmimo bei įsiteisėjimo. Todėl, atsakovės nuomone, priimtas sprendimas sustabdyti mokėjimus ieškovei, siekiant apsaugoti atsakovės kaip kreditorės interesus ir teises yra pagrįstas ir teisėtas, juolab, kad pati ieškovė nurodė, kad pagal ADB „Gjensidige‘‘ sutartinių prievolių laidavimo draudimo taisyklių Nr. 036 II dalies 12.6 p. išmokėjęs užsakovui draudimo išmoką už neįvykdytą draudėjo (ieškovės) prievolę, draudikas perimtų atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtų sumų į draudėją (ieškovę).

87.       Trečiųjų asmenų ADB ,,Gjensidige‘‘, UAB ,,Progresyvūs projektai‘‘ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Ieškinys tenkintinas.

88.       Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys viešojo pirkimo tvarka 2020-11-05 sudarė Statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (kurios projektas pateiktas į bylą), pagal kurią ieškovė vykdė Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, apjungiant pastatus ir keičiant paskirtį į gyvenamąją. Šalių teigimu, 2020-11-13 buvo sudarytas Papildomas susitarimas, kuriuo pakeistas sutarties punktas dėl netesybų. Sutarties 3.4, 6.1 p. buvo numatyta darbus vykdyti trimis etapais tokiais terminais: I etapo darbų atlikimo terminas - 20 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, II etapo darbų atlikimo terminas - 10 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, III etapo darbų atlikimo terminas - 6 savaitės nuo statybvietės perdavimo dienos. 

89.       Iš 2021 m. balandžio 20 d. darbų perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kad ieškovė atsakovei perdavė atliktus Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto I etapo darbus, o atsakovė šiuos darbus priėmė. Iš 2021 m. balandžio 7 d. statybvietės perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė perdavė ieškovei statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto II etapo darbams vykdyti. 2021 m. birželio 16 d. statybvietės perdavimo - priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei perdavė statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto III etapo darbams vykdyti. Duomenų apie II ir III darbų etapo užbaigimą nėra.

90.       Iš 2021-05-27 ieškovės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji informavo atsakovę, jog pagal techninio projekto Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, apjungiant pastatus ir keičiant paskirtį į gyvenamąją, DD-1* ir DD-1 takų sprendinius yra numatyta įrengti naujas asfalto dangas ant senų pagrindų, tačiau, atlikus šurfavimą, patikrinus esamų pagrindų tankį ir atsižvelgiant į techninės priežiūros pastabas dėl esamų pagrindų, nėra galimybės atlikti darbų kokybiškai bei dėl silpnų pagrindų garantuoti už naujai įrengtą asfalto dangą. Šiuo raštu ieškovė siūlė atsakovei atlikti papildomus darbus – takų pagrindus ardyti ir įrenginėti naujus pagrindus, važiuojamosios dalies pagrindus ardyti ir įrenginėti naujus. Iš lokalinės sąmatos matyti, kad bendra papildomų darbų vertė sudaro 49 449,40 Eur. Iš atsakovės 2021-06-08 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į 2021-05-27 raštą matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškove, kad jos nurodyti darbai yra papildomi. 2021-06-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pakartotinai atsakovei išdėstė savo poziciją dėl būtinumo atlikti darbus, kurie laikytini papildomais. Tačiau iš atsakovės 2021-06-16 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į šį raštą matyti, kad atsakovė pozicijos dėl papildomų darbų nepakeitė, nurodė, kad ieškovės paminėti darbai nelaikytini papildomais, jie įeina į šalių pasirašytos sutarties darbų apimtį. 

91.       Iš ieškovės 2021-07-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė teikė atsakovei pasiūlymus išspręsti ginčą dėl papildomų darbų gera valia, pateikdama darbų pakeitimus. Tačiau iš 2021-08-05 atsakovės atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė su ieškovės siūlymu dėl darbų pakeitimo nesutiko. 2021-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė informavo atsakovę, kad atsisako atlikti papildomus darbus ir taip pat su šiais darbais neatsiejamai susijusius darbus, kreipėsi į atsakovę dėl veiklos oro linijos apsaugos zonoje suderinimo. Iš atsakovės 2021-11-08 rašto  Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovė įspėjo ieškovę, kad jeigu ji per papildomai nustatytą terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d. neužbaigs darbų pagal sutartį, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ją vienašališkai nutraukia dėl esminių sutarties pažeidimų pagal Sutarties 12.2.2 punktą – jei rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma. 2021-12-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, jog nuo 2021-12-01 įsigaliojo vienašališkas sutarties nutraukimas, pareikalavo, kad ieškovė iki 2021-12-15 sutvarkytų statybvietę, pateiktų visus dokumentus, perduotų įrangą ir medžiagas. Iš ieškovės 2021-12-06 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė su atsakovės vienašališku sutarties nutraukimu nesutiko, nurodė, kad nesutinka ir su atsakovės skaičiuojamomis netesybomis.

92.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei perdavė pagal sutartį atliktų darbų pagal devynis atliktų darbų perdavimo aktus. Paskutinis atliktų darbų aktas Nr. 9 surašytas 2021-11-22. Paskutinė šio atliktų darbų akto pagrindu ieškovės išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 74 892,91 Eur sumai. Ieškovė nurodė, kad šios sąskaitos faktūros atsakovė neapmokėjo. Iš 2022 m. sausio 10 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad ši suma įtraukta prie atsakovės skolos ieškovei.

93.       Iš atsakovės 2022 m. sausio 17 d. išrašytos sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą už delspinigius ir baudas 20 541,44 Eur sumai už sutarties sąlygų nesilaikymą. 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad iš jai mokėtinos sumos pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išskaičiavo ieškovei paskaičiuotų delspinigių ir baudų 20 541,44 Eur sumai. 2022-01-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė siūlė atsakovei išspręsti ginčą taikiai – nurodė, kad jei atsakovė išmokėtų ieškovei likusias skolos ir sulaikytas sumas, ieškovė neginčytų atsakovės paskaičiuotų delspinigių. Tačiau atsakovė 2022-02-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovės pasiūlymu nesutiko. Iš 2022-03-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei pretenziją ir pareikalavo sumokėti ieškovei skolą bei sulaikytas sumas per 10 dienų nuo pretenzijos surašymo dienos. Kadangi atsakovė ieškovės reikalavimo neįvykdė, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą.    

Dėl sutarties nutraukimo teisėtumo

94.       Kaip jau buvo minėta, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą Sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų pagal Sutarties 12.2.2 punktą – jei rangovas nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma. Ieškovė prašo pripažinti atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu.

95.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais, kaip nurodyta pirmiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-415/2016 ). Tarp šalių byloje nėra ginčo dėl sutarties sąlygos, numatytos 12..2.2 punkte, teisėtumo. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi buvo susitarusios, kad atsakovė turi teisę nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo 12.2 punkte numatytais atvejais.  

96.       Ieškovė ginčija sutarties nutraukimo teisėtumą ir nurodė, kad tęsti darbų atlikimą ir juos užbaigti negalėjo todėl, kad atsakovė atsisakė pripažinti ir apmokėti darbų eigoje atsiradusius papildomus darbus, kurie neįėjo į darbų apimtį pagal šalių sudarytą rangos Sutartį. Ieškovė nurodė, kad pagal Techninio projekto dangos įrengimo detalių DD-1 ir DD-1* sprendinius numatyta takų ir važiuojamosios dalies dangas įrengti ant esamų pagrindų, tačiau, norint ant jų pakloti naują asfalto dangą, kuri atitiktų kokybės reikalavimus ir kuriai galėtų būti suteikta darbų kokybės garantija, reikalinga esamus dangų pagrindus ardyti ir įrengti naujus pagrindus. Atsakovė visų pirma su ieškovės pozicija dėl papildomų darbų nesutinka todėl, jog laiko, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalas, turėjo galimybę įsivertinti pirkimo dokumentus bei numatyti rizikas, susijusias su darbų atlikimu. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesugebėjo to padaryti, prisiėmė riziką atlikti darbus už mažesnę kainą, nei kiti pirkimo dalyviai, todėl ieškovės nurodyti darbai nelaikytini papildomais, įeina į sutarties darbų apimtį, juos ieškovė privalėjo atlikti už Sutarties kainą.

97.       Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.19 punkte nurodyta, jog techninis projektas - projekto pirmuoju etapu rengiamas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentas, kuriame pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai ir kuris skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai (6.4 punktas).

98.       Techninio projekto sklypo dangų plane (brėžinio Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėta, kuriose vietose dangos turi būti įrengiamos pagal detales DD-1 ir DD-1 *. Techninio projekto Sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktos detalės DD-1 ir DD-1* ir jų sprendiniuose nurodyta - „esami pagrindai‘‘, numatytas viršutinis dėvimasis asfaltbetonio sluoksnis, išlyginamasis sluoksnis, geokompozitas. Prie DD-1 ir DD-1* dangos įrengimo detalių aprašymo nurodyta pastaba – darbo projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamų grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14 MP, dangų storiai gali būti tikslinami. Atsakovės teigimu, tiek dangų detalių DD-1 ir DD-1* viršutinis asfaltbetonio sluoksnis, tiek ir esami pagrindai yra dangos konstrukcijos dalys, kurios sudaro vieną visumą - dangos konstrukciją.  Atsakovė nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 įsakymu Nr. V-16, patvirtintu Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19, 6.7. punktas nustato, kad dangos konstrukcija – tai kelio konstrukcijos dalis, kurią sudaro danga ir pagrindo sluoksnis(-iai). Tų pačių taisyklių 6.6. punktas nustato, kad danga – tai dangos konstrukcijos dalis, kurią sudaro vienas arba du bituminiais ir (arba) cementiniais rišikliais surišti sluoksniai, įskaitant trinkelių arba plokščių dangas, arba vienas dangos sluoksnis be rišiklių, o 6.13. punktas, kad pagrindo sluoksnis(-iai) – tai dangos konstrukcijos dalis, kurią sudaro vienas arba keli surištieji pagrindo sluoksniai ir (arba) vienas arba keli pagrindo sluoksniai be rišiklių. Tačiau teismas daro išvadą, kad minėta pastaba numato būtinybę rengiant darbo projektą patikslinti dangų storius, kurie nurodyti prie dangos DD- 1 ir DD-1 * įrengimo detalės, bet ne pakeisti, esant reikalui, esamus pagrindus naujais.

99.       Iš Techninio projekto Bendrosios dalies Aiškinamojo rašto matyti, kad jame nurodyti statybos etapai (1.16 p.) ir nurodyta: II etape - „Sutvarkomos esamos asfalto dangos prie pastato fasadų‘‘, III etape - „Sutvarkomi esami takai (keičiama viršutinė asfalto danga), esantys toliau nuo pastato fasado‘‘. Sutiktina su ieškove, kad aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų apie naujų pagrindų įrengimą, tvarkant takus.

100.       Atsakovė nurodė, kad Techninio projekto II dalies ,,Sklypo plano dalis‘‘ techninėje specifikcijoje ,,Dangų įrengimas ‚‘ 2 punkte ,,atliekami bandymai‘‘ buvo nurodyta, kad ,,Statybos darbų metu rangovas pagal poreikį atlieka esamų dangų pagrindų laikomosios gebos bandymus. Jeigu esami dangų pagrindai tenkina KPT SDK 19 reikalavimus, esami pagrindai gali būti paliekami ir įrengiami tik viršutiniai dangos sluoksniai: trinkelės asijos ir skaldos sluoksnis, reikalingas sklypo aukščiams suformuoti. Inžinerinių tinkų bandymai aprašyti ir pateikti inžinerinių dalių Techninėse specifikacijose. Tačiau tokį pirkimo sąlygų aiškinimą paneigia byloje apklausto liudytojo parodymai.

101.       Apklaustas teismo posėdyje liudytoju G. Z. nurodė, kad jis dirba |UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (duomenys neskelbtini), rengė Techninį projektą ginčo statybos objektui. Liudytojas nurodė, kad, rengiant techninį projektą, buvo numatytas naujų takų pagrindų įrengimas, nes iš patirties jiems yra žinoma, kad senos statybos objektų kokybė yra bloga. Tačiau, trūkstant lėšų finansavimui, užsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija darė spaudimą projektuotojui, kad naujų takų ir važiuojamosios dalies pagrindų įrengimas projekte nebūtų numatytas, todėl jų įrengimas buvo suprojektuotas ant esamų pagrindų. Liudytojo teigimu, kadangi rangovas perka darbus, kurie yra numatyti techniniame projekte, o jame nebuvo numatytas naujų takų ir važiuojamosios dalies pagrindų įrengimas, ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad tiekėjai savo sąskaita įrengtų naujus dangų pagrindus.

102.       Nors atsakovė teigia, kad ieškovė turėjo galimybę atlikti bandymus ir įsivertinti naujų pagrindų įrengimo poreikį, sutiktina su ieškove, kad, atsižvelgiant į darbų specifiką, tam būtų reikėję išdaužyti asfaltą ir atlikti gręžinius, o to padaryti iki darbų pradžios nėra galimybės. Kadangi naujų pagrindų įrengimas nebuvo numatytas Techniniame projekte, ieškovė pagrįstai teigia, kad atlikti tokius bandymus ieškovei taip pat nebuvo būtinybės. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikosi pozicijos, jog ieškovė dėl savo kaltės neįsivertino darbų apimties pagal Techninį projektą ir neįvertino esamų pagrindų keitimo naujais būtinybės, byloje nėra ginčo dėl to, kad, skelbiant naują pirkimą objekto užbaigimui, Techniniame projekte naujų pagrindų įrengimas jau buvo numatytas. Tokiu būdu atsakovė netiesiogiai patvirtina, jog naujų pagrindų įrengimas turėjo būti numatytas Techniniame projekte, kad šie darbai patektų į rangos Sutarties darbų apimtį.

103.       Iš Sutarties 5.22 p. matyti, kad darbų kiekių ar apimčių pasikeitimais yra laikomi tie atvejai, kai darbų faktinis kiekis/apimtis neatitinka orientaciniam (projektiniam) kiekiui, kuris nustatytas Veiklų sąraše ar Techninio projekto dokumentuose. Sutiktina su ieškove, kad tam tikras darbų kiekis (apimtis) turi būti įmanomas nustatyti (apskaičiuoti) iš Veiklų sąrašo ar Techninio projekto dokumentų, ir jei faktinis darbų kiekis (apimtis) neatitinka tokio projektinio kiekio (apimties), tai yra laikoma darbų kiekių/apimčių pasikeitimu pagal Sutarties 5.22 p. Kadangi Techninio projekto dokumentuose (brėžiniuose, žiniaraščiuose ar kitur) nėra nurodyti jokie projektiniai (orientaciniai) pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbų kiekiai ar apimtys, tokie darbai iš viso nenumatyti, nurodant, kad asfalto danga dengiama ant esamų pagrindų, todėl negali būti laikoma, kad paaiškėję nauji (projekte nenumatyti) darbai yra projektinių (orientacinių) darbų kiekių ar apimčių pasikeitimai.

104.       Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012; 2019 m. lapkričio 22 d. 3K-3-364-469/2019). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

105.       Tačiau kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad viešojo pirkimo sutarčių, kaip ir kitų sandorių, šalys vykdydamos priešpriešinius įsipareigojimus dėl viena kitos, trečiųjų asmenų veiklos ar sandorio pobūdžio neišvengiamai susiduria su įvairiomis grėsmėmis; svarbu, kad ši rizika kaip galima būtų teisingiau padalyta tarp šalių, nelemtų akivaizdžios šalių nelygybės (CK 6.228 straipsnis); tai ypač aktualu viešojo pirkimo sutarčių atveju, nes iš esmės jos sudaromos prisijungimo būdu, perkančiajai organizacijai nustatant esmines jos sąlygas; nors viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūros griežtos, formalizuotos ir tikslios, tačiau ir jose šalys gali susidurti su tam tikra, protingai tarp šalių paskirstyta rizika; kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis; tiekėjai ne pagal pirkimo sąlygas, o savo valia gali prisiimti tam tikrą papildomą sutarties vykdymo riziką, bet ir tokiu atveju perkančioji organizacija turi patikrinti, ar ši proporcinga, pagrįsta ir nelems sutarties netinkamo įvykdymo ar neįvykdymo grėsmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-969/2022),).

106.       CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog atsakovė Techniniame projekte nenumatė, kad tiekėjai privalės pagal rangos Sutartį įrengti takų ir važiuojamosios dalies naujus pagrindus. Kadangi tokia užduotis nebuvo numatyta Techniniame projekte, ieškovė pagrįstai, nustačiusi, kad takų ir važiuojamosios dalies įrengimas ant esamų pagrindų neužtikrins statybos objekto kokybės, atsisakė toliau tęsti darbus pagal rangos sutartį savo sąskaita. Todėl atsakovės inicijuotas rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės pažeidus esmines sutarties sąlygas pripažintinas neteisėtu.

Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu

107.       Ieškovė prašo pripažinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą negaliojančiu. Iš atsakovės 2022 m. sausio 17 d. išrašytos sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė ieškovei išrašė sąskaitą už delspinigius ir baudas 20 541,44 Eur sumai už sutarties sąlygų nesilaikymą. 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, kad iš jai mokėtinos sumos pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) išskaičiavo ieškovei paskaičiuotų delspinigių ir baudų 20 541,44 Eur sumai.

108.       Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

109.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).

110.       Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, taip pat reiškia nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti skolą, kurios dalį atsakovė laikė įskaityta. Ieškiniu ieškovė iš esmės nesutiko su ieškovės atliktais įskaitymais, nesutiko ir su apskaičiuotais delspinigiais, kurie buvo įskaityti. 

111.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai jai paskaičiavo netesybas, nes darbų atlikimo terminas buvo pažeistas ne dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nurodė, kad laiko teisėtai ir pagrįstai atsisakiusi vykdyti papildomus darbus be papildomo susitarimo ir atlygio už juos, todėl II ir III etapai apskritai negalėjo būti ir nebuvo užbaigti iki galo, nesutarus su atsakove dėl papildomų darbų, nebuvo atlikti pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų įrengimo darbai ir su jais neatsiejamai susiję kiti darbai, nurodyti ieškovės 2021-08-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose. Ieškovė nurodo, jog negalėjo vykdyti ne tik atsiradusių papildomų, bet ir tam tikrų sutartinių darbų ir turėjo juos stabdyti, kol bus vienaip ar kitaip išspręstas papildomų darbų klausimas: ieškovei pasiruošus vykdyti asfalto dangų įrengimo darbus taip, kaip buvo numatyta Techniniame projekte, atitinkamose darbų zonose ieškovė nuardė pastolius, reikalingus fasado darbų vykdymui, taigi, negalėjo vykdyti fasado įrengimo darbų. Apie tai, kad negali toliau vykdyti darbų, kol nebus atsakymo dėl tolimesnių darbų vykdymo, ieškovė informavo atsakovę dar 2021-05-27 raštu, buvo laukiama, kol su atsakovė išspręs klausimą dėl papildomų darbų atlikimo, todėl buvo sustabdytas tiek dangų įrengimo, tiek fasado įrengimo atitinkamose susijusiose zonose darbų vykdymas. Paaiškėjus, kad su atsakove nepavyks susitarti dėl papildomų darbų (gavus atsakovės 2021-08-05 raštą), ieškovė atnaujino fasado įrengimo darbus (apie tai ieškovė informavo atsakovę 2021-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, paaiškėjo aplinkybės, kad negalima vykdyti tam tikrų darbų oro linijos apsaugos zonoje, nes veikla šioje zonoje teisės aktų numatyta tvarka nebuvo atsakovės suderinta su tinklo operatoriumi.

112.       Iš atsakovės 2022-01-19 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už vėlavimą atlikti darbus delspinigiai ieškovei paskaičiuoti: už nebaigtus II etapo darbus už laikotarpį nuo 2021-06-17 iki 2021-11-30, už III etapo darbus už laikotarpį nuo 2021-07-30 iki 2021-11-30, už nebaigtus II ir III etapo darbus atitinkamai paskaičiuotos ir baudos. Iš ieškovės 2021-05-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl papildomų darbų. Ieškovė 2021-06-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl darbų atlikimo termino pratęsimo į atsakovę, kilus papildomų darbų atlikimo poreikiui, papildomai nurodė, kad darbus vėluoja atlikti todėl, kad atsakovė delsė suderinti fasado plokštes. Iš atsakovės 2021-06-16 atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) į šį raštą matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija dėl papildomų darbų ir nurodė, kad dėl fasado plokščių vyko nuolatinis susirašinėjimas, todėl ieškovė nepagrįstai atsakovės neveikimą laiko priežastimi darbų vėlavimui. Įvertinus šalių susirašinėjimą,  teismas negai daryti išvadų, kad fasado plokštės buvo pavėluotai užsakytos dėl atsakovės kaltės.

113.       Nors iš 2021-08-20 ieškovės rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad viena iš darbų atlikimo vėlavimo priežasčių taip pat buvo veiklos oro linijos apsaugos zonoje suderinimas, šios aplinkybės atsakovė nepaneigė, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, kad pagrindinė darbų neatlikimo ar darbų vėlavimo priežastis buvo tarp šalių kilęs ginčas dėl papildomų darbų, dėl kurio rangos sutartis galiausiai buvo nutraukta. Kad netesybų paskaičiavimą lėmė šalių ginčas dėl papildomų darbų, rodo aplinkybė, jog baudos paskaičiuotos už neatliktus II ir III etapo darbus, o delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą dieną.

114.       Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog atsakovė neteisėtai nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai atsisakė atlikti papildomus darbus savo sąskaita, jų neatliko ir negalėjo atlikti su jais susijusių darbų. Todėl atsakovė nepagrįstai paskaičiavo ieškovei netesybas. Kaip jau buvo minėta, įskaitymas galimas, kai egzistuoja visos tam įstatyme numatytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovė nebuvo ieškovės kreditorius, taip pat neturėjo galiojančio reikalavimo ieškovės atžvilgiu, todėl jis nebuvo vykdytinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovės 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymas pripažintinas negaliojančiu.

Dėl  72 646,12 Eur skolos priteisimo

115.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 72 646,12 Eur skolą už atliktus darbus pagal paskutinę 2021-11-30 išrašytą sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo įskaičiusi iš šios mokėtinos sąskaitos sumos 20 541,44 Eur jos paskaičiuotą netesybų sumą ieškovei. Pripažinus 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą negaliojančiu, atsakovė neturi teisinių pagrindų sulaikyti šią sumą. Nors atsakovė buvo įskaičiusi 20 541,44 Eur sumą, likusios sumos ji taip pat ieškovei iki šiol nėra sumokėjusi. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, jog likusios sumos pagal paskutinę sąskaitą ji nėra išmokėjusi dėl galimų nuostolių, kuriuos patirs ateityje. Ieškovei neužbaigus darbų pagal sutartį, jai teko samdyti kitą rangovą, kuris darbus atliks jau didesnėmis kainomis, todėl atsakovė patirs nuostolių, kurių tikslios sumos dar nežino. Tačiau, teismo nuomone, tokie atsakovės argumentai nelaikytini teisiškai pagrįstais ir nepanaikina jos pareigos sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

116.       CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. CK 6.671 straipsnis numato, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už atliktus darbus. Atsakovė priėmė darbus pagal paskutinį ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 9, byloje nėra ginčo dėl akte nurodytų darbų kokybės, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 72 646,12 Eur skola už atliktus darbus.  

Dėl 56 979,82 Eur sulaikytos sumos priteisimo

117.       Ieškovė prašo priteisti atsakovės 56 979,82 Eur sulaikytą sumą motyvuodama tuo, kad visus pagal sutartį sutartus darbus ji įvykdė, yra pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktai, pretenzijų atsakovė ieškovei neturi. Sutarties 9.5 punktas numato, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo suma sumažinama atėmus 3 procentų sulaikymą. Bendra sulaikymų suma (galutinis mokėjimas) sumokama rangovui per 10 dienų po statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo su sąlyga, kad prievolės išmokėti sulaikytą sumą atsiradimo dieną rangovas bus ištaisęs visus nustatytus defektus ir pateikęs garantinio įsipareigojimo garantiją/laidavimo raštą, nurodytą 11.3 punkte, jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip. Rangovui neištaisius nurodytų defektų ir (ar) nesurašius statybos užbaigimo dokumento ir pasibaigus defektų ištaisymo terminui užsakovas sumoka rangovui tik bendrą sulaikymų sumą, kuri liko atskaičius defektų taisymo sumą.  

118.       Nagrinėjamo atveju šalys sudarytoje statybos rangos sutartyje susitarė dėl „sulaikymo“ sąlygos. Susitarimas dėl šios sąlygos – tai susitarimas, kuriuo statybos rangos Sutarties šalys 3 proc. užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susieja su tam tikrų veiksmų atlikimu – baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu bei garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumento pateikimu. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Toks susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl jų buvo galima sutartyje susitarti, todėl sutarties šalims jis yra privalomas (CK 6.189 straipsnis 1 dalis).

119.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad susitarimo dėl ,,sulaikymo‘‘ sąlygos negalima laikyti sąlyginiu sandoriu. Tokie užtikrinamojo pobūdžio susitarimai nuo sąlyginių sandorių skiriasi savo tikslais. Sąlyginių sandorių atveju aplinkybei neįvykus teisės ir pareigos šalims neatsiranda, kai sąlyga buvo atidedamoji (CK 1.66 straipsnio 2 dalis), arba jos pasibaigia, kai sąlyga buvo naikinamoji (CK 1.66 straipsnio 3 dalis). Šalims susitarus dėl sąlyginio sandorio (prievolės) ir sąlygai neatsiradus (neatlikus sutartyje numatytų veiksmų) mokėjimo prievolė apskritai neatsirado. Kai susitarimas yra užtikrinamojo pobūdžio ir numato prievolės „sulaikymą“ iki tam tikros sąlygos atsiradimo, prievolės vykdymo „sulaikymas“ yra laikino pobūdžio, o sąlygos neatsiradimas gali turėti skirtingų (šalių susitarimu ar kilus ginčui) teismo nustatytų padarinių, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus bei kitas sutarties spragai užpildyti reikšmingas aplinkybes.

120.       Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju.

121.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutarties sąlyga, su kuria siejama atsakovės galutinio atsiskaitymo su ieškove pagal sutartį pareiga, neįvykdyta – nėra statybos užbaigimo akto, nepateiktas garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumentas dėl II ir III etapo darbų (dėl I etapo darbų garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumentas pateiktas). Pripažįstant statybos užbaigimo akto bei garantinių įsipareigojimų vykdymo dokumento svarbą tinkamo rangos sutarties įvykdymo ir atitinkamai pareigos atsiskaityti už atliktus darbus atsiradimui konstatuoti, taip pat tarp ginčo šalių susiklosčiusią situaciją vertinant formaliuoju aspektu, tektų pripažinti, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, o atsakovė neturi pareigos galutinai atsiskaityti už darbus, atliktus pagal jų sudarytą statybos rangos Sutartį.

122.       Tačiau, kaip jau buvo minėta, šalių sutartyje numatyta ,,sulaikymo teisė‘‘ yra prievolių užtikrinimo būdas, o ne sąlyginis sandoris. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievoles įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievoliniu santykiu specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindines prievoles. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutines (akcesorines) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

123.       Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad ieškovė iki sutarties nutraukimo įvykdė visus I etapo darbus ir II bei III etapo darbus, išskyrus papildomus darbus ir su jais susijusius darbus. Iš viso buvo surašyti devyni darbų atlikimo aktai, duomenų apie pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad statybos baigiamasis aktas nebuvo surašytas, nes buvo skelbtas naujas viešasis pirkimas rangos darbams ginčo objekte užbaigti. Teismas pažymi, kad statybos baigiamojo akto surašymas priklauso imtinai tik nuo užsakovo bei naujo rangovo, kuris atliks darbus, valios. Ieškovė neturi galimybės pateikti garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo dokumentų dėl II ir III etapo darbų, nes negali pateikti šių etapų darbų atlikimo aktų. Todėl nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai ieškovė, įvykdžiusi pagrindinę prievolę, negali gauti apmokėjimo dėl kitų asmenų veiksmų.

124.        Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė savo prievolę – atliko statybos rangos darbus iki sutarties nutraukimo, dėl kurių kokybės atsakovė pretenzijų neturi, išnagrinėjus bylą, teismo konstatuota, kad Sutartis tarp šalių nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti sulaikytą sumą pagal rangos Sutartį. Ieškovei įvykdžius savo pagrindinę prievolę, pasibaigė ir papildoma prievolė dėl atsiskaitymo sulaikymo, numatyta šalių sutartyje. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisina 56 979,82 Eur sulaikytos sutarties kainos suma už atliktus darbus pagal Sutartį.  

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

125.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad reikalauja netesybų už pavėluotus mokėjimus. Ieškovė teigia, kad Sutarties 9.7 p. šalys susitarė dėl delspinigių taikymo už pavėluotus mokėjimus, tačiau Sutarties 3.4 p. nenurodė jų dydžio. Todėl, ieškovės teigimu, vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., tokiu atveju taikytinas įstatymų nustatytas palūkanų dydis. Pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., šiuo atveju kaip netesybų dydis taikytinas 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų dydis (pagal Europos centrinio banko skelbiamą statistinę informaciją apie vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą palūkanų normą (0 proc.) ). Atsižvelgiant į 6 mėn. ieškinio senatį netesyboms (CK 1.125 str. 5 d.), ieškovė paskaičiavo 2 915,52 Eur netesybų už pagal Sutartį vėlavusius ir vėluojančius mokėjimus iki ieškinio surašymo dienos - 2022-03-29.

126.       Iš ieškovės nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pagal sutartį delspinigių dydis už atsakovės vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje numatytas nebuvo. Todėl ieškovė, vadovaudamasi palūkanas reglamentuojančiomis CK ir LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis šiuo ieškinio reikalavimu iš esmės prašo priteisti ne netesybas, o kompensuojamąsias palūkanas. Iš ieškovės pateiktos 2022-03-29 netesybų paskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovė paskaičiavo palūkanas nuo atsakovės sulaikytų sumų už I, II ir III etapo darbus bei nuo neapmokėtos sumos pagal paskutinę 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl palūkanų paskaičiavimo dydžio nekilo.

127.       Visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių mokėjimų taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Kompensuojamosios palūkanos yra reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose. Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatyme.

128.       Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

129.       Ieškovė prašo taikyti LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 str. 1 d. ir 2 d., 2 str. 5 d., 3 str. 2 d., šiuo atveju kaip netesybų dydį taikyti 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų dydį (pagal Europos centrinio banko skelbiamą statistinę informaciją apie vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą palūkanų normą (0 proc.)). Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina iki kreipimosi į teismą paskaičiuota 2915,52 Eur 8 procentų dydžio palūkanų suma.

130.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtintos procesinės palūkanos už priteistą sumą skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis dvejopa - kompensacinė ir skatinamoji; per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti.

131.        Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas. 2022 m. kovo 30 d. teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas, t.y. civilinė byla iškelta. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 2022 m. kovo 30 d. nuo 132 541,46 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo          

132.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

133.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2145,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 6700,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės.

134.       Byloje patirtos 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atliktą uždarosios akcinės bendrovės ,,Daistatus‘‘ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2020-11-05 Statybos darbų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašalį nutraukimą dėl esminių sutarties pažeidimų neteisėtu.

Pripažinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022-01-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą negaliojančiu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus‘‘ (juridinio asmens kodas 300066156) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188771865) 129 625,94 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 94 ct) skolos, 2915,52 Eur (du tūkstančius devynis šimtus penkiolika eurų 52 ct) palūkanų, iš viso 132 541,46 Eur (vieną šimtą trisdešimt du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 46 ct), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2022-03-30 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8845,00 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188771865) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė