Baudžiamoji byla Nr. T-43-397/2021

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sigitai Švegždienei,

dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, 

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui Dariui Kubiliui,

nuteistajam D. A. (naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones) ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui Stasiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu D. A. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį, BK 235 straipsnį ir jam paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos su viso turto konfiskavimu.

Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo D. A. nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punkto, 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą., iš 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, iš 1961 m. BK 235 straipsnio į 2000 m. BK 258 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė palikta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmės pradžia 1998 m. gegužės 2 d.

Institucijos teikimu prašoma, D. A. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teikime nurodoma, jog nuteistasis D. A. atvykęs į pataisos įstaigą sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos. Pataisos namuose nuteistasis vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti iš kitų nuteistųjų, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą ateityje, nuteistasis yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslus siekti teisėtais būdais. Bendraudamas su pataisos įstaigos administracija nuteistasis stengiasi išlikti tolerantiškas ir mandagus. Nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis 2015 m. rugsėjo 3 d. badavo dėl bausmių vykdymo kodekso pakeitimų, jo manymu neigiamai įtakojančių jo bausmės atlikimo sąlygas. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 2 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė drausminė nuobauda skirta 2002 m. Šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 30 (trisdešimt) kartų skatintas. Nuteistasis anksčiau neteistas. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, kad kaltę vis dar pripažįsta iš dalies, teigia, kad nusikalstamos veikos neorganizavo, neturėjo tikslo atimti žmogaus gyvybės. Atvykęs į pataisos namus nuteistasis atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau bausmės atlikimo metu požiūris į darbinę veiklą kardinaliai pasikeitė, nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose, vertinimo metu nurodo, kad darbinę veiklą suvokia, kaip privalumą, yra motyvuotas ir nusiteikęs darbinę veiklą tęsti. Nuo 2020 m. nuteistasis pradėjo mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių skyriuje dailidės specialybės. Pataisos įstaigoje nuteistasis dirba, pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio. Pataisos įstaiga, nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų gavusi nėra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, žema rizika - 27 balai. Nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo rizika yra sumažėjusi nuo 54 balų iki 27 balų. Po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialinių ryšių palaikymas, teigiama darbinė motyvacija, finansinis stabilumas, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas bei pataisos namų atstovas teikimą prašė tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. gegužės 2 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų teigiamo sprendimo priėmimui nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo D. A. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 27 balai pagal OASys metodiką, o tai rodo, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Ankstesnio vertinimo metu (2019 m. spalio 28 d.) ji atitiko 43 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atliekant bausmę pataisos namuose, mažėja. Toks vertinimas parodo nuteistojo dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad dalį D. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų (5 balai) sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis, net ir elgdamasis nepriekaištingai, sumažinti negalėtų, kadangi jie nekinta viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neišnyksta ir nuteistajam atlikus jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Likusią balų dalį (22 balus), sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pastangomis ir tinkama elgesio korekcija nuteistasis gali realiai sumažinti.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šioje D. A. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, po atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką,  išskiriami trys nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padaryta su bendrininku), emocinė gerovė (praeityje bandęs nusižudyti). Vertinant šių kriminogeninių veiksnių įtaką tolesniam nuteistojo elgesiui, analizuojant D. A. pastangas eliminuoti jų egzistavimą, vis tik pažymėtina, jog kalbant apie D. A. gyvenimo stilių ir draugus, akcentuotina, kad nors nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitu asmeniu, tačiau nuteistojo teigimu jis nusikalstamos veikos neorganizavo, tiesiog pasidavė kompaniono įtakai. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą ateityje, jis yra nusiteikęs keisti savo elgesį, tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pataisos įstaigoje nuteistasis neišsiskiria iš kitų nuteistųjų. Nors vienas iš nuteistajam išskiriamų kriminogeninių veiksnių yra emocinė gerovė (praeityje bandęs nusižudyti), tačiau kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, D. A. savo psichoemocinę būseną vertina pozityviai, suicidinių minčių ar autoagresyvių ketinimų neturi ir neišsako. Tokių faktų pataisos namuose fiksuota nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant nuteistajam D. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, anksčiau paminėti kriminogeniniai veiksniai negali būti suabsoliutinami, juos reikia vertinti kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, kadangi kriminogeniniai veiksniai labiau susiję su nuteistojo praeitimi, kurios šis net ir demonstruodamas ypatingai pozityvų savo elgesį, negali pakeisti. Juo labiau, kad šiuo metu nuteistojo elgesyje kriminalinės subkultūros apraiškų nestebima, jis bausmės atlikimo metu stengiasi laikytis rėžimo reikalavimų, visuomenę vertina palankiai. Supranta poreikį laikytis tam tikrų, visuotinai pripažintų elgesio normų, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir prisidėti prie jos gerbūvio kūrimo. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra išskiriami net keturi nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: socialinių ryšių palaikymas (vedęs, turi dvi pilnametes dukras, anūkų, pasimatymų metu yra lankomas reguliariai savo artimųjų: žmonos, dukrų, mamos, sesers ir brolio, nuteistasis vertina savo artimųjų palaikymą, gali į juos kreiptis atsiradus problemoms, santykiai yra palaikantys); teigiama darbinė motyvacija (nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose, vertinimo metu nurodo, kad darbinę veiklą suvokia, kaip privalumą ir yra motyvuotas ir nusiteikęs darbinę veiklą tęsti); finansinis stabilumas (teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis padengė jam priteistą žalą, pataisos įstaigoje, pajamų būtiniausioms išlaidoms turi, pataisos įstaiga jokių vykdomųjų patvarkymų nuteistojo vardu nėra gavusi); kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas (nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra).

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę jo elgesio pokyčių vertinimui turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir padaryti pažeidimai. Nors bausmės atlikimo laikotarpiu D. A. 7 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, už ką jis du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja. Paskutinis jo drausmės pažeidimas, už ką jam buvo skirta drausminė nuobauda, fiksuotas 2002 m. gegužės 20 d.  Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką D. A. už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei sąžiningą darbą iš viso buvo paskatintas net 30 kartų, paskutinis paskatinimas gautas – 2021 m. sausio 22 d. Tai rodo, jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi bei tinkamą jo elgesio korekciją.  Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, suabsoliutinti vien tik nuteistajam skirtas drausmines nuobaudas ir ignoruoti jam skirtus paskatinimus, nėra pagrindo. Juo labiau, jog galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu nuteistasis neturi.

Nagrinėjamu atveju, teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sporto varžybose. Svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės atlikimo metu D. A. pakartojo bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasės lietuvių ir vokiečių kalbų bei informatikos kursus. Nors atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą, tačiau vėliau požiūris į darbinę veiklą kardinaliai pasikeitė, nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“ staklininko pareigose ir yra nusiteikęs darbinę veiklą tęsti, darbinę veiklą suvokia, kaip privalumą. Nuo 2020 m. nuteistasis pradėjo mokytis Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje dailidės specialybės. Šiai dienai pastebimi pozityvūs nuteistojo vertybių ir moralinių nuostatų pokyčiai. Nuteistasis tiek padarytą nusikaltimą, tiek nusikalstamą elgesį apskritai vertina neigiamai, nesiekia pateisinti. Pasak nuteistojo, nusikaltimo padarymas, buvo paskutinis ir vienintelis agresijos panaudojimo atvejis, apskritai asmuo nepasižymi agresyviu ar kontroliuojančiu elgesiu. Žvelgiant atgal į situaciją ir ją analizuojant nuteistasis kaltę pripažįsta. Įvardina, jog nenorėjo ir neketino įvykdyti nusikaltimo, supranta pasekmes tiek nukentėjusiajai, tiek jos artimiesiems, stebima empatija jų atžvilgiu. Nuteistasis turi pakankamai konkrečius tikslus, kurių siekia: mokosi dailidės specialybės, dirba (gamina inkilus). Nuteistasis yra plačių pažiūrų, atviras naujovėms, jas priima, siekia praplėsti savo požiūrį, mąstymas lankstus.

Šių duomenų kontekste įvertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai bei nuteistojo socialinė reabilitacija. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės metu sudarė naują santuoką, yra reguliariai lankomas pasimatymų metu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai net ir po 21 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra išnykę, dėl ko, jie neabejotinai pripažintini tvirtais ir galinčiais veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio. Nuteistojo asmens bylos duomenys taip pat rodo, kad 2016 m. sausio 5 d. D. A. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų. Nuteistasis nuo 2014 m. gruodžio 18 d. dirba ir toliau tęsia darbinę veiklą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per plano vykdymo laikotarpį nėra pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegijos vertinimu, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas iš dalies leidžia konstatuoti teigiamą jau atliktos bausmės dalies poveikį nuteistajam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas įvairiose programose, sukaupti įgūdžiai, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu, leidžia padaryti išvadą, kad yra visos sąlygos D. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad D. A. nusikalto būdamas jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patenkinus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą, kas neabejotinai padės nuteistajam dar labiau sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Apsvarsčiusi terminuoto laisvės atėmimo terminą, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į atliktą bausmės dalį (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1998 m. gegužės 2 d.), į nusikaltimo padarymo aplinkybes, o taip pat visuomenės interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. A. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos terminą nustatant artimą maksimumui – 8 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3601 straipsniu, 364 straipsniu,

n u t a r i a :

Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos direktoriaus Dainiaus Sušinsko teikimą tenkinti.

Pakeisti D. A. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 8 (aštuonerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai                                                                        Danutė Giačaitė

                                                          Algirdas Jaliniauskas

                                                          Gytis Večerskas