Baudžiamoji byla Nr. PK-61-884/2012
Teisminio proceso Nr.1-38-3-00005-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.8.1.2.; 1.2.8.2.1.; 2.3.6.4.4.; 2.9.1.

SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 3 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,
sekretoriaujant Zentai Seduolytei,
dalyvaujant nukentėjusiajam A. U., jo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,
kaltinamiesiems D. R., V. R.,
kaltinamųjų gynėjui advokatui V. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį,
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, BK 155 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
nukentėjusysis A. U. kreipėsi privataus kaltinimo tvarka į teismą, prašydamas:
pripažinti D. R. kalta pagal BK 154 str. 2 d. už tai, kad 2012 m. vasario 8 d. D. R. atsiuntė A. U. žmonai N. U. telefonu žinutę „Sveika.žvejai laukia bilieto.jei bilieto nėr, aš tada jau policijai atskleisiu išprievartavimą ir už grasinimą susidoroti ir tada jau nebus kalbos apie atleidimą, o kovosiu dėl žalos atlyginimo nes man iš ryto norvegai padės tai padaryti.daiva“, ir taip nukentėjusįjį apšmeižė, neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d.;
pripažinti V. R. kaltu pagal BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. vasario 8 d. V. R. atsiuntė A. U. žmonai N. U. telefonu žinutę „Labas.nijole, atsiprašom kad trukdom.tu nežinai kas vyksta norvegijoje.jis yra padaręs nusikaltimą. Ką toliau tai jums tai teks gyvent.bet dar aš su juo turėsiu reikalų lietuvoj ir jis tai žino kad aš taip nepaliksiu, bet gal dar ir gražiuoju pavyks jam susitart reikalus teks tvarkyti su teisėsauga. Šeimininkai jau lygu bandys nupirkti bilietą, bet tu nesužinosi iš jo. Ar jis tik ir praeityje nėra turėjęs reikalų jaunesnis negi ant senatvės būtų taip sužvėrėjęs, bet gal kada pasakysiu tik ne dabar, nenoriu skaudinti jūsų.“, ir taip nukentėjusįjį apšmeižė, neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d., o vadindamas „sužvėrėjusiu“, užgauliai pažemino, tai yra įžeidė.
Taip pat prašė priteisti 20000 Lt neturtinę žalą, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Kaltinamoji D. R. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino, paaiškino, kad nukentėjusysis ją išprievartavo 2011 m. spalio 21 d. vakare, brolis su šeima buvo Lietuvoje, panaudojo jėgą, kitą dieną jis gailėjosi, atsiprašė, pergyveno, ji nesikreipė į teisėsaugos institucijas, nieko nesakė broliui, nes buvo gėda. Jis ir po to įvykio stengėsi prie jos prilįsti, ji jį atstumdavo, A. grasino, jei prasižiosianti apie lindimus, priekabiavimus, prievartavimą, sugriaus jos šeimą, priekaištavo, kad nėra darbo, buvo nusistatęs prieš brolį, jo žmoną R., ji prašė gerbti jos šeimą, nelįsti prie jos. Broliui apie išprievartavimą pasakė vasario 7 d., A. žmonai parašė, nes buvo įkirėję priekabiavimai, buvo susinervinusi, telefono numerį gavo iš savo brolio. Žinutę parašė 2012 m. vasario 10 d. Manė, kad jei jau apie išprievartavimą žino brolis, turi sužinoti ir A. žmona, ji nesiekė jo apšmeižti, rašė tiesą.
V. R. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino, paaiškino, jog visas tris žinutes parašė tą pačią dieną, nesutinka, kad žinutės buvo šmeižikiško pobūdžio, iš vasario 6 į 7 dieną ėjo maitinti vaiko ir išgirdo A. sakant „sugriausiu tavo šeimą ir jūs galėsite mane bagaže parvežti“. Pirmame aukšte, kur A. su sese miegojo, pamatė peilį, jis jautė atsakomybę, nes pats nukentėjusįjį įdarbino. Sesers žinutės turinį, siųstą A. žmonai sužinojo, kai jau žinutė buvo išsiųsta, jis žinutėj parašė apie nusikaltimą, nes vasario 7 d. ryte sesuo papasakojo, kad ją išprievartavo, susibarė su seserimi, kad ji nesikreipė į policiją, jis išklausė detalių ir ji jam paaiškino, sesuo yra jautri ir labai tikinti, jis savo seserimi tiki, mano, kad sesei nereikėjo taip grubiai rašyti, nes seniai buvo, jis parašė labiau perkeltine prasme, kad žinotų kas vyksta, pavadino „sužvėrėjusiu“ dėlto, kad jis užsipuolė žmoną dėl vaiko, šūkavo, nesijaučia neteisėtai pasielgęs, privalėjo informuoti nukentėjusiojo žmoną. Nesiekė U. apšmeižti. Visur yra „gal“, „manau“. Tikrovės neatitinkančios informacijos nerašė, buvo jo nuomonė, ne melavimas. A. buvo vienas iš geriausių darbininkų, dirbo gerai, nebuvo prasmės stengtis, kad jo nebūtų.
Nukentėjusysis A. U. parodė, kad 2012 m. vasario 8 d. paskambinau žmonai ir pasakė, kad jį varo iš darbo. Žmona sakė, žinanti ir persiuntė žinutę, kad jis padarė nusikaltimą, yra sužvėrėjęs. V. R. ir D. R. telefonų numeriai buvo žmonos telefono adresatų sąraše. Žmona tuos numerius turėjo dėlto, kad V. R. bendravo su ja ir pasiūlė jam darbą užsienyje. V. R. pažįsta nuo 2011 m. rugpjūčio mėn., D. R. nuo 2011 m. spalio 10 d. Pirmą kartą nuvykus lėktuvu, jį pasitiko D. R. su darbdaviu, jis apsigyveno su suomiu, D. gyveno atskirai, po Naujų metų jis įsikėlė gyventi pas D., į jo kambarį persikėlė gyventi R. šeima. Jis nemoka nei suomių nei norvegų kalbos, darbą parodė D., su ja praleido nemažai laiko, jie buvo bendradarbiai, palankumo kaip vyras moteriai jai nerodė, ji rodė jam palankumą. Vaikščiojo trumpais marškinukais, be apatinių. Kokias žinutes konkrečiai siuntė D. R. ir kokias V. R., pasakyti negali. Jam buvo šokas. Jie įtakojo darbdavius, kad jis išvyktų iš Norvegijos, jo šeima yra įskaudinta, vaikai nepatikliai žiūri į jį, galvoja, ką gali žinoti, gal taip ir buvo, nusikalstamos veikos padarymu nėra buvęs kaltinamas. Prašo priteisti 20000 litų neturtinę žalą. Jeigu būtų dirbęs, būtų uždirbęs daugiau, reikėjo gerti raminamuosius vaistus, nusikaltimo nebuvo padaręs, mano, kad žinutės buvo siųstos siekiant jį sukompromituoti prieš šeimą.
Liudytoja N. U. parodė, kad yra nukentėjusiojo sutuoktinė. 2012 m. vasario 8 d. gavo žinutes nuo Vytauto ir D. R., nuo D. apie išprievartavimą, suprato, kad tai nuo jos, turėjo telefono numerį bei perskaitė iš savo mobilaus telefono žinučių turinį. Žinutė sukėlė siaubingus jausmus, vyras šeimoje buvo rūpestingas, turi tris vaikus, netiki, kad vyra galėjo išprievartauti, kodėl jį vežėsi, jei jis toks bjaurus buvo, dabar nebėra sveikatos, sutuacija bloga, pergyvena.
Liudytoja R. R. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, sausio mėnesį jai su vyru atvykus, A. U. apsigyveno su D. viename kambaryje, skundėsi, kad per mažai darbo, naktį iš vasario 6 d. į 7 d. naktį su vyru nugirdo, kad A. sakė D., jog sugriaus šeimą, jį parveš bagaže, po tos nakties jis ją užsipuolė, šmeižė, kad nemoka prižiūrėti vaiko, keistai jį augina, rėkė, kad ji niekam tikusi, neprižiūri vaiko, pskutinėmis dienomis jo elgesys buvo keistas, pavydėjo visiems D., jie buvo išsigandę, buvo galima tikėtis, kad visko gali padaryti, apie išprievartavimą D. papasakojo vasario 7 d. rytą, ją pažįsta šešeris metus, ją pažįsta, jos teiginiais neabejoja, matė, kad vyras rašė žinutes A. žmonai, jų turinį sužinojo vėliau.
Nutarimo atsisakyti pradėti ikteisminį tyrimą medžiaga bei liudutojos N. U. parodymais nustatyta, kad iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2012-02-10 19.50.53 val. išsiųsta žinutė „Sveika.žvejai laukia bilieto.jei bilieto nėr, aš tada jau policijai atskleisiu išprievartavimą ir už grasinimą suidoroti ir tada jau nebus kalbos apie atleidimą, o kovosiu dėl žalos atlyginimo nes man iš ryto norvegai padės tai padaryti.daiva“, iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2012-02-08 išsiųstos šios žinutės „Labas.nijole, atsiprašom kad trukdom.tu nežinai kas vyksta norvegijoje.tu suvoki pagal ji.jis yra padaręs nusikaltimą,ka darom?ir manau kad ruošias kitam nusikaltimui gal net po to savižudybei.man taves gaila,kad tu butum žinojus niekada būtum vyro isleidusi i uzsieni, bet gal taip ir bus jususeimai geriau sužinot tiesa su kokiu zmogumi gyvenot.. Nesitikejau kad pasiemiau zmogu toki,kad dar reikalus teks tvarkyt su teisesauga, bet seiminink gal uzglaistys ir gris namo jei askubes graziuoju“, „Seimininkai jau lygu bandys nupirkti biliet.. bet tu nesuzinosi is jo,as manau ar jis tik ir lituvoje gal buvo praeiti turejes reikalu jaunesnis, negi ant senatves butu taip suzverejes, bet gal kada pasakysiu,bet tik nedabar, nenoriu sakudinti jusu,ne toliau jums tai teks gyventi..bet dar as su juo turėsiu reikalų lietuvoj ir jis tai zino, kad as taip nepaliksiu,bet gal dar ir gražiuoju pavykt jam susitart maybe. O jis tau tai turi savo versija tau.Bet tol kol as grisiu..“ , „Tik kai grisim,nes mes ir tip pergeri, o ypac daiva.“ (76 b.l., bylos Nr.84-At-00021-12 5-8 l.).
BK 154 str. 2 d. atsako tas, kas šmeižė kitą asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia šios informacijos savybes (neatitinkantį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (LAT 2012-04-24 nutartis baudž. byloje Nr.2A-3/2012).
D. R. kaltinama tuo, kad ji nukentėjusįjį apšmeižė, neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d., tai yra išžaginimą. Kaltinamoji pripažino rašiusi žinutę iš savo mobiliojo telefono numerio, žinutėje nurodoma, kad atskleis policijai apie išprievartavimą. Vertinant žinutės tekstą informacijos buvimo aspektu, matyti, kad žinutėje nėra konstatuota konkrečių faktų ir duomenų, neminimi vardai ar pavardės, išskyrus pačios kaltinamosios vardą. Tekstas vertintintinas kaip bendro pobūdžio samprotavimai. Vien tik žodžio „išprievartavimas“, kuris buitinėje kalboje dažniausiai suprantamas kaip lytiškai santykiavus prieš kito asmens valią, panaudojimas žinutėje nėra pagrindas konstatuoti esant A. U. apkaltintą BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Pažymėtina, kad tik nagrinėjant bylą teisme ir išklausius kaltinamųjų paaiškinimų buvo galima suprasti apie kokį galimai padarytą nusikaltimą kalbama, D. R. neigė apkalbanti A. U., į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes buvo jam atleidusi, žinute nesiekė jo apšmeižti. Nesant D. R. padarytoje veikoje BK 154 str. 2 d. nusikaltimo sudėties, ji dėl pareikšo kaltinimo pagal minėtą straipsnį išteisintina.
Analizuojant V. R. rašytas žinutes matyti, kad vienoje jų yra teiginys „jis yra padaręs nusikaltimą“ ir iš žinučių konteksto galima suprasti, kad kalbama apie nukentėjusįjį. Tačiau nepateikiama faktų ir duomenų, koks tai nusikaltimas ir vertinant visų trijų žinučių turinį nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusysis būtų kaltinamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Be to, kaltininkas turi suvokti, kad skleidžia informaciją, neatitinkančią tikrovės ir žeminančią žmogaus garbę ir to nori. Iš V. R. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad rašydamas žinutę jis turėjo omenyje sesers D. R. praneštą žinią apie jos išžaginimą. Nėra pagrindo abejoti V. R. paaiškinimais, kad jis savo seserį pažįsta, ja pasitiki, todėl manęs, kad jos pranešta žinia yra teisinga. Konstatuotina, kad V. R. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, todėl jis dėl jam pareikšo kaltinimo pagal BK 154 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Nukentėjusysis V. R. kaltina įžeidus nukentėjusįjį pavadindamas jį „sužvėrėjusiu“. Įžeidimu pagal BK 155 str. 1d. laikomas neigiamas nepadorus žmogaus vertinimas arba užgaulus veiksmas, žeminantis žmogų jo paties bei kitų žmonių akyse. Ar įvertinimas yra įžeidžiantis, paniekinantis asmens prestižą, sprendžia pats nukentėjusysis. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodytos įvertinimo ar veiksmo nepadorumo nederamos formos, praktiškai tik tokia forma išreikšti vertinimai ar veiksmai pripažįstami įžeidimu. Nesudaro įžeidimo neigiamų kito žmogaus bruožų, charakterio, dalykinių, profesinių savybių kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neužgaulia ir visuomenėje priimtina forma. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant, atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimo atveju neturi reikšmės, ar šis vertinimas pagrįstas, ar ne, ar atitinka tiesą, ar jos neatitinka. Įžeidimas padaromas tiesiogiai suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir tyčia siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti. Byloje nustatyta, kad V. R. rašytoje žinutėje yra tekstas „as manau ar jis tik ir lituvoje gal buvo praeiti turejes reikalu jaunesnis, negi ant senatves butu taip suzverejes“, tekste nepateikiamas kokretus nukentėjusiojo asmenybės ar jo būdo vertinimas apie tai, kad jis yra „sužvėrėjęs“. Parašyta frazė yra klausiamojo pobūdžio ir jos parašymas nukentėjusiojo sutuoktinei nelaikytinas kaip akivaizdžiai užgaulus nukentėjusiojo vertinimas siekiant jį tyčia pažeminti, todėl konstatuotina, kad V. R. veikoje nėra nusikaltimo sudėties ir jis dėl kaltinimo pagal BK 154 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Byloje kaltinamųjų pateikti rašytiniai asmenų T. S., M. S., K. A N., A. J. paaiškinimai bei darbo vietos ir kambario nuotraukos, nukentėjusiojo pateiktas jo dukters G. U. paaiškinimas nelaikytini įrodymais, nes juose nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
D. R. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
V. R. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.
Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Valinskytė