Civilinė byla Nr. 3K-3-155/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.1; 73.2.5.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M. ir J. M. ieškinius atsakovui V. M. dėl žalos atlyginimo. Byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1103,28 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas – 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 250,05 Lt žyminio mokesčio. Jis nurodė, kad eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, buvo nepataisomai sugadintas ieškovui priklausantis automobilis, ieškovas patyrė fizinį skausmą – susitrenkė krūtinę, kojas, galvą – ir dvasinį sukrėtimą, daug nepatogumų – neteko galimybės surengti planuotų sutuoktuvių su ieškove, išvykti į povestuvinę kelionę.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ji nurodė, kad eismo įvykio metu, dėl kurio kaltu pripažintas atsakovas, ji patyrė sužalojimų, sukėlusių neigiamų pasekmių jos sveikatai – jai buvo prakirsta kakta, sutrenkta galva, ji patyrė skausmingą traumą, pablogėjo jos atmintis ir klausa, jai nustatytas abipusis prikurtimas; pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sumažėjo darbingumas, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Ieškovė negalėjo surengti planuotų sutuoktuvių, išvykti į povestuvinę kelionę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinius tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 134 Lt už automobilio nutempimą iš eismo įvykio vietos ieškovui, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo – ieškovei, 130,03 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovo 4511,80 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 48,82 Lt pašto išlaidų valstybei ir šia suma sumažino ieškovui grąžinamos žyminio mokesčio sumos dydį; įpareigojo Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui 13,94 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovės 363,28 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 5,42 Lt pašto išlaidų valstybei; kitas ieškinio dalis atmetė.
Teismas nurodė, kad 2004 m. liepos 30 d. apie 22 val. 20 min. atsakovas, būdamas neblaivus (2,40 promilės), vairuodamas automobilį ,,Mazda 323“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3, 68, 144, 145, 172 punktų reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir, nesuvaldęs automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ,,Opel astra“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu atsakovo, ir paskui važiavusiu kitu automobiliu. Eismo įvykio metu buvo sužalota keleivė J. B. (ieškovė), jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsakovas 2004 m. lapkričio 19 d. dėl šio įvykio buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, atimant jam teisę vairuoti transporto priemonę trisdešimčiai mėnesių.
Atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas kreipėsi į UAB DK ,,PZU Lietuva“, kaip į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovą, dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Buvo nustatyta, kad ieškovui priklausančio automobilio pradinė vertė – 3960 Lt, likutinė vertė – 1484 Lt, šių verčių skirtumas – 2476 Lt. Žalo atlyginimo akte buvo nurodyta, kad žala yra 2476 Lt, transportavimo išlaidos – 240,72 Lt. UAB DK ,,PZU Lietuva“, pagal sutartį administruojanti trečiojo asmens kompetencijai priskirtas žalas ir mokanti draudimo išmokas, išmokėjo ieškovui už eismo įvykio metu padarytą žalą 2716,72 Lt draudimo išmoką. Šie faktiniai duomenys patvirtina esant atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.
Teismas konstatavo, kad tai, jog ieškovas apgadintą automobilį, kurio neremontavo ir kuris 2005 m. vasario 25 d. buvo išregistruotas, 2005 m. kovo 2 d. pardavė už 140 Lt, laikytina, kad jis pasinaudojo likutine transporto priemonės verte – 1484 Lt po avarijos. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta 2000 m. birželio 16 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo žalos, padarytos eismo įvykio metu, apibendrinimo apžvalga, kurioje nurodyta, kad neremontuotos transporto priemonės realizavimas bet kokiu būdu (parduodant, atiduodant į sąvartyną, mainant, dovanojant ir pan.) rodo, jog pasinaudota likutine transporto priemonės verte po avarijos. Apskaičiuojant žalos dydį, turi būti įskaitoma realiai panaudota likutinė transporto priemonės vertė po avarijos. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 240 Lt, nurodęs, kad ieškovas neįrodė, kad šią sumą mokėjo būtent už defektavimą UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir kad šios išlaidos buvo būtinos.
Teismas konstatavo, kad, sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 straipsnio 15 dalies nuostatas, darytina išvada, jog ieškovas neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Jis, nors ir teigia, kad eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą – į vairą susitrenkė krūtinę, kojas, galvą, tačiau neįrodė šių teiginių.
Teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, argumentuodamas, kad ieškovė neįrodė teiginių dėl pablogėjusios atminties, sumažėjusio darbingumo, sutrikdytų sutuoktuvių šventės ir povestuvinės kelionės planų, taip pat atsižvelgdamas į ieškovės sužalojimų sunkumą, jų pasekmes, dvasinius išgyvenimus, atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 29 d. nutartimi pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą: 1) ieškovui iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą padidino nuo 134 Lt iki 374 Lt; priteisė ieškovui iš atsakovo 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo; padidino ieškovei iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą nuo 4000 Lt iki 10 000 Lt; 2) panaikino sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; nutarė grąžinti ieškovui 386,05 Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo ieškovui priteisė 75 Lt; iš atsakovo ir ieškovo priteisė po 32,14 Lt pašto išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovo 375 Lt žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš ieškovo ir ieškovės atsakovui po 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo ieškovui 1000 Lt, ieškovei – 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo ir ieškovės atsakovui po 293,48 Lt kelionės išlaidų.
Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog eismo įvykio metu patyrė sužalojimų. Teisėjų kolegija nurodė, jog tai, kad ieškovui padaryta žala sveikatai, patvirtino ieškovė, taip pat tokią išvadą galima daryti iš eismo įvykio aplinkybių: eismo įvykio metu buvo didelis smūgis, tikėtina, jog ieškovas patyrė fizinį skausmą, jam buvo padaryta žala sveikatai. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, nepakankamai atsižvelgė į ieškovės sužalojimų sunkumą ir pasekmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka nukentėjusiojo gyvenimui. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovei padarytų sužalojimų pasekmės yra labai komplikuotos; be to, atsakovas buvo neblaivus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Teismai, priteisę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą ieškovams iš atsakovo, netinkamai taikė ir aiškino Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 2 straipsnio 16 dalies, 3 straipsnio 1-2 dalių, 16 straipsnio 1-2 dalių, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovas buvo apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pas trečiąjį asmenį UAB DK ,,PZU Lietuva“, Įstatyme aiškiai nurodyta, kad pareiga atlyginti žalą neišeinant už draudimo sutarties ribų ieškovams, kaip nukentėjusiems tretiesiems asmenims, tenka sudarytos draudimo sutarties draudikui – UAB DK ,,PZU Lietuva“, o atsakovui neturint valdomos transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Teismai netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir byloje atsakovais privalėjo įtraukti UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir Transporto priemonių draudikų biurą. Atsakovui prievolė atlyginti ieškovams turtinę ir neturtinę žalą kiltų tik tuo atveju, jeigu teismų priteistinos ieškovams sumos viršytų draudimo sutartyje nustatytą žalos atlyginimo sumą. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-367/2004; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007).
2. Teismai netinkamai nustatė pagal ieškinį privalančius atsakyti asmenis, nesilaikė CPK 45 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nepagrįstai išplėtė atsakovo atsakomybės ribas.
3. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Ieškovas visiškai nesikreipė į UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir Transporto priemonių draudikų biurą dėl jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nėra išnaudoję Įstatyme nustatytos šiai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, taigi teismai privalėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinių dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas atsakovo prievolę atlyginti ieškovui neturtinę žalą, išvadas grindė tik prielaidomis ir spėlionėmis, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių dėl eismo įvykio ieškovo patirtą fizinį skausmą.
IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba Įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Transporto priemonių draudikų biurui.
2. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismas pažeidė CPK 45 straipsnio 1 punkto nuostatas.
3. Nei Įstatyme, nei CK, nei CPK nenustatyta privalomos ikiteisminės ginčo dėl žalos atlyginimo sprendimo tvarkos.
4. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo grindė tik prielaidomis ir spėlionėmis, yra nepagrįstas, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo Transporto priemonių draudikų biuras teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, kad nesutinka su kasatoriaus reikalavimu perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Transporto priemonių draudikų biuras atlygino ieškovui jo patirtą žalą dėl transporto priemonės sugadinimo ir jos transportavimo, remdamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui biuras moka išmoką, kada kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti pasirinktinai vienam iš šių subjektų: atsakingam už padarytą žalą – eismo įvykio kaltininkui, arba tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, arba draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti, arba Įstatymo 17, 18 ir 20 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti reiškiamas kaltininkui CK nustatyta tvarka arba pretenzija pateikiama biurui Įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo turi reikalauti žalos atlyginimo, nenustatyta. Pretenzija negali būti pateikiama biurui, jeigu nukentėjęs asmuo yra kreipęsis į teismą, kad žalą atlygintų kaltininkas arba draudikas.
2. Teismai teisingai įvertino įstatymuose įtvirtintas proceso dalyvių teises ir pareigas, tarpusavio santykius, atsakomybės ribas ir statusą.
3. Kasatorius painioja išankstinio ginčų sprendimo ne teisme procedūrą su asmens teisės įgyvendinimo arba legitimacijos procedūra. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta nukentėjusio asmens teisės gauti žalos atlyginimą iš biuro įgyvendinimo arba legitimacijos, o ne ginčų nagrinėjimo procedūra.
4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), rungimosi ir įrodinėjimo (CPK 2, 178 straipsniai) principus. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisėtą spėlionėmis pagrįstą išvadą, kad ieškovas eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą ir kad jam buvo padaryta žala sveikatai, taip pat išvadą dėl 240 Lt defektavimo išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl subjekto, turinčio atlyginti žalą
Byloje nustatyta, kad žalą nukentėjusiems asmenims atsakovas padarė vairuodamas transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. Šioje Įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytą subjektą. Eiliškumo, iš ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, šioje normoje nenustatyta.
Nukentėjęs asmuo ieškinį pareiškė eismo įvykio kaltininkui. Šiuo atveju Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (toliau – kaltininkas)“ sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Ieškovas pasirinko, kad žalą atlygintų ją padaręs (eismo įvykio kaltininkas), o ne kuris nors kitas asmuo, konkrečiai– ieškovo autotransporto priemonės draudikas. Taigi Įstatyme įtvirtinta ši ieškovo teisė negali būti paneigta ar pakeista remiantis tuo pagrindu, kad jis yra apdraudęs savo automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ar tuo, kad žalą padaręs asmuo nenori jos atlyginti.
Nukentėjusio asmens teisės pasirinkti subjektą negali riboti ir tai, kad jis yra gavęs atitinkamą draudimo išmoką. Jos gavimas neatleidžia eismo įvykio kaltininko nuo pareigos atlyginti žalą visiškai, nes Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas; nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, jog jis atlygintų likusią žalos dalį. Ieškovas kreipėsi dėl atlyginimo žalos, kuri viršija išmokėtą draudimo sumą, todėl ir šiuo pagrindu turi teisę reikalauti jos atlyginimo iš eismo įvykio kaltininko.
Dėl išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
Minėta, kad sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka pretenzija teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis); privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Minėta, kad Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos pretenzija vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Taigi, Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytam subjektui aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Kreipdamasis į teismą priteisti dėl žalos atlyginimo iš eismo įvykio kaltininko, ieškovas įgyvendino Įstatyme jam nustatytą teisę.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
Kasacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijų teismų motyvų, kuriais remiantis patenkinti ieškovų reikalavimai. Teismai, remdamiesi byloje esančiais faktiniais duomenimis, konstatavo, kad atitinkama žala ieškovams padaryta. Teisėjų kolegija, vertindama kasatoriaus argumentus dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti kasatoriaus nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimta ieškovui palankaus sprendimo, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Be to, turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimai, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų, t. y. pagal savo kompetenciją nesprendžia kitaip dėl žemesnės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių.
Dėl nukrypimo nuo formuojamos teismų praktikos
Kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse formuojama teismų praktika tuo atveju, kai žalą padaro eismo įvykio kaltininkas, kurio transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šioje byloje yra priešingai – atsakovo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Taigi bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, atmestini. Minėta, kad ieškovas kreipėsi dėl žalos, kurios neatlygino draudikas, todėl jo prašomos priteisti sumos viršija išmokėtą draudimo sumą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Janina Januškienė
Vincas Verseckas