Civilinė byla Nr. 2A-181-492/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

        35.3.6.; 36.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Henricho Jaglinskio,

sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

             viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-394-647/2010 pagal ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinį atsakovei G. A. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,     

n u s t a t ė :

ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ prašė priteisti jo naudai iš atsakovės G. A. 2 020,86 Lt skolos, 22,54 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidas. Prašė visas teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, valstybei priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad ieškovas teikia gyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), priklausančioms atsakovei G. A., komunalines paslaugas,  tačiau atsakovė už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2009-07-01 už suteiktas kitas paslaugas – naujų laiptinės durų įrengimą ir laiptų remontą - nesumokėjo 2 020,86 Lt. Išlaidos remontui nurodytos vienoje sąskaitos eilutėje „kitos paslaugos“. Atsakovė atsisakė mokėti tik už remontą. Laiptinėje yra tik trys butai, todėl nėra pagrindo kalbėti apie visų namo gyventojų sutikimą. Gavus laiptinės gyventojų prašymą, buvo įrengtos metalinės durys už 1 380 Lt, atlikta remonto darbų 2008 m. už 1 387 Lt, 2009 m. už 2 945,80 Lt. Dalį lėšų ieškovas pats kompensavo, todėl atsakovei liko sumokėti 1 933,03 Lt. Ieškovas, kaip administratorius, turi atlikti remonto darbus. Atsakovė daug metų ten negyvena, 2/3 laiptinės gyventojų sutiko dėl remonto būtinumo, to užteko, norint atlikti remontą. Kiti laiptinės gyventojai už laiptinės remontą yra atsiskaitę.

Atsakovė G. A. prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad nuo 2004 metų negavo pranešimų dėl komunalinių paslaugų suteikimo. Mokėjo iš karto didelėmis sumomis, kad būtų permoka ir nebūtų skolinga ieškovui. Kaimynus sutikdavo dažnai, bet jie jai nieko nesakė apie planuojamą remontą. Sužinojo tik tada, kai buvo pakeistas stovėjimo aikštelės raktas bei reikėjo pasiimti raktą automobiliui. Naujos durys jai netinka, nes nėra domofono. Dėl planuojamo remonto nebuvo nei susirinkimo, nei pranešimų. Laiptinė nebuvo blogesnė, nei kitų kaimynų laiptinės. Ji yra namo konstrukcija iš kiemo pusės. Turėjo būti visų gyventojų sutikimas, mažiausiai pusės plius vienas. Atsakovė ir pati remontavo laiptus, nes turėjo betono, kadangi daro remontą savo kitame name. Mano, kad ieškovas laiptinę sutvarkė be gyventojų sutikimo.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės G. A. ieškovui UAB „Naujininkų ūkis“ 2 020,86 Lt  įsiskolinimo, 22,54 Lt delspinigių, bei 66 Lt  bylinėjimosi išlaidų ir 14,70 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovė yra buto (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovas, remiantis Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2003-02-24 sprendimu Nr. 423V, yra šio namo administratorius. Remiantis laiptinės, kurioje gyvena atsakovė, kitų dviejų butų savininkų prašymu (Nr. 19 ir 21) buvo išklijuoti betoniniai laiptai akmens masės plytelėmis (darbų vertė 4 333,48 Lt) ir įstatytos metalinės durys į laiptinę (vertė 1 380 Lt). Vilniaus m. savivaldybės 2001-09-06 sprendimo Nr. 1808V „Dėl gyvenamųjų namų remonto ir mokesčio už jį nustatymo“ 1.3 p. nustato, kad remonto darbų sąmatinei vertei viršijant 5 000 Lt, avarinių ir skubių bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimo reikalingumas suderinamas su remontuojamo namo korpuso įgaliotais atstovais.

Nurodė, kad privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus numato Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:202 “Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka". Minėtas reglamentas numato, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas, bendraturčiai ar pastarųjų įgaliotas atstovas, įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba CK nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius (26 p.). Šiame teisės akte numatytų statinių naudojimo ir priežiūros paslaugų tiekimas būtinas nuo gyvenamojo namo priėmimo eksploatuoti pagal paskirtį, siekiant išlaikyti ir užtikrinti pastato, kaip gyvenamojo namo, savybes ir jo eksploatavimo saugumą. Kadangi dviejų iš trijų butų gyventojai teikė prašymus ieškovui dėl remonto, remdamasis CK 4.82 str. 1 d., 2 d., 6.38 str., 6.71 str., bei vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, pirmos instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.

Apeliaciniu skundu atsakovė G. A. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti, ieškinio netenkinti. Nurodė, kad iš jos nepagrįstai priteista skola už laiptinės remontą, nes buvo atliktas ne laiptinės remontas, o rekonstrukcija laiptų įeiti iš išorės į laiptinę (bendro naudojimo), iš pagrindų pakeičiant konstrukciją. Tai naujas statinys, kurio įrengimo tvarka griežtai reglamentuota, derinant projektą, gaunant statybos leidimus ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovė jokio prašymo dėl remonto neteikė, jokio projekto, jokios sąmatos nebuvo, o jei ir buvo, gyventojai nebuvo supažindinti. Taip pat nebuvo ir architekto leidimo. Minėto remonto (rekonstrukcijos) būtinumas neįrodytas nei vienu leistinu įrodymu. Dėl laiptinės remonto ir durų įstatymo reikalingumo nebuvo namo gyventojų sutikimo. Jei ir reikėjo daryti remontą, tai jis turėjo būti daromas kiek galima ekonomiškiau, tačiau nei laiptų įstatymui, nei durų pirkimui nebuvo skelbtas konkursas ar daroma apklausa. Mokėjimai už remontą buvo pateikti net nepradėjus remontuoti. Kadangi darbai buvo atlikti netinkamai, dėl rangovo kaltės buvo vykdomi pakartotiniai darbai. Ieškovo UAB „Naujininkų ūkis“ ieškinys apskritai neturėjo būti priimtas, nes ieškovas klaidina teismą: ieškiniu reikalauja priteisti mokesčius už komunalines paslaugas, o teismo posėdžio metu – už durų įstatymą ir remontą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Naujininkų ūkis“ prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad laiptinėje, kur yra atsakovės butas, yra tik 3 butai: 19, 20, 21, todėl ir prašymas dėl laiptinės durų įrengimo bei laiptų remonto pareikštas tik tos laiptinės gyventojų. Be to, būtinumas suremontuoti laiptus buvo nustatytas 2006-06-13 apžiūrėjus gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), dalyvaujant savivaldybės EŪD Statinių naudojimo priežiūros vykdytojai Z. K. ir UAB „Naujininkų ūkis“ Pastatų administravimo, priežiūros ir remonto skyriaus viršininkui V. Š. bei apie pastebėtus defektus (taip pat ir „remontuotinas aikštelės pagrindas ir laiptai prie įėjimo į laiptinę), surašius aktą Nr. A32-327-(5.8-EUD-1), įpareigojant UAB „Naujininkų ūkis“, kaip namo administratorių, pašalinti pastebėtus defektus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-09-06 sprendimo Nr. 1808V 1.3 p., sąmatinei remonto darbų vertei viršijant 5 000 Lt, konkursą skelbti remontui atlikti nėra būtina. Pagal minėto sprendimo 2.2. p., priimant atliktus darbus turi dalyvauti remontuojamo namo laiptinės įgaliotas asmuo. Nors 21 buto savininkas V. R. nėra išrinktas laiptinės įgaliotu asmeniu, tačiau jis turi teisę tokiu būti, nes 19 bute gyvena savivaldybės nuomininkai, o pati atsakovė daug metų savo bute negyvena, susirinkimuose nedalyvauja. Remiantis išdėstytais argumentais, buvo atliktas remontas, o ne pastatytas statinys, kuriam reiktų architekto leidimo. Darbai buvo atlikti iki 2009-06-01, pastarąją dieną surašytas atliktų darbų aktas, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad mokėjimai už remonto darbus buvo pateikti nepradėjus remontuoti. Dalis remonto darbų atlikta 2008 m. liepos mėnesį, kita dalis – 2009 m. gegužės mėnesį. 2010 m. pavasarį dėl drėgmės dalis laiptų tinko nukrito, tačiau šis defektas buvo pašalintas ieškovės lėšomis. Taigi remontas nebuvo daromas 3 kartus, kaip teigė apeliantė. Ieškinys pareikštas dėl mokesčių už komunalines paslaugas, nes apmokėjimas už remonto darbus nurodytas toje pačioje atsiskaitymo knygelės eilutėje „kitos paslaugos“.

Atsakovės G. A. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Apeliantės argumentai, kad atliktam namo remontui nebuvo reikiamo gyventojų sutikimo, architekto leidimo, projekto, turėjo būti skelbiamas konkursas darbams bei kiti, yra nepagrįsti ir atmestini, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, ir juos įvertino pirmosios instancijos teismas, kad į ieškovą, administruojantį gyvenamąjį namą (duomenys neskebtini), kreipėsi laiptinės, kurioje yra trys butai – Nr. 19, 20 ir 21, butų Nr. 19 ir 21 gyventojai, prašydami įstatyti į laiptinę metalines duris ir atlikti laipų remontą (l. 47, 43). Remiantis Vilniaus m. savivaldybės 2001-09-06 sprendimo Nr. 1808V „Dėl gyvenamųjų namų remonto ir mokesčio už jį nustatymo“ 1.3 p., remonto darbų sąmatinei vertei viršijant 5 000 Lt, avarinių ir skubių bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimo reikalingumas suderinamas su remontuojamo namo korpuso ar laiptinės įgaliotais atstovais (l. 55). Tokiems darbams atlikti, remiantis šio sprendimo 2.2 p., konkursas nėra skelbiamas. Remonto būtinumas buvo nustatytas 2006-09-13 aktu (l. 66-67) apžiūrėjus gyvenamąjį namą dalyvaujant Vilniaus m. savivaldybės administracijos energetikos ir ūkio departamento statinių naudojimo priežiūros specialistei ir namo administratoriaus atstovui, akte nurodyta, kad remontuotinas įėjimas ir laiptai į laiptinę, kurioje ir yra atsakovei priklausantis butas, keistinos durys. Apeliantės argumentas, kad laiptinės, kurioje yra trys butai, remonto darbams buvo reikalingas viso namo gyventojų sutikimas, yra nepagrįstas. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., 3 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga ir jie privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius. Atsakovė nurodė, kad šiame bute nuolat negyvena, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas jai atsisakyti dalyvauti bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir priežiūros išlaidose. Ieškovo atstovė pirmosios instancijos teismui nurodė, kad atsakovė daug metų nesidomi laiptinės priežiūra, to atsakovė nepaneigė. Tokiu atveju turto, kuris yra bendrąja daline nuosavybe, išlaikymo naštos perkėlimas kitiems bendraturčiams, neatitiktų nei teisės aktų (CK 4.82 str.), nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų. Byloje pateikiami atliktų darbų aktai 2008-07-28, 2009-06-01 bei 2005-04-04 sąmata patvirtina, kad ieškovo reikalaujami darbai buvo atlikti (l. 44, 45, 48), sutikimą dėl šių remonto darbų yra pareiškę du iš trijų bendrosios dalinės nuosavybės (namo laiptinės) savininkų, taigi iš atsakovės dalis išlaidų, proporcinga jos turimai nuosavybės daliai, priteista teisėtai ir pagrįstai. Apeliantės teiginių, kad buvo atliktas ne laiptinės remontas, o pastatytas statinys, kuriam reiktų architekto leidimo, teisėjų kolegija nenagrinėja, nes tokių atsikirtimų atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui, jos nebuvo tiriamos, todėl negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Be to, šių teiginių apeliantė nepagrindžia jokiais teisiniais argumentais, nenurodo juos patvirtinančių faktinių aplinkybių.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, į valstybės biudžetą iš apeliantės priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinėje instancijoje išlaidos – 5,70 Lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės G. A. į valstybės biudžetą 5,70 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                              Virginija Volskienė

Teisėjai                                                                                    Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Henrichas Jaglinskis