Administracinė byla Nr. eA-3022-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00414-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Arvydui Pociui,

atsakovo atstovams Dariui Taminskui ir Dariui Vilimui,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Jonui Jastremskui ir Gintarui Mickui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (tretieji suinteresuotieji asmenys – viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „GK klinika“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-25 „Dėl pažeidimo projekte „Dienos chirurgijos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas modernizuojant UAB „GK klinika“ infrastruktūrą“, projekto Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039“ (toliau – ir 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymas); 2) CPVA 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. 2015/2-6444 „Dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo“ (toliau – ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštas); 3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. V-1501 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą“ (toliau – ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas).

Pareiškėjas paaiškino, kad CPVA 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2011/2-9898 „Dėl nustatyto pažeidimo projekte VP3-2.1-SAM-12-K-01-039“ nustatė pažeidimą, pareiškėjui įgyvendinant projektą „Dienos chirurgijos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas modernizuojant UAB „GK klinika“ infrastruktūrą“, projekto kodas Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 (toliau – ir Projektas). Remdamasis šiuo raštu, atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM, atsakovas) priėmė 2013 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-62 ir 2013 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. V-87, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 (toliau – ir administracinė byla Nr. A502-1689/2014) panaikino.

Pareiškėjas nurodė, kad CPVA po administracinės bylos Nr. A502-1689/2014 išnagrinėjimo priėmė 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą, kuriuo atšaukė kartu su Projekto vykdytojo teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą tinkamomis finansuoti 90 533,86 Lt (26 220,42 Eur) sumą ir pateikė siūlymą SAM susigrąžinti minėtą lėšų dalį. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu pakartotinai įvertinta tai, kas jau buvo išspręsta administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014. Iš 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo ir jo priedo turinio nėra aišku, kokiu pagrindu buvo atnaujintas jau išnagrinėto pažeidimo tyrimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 išsprendė tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą dėl Projekto finansavimo ir panaikino ginčijamus atsakovo ir CPVA įsakymus, nurodydamas, jog CPVA neteisėtai kvalifikavo Projekto vykdytojo padarytą Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, CPVA, vieną kartą įvertinusi aplinkybes, tirtas administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014, neturėjo teisės atnaujinti ir pakartotinai atlikti pažeidimo tyrimą praėjus daugiau nei 3 metams nuo tariamo pažeidimo padarymo.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis, nesutikdamas su 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu, pateikė SAM rašytinius paaiškinimus, kuriuos atsakovas persiuntė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – ir FM) toliau nagrinėti. FM 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (24.16-02)-5K-1502123-5K-1512037)-6K-1504854 įpareigojo CPVA atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, užtikrinant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir proporcingumo bei vienodų sąlygų principų laikymąsi. CPVA 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu nutarė nekeisti 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo ir naujų siūlymų SAM neteikti. Sveikatos apsaugos ministras 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu nusprendė susigrąžinti Projekto vykdytojui (pareiškėjui) sumokėtą sumą, kurią CPVA pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis – 26 220,42 Eur pagal 2011 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 2011-1. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamuose 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymuose keliami klausimai, susiję su pareiškėjo pareiga tiekėją rinktis bent iš 3 lygiaverčių pasiūlymų, jau yra išnagrinėti administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014.

Pareiškėjas pažymėjo, kad CPVA pirkimų priežiūros metu davė detalius privalomus nurodymus, kaip pakeisti pirkimo dokumentus, ir visus CPVA nurodymus pareiškėjas įvykdė. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, pateikdamas prašymą dėl lėšų pripažinimo tinkamomis finansuoti, atskleidė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su Projektu. Pažeidimo tyrimo metu CPVA jokių naujų faktinių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės įvertinti vykdyto pirkimo teisėtumą, nenustatė, taip pat nesurinko jokių įrodymų, pagrindžiančių Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 patvirtinto Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) pažeidimus.

Pareiškėjo teigimu, praėjus daugiau nei 3 metams nuo Projekto pirkimo pabaigos, CPVA neturi galimybių pateikti įrodymų dėl pareiškėjo pozicijos laparoskopinės įrangos tiekėjų atžvilgiu, minėta aplinkybė nurodyta ir skundžiamuose 2014 m. gruodžio 16 d. bei 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymuose. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad CPVA išvada, jog UAB „GK klinika“ pažeidė ir Tvarkos aprašo 17 punktą, nes neapklausė tokio tiekėjų skaičiaus, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip 3 projekto vykdytojo nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, yra nepagrįsta. Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo pasirinktas pirkimas apklausos būdu ir šiam būdui CPVA pritarė. Be to, ginčijamuose 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymuose nenurodyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjui taikyta būtent 25 proc. nuobauda.

Atsakovas SAM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad jis nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog ginčijamais 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymais buvo iš naujo įvertintos administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytos aplinkybės. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu, pažeidimo tyrimas buvo atnaujintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 konstatavo, jog nei pareiškėjas, tinkamai laikydamasis nustatytų pirkimo procedūrų, nei CPVA, prieš vertindama pareiškėjo ir UAB „Medicinos strategija“ sandorį, nesurinko pakankamai duomenų, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas.

Atsakovas pažymėjo, kad jis atliko CPVA pateiktų faktinių aplinkybių ir įrodymų teisinį vertinimą, atsižvelgė į CPVA bei FM pateiktus argumentus bei pritarė CPVA nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme yra aiškiai nurodytas finansinės korekcijos dydžio parinkimas, pateikti argumentai, dėl kokių priežasčių CPVA pareiškėjui taikė 25 proc. korekciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą apklausos būdu, palygino ir įvertino mažesnį tiekėjų pasiūlymų skaičių nei nustatyta teisės aktuose. Pareiškėjo argumentas, jog rengiant Projekto pirkimo dokumentus, buvo atsižvelgta į CPVA siūlymus, yra nepagrįstas, nes CPVA teikia rekomendacijas dėl Projekto pirkimo dokumentų tobulinimo, kurios nėra privalomos, visais atvejais už tinkamą pirkimų vykdymą atsakingas pareiškėjas. Pareiškėjas su CPVA suderino kvietimo formą, o ne įmones, į kurias pareiškėjas kreipėsi, prašydamas pateikti pasiūlymą, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis suderino su CPVA įmonių, prekiaujančių medicinine įranga, sąrašą, yra nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad laiką, kada pareiškėjas vykdys pirkimus, jis nustato savarankiškai. Projekto veiklų grafike buvo numatyta, kad Projekto medicininės įrangos įsigijimas pradedamas 2011 m. balandžio mėnesį ir veikla turi būti įgyvendinta iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, o pareiškėjas suplanavo medicininės įrangos pirkimą pradėti vykdyti anksčiau (2010 m. gruodžio mėnesį), faktiškai medicininės įrangos pirkimas pradėtas vykdyti 2011 m. sausio mėnesį, t. y. anksčiau nei suplanuota Sutartyje. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad spartesnis Projekto veiklos įgyvendinimas neprieštarauja sutarties nuostatoms, sutarties nuostatos nėra pažeidžiamos ir tais atvejais, kai vėluojama baigti pirkimo procedūras pagal suderintą Projekto pirkimų planą. Tačiau tai, kad pareiškėjas medicininės įrangos pirkimą pradėjo vykdyti anksčiau nei nustatyta Sutartyje, įrodo, jog jis turėjo pakankamai laiko apklausti daugiau tiekėjų ir palyginti bei įvertinti ne mažiau kaip 3 nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, kaip tai nustatyta Tvarkos aprašo 17 punkte.

Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo teiginys, jog medicininės įrangos pirkimo dokumentų derinimas ilgai užtruko, yra nepagrįstas, kadangi visas dokumentacijos derinimas užtruko tiek, kiek nustatyta teisės aktuose, t. y. 15 darbo dienų. Medicininei įrangai įsigyti pareiškėjas turėjo 6 mėnesius. Pagal UAB „GK klinika“ ir UAB „Medicinos strategija“ 2011 m. vasario 8 d. pasirašytą sutartį įrangai pristatyti buvo skirtas 45 dienų terminas. Kvietimai dėl pasiūlymo pateikimo tiekėjams išsiųsti 2011 m. sausio 17 d., o medicininės įrangos pirkimo procedūra įvykdyta per 22 dienas. Pareiškėjo teiginys, jog jis Lietuvoje nerado tiesioginių laparoskopinės įrangos pardavėjų, o paieška kitose šalyse pareikalautų papildomų kaštų, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes UAB „GK klinika“ nepateikė jokių įrodymų dėl galimų tiekėjų paieškos. Atliekant pirkimą, buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kuris atitiko jam keltus reikalavimus. Antrą pasiūlymą pateikęs tiekėjas pasiūlė tik dalį prekių, tačiau už 2,18 karto mažesnę kainą, nei pasiūlė laimėtoju pripažintas tiekėjas. Pradinio pirkimo dokumentų derinimo metu CPVA pretenzijų pirkimo objekto skaidymui neturėjo, nes pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, nurodė, kad vadovausis Tvarkos aprašo nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad atliko ne naują pažeidimo tyrimą, o atsižvelgęs į administracinę bylą Nr. A502-1689/2014, atnaujino anksčiau atliktą pažeidimo tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų, todėl yra pagrindas abejoti pirkimo teisėtumu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 skundžiami administraciniai aktai buvo panaikinti dėl to, jog taikomos finansinės korekcijos apskaičiavimas ir dydis nebuvo pakankamai įrodytas pateiktais argumentais. CPVA, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nurodytus argumentus, ištaisė pažeidimo tyrimo metu padarytas pažeidimo kvalifikavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo klaidas ir tinkamai nustatė netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Šioje byloje ginčijamuose administraciniuose aktuose nėra pasisakoma dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 jau išspręstų teisinių klausimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo UAB „GK klinika“ skundą tenkino: panaikino 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą, 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštą ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirkimus vykdė apklausos raštu būdu, 2011 m. sausio 17 d. 3 bendrovėms išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuose buvo nurodyta, jog numatoma įsigyti vieną komplektą įrangos dienos chirurgijos paslaugoms teikti. Pareiškėjas UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymą pripažino atitinkančiu kvietime nurodytas sąlygas ir pripažino jį laimėtoju bei sudarė su šiuo tiekėju sutartį. CPVA 2011 m. birželio 6 d. pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą pripažino tinkamomis finansuoti 476 494 Lt išlaidas ir pareiškėjui išmokėjo 362 135,44 Lt, pareiškėjas šią sumą bei savo lėšas pervedė UAB „Medicinos strategija“. 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas pažeidimo tyrimas ir patvirtinta pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas medicininės įrangos pirkimą, pažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktus. SAM 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. sausio 28 d. įsakymais Nr. V-62 ir Nr. V-87 sumažino Projekto finansavimą ir įpareigojo Projekto vykdytoją sugrąžinti išmokėtas lėšas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A502-1689/2014, šiuos įsakymus panaikino. Dėl to CPVA atnaujino pažeidimo tyrimą ir priėmė šioje byloje ginčijamą 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą, kuriuo SAM pasiūlyta susigrąžinti iš pareiškėjo 90 533,86 Lt sumą. Sveikatos apsaugos ministras 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu nusprendė susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą 26 220,42 Eur sumą, kurią CPVA pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Pažeidimo tyrimo atnaujinimo aspektu teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Metodinės rekomendacijos) 271 punktą pažeidimo tyrimas gali būti atnaujinamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 priimto sprendimo turinį, teismas konstatavo, kad jame nurodomos aplinkybės dėl netinkamai kvalifikuoto pažeidimo ir nevisapusiškai nustatytų ginčui svarbių aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog CPVA pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą, kadangi išaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu.

Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas priimtas praleidus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nustatytus terminus, tačiau pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas pats savaime nepaneigia SAM kompetencijos priimti administracinį sprendimą, tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Atsižvelgęs į tai, teismas iš esmės vertino administracinės procedūros metu priimtų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką CPVA pažeidimo tyrimo išvada ir SAM įsakymas dėl pažeidimo laikytinas vientisu dokumentu, t. y. CPVA pažeidimo tyrimo išvada laikytina SAM galutinio sprendimo motyvuojamąja dalimi. Dėl to 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo, kuriuo buvo nuspręsta sumažinti Projekto finansavimą, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į motyvus, pateiktus CPVA siūlymuose (2014 m. gruodžio 16 d. įsakyme ir prie jo pridėtuose paaiškinimuose bei 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašte).

Teismas nurodė, kad CPVA ir SAM ginčijamuose administraciniuose aktuose pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuotas pagal Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktus, o esminis motyvas, dėl kurio buvo sumažintas Projekto finansavimas, yra tas, jog pareiškėjas, atlikdamas pirkimą, apklausė mažiau nei 3 ūkio subjektus. Teismo vertinimu, iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 turinio matyti, kad nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo panaikinti ginčijami administraciniai aktai, yra susiję ne tik su galbūt netinkamai kvalifikuotu pažeidimu, bet ir su pažeidimo tyrimo metu surinktų duomenų nepakankamumu.

Teismas pažymėjo, kad po pažeidimo tyrimo atnaujinimo CPVA ir SAM turėjo tikrinti projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją ir duomenis, kreiptis į kitas atsakingas institucijas, įstaigas ar kitus ūkio subjektus su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu (Metodinių rekomendacijų 11 p.). Tačiau sveikatos apsaugos ministras 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme konstatavo, kad CPVA tiksliai nežino, kurie konkretūs tiekėjai būtų tenkinę pirkimo dokumentų reikalavimus ir būtų galėję pasiūlyti medicininės įrangos kainą būtent pagal pirkimo sąlygas, o CPVA 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodė, jog ji negali nustatyti, kokia būtų kitų tiekėjų, kurie prekiauja medicinine įranga, atitinkančia pirkimo dokumentų technines specifikacijas, siūlomos įrangos kaina.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamuose administraciniuose aktuose nėra pateikta informacija, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime, nes CPVA, prieš vertindama pareiškėjo ir UAB „Medicinos strategija“ sandorį, neapklausė kitų ūkio subjektų, prekiaujančių analogiška įranga, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas, t. y. ginčijamuose administraciniuose aktuose nėra nustatytos aplinkybės, susijusios su pirkimo metu vyravusiomis tendencijomis. Teismo vertinimu, 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme įvertinti iš esmės tie patys argumentai, kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra įvertinęs 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime, šis įsakymas nuo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 panaikintų administracinių aktų skiriasi tik finansinės korekcijos apskaičiavimo būdu ir dydžiu.

Teismas darė išvadą, kad CPVA ir SAM, skundžiamuose aktuose nurodydamos, jog kainą palyginti su kito tiekėjo pirkime pateikta kaina, ji yra 2,18 karto didesnė, siekia pagrįsti aplinkybes, kad išskaidžius pirkimą, galbūt būtų užtikrinta mažesnė kaina. Šiuo aspektu teismas nustatė, kad UAB „Spektramed“ pasiūlymas buvo atmestas, nes buvo pasiūlytos ne visos perkamos prekės, o CPVA ir SAM iš esmės neįvertino, kokią įtaką UAB „Spektramed“ pasiūlymo kainai galėjo turėti trūkstamų prekių nepateikimas pasiūlyme, t. y. CPVA ir SAM ginčijamuose administraciniuose aktuose nepateikė analogiškų UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategija“ prekių kainų palyginimo analizės, kurios pagrindu būtų galima įvertinti faktinį kainų skirtumą. Dėl to teismas CPVA ir SAM pateiktus argumentus, kad UAB „Medicinos strategija“ pasiūlyta kaina buvo 2,18 karto didesnė, vertino kaip nepagrįstus ir neleidžiančius daryti išvados, jog išskaidžius pirkimą, prekės būtų įsigytos geresnėmis sąlygomis. Be to, teismas pažymėjo, kad CPVA 2011 m. sausio 17 d. pateikė pritarimą pirkimui ir neprieštaravo pirkimo neskaidymui į dalis, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2015 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1078-525/2015) projekto vykdytojas, nebūdamas viešųjų pirkimų specialistu, turi pagrindą pagrįstai pasitikėti įgyvendinančiosios institucijos pateiktais patvirtinimais dėl pirkimo atitikties teisės aktų reikalavimams.

Teismo vertinimu, CPVA ir SAM ginčijamuose administraciniuose aktuose nepateikti duomenys, dėl kurių būtų galima teigti, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, nes CPVA ir SAM ginčijamus administracinius aktus priėmė remdamosi tais pačiais faktiniais duomenimis kaip ir administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014, naujos aplinkybės, susijusios su vykdytu pirkimu, nebuvo nustatytos. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pažeidimo tyrimo metu CPVA ir SAM nesurinko pakankamai informacijos ginčijamoms išvadoms pagrįsti.

Teismo vertinimu, kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. įsakyme nėra pateikta visa reikiama informacija galutiniam sprendimui priimti, sveikatos apsaugos ministras, remdamasis 2014 m. gruodžio 16 d. įsakyme nurodytais motyvais, negalėjo priimti 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo, kuriuo pripažino, kad Projekto finansavimas mažintinas, t. y. 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas nelaikytinas pagrįstu.

III.

Atsakovas SAM apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus, nepagrįstas, prieštaraujantis tarp tų pačių šalių ir dėl to paties ginčo priimtame bei įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotoms aplinkybėms, pažeidžiantis res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš dalies tinkamai rėmėsi administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 konstatuotomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, tačiau netinkamai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu konstatuotas bei Metodinėse rekomendacijose nustatytas CPVA ir SAM pareigas nagrinėjamo pažeidimo atveju.

2. Esminės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatuotos aplinkybės yra tos, kad pažeidimo esmę sudaro Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų, kuriuose įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai ir procedūros, nesilaikymas ir kad šių imperatyvių reikalavimų pažeidimas yra pagrindas abejoti pirkimu ab initio (iš pradžių). Kadangi pagal galiojantį reglamentavimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas negalėjo, nesant teisinių pagrindų, grąžinti pažeidimo bylą įgyvendinančiai institucijai, įpareigojant ją pakeisti netinkamų išlaidų sumą, tyrimo apimtį ir turinį, nes tai iš esmės reikštų skundą padavusio asmens (pareiškėjo) teisinės padėties pabloginimą, teisingumą byloje įvykdė panaikindamas SAM įsakymus dėl konkrečios finansinės korekcijos taikymo. Atsižvelgusios į tai, CPVA ir SAM skundžiamuose įsakymuose ištaisė būtent finansinės korekcijos nustatymo būdo bei dydžio klaidas.

3. Šioje byloje skundžiami administraciniai aktai yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų nuostatomis bei motyvuoti, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šiais aktais įformintas sprendimas susigrąžinti Projekto vykdytojui sumokėtą sumą yra neteisėtas. CPVA ir SAM tinkamai įvertino bei nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą bei priėmė objektyviai, išsamiai teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą susigrąžinti dalį Projekto vykdytojui sumokėtos sumos.

4. Pagal teisės aktuose CPVA ir SAM suteiktas teises ir nustatytas pareigas CPVA siūlymas / sprendimas yra teisinis pagrindas dėl tolesnių SAM veiksmų administruojant Projektą ir su jo įgyvendinimu susijusį pažeidimą pagrįstumo ir teisėtumo. Galutinius išaiškinimus dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 211 punkte nustatytos procedūros vykdymo pareiškėjo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka 2015 m. sausio 7 d. pateikto skundo atveju vadovaujančioji institucija, t. y. FM, SAM pateikė 2015 m. gruodžio 16 d. raštu, po kurio SAM nedelsdama tęsė procedūrą bei priėmė 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su atsakovo pozicija, kad CPVA tyrimas buvo atnaujintas pagrįstai.

5. Aplinkybes, jog pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti Tvarkos aprašo 18.1 punkte įtvirtinta išimtimi, turėjo įrodyti UAB „GK klinika“. Pirmosios instancijos teismas, nepateikdamas argumentų, neatsižvelgė į administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 esančius duomenis apie galimus pirktos medicininės įrangos tiekėjus.

6. Teisės aktuose įtvirtinti du būdai nustatyti netinkamas finansuoti išlaidas, todėl tiek tikslios sumos nustatymas, tiek fiksuoto dydžio normos taikymas yra teisėti ir pagrįsti būdai, kurie gali būti taikomi nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju pasirinktas fiksuoto dydžio normos taikymas atitinka Metodinių rekomendacijų 4 punkte įtvirtintą proporcingumo principą.

Pareiškėjas UAB „GK klinika“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose jo padarytas pažeidimas jau antrą kartą (kaip ir ankstesnėje administracinėje byloje) kvalifikuojamas kaip Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų pažeidimas. Esminis pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo, dėl kurio buvo sumažintas Projekto finansavimas, motyvas yra tai, kad pareiškėjas, atlikdamas pirkimą, apklausė mažiau nei 3 ūkio subjektus, nors projekto vykdytojas privalėjo apklausti tokį tiekėjų skaičių, jog būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip 3 projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą, nors prieš tai CPVA formaliai atnaujintame pažeidimo tyrime neatliko jokio pažeidimo tyrimo ir nenustatė jokių pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų. Atsakovas, ginčijamo įsakymo priėmimo metu savarankiško vertinimo dėl CPVA siūlymo pagrįstumo ir teisėtumo neatliko, o tik formaliai sutiko su CPVA siūlymu, pastarajai subjektyviai 2014 m. gruodžio 16 d. įsakyme interpretuojant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime padarytas išvadas.

Pareiškėjas pažymi, kad CPVA 2011 m. sausio 17 d. pateikė pritarimą pirkimui ir neprieštaravo pirkimo neskaidymui į dalis, o tai neabejotinai buvo žinoma atsakovui iki ginčijamo įsakymo priėmimo. Nuo 2011 metų tuo pačiu aspektu vykstantis ginčas, t. y. dėl tariamo Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų pažeidimo, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. CPVA ir SAM ginčijamus administracinius aktus priėmė remdamosi tais pačiais faktiniais duomenimis, kaip ir administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014, nenustatydamos jokių naujų su pirkimu susijusių aplinkybių ir dėl to piktnaudžiauja inicijuodamos pažeidimo tyrimo atnaujinimus, vilkindamos tyrimo trukmės terminus ir priiminėdamos nepagrįstus sprendimus.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nutyli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime padarytą išvadą, jog įgaliotas viešojo administravimo subjektas ne tik kad galbūt neteisingai kvalifikavo projekto vykdytojo (pareiškėjo) padarytą pažeidimą, tačiau ir tai, jog SAM tyrimo medžiagoje nesurinko pakankamai duomenų, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas pirkimo klausimu, t. y. administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatyti pažeidimai buvo susiję ne tik su galbūt netinkamai kvalifikuotu pažeidimu, tačiau ir su pažeidimo tyrimo metu surinktų duomenų nepakankamumu pažeidimo faktui konstatuoti. Tai reiškia, kad jeigu CPVA manė, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pažeidimo tyrimą, CPVA ir SAM privalėjo realiai tikrinti projekto vykdytojo (pareiškėjo) ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktą informaciją ir duomenis, tuo tikslu kreiptis į kitas atsakingas institucijas, įstaigas ar kitus ūkio subjektus su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir gauti kitokią informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju ne jis turi pareigą įrodinėti, jog pirkimų procedūrų vykdyme buvo teisinis pagrindas taikyti Tvarkos aprašo 18.1 punkte nustatytą išimties taisyklę, o atsakovas, priimdamas skundžiamą įsakymą, privalo įrodyti, jog jo surinkti pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai paneigia pareiškėjo teisę pasinaudoti šia išimties taisykle. Nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime ir yra pažymėta, kad UAB „GK klinika“ neįvykdė reikalavimo, nustatyto Tvarkos aprašo 17 punkte, t. y. rinktis tiekėją bent iš 3 lygiaverčių pagal techninę užduotį ar pagal atskiras pozicijas, tačiau šis teismas nekonstatavo, jog pareiškėjas padarė Tvarkos aprašo 17 punkto, kuris turi išimčių (18 ir 22 p.) ir viena iš kurių (įtvirtinta 18 p.) pareiškėjas pasinaudojo (ši aplinkybė buvo žinoma CPVA), pažeidimą. Turėdama šiuos duomenis, CPVA 2011 m. birželio 6 d. pranešimu ne tik oficialiai baigė Projekto pirkimo priežiūrą, bet ir aprobavo pirkimo vykdymo teisėtumą. Be to, Tvarkos aprašo 18 punkto taikymas buvo administracinės bylos Nr. A502-1689/2014 nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas negali būti iš naujo kvestionuojamas dėl res judicata principo.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, todėl teisėtas, jame padarytos išvados pripažintinos nuosekliomis ir argumentuotomis, neprieštaraujančiomis tarp tų pačių šalių ir dėl to paties ginčo anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime konstatuotoms aplinkybėms.

Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti jame suformuluotą prašymą, t. y. panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas pagrindiniu motyvu, jog CPVA ir SAM surinkti duomenys nepagrindžia aplinkybės, kad UAB „GK klinika“ negalėjo pasinaudoti Tvarkos aprašo 18.1 punkte nustatyta išimtimi, t. y. CPVA ir SAM įsakymuose nėra įrodyta, jog vykdant medicininės įrangos pirkimą rinkoje buvo kitų potencialių tiekėjų, galinčių pateikti pareiškėjui reikiamą medicininę įrangą, todėl CPVA nustatytas pažeidimas yra nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo aplinkybes ir neatsižvelgė į CPVA ir SAM pateiktus argumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime iš esmės pasisakė dėl Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimo ir netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo pagrįstumo, nurodydamas, jog pareiškėjas neįvykdė reikalavimo rinktis tiekėją bent iš 3 lygiaverčių nei pagal visą techninę užduotį, nei pagal atskiras jo pozicijas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjo galimybės pasinaudoti Tvarkos aprašo 18.1 punkto nuostatomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime pasisakydamas dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo, iš esmės nurodė, jog vertindama netinkamų finansuoti išlaidų dydį, CPVA privalėjo įvertinti visas prekių grupes, neišskaidant jų į dalis, ir nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį dėl visų prekių grupių, o ne dėl dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime konstatavo, kad ginčijami įsakymai yra naikinami ne dėl to, jog pažeidimui nustatyti yra surinkta nepakankamai duomenų, o dėl to, kad nepagrįstai neatliktas rinkos tyrimas (apklausiant 3 tiekėjus) dėl visų pirkimu pirktų prekių grupių, siekiant nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį, kurį nustatant palyginti tik pirkime gauti pasiūlymai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Tvarkos aprašo 18.1 punktas yra išimtis iš Tvarkos aprašo 17 punkto, todėl šios normos taikymą turėtų pagrįsti asmuo, kuris tokia galimybe ketina pasinaudoti, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, patvirtinančių, kad egzistavo sąlygos, nurodytos Tvarkos aprašo 18.1. punkte, arba CPVA nurodyti tiekėjai nebūtų galėję pateikti tinkamų pasiūlymų. Pareiškėjo teiginys, kad jis nežinojo jokių kitų tiekėjų, išskyrus tuos, kuriuos pakvietė pateikti pasiūlymus pirkimui, yra abejotinas, nes pareiškėjas yra savo srities profesionalas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad CPVA pirminio pažeidimo tyrimo metu pateikė vertinimą dėl UAB „Spektramed“ pasiūlyme nepateiktos medicininės įrangos, lygino įrangos kainas, pateiktas UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymuose, administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 teikė įrodymus dėl to, kokią įtaką UAB „Spektramed“ pasiūlymui turėjo nepateikta medicinos įranga. UAB „Spektramed“ pasiūlymą pateikė tik dėl laparoskopinės įrangos ir šios įrangos kaina, palyginti su UAB „Medicinos strategija“, buvo 2,18 karto mažesnė, t. y. teiginys, kad UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymas buvo 2,18 brangesnis, grindžiamas lyginant tas pasiūlymo dalis, kurios sutampa. Kadangi likusi medicininė įranga sudarė 6,30 proc. UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymo kainos, nepasiūlyta UAB „Spektramed“ medicininės įrangos dalis negali daryti reikšmingos įtakos bendrai pasiūlymo kainai, nes sudaro tik labai nedidelę pasiūlymo dalį. Gavus pasiūlymus, pareiškėjui turėjo būti akivaizdu, kad dalį jo planuojamų įsigyti prekių galima įsigyti pigiau nei nurodyta laimėtojo pasiūlyme. Atsižvelgusi į faktines pirkimo aplinkybes, CPVA ir padarė išvadą, kad nutraukus pirkimą ir suskaidžius pirkimo objektą, būtų buvusi užtikrinta didesnė konkurencija, racionaliau panaudotos lėšos bei tai būtų vienas iš būdų užtikrinti rinkos kainą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad finansinės korekcijos taikymo pagrįstumas yra esminis klausimas sprendžiant šalių ginčą. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia turėtų būti nustatoma tiksli netinkamų finansuoti išlaidų suma, tačiau jeigu jos negalima nustatyti, turėtų būti taikoma fiksuota pataisos norma. Ginčijamame CPVA įsakyme buvo pateikta informacija, dėl ko ir kokiu pagrindu yra taikoma fiksuota finansinės korekcijos norma, pagrįstas jos dydis. CPVA, vadovaudamasi Metodinių rekomendacijų 4 punktu ir atsižvelgusi į tai, kad pirkimas vyko 2011 metais, t. y. pažeidimo tyrimo metu jau buvo praėję 3 metai nuo pirkimo pabaigos, neturi galimybių gauti pakankamai tikslių kitų tiekėjų pasiūlymų 2011 metų pradžios kainomis, kuriuose būtų įkainota visa pareiškėjo įsigyta medicininė įrangą, kad būtų galima apskaičiuoti tikslią netinkamų finansuoti išlaidų sumą.

Siekiant nustatyti 2011 metų pradžioje vyravusias kainas atsirastų disproporcija tarp siekiamo tikslo ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą ir priemonių šiam tikslui pasiekti, o tai neatitiktų Metodinių rekomendacijų nuostatų, kaip turi būti atliekami pažeidimų tyrimai. Kadangi tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos negalima nustatyti, CPVA pasirinko kitą būdą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį, t. y. pritaikė fiksuotos normos finansinę pataisą. Nors nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma (34 500,55 Eur) yra mažesnė nei anksčiau nustatyta (62 192,02 Eur), tačiau ši finansinė korekcija pritaikyta nuo visos pirkimo vertės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, kad CPVA iš pradžių neprieštaravo pirkimo objekto skaidymui, o po to dėl to nustatė pažeidimą, ir pažymi, jog pirkimo objekto skaidymas į dalis ir naujo pirkimo paskelbimas buvo viena iš galimybių sprendžiant situaciją, kai pareiškėjas gavo mažiau nei 3 lygiaverčius pasiūlymus, kuriuos galėjo palyginti tarpusavyje. Tačiau pareiškėjas taip pat galėjo neskaidyti pirkimo į dalis ir pagal Tvarko aprašo 17 punktą įvykdyti naują pirkimą, kuriam atlikti pareiškėjas turėjo pakankamai laiko. Pradinio pirkimo dokumentų derinimo metu CPVA pastabų dėl pirkimo objekto skaidymo neturėjo, nes pareiškėjas nurodė, kad vadovausis Tvarkos aprašo nuostatomis. Be to, su CPVA buvo derinama tik kvietimo forma, o ne konkretūs tiekėjai, į kuriuos pareiškėjas planavo kreiptis, ir sprendimai, priimti vykstant pirkimui. Pagal Tvarkos aprašo 4–5 punktus už tinkamą pirkimo atlikimą yra atsakingas projekto vykdytojas, Tvarkos aprašas nesuteikia CPVA teisės duoti valinius nurodymus dėl pirkimo procedūrų atlikimo, kvietimų siuntimo, pasiūlymų vertinimo, sutarties sudarymo ir kt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad jis skundžiamame įsakyme papildomai dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo nepasisakė, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime nebuvo pateikta trūkumų dėl pažeidimo kvalifikavimo. Atsakovas, įvertinęs CPVA įsakymą ir priimdamas savo įsakymą, patvirtino, kad CPVA įsakyme pateikta visa reikiama informacija sprendimui priimti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie išdėstyti trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

Pareiškėjas UAB „GK klinika“ atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pakartoja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad nei anksčiau nagrinėtoje byloje, nei šioje administracinėje byloje nebuvo pateikti jokie faktiniai duomenys, patvirtinantys pažeidimo padarymo faktą. Sprendžiant dėl skundžiamų įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo negalima paneigti Metodinių rekomendacijų 18.1 punkte nustatytos išimties taikymo galimybės.

Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigą perkelti ne tik teisingumą vykdančiai institucijai, tačiau ir pareiškėjui. CPVA turi pareigą tinkamai ir laiku vykdyti jai pavestą projektų pirkimų priežiūros funkciją ir dėl to prisiimti atsakomybę. Būtent SAM ir CPVA, priimdamos skundžiamus įsakymus dėl finansinės sankcijos taikymo, privalo neginčijamai įrodyti pažeidimo padarymo faktą, kad jų surinkti pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai paneigtų pareiškėjo teisę pasinaudoti išimties taisykle. Tačiau CPVA nepateikė jokių neginčijamų įrodymų ir faktinių duomenų, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti Metodinių rekomendacijų 18.1 punkte nustatyta išimties taisykle.

Pareiškėjas pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, patvirtinančių teiginių, jog UAB „Spektramed“ pasiūlymas dėl mažesnės medicininės įrangos įsigijimo apimties nedarė reikšmingos įtakos bendrai pasiūlymo pirkimo kainai ir jog pareiškėjas galėjo pirkimą skaidyti į atskiras dalis arba skelbti naują pirkimą, pagrįstumą. CPVA darė tik prielaidą, kad išskaidžius pirkimą, galbūt būtų užtikrinta mažesnė pirkimo kaina. CPVA ir SAM ginčijamuose administraciniuose aktuose nepateikė analogiškų UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategija“ prekių kainų palyginimo analizės, dėl kurios būtų galima įvertinti faktinį (o ne menamą) kainų skirtumą. Nei ankstesnio pažeidimo tyrimo atveju, nei formaliai atnaujinto pažeidimo tyrimo metu CPVA jokio pažeidimo tyrimo realiai nevykdė ir neatliko. Šiuo atveju neįrodžius, kad pareiškėjas padarė pirkimo pažeidimą, neturi jokios teisės prasmės skundžiamame CPVA įsakyme nurodytas siūlymas taikyti bet kurios rūšies finansines sankcijas pažeidimo nepadariusiam pareiškėjui.

Atsakovas SAM atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime iš esmės pasisakė dėl Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimo, t. y. konstatavo, jog Projekto vykdytojas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas, ir netinkamų finansuoti išlaidų dydžio nustatymo pagrįstumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu taip pat nusprendė, kad nėra pagrindų grąžinti pažeidimo bylą įgyvendinančiai institucijai, įpareigojant ją pakeisti netinkamų išlaidų sumą, tyrimo apimtį ir turinį, todėl pripažino sveikatos apsaugos ministro įsakymus dėl Projekto vykdytojo padaryto pažeidimo nustatymo neteisėtais.

Atsižvelgusi į tai, SAM vertino, jog CPVA, atnaujindama pažeidimo tyrimą, įvertindama naujai paaiškėjusias aplinkybes (netinkamai apskaičiuotas netinkamų finansuoti išlaidų dydis) ir pakeisdama netinkamų finansuoti išlaidų dydžio apskaičiavimo būdą, t. y. pritaikydama fiksuoto dydžio normą, ištaisydama savo klaidą dėl netinkamai apskaičiuoto netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, tinkamai atsižvelgė į administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nurodytas aplinkybes.

Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas finansinės korekcijos perskaičiavimo pagrįstumo nevertino. Atsakovas akcentuoja, kad Tvarkos aprašo 18.1 punktas yra išimtis iš Tvarkos aprašo 17 punkto, o pareiga įrodyti, jog buvo aplinkybės pasinaudoti teise į šią išimtį, tenka Projekto vykdytojui. CPVA pateikė informaciją apie potencialius Projekto vykdytojo įsigytos medicininės įrangos tiekėjus, tačiau Projekto vykdytojas jų paiešką patvirtinančių duomenų, išskyrus teiginį, kad kitų tiekėjų nerado, nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos.

Pagal šioje byloje pareiškėjo UAB „GK klinika“ paduotą skundą bylos dalykas – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 2014/8-1-25 „Dėl pažeidimo projekte „Dienos chirurgijos paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas modernizuojant UAB „GK klinika“ infrastruktūrą“, projekto Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039“, 2015 m. rugpjūčio 14 d. rašto Nr. 2015/2-6444 „Dėl pažeidimo tyrimo atnaujinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-1501 „Dėl pažeidimo, nustatyto įgyvendinant projektą Nr. VP3-2.1-SAM-12-K-01-039 pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą“ pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad SAM 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-771 pareiškėjui skyrė 658 277,04 Lt finansavimą iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų Projektui įgyvendinti, 2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas, SAM ir CPVA pasirašė trišalę Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „GK klinika“ įsipareigojo įgyvendinti Projektą – atlikti patalpų, esančių Gedimino pr. 14, Vilniuje, remontą ir įsigyti medicininę įrangą, gaudamas sutartas Projekto finansavimo lėšas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pareiškėjui įsigyti medicininę įrangą buvo skirta 487 994 Lt, Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga, iki kurios turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos, buvo nustatyta 2011 m. rugsėjo 30 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pasirašydamas šią Sutartį, įsipareigojo laikytis Tvarkos aprašo reikalavimų (Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 p.).

  Pareiškėjas vieno komplekto įrangos dienos chirurgijos paslaugoms teikti, kurį sudaro laparoskopas (I pozicija), instrumentų rinkinys laparoskopinėms operacijoms (II pozicija), laringoskopų rinkinys (III pozicija) bei chirurginių instrumentų rinkinys (IV pozicija), pirkimą nusprendė vykdyti apklausos raštu būdu (Tvarkos aprašo 16 ir 17 p.), 2011 m. sausio 17 d. išsiųsdamas kvietimus teikti pasiūlymus 3 tiekėjams: UAB „Limeta“, UAB „Medicinos strategija“ ir UAB „Spektramed“. Pasiūlymai turėjo būti parengti ir pateikti ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 24 d. 20 val. Pareiškėjas pasiūlymus gavo iš UAB „Medicinos strategija“ ir UAB „Spektramed“. Pareiškėjas UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymą pripažino atitinkančiu kvietime nurodytas sąlygas, nes šios bendrovės pasiūlymas visiškai atitiko suformuluotą techninę užduotį, ir UAB „Medicinos strategija“ paskelbė laimėtoja bei 2011 m. vasario 8 d. sudarė su šia bendrove sutartį Nr. 2011-1, kuri buvo įvykdyta.

Pažymėtina, kad UAB „Spektramed“ pateikė pasiūlymą tik dėl laparoskopo, instrumentų rinkinio laparoskopinėms operacijoms ir laringoskopų rinkinio pirkimo (I–III pozicijos) (93,7 proc. visų pareiškėjo perkamų prekių), tačiau už šią įrangą pasiūlė 2,18 karto mažesnę kainą nei UAB „Medicinos strategija“. CPVA 2011 m. birželio 6 d. pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą pripažino tinkamomis finansuoti 476 494 Lt išlaidas ir pareiškėjui išmokėjo 362 135,44 Lt.

2011 m. rugsėjo 1 d. buvo atliktas pažeidimo tyrimas ir patvirtinta pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktus. CPVA 2011 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2011/2-9898 teikė pasiūlymą SAM sumažinti Projekto finansavimą bei susigrąžinti sumokėtas lėšas. SAM 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. sausio 28 d. įsakymais Nr. V-62 ir Nr. V-87 sumažino Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi – 241 736,59 Lt, ir įpareigojo pareiškėją sugrąžinti išmokėtas lėšas (183 719,81 Lt), taikant 181 287,81 Lt sumos pervedimo būdą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų įsakymų panaikinimo, 2014 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą bei minėtus administracinius aktus.

Kadangi šioje byloje dalyvaujančių asmenų argumentai dėl ginčo iš esmės yra susiję su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, šių aplinkybių vertinimu, todėl teisėjų kolegija mano, jog tikslinga išsamiau aptarti šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nurodyta, jog byloje ginčijamais aktais (SAM įsakymais Nr. V-62 ir V-87) atsakovas SAM pripažino, kad Projekto vykdytojas (pareiškėjas) netinkamai atliko laparoskopinės įrangos pirkimus, nes nebūdamas perkančiąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą neskaidė pirkimo į dalis ir neapklausė tokio tiekėjų skaičiaus, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip 3 nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, apribojo tiekėjų konkurenciją, nepagrįstai padidino medicinos įrangos kainas ir neužtikrino skaidrumo principo, tuo padarydamas Tvarkos aprašo, kurio reikalavimų įsipareigojo laikytis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punktu, 4, 5 ir 17 punktų pažeidimus. Sprendimas taip pat grindžiamas nustatyta faktine aplinkybe, kad CPVA pripažino, jog 30 000 Lt suma chirurginių instrumentų rinkiniui įsigyti yra tinkamos finansuoti išlaidos, ir dėl to ginčas nevyksta, o 241 736,59 Lt sumą, apskaičiuotą kaip UAB „Medicinos strategija“ ir UAB „Spektramed“ pasiūlymų pagal I–III pozicijas kainų skirtumą, nurodė išieškoti. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nustatyta, jog pareiškėjas neįvykdė Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimo rinktis tiekėją bent iš 3 lygiaverčių nei pagal visą techninę užduotį, nei pagal atskiras jos pozicijas (Tvarkos aprašo 17 p.). Sprendime nurodyta, kad nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, jog pareiškėjas, tinkamai laikydamasis nustatytų pirkimo procedūrų, nesurinko pakankamai duomenų, t. y. neapklausė kitų ūkio subjektų, prekiaujančių analogiška įranga, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas. 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas CPVA išvadą, kad UAB „Medicinos strategija“ nustatyta kaina chirurginių instrumentų rinkiniui buvo artima vidutinei, o kitoms prekių grupėms – padidinta, šią išvadą pripažino dviprasmiška, nurodydamas, jog pirmuoju atveju duomenų palyginti iš viso nebuvo gauta ir pažeidimas nenustatytas, o antruoju – remtasi subjektyvia prielaida, kad UAB „Spektramed“ kainos yra sąžiningesnės nei UAB „Medicinos strategija“. Taip pat nurodyta, kad CPVA, prieš vertindama UAB „GK klinika“ ir UAB „Medicinos strategija“ sandorį, nesurinko pakankamai duomenų, t. y. neapklausė kitų ūkio subjektų, prekiaujančių analogiška įranga, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas.

Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 vertinant pareiškėjo atlikto pirkimo pagrįstumą ir teisėtumą, tikrinant, ar pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimus (pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 įrodinėjo, kad jis visiškai nepažeidė Tvarkos aprašo 17 punkto ir dėl to SAM įsakymai Nr. V-62 ir V-87 turi būti panaikinti), buvo nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su Tvarkos aprašo 18 punktu. Pareiškėjas administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 skundą (žr. skundo 11 p.) grindė tuo, kad jis (pareiškėjas), vykdydamas medicininės įrangos pirkimą, nusprendė taikyti Tvarkos aprašo 18 punktą, kuriame yra įtvirtintos išimtys dėl tiekėjų, kurie turi būti apklausti, skaičiaus.

Primintina, kad 18 punkte yra nurodyta, jog mažiau tiekėjų, negu nurodyta Tvarkos aprašo 17 punkte, gali būti apklausiama šiais atvejais: paaiškėjus, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus (18.1 p.); didesnio tiekėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai didelių pastangų, laiko ir (ar) lėšų sąnaudų (18.2 p.). Pareiškėjas išimčių taikymą argumentavo ir įrodinėjo, remdamasis tuo, kad UAB „Spektramed“ pasiūlyme nurodė tik dalį perkamų prekių; užtruko Projekto medicininės įrangos pirkimo dokumentų derinimas su CPVA; pareiškėjas nenorėjo dar labiau vėluoti ir pažeisti sutartinius įsipareigojimus; nauja tiekėjų apklausa reikalautų didesnių laiko sąnaudų ir tai turėtų įtakos dar didesniam projekto veiklos vėlavimui bei efektyviam projekto įgyvendinimui, rezultatų pasiekimui; tiesioginių laparoskopinės įrangos pardavėjų Lietuvoje daugiau neatsirado, o paieška kitose šalyse pareikalautų papildomų kaštų. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 taip pat grindė Tvarkos aprašo 18 punkte nustatytomis išimtimis, teigdamas, jog nebuvo padarytas Tvarkos aprašo 17 punkto pažeidimas. Tačiau administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas visos medicininės įrangos pirkimą, turėjo teisę ir pagrįstai taikė išimtis, nurodytas Tvarkos aprašo 18 punkte, bei nepažeidė Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimų ir dėl to buvo faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjo skundžiamus administracinius aktus.

Akcentuotina ir tai, kad administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 atsakovo priimti sprendimai atlikus pažeidimo tyrimą buvo panaikinti ne dėl to, jog be teisėto pagrindo nustatytas pareiškėjo padarytas pirkimo pažeidimas, t. y. kad pareiškėjas nepadarė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų reikalavimų pažeidimo, o dėl to, kad netinkamai buvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su rinkos kainą viršijančia išlaidų dalimi, kurią atsakovas turi teisę pripažinti reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis, kad atsakovas, vertindamas padarytą pažeidimą, nepagrįstai nevertino aplinkybių, susijusių su visos medicininės įrangos pirkimu (primintina, kad sprendime nurodyta, jog CPVA pripažino 30 000 Lt tinkamomis finansuoti chirurginių instrumentų rinkiniui įsigyti išlaidomis, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas netinkamai atliko laparoskopinės įrangos pirkimus), sukritikavo CPVA poziciją dėl išskaidyto pirkimo ir šio pirkimo vertinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad įgaliotas viešojo administravimo subjektas galbūt neteisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytą finansavimo ir administravimo pažeidimą, negrąžino pažeidimo bylos įgyvendinančiajai institucijai, įpareigojant ją pakeisti netinkamų išlaidų sumą dėl to, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens (pareiškėjo) teisinė padėtis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, SAM įsakymas Nr. V-62 ir jį patikslinęs Įsakymas Nr. V-87 panaikintini, kadangi SAM ir CPVA teisminio proceso metu neįrodė, jog 241 736,59 Lt sumą pagrįstai pripažino pareiškėjo įsigytos medicininės įrangos rinkos kainą viršijančia išlaidų dalimi.

Apibendrinant aptartas administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo atliktu medicininės įrangos pirkimu, konstatuotina, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas atliko visos medicininės įrangos pirkimą, laikydamasis Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų nuostatų, SAM bei CPVA neįrodė padarytų Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų reikalavimų pažeidimo ir jog dėl to administracinė procedūra dėl pažeidimo yra baigta, o atsakovas nebeturi teisės vertinti pareiškėjo atlikto visos medicininės įrangos pirkimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Atsižvelgiant į pareiškėjo šioje byloje teikiamus argumentus, kuriais siekiama, kad būtų pripažinta, jog administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punkto reikalavimų, pirmosios instancijos teismo atliktą administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytų aplinkybių vertinimą, pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, t. y. prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).

Akcentuotina, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Be to, prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai. Taigi pagal bendrąją taisyklę įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl ginamų teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką; o įrodymų „naujas“ įvertinimas kitame procese nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą).

Įvertinus administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 priimto sprendimo turinį, konstatuotina, kad šiuo sprendimu nebuvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad pareiškėjas, vykdydamas visos medicininės įrangos pirkimą, nepažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų reikalavimų, ir kad tai reiškia, jog šios aplinkybės nebegali būti nagrinėjamos ir vertinamos iš naujo.

Iš šios nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo CPVA, atsižvelgdamas į administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytas aplinkybes, atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu pasiūlė SAM susigrąžinti iš pareiškėjo 90 533,86 Lt. Finansų ministerija 2015 m. birželio 23 d. raštu Nr. (24.16-02)-5K-1502123-5K-1512037)-6K-1504854 paprašė CPVA atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, užtikrinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir proporcingumo bei vienodų sąlygų principų laikymąsi, taip pat atlikti įtariamam pažeidimui tirti būtinus veiksmus. CPVA 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštu 2014 m. gruodžio 16 d. įsakyme pateiktų pasiūlymų SAM nekeitė, o sveikatos apsaugos ministras 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu nusprendė susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą 26 220,42 Eur (90 533,86 Lt) sumą, kurią CPVA pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ginčijo 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymą, 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštą ir 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą, kuriuos pirmosios instancijos teismas panaikino, nustatęs, kad CPVA ir SAM ginčijamus administracinius aktus priėmė, remdamosi tais pačiais faktiniais duomenimis, kaip ir administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014, naujos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo vykdytu pirkimu, nenustatytos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, CPVA ir SAM privalėjo surinkti duomenis, t. y. apklausti kitus ūkio subjektus, prekiaujančius analogiška įranga, kurie pakankamai objektyviai atspindėtų 2011 m. pirmą ketvirtį rinkoje vyravusias tendencijas, o kadangi atnaujinusi pažeidimo tyrimą to neatliko, todėl priėmė neteisėtus administracinius aktus.

Pareiškėjas skundą grindė ir pažeidimo tyrimo procedūros pažeidimais, tačiau pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais pareiškėjo skundo argumentų, kad CPVA neteisėtai atnaujino pažeidimo tyrimą, nurodydamas, kad CPVA, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 pateiktus išaiškinimus, pagrįstai atnaujino pažeidimo tyrimą, kadangi išaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu (Metodinių rekomendacijų (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. birželio 15 d.) 271 p.).

Taip pat pirmosios instancijos teismas pareiškėjo ginčijamų aktų nepripažino nepagrįstais ir neteisėtais dėl to, kad CPVA atliko pažeidimo tyrimą, nesilaikydama teisės aktuose nustatytų terminų, o sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas priimtas praleidus teisės aktuose nustatytus terminus, nurodydamas, kad procesinio pobūdžio terminų pasibaigimas tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių padarinių, tik prailgina administracinį procesą, viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pažymėtina, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeidimo tyrimo procedūros pažeidimų yra išnagrinėti išsamiai ir visapusiškai.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl tyrimo atnaujinimo bei teisinių pasekmių, kai praleidžiami teisės aktuose nustatyti administracinės procedūros terminai, ir jų nekartoja. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas byloje nėra nurodęs teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog dėl minėtų terminų praleidimo negalėjo būti atliktas pažeidimo tyrimas ar tyrimas turėjo būti nutrauktas, kt.

Taigi šioje byloje esminės ir teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi būti ištirtos ir išsiaiškintos, yra susijusios su atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme nurodytais motyvais, kuriais pritarta CPVA 2014 m. gruodžio 16 d. įsakyme išdėstytai pozicijai dėl nustatyto pareiškėjo padaryto medicininės įrangos pirkimo pažeidimo (Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 p.) ir nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui sumokėtą sumą, kuri pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis (26 220,42 Eur).

Byloje nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme, remiantis CPVA atlikto pakartotinio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Tvarkos 4, 5 ir 17 punktų reikalavimus ir dėl to visas medicininės įrangos pirkimas, susijęs su Projekto veiklų įgyvendinimu, iš esmės buvo atliktas netinkamai, o CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu ir atsižvelgdama į Gairių lentelių 1 punkte nurodytą rekomenduojamą vienodo dydžio normą, pagrįstai tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta 25 proc. nuo 2011 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 2011-1 vertės (nuo 138 002,20 Eur), o tai sudaro 34 500,55 Eur.

2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjo vykdytas medicininės įrangos pirkimas yra iš esmės atliktas netinkamai dėl to, jog neapklaustas toks skaičius tiekėjų, kad būtų palyginti 3 tiekėjų pasiūlymai, t. y. neužtikrintas skaidrumo principas – informacija apie pirkimą nesuteikta tokiam tiekėjų skaičiui, kad būtų gauti ir palyginti mažiausiai 3 pirkimo dokumentus atitinkantys pasiūlymai; pareiškėjas (Projekto vykdytojas) nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad gavęs tik UAB „Medicinos strategija“ pasiūlymą, visiškai atitinkantį suformuluotą techninę užduotį, papildomai neapklausė tiekėjų, esančių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse (įrodant aiškų tarptautinį susidomėjimą sudaryti pirkimo sutarčiai, atsižvelgiant į sutarties objektą, sutarties nustatomą vertę, atitinkamas sektoriaus ypatybes (dydį, rinkos strūktūrą, komercinę veiklą ir kt.), geografinę veiklos vietą, ir pan.), jeigu kaip jis teigia, Lietuvoje nebuvo daugiau tinkamų tiekėjų; dalies įrangos kaina palyginti su kito tiekėjo pirkime (būtent pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis) pateikta kaina yra 2,18 karto didesnė, todėl tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįstami 25 proc. nuo 2011 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 2011-1 vertės (nuo 138 002,20 Eur), o tai sudaro 34 500,55 Eur. Atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme nurodyta susigrąžinti pareiškėjui sumokėtą sumą, kurią CPVA pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis, – 26 220,42 Eur pagal 2011 m. vasario 8 d. sutartį Nr. 2011-1, iš jų 704,36 Eur išskaičiuojant iš galutinio mokėjimo prašymo ir 25 516,06 Eur taikant lėšų pervedimo būdą.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą, iš esmės nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių SAM ir CPVA išvada, kad pareiškėjas, vykdydamas visos medicininės įrangos pirkimą, pažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų reikalavimus, yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaip jau minėta, anksčiau išnagrinėtoje tarp tų pačių bylos šalių administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 dėl to paties pirkimo nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas visos medicininės įrangos pirkimą, nepažeidė Tvarkos 5 ir 17 punktų reikalavimų. Priešingai, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A502-1689/2014 buvo suabejota visos medicininės įrangos pirkimu, o ne tik dalies medicininės įrangos pirkimu (nurodyta, kad nepagrįstai buvo skaidoma pirkimo kaina).

Primintina, kad Tvarkos aprašo 5 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojas ir (arba) partneris pirkimus turi vykdyti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis ir pirkimo rezultatas – įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos – neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų. Tvarkos aprašo 17 punktas nurodo, kad, pirkdamas apklausos būdu, projekto vykdytojas ir (arba) partneris privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip 3 projekto vykdytojo ir (arba) partnerio nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, išskyrus 18 ir 22 p. nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtinta, kad projekto vykdytojas ir (arba) partnerį užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras, nustatant laimėtoją ir vykdant pirkimo sutarties reikalavimus, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, t. y. įtvirtinti esminiai principai, kurių turi būti laikomasi vykdant pirkimus.

CPVA atliekant pakartotinį tyrimą pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kuriais būtų pagrįstas visos medicininės įrangos pirkimas nesilaikant Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimų ir tuo pačiu Tvarkos aprašo 4 bei 5 punktų reikalavimų. Atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas negali būti pripažintas neteisėtu dėl to, kad jame yra nurodytos tos faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su visu medicininės įrangos pirkimu, bei Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punkto reikalavimų pažeidimu, kurios ir buvo išnagrinėtos administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014. Kaip jau minėta, administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 atsakovo anksčiau priimtas sprendimas atlikus pažeidimo tyrimą buvo panaikintas ne dėl to, kad neteisingai nustatytas pareiškėjo padarytas pirkimo pažeidimas, o dėl to, kad netinkamai buvo ištirtos ir įvertintos aplinkybės, susijusios su rinkos kainą viršijančia išlaidų dalimi, kurią atsakovas turi teisę pripažinti reikalavimų neatitinkančiomis išlaidomis, galbūt neteisingai kvalifikuotu pažeidimu, nevertinant viso pirkimo kainos.

CPVA, nagrinėdama pažeidimo bylą, bei SAM, priimdama sprendimą, naujų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo pirkimo pažeidimu, nenustatė, apsiribojo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytais medicininės įrangos pirkimo pažeidimais, tačiau pasirinko kitą finansinės korekcijos apskaičiavimo būdą ir dydį. Tokia atsakovo pozicija neprieštarauja administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytoms aplinkybėms ir teisės aktams. Tai, kad pareiškėjo ginčijamuose aktuose nėra nustatytos aplinkybės, susijusios su pirkimo metu vyravusiomis tendencijomis, nepaneigia pareiškėjo padarytų Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų pažeidimų, vykdant pirkimą. Akivaizdu, kad dėl išimties, nustatytos Tvarkos aprašo 18.1 punkte, taikymo įrodymus turėjo pateikti pareiškėjas, nes jis teigė ir įrodinėjo, jog taikė tokią išimtį ir dėl to nepažeidė Tvarkos aprašo 17 punkto, tačiau pareiškėjas iš naujo nagrinėjant pažeidimo bylą jokių naujų įrodymų neteikė, o, kaip jau buvo minėta, administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas teisėtai taikė Tvarkos aprašo 18 punkte nustatytas išimtis ir dėl to vykdydamas pirkimą nepažeidė Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose nėra nustatytos aplinkybės, susijusios su pirkimo metu vyravusiomis tendencijomis, o Tvarkos aprašo (sprendime nurodyta Metodinių rekomendacijų) 18.1 punkte nustatyta, kad mažiau tiekėjų, negu nurodyta Tvarkos aprašo 17 punkte, gali būti apklausiama paaiškėjus, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus. CPVA ir SAM neįvertinus aplinkybių, susijusių su pirkimo metu vyravusiomis tendencijomis, pirmosios instancijos teismo teigimu, negalima paneigti Tvarkos aprašo 18.1 p. nustatytos išimties taikymo galimybės, o viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Su tokia argumentacija nesutiktina.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad jis pirkimo metu taikė Tvarkos aprašo 17 punkto išimtis, nurodytas Tvarkos aprašo 18 punkte, pažymėtina, kad 2011 m. gegužės 19 d. Ataskaitoje apie pirkimo procedūrą nėra nurodyta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie būtinumą taikyti išimtis. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 28 buvo nurodęs, kad negalėjo įvertinti daugiau tiekėjų, kadangi didesnio kiekio tiekėjų paieška pareikalautų neproporcingų sąnaudų, tačiau nėra pateikti jokie įtikinami įrodymai, kad iki pirkimo pareiškėjas ėmėsi priemonių, jog būtų įvykdytas imperatyvus Tvarkos aprašo 17 punkto reikalavimas, nes pirkimą vykdyti apklausos būdu nusprendė pats pareiškėjas. Byloje nepaneigti atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad pareiškėjas turėjo pakankamai laiko imtis priemonių bei turėjo galimybių, kad būtų tinkamai įvykdytos imperatyvios Tvarkos aprašo 17 punkto nuostatos, būtų užtikrintas kuo didesnis tiekėjų varžymasis (Tvarkos aprašo 5 p.) bei įgyvendinti Tvarkos aprašo 4 punkte įtvirtinti pirkimo principai.

Pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės teigdami, kad pareiškėjas tinkamai įvykdė pirkimą, šioje byloje akcentavo aplinkybę, jog Projekto pirkimų planą pareiškėjas derino su CPVA, t. y. pareiškėjas pateikė CPVA išankstiniam vertinimui medicininės įrangos pirkimo dokumentus, o CPVA nurodė, kaip turi būti patikslinti pirkimo dokumentai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis CPVA išankstinis vertinimas nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad visos medicininės įrangos pirkimas buvo atliktas laikantis Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų nuostatų. Iš CPVA 2011 m. sausio 12 d. Projekto medicininės įrangos pirkimo dokumentų išankstinio įvertinimo matyti, kad buvo nurodyti konkretūs nurodymai dėl pirkimo dokumentų patikslinimo, tačiau nėra jokių išvadų dėl pirkimo skaidymo ar neskaidymo, dėl Tvarkos aprašo 17 punkto išimčių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas pareiškėjo ginčijamus aktus, nurodė, jog CPVA ir SAM iš esmės neįvertino, kokią įtaką UAB „Spektramed“ pasiūlymo kainai galėjo turėti trūkstamų prekių nepateikimas pasiūlyme; nepateikė analogiškų UAB „Spektramed“ ir UAB „Medicinos strategija“ prekių kainų palyginimo analizės, kurios pagrindu būtų galima įvertinti faktinį kainų skirtumą. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens administraciniuose aktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių buvo pasirinkta kita tvarka apskaičiuoti medicininės įrangos rinkos kainą viršijančią išlaidų dalį. Šioje byloje ginčijamuose aktuose pakankamai motyvuotai yra nurodytos priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta ankstesnės pozicijos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 priimtame sprendime nėra nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, iš naujo atlikdamas pažeidimo tyrimą, negali keisti pozicijos.

Kaip jau yra nustatyta, CPVA ir SAM pakeitė savo poziciją dėl netinkamų finansuoti išlaidų dydžio apskaičiavimo būdo, t. y. pritaikė fiksuoto dydžio normą ir atsisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sukritikuotos pareiškėjo įsigytos medicininės įrangos rinkos kainą viršijančios išlaidų dalies apskaičiavimo.

Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad CPVA ir SAM ginčijamuose administraciniuose aktuose nepateikti duomenys, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo nuostatas. Priešingai, administraciniuose aktuose aiškiai yra nurodyti duomenys, kurie buvo nustatyti ir įvertinti, konstatuojant Tvarkos aprašo pažeidimus. Iš šioje byloje surinktų įrodymų matyti, kad pažeidimo tyrimo metu pareiškėjas neteikė papildomų dokumentų, susijusių su 2011 m. pirmą ketvirtį vyravusiomis tendencijomis, susijusiomis su visa pirkimu įsigyta medicinine įranga. CPVA, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1689/2014 nustatytas aplinkybes, susijusias su visos medicininės įrangos pirkimo pažeidimu, vadovaudamasi finansų ministro Metodinių rekomendacijų 4 punktu, įvertinusi tai, kad pirkimas vyko 2011 metais ir neturi galimybių gauti tikslių kitų tiekėjų pasiūlymų 2011 metų pradžios kainomis, kuriuose būtų įkainota visa pareiškėjo pirkimu įgyta medicininė įranga, konstatavo, kad negali nustatyti tikslios netinkamų finansuoti išlaidų sumos. CPVA, vadovaudamasi Gairių 1.3 punkto nuostatomis, pasirinko kitą būdą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį, t. y. pritaikė fiksuotos normos finansinę pataisą, nurodytą Gairių lentelės 1 punkte.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nesutiko su nustatyta 25 proc. nuobauda, teigdamas, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių nustatyta tokio dydžio nuobauda, kai pagal Gairių 8 punktą turėtų būti nustatyta 5 proc. dydžio nuobauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus, susijusius su nustatytu netinkamu finansuoti pripažintų išlaidų dydžiu (25 proc. nuo 2011 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 2011-1 vertės), atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus atsikirtimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai nustatyta minėto dydžio finansinės pataisos norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, proporcingumo principą, Gairių lentelių 1 punkte nurodytą rekomenduojamą vienodo dydžio normą.

Apibendrinant pirmiau nurodytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad apeliaciniai skundai yra tenkintini, nes pareiškėjo ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti faktais ir teisės aktų normomis, yra motyvuoti, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo prašoma panaikinti šiuos administracinius aktus, bei pateikti atsikirtimai į apeliacinius skundus tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, nepažeidė Tvarkos aprašo 4, 5 ir 17 punktų nuostatų ir nepagrįstai jam pritaikyta 25 proc. nuo 2011 m. vasario 8 d. sutarties Nr. 2011-1 vertės finansinės pataisos norma. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad administraciniai aktai yra neteisėti, nepripažįstama pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GK klinika“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                                   Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė