Civilinė byla Nr. e2A-440-661/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.2; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neo Finance“ (toliau – UAB „Neo Finance“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovui M. A. V. (M. A. V.) dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 4 175,10 Eur negrąžinto kredito, 365,64 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 20,00 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą kreditą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 1 900,16 Eur tarpininkavimo mokesčio, 10,20 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 7 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K270702533 (e. b. l. 10-17, 38, toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 4 500,63 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 20,00 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdamas 350,56 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Atsakovas tinkamai nevykdė Kredito sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, nemokėjo sutartyje nustatytais terminais mėnesinių įmokų, dėl to ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 4 175,10 Eur negrąžinto kredito, 365,65 Eur palūkanų, 9,18 Eur kompensuojamų palūkanų, 309,67 Eur tarpininkavimo mokesčio, 20,00 proc. dydžio metines palūkanas už 4 175,10 Eur negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. birželio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 859,59 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt devyni eurai 59 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 294,51 Eur (du šimtai devyniasdešimt keturi eurai 51 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamų 10,20 Eur minimalių nuostolių atlyginimo funkciją atliekančių palūkanų, padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (jų metinė norma, įvertinus Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktą, yra 18 procentų (0,05 x 360)) ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
6. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamo 1 900,16 Eur tarpininkavimo mokesčio, padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
III. Apeliacinis skundas
7. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama: 1) Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti apeliantui, „NEO Finance“, AB, iš atsakovo, 10,20 Eur kompensuojamų palūkanų; 2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti apeliantui, „NEO Finance“, iš atsakovo, M. A. V., 1900,16 Eur tarpininkavimo mokesčio; 3. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui, „NEO Finance“, iš atsakovo, M. A. V., 391,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d sprendimo dalį palikti nepakeistą; 5. Priteisti apeliantui, „NEO Finance“, iš atsakovo, M. A. V., 38,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; 6. Priteisti apeliantui, „NEO Finance“, iš atsakovo, M. A. V., 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliantė savo skundą grindžia šiais argumentais:
7.1 Atsakovui buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos palūkanos, ir, remiantis aukščiau išdėstyta teismų praktikos analize, konstatuotina Apelianto teisė, nutraukus su Atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, reikalauti priteisti kompensacines palūkanas visa apimtimi. Teismas neteisingai pripažino kompensuojamas palūkanas netesybomis ir ieškovo prašomas 10,20 Eur sutartines palūkanas sumažino iki 9,18 Eur. Teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, nurodant Apeliantui priteisti prašomas sutartines palūkanas visa apimtimi.
7.2 Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas Ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateiktų ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas Ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Pažymėtina, kad Teismas neįpareigojo Ieškovo pateikti ir papildomus paaiškinimus dėl Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taigi Pirmos instancijos teismas neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio. Teismas neteisingai sutapatino, kad Ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis.
7.3 Informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Taip pat atsakovas nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Iš to Apeliantas darė pagrįstą išvadą, kad vartotojui sąlygos yra aiškios ir su jomis yra sutiktina.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2018 m. birželio 7 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K270702533 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu, ieškovė atsakovui 60 mėnesių terminui suteikė 4 500,63 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą kreditą su 20,00 proc. metinėmis palūkanomis nuo kredito sumos kartu sumokėdamas 350,56 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl to ieškovė 2019 m. birželio 18 d. pranešimu Kredito sutartį vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Kredito sutartį numatytus mokėjimus.
12. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompensuojamas palūkanas sumažino iki 9,18 Eur ir nepriteisė prašomo sutarties tarpininkavimo mokesčio visa apimtimi.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 10,20 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-02-08, iki kreipimosi į teismą dienos. Pirmosios instancijos Teismas, įvertinęs ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydį (20 proc. metinių palūkanų) ir skaičiavimo laikotarpį (132 d.), sprendė, kad jų dydis 11,11/100 dalimis (20 x 100/ 18) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nurodytą dydį. Dėl išdėstyto ieškovės prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos mažintinos iki 9,18 Eur (10,20 x 100/111,11).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
15. Kaip jau buvo minėta, remiantis teismų praktika, kreditorius turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais, jų galima reikalauti vienu metu. Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Nagrinėjamu atveju šalys, kaip jau buvo nustatyta, Kredito sutarties sąlygų 6.1 punkte sulygo, kad Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (20,00 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku neapmokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą. Taigi, įvertinus šią Vartojimo kredito sutarties nuostatą, taip pat atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, praktiką kitose panašiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018) darytina išvada, jog ieškovė turi teisė į kompensuojamąsias palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sutartyje nustačius kompensuojamųjų palūkanų dydį (20 proc.), esant numatytai galimybei šalims susitarti dėl kitokio, nei numato įstatymai, šių palūkanų dydžio, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių laisva valia sulygtų kompensuojamųjų palūkanų dydį perskaičiavo vadovaudamasis netesybų dydį reglamentuojančia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašomas taikyti metinis palūkanų normos apskaičiavimo terminas yra sutrumpintas, t.y. ji šių palūkanų prašo ne iki visiškos prievolės įvykdymo, o iki kreipimosi į teismą dienos. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė šalių sutartyje nustatytos metinių palūkanų normos, priteisiant ieškovei kompensacines palūkanas.
Dėl tarpininkavimo mokesčio
16. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 900,16 Eur tarpininkavimo mokesčio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prievolė mokėti šią mokesčio dalį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė. Nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Dėl šios priežasties, teismas laikė esant pagrindą šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo tą dalį atsakovo nesumokėto tarpininkavimo mokesčio, kurios mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, t. y. 309,67 Eur (15 x 5,85 Eur + 38 x 5,84 Eur) (Sutarčių bendrųjų sąlygų 5.3.1 p.).
17. Remiantis sutarčių bendrųjų sąlygų 1.28. punktu, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas procentinis dydis nuo Mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu Mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą Sutarties administravimo yra apskaičiuojamas taip: 1,2 (viena ir dvi dešimtosios) procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą Komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne daugiau nei 30 (trisdešimt) eurų. Šalys susitarė, kad Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, Sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.14 punktu.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokestis laikytinas netesybomis. Kaip matyti iš Kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.
19. Dėl šio, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašomą priteisti tarpininkavimo mokestį laikė netesybomis. Teismas taip pat pagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu 0,05 procentu dėl pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydžiu ir skaičiavimo laikotarpiu (ne ilgesnis kaip 180 dienų) taikymu visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms apskaičiavo 309,67 Eur netesybas.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
21. Nagrinėjamu atveju ieškovei pripažinta teisė į 10,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų, ši suma neviršija priteistino tarpininkavimo mokesčio, kuris savo esme laikytinas netesybomis dydžio (309,67 Eur), dėl to, vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovei nėra priteistinos 10,20 eurų kompensuojamosios palūkanos, tačiau priteistinos 309,67 eurų netesybos.
22. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovės UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo M. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 175,10 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai 10 ct) negrąžinto kredito, 365,65 Eur (trys šimtai šešiasdešimt penki eurai 65 ct) palūkanų, 309,67 Eur (trys šimtai devyni eurai 67 ct) tarpininkavimo mokesčio, 20,00 proc. dydžio metines palūkanas už 4 175,10 Eur (keturi tūkstančiai vienas šimtas septyniasdešimt penki eurai 10 ct) negrąžinto kredito sumą nuo 2019 m. birželio 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 859,59 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt devyni eurai 59 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 294,51 Eur (du šimtai devyniasdešimt keturi eurai 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Inga Staknienė