Civilinė byla Nr. 2-881/2014

Proceso Nr. 2-55-3-02904-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 110.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „L-T OIL“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Julidona“, A. T. ir V. O. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Julidona“ ir subsidiariai iš atsakovų V. O. ir A. T. 1 930 576,68 Lt skolos, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui už 1 930 576,68 Lt areštavo atsakovui UAB „Julidona“ priklausantį turtą; tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „Julidona“ turto neturi arba jo neužtenka sprendimo įvykdymui užtikrinti, trūkstamo turto apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra – visa apimtimi) areštavo atsakovams V. O. ir A. T. priklausantį turtą. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas gavo atsakovų UAB „Julidona“ ir A. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo bei atsakovo UAB „Julidona“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atsakovas UAB „Julidona“ prašė įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti 1 589 760 Lt dydžio atsakovo UAB „Julidona“ nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Nurodė, jog visas pritaikyto arešto mastas buvo nukreiptas į atsakovo turimas pinigines lėšas, kadangi įmonė nekilnojamojo turto neturi. UAB „Julidona“ vykdo didmeninę tarptautinę prekybą naftos produktais, veiklos pobūdis lemia būtinybę turėti nesuvaržytą galimybę disponuoti finansinėmis lėšomis. Atsakovo veiklos modelis paremtas itin didelių sumų cirkuliacija, todėl pagrindinė dalis lėšų, skirta prekių pirkimui buvo skolintos iš partnerių, kurie, pritaikius areštą, atsisakė suteikti atsakovui kreditus, nes dėl pritaikyto turto arešto atsakovas negalės gaunamo pelno nukreipti paskolos dengimui paskolos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Nebegalėdamas atitinkamų sumų skolintis atsakovas negalės sumokėti tiekėjams išankstinių mokėjimų už prekes, todėl jos nebus tiekiamos, kas lemia atsakovo ūkinės veiklos sustabdymą, nors pagal nustatytą planą atsakovas turi parduoti 3000 mt dyzelinio kuro. Atsakovo paskaičiavimais įmonės nuostoliai per mėnesį sudarys 88 320 Lt, kadangi byla užtruks mažiausiai metus, nuostolių suma sudarys 1 589 760 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovų UAB „Julidona“, A. T. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo bei atsakovo UAB „Julidona“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė.

Pasisakydamas dėl nuostolių, galinčių kilti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimą realių nuostolių atsiradimą (CPK 185 str.). Atsakovas, prašydamas taikyti nuostolių užtikrinimą, nurodė, jog visas pritaikyto arešto mastas buvo nukreiptas į atsakovo turimas pinigines lėšas, nes įmonė nekilnojamojo turto neturi, todėl piniginių lėšų areštas yra ypač ūkio subjekto komercinę veiklą ribojanti priemonė; dėl turto arešto partneriai atsisako suteikti atsakovui kreditus, kurie yra reikalingi atsakovo veiklos vykdymui. Teismas nurodė, kad yra pateikti duomenys tik apie pardavimo pajamas 2013 m. pirmą ir antrą ketvirčius, aktualių duomenų prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nėra pateikęs. Tuo tarpu bankų raštai apie atsakovo UAB „Julidona“ banko sąskaitas, patvirtina, kad atsakovas banko sąskaitose iš esmės piniginių lėšų neturi. Teismas įvertino antstolės I. K. pateiktus duomenis, kad areštavus skolininkui UAB „Julidona“ priklausančias sąskaitas, esančias Swedbank AB ir AB DNB banke, 2014 m. sausio 20 d. lėšų likutis tik 543,15 Lt. Teismas nelaikė pagrįstais atsakovo argumentų, jog piniginių lėšų areštas riboja įmonės veiklą, motyvuodamas tuo, kad vykdyti komercinę veiklą, iš esmės nesant piniginių lėšų, yra neįmanoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Julidona“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas šio atsakovo prašymas ir klausimą išspręsti iš esmės: įpareigoti ieškovą per teismo nustatytą terminą pateikti 1 589 760 Lt dydžio atsakovo UAB „Julidona“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai kaip eliminuojančią galimų nuostolių kilimo tikimybę, vertino aplinkybę, kad arešto pritaikymo metu sąskaitoje buvęs lėšų dydis yra nedidelis. Apeliantas nėra nurodęs teismui, kad veiklą vykdo iš nuosavų sukauptų lėšų. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino pateiktų argumentų bei duomenų, kad veikla vykdoma iš skolintų lėšų.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino apelianto veiklos specifikos, kad veikla iš esmės vykdoma skolintomis lėšomis, kurias dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių kreditoriai atsisako suteikti. Teismas neįvertino tai patvirtinančių įrodymų.
3. Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio nuostatas. Pagal šį teisinį reglamentavimą nuostolių atlyginimo užtikrinimui nėra reikalaujama pateikti įrodymus apie jau faktiškai atsiradusius nuostolius.
4. Apeliantas pateikė įrodymus, kad veiklos vykdymui egzistuoja visos objektyvios sąlygos, tačiau ji ribojama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismui buvo pateikta 2012 m. spalio 11 d. paslaugų teikimo sutartis, patvirtinanti, kad apeliantas turi ne tik realią galimybę vykdyti veiklą per šį terminalą, bet ir yra sumokėjęs avansą.
5. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad aplinkybės, jog ieškovas yra užsienio subjektas, neturintis turto Lietuvoje, be to, jo atžvilgiu inicijuotas procesas dėl 1 000 832,55 Lt priteisimo ir pritaikytas turto areštas, objektyviai patvirtina egzistuojant riziką, kad ateityje apelianto nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, išieškojimas gali būti apsunkintas.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Julidona“ atskirąjį skundą atsakovas A. T. prašo atskirąjį skundą tenkinti – įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo UAB „Julidona“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas netinkamai taikė CPK 146 straipsnio nuostatas, nes plečiamai aiškino atsakovo pareigą įrodyti nuostolių atsiradimo tikimybę ir ją prilygino pareigai įrodyti jau įvykusį nuostolių atsiradimo faktą, be to, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir atsakovo pateiktų įrodymų. Pažymi, jog UAB „Julidona“ yra prekybos įmonė, kurios veikla paremta dideliu apyvartumu, didelių pinigų sumų cirkuliacija, todėl nėra poreikio valdyti didelės vertės nekilnojamąjį turtą ar nuolat laikyti sąskaitose dideles pinigų sumas. Visos gaunamos lėšos tuoj pat skiriamos prekių įsigijimui, iš pardavimo gautos lėšos – tolesniems pirkimams. Aplinkybė, kad bendrovės sąskaitose areštuota tik 543,15 Lt reiškia, kad vienas prekybos ciklas buvo baigtas, o kitas nepradėtas, be to, pagrindžia, kad įmonė nebegali vykdyti veiklos, nes bet kokios gautinos ir mokėtinos lėšos areštuotos. Pažymi, kad bendrovė nebuvo su ieškovu sudariusi išimtinę tiekimo teisę suteikiančių susitarimų, todėl turi teisę prekiauti su bet kuriuo subjektu, teikiančiu analogišką produkciją.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Julidona“ atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Apelianto prašymas nepagrįstas, kadangi jokių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas nepatiria, nes, kaip atsiliepime į ieškinį nurodė pats atsakovas, nuo 2013 m. balandžio mėnesio visa UAB „Julidona“ veikla buvo susijusi su ieškovu, kuris vienintelis tiekė dyzelinį kurą; nutrūkus šalių santykiams, atsakovas iš esmės ūkinės-komercinės veiklos nebevykdė. Nepagrįstas motyvas, kad apeliantas negali naudotis paslaugomis pagal 2012 m. spalio 11 d. paslaugų teikimo sutartį.
2. Su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis buvo labai bloga dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Atsakovo akcininkas A. T., nesuinteresuotas vykdyti ūkinę komercinę veiklą per UAB „Julidona“, o įsteigė naują įmonę, besiverčiančią analogiška veikla. Pagal bylos duomenis negalima prognozuoti, kad UAB „Julidona“ gali atsirasti nuostoliai ir byloje nėra duomenų, kad jų atlyginimas gali būti apsunkintas.
4. Apelianto argumentai dėl užkertamo kelio gauti kreditavimą nepagrįsti, kadangi kredito įstaigos nekredituoja neturinčių nekilnojamojo turto ir nevykdančių veiklos subjektų.
5. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis yra pelningai veikianti įmonė ir nėra jokios grėsmės, kad atsiradus atsakovo nuostoliams, ieškovas jų negalėtų padengti.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus, motyvuodamas tuo, kad jie patvirtina apeliantą UAB „Julidona“ iš esmės neturint turto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismui ieškovo pateiktus papildomus įrodymus: pareiškimo Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos UAB „Julidona“ iškėlimo nuorašą bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4287-642/2014, atsisakytina priimti (CPK 314 str.). Viena vertus, prašymas jį teikiančio asmens nepasirašytas, todėl neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų. Terminas šiam trūkumui pašalinti nenustatytinas dėl proceso koncentracijos, nes prašymas pateiktas tik 2014 m. birželio 3 d., t. y. likus dviem dienom iki atskirojo skundo nagrinėjimo. Kita vertus, duomenys apie atsakovo UAB „Julidona“ turtinę padėtį buvo reikšmingi ir tirti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo atsakovo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimo, ir 2014 m. gegužės 19 d. daline nutartimi skundą atmetė, o skundžiamą nutarties dalį paliko nepakeistą; UAB „Julidona“ atskirojo skundo nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Tokiu atveju, šios apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą.

Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Taigi, atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, kaip minėta, turi pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo reikalavimų užtikrinimui už 1 930 576,68 Lt areštavo atsakovui UAB „Julidona“ priklausantį turtą; tuo atveju, jeigu atsakovas UAB „Julidona“ turto neturi arba jo neužtenka sprendimo įvykdymui užtikrinti, trūkstamo turto apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra – visa apimtimi) areštavo atsakovams V. O. ir A. T. priklausantį turtą. Taigi, apelianto UAB „Julidona“ turto nepakankant, nutarta areštuoti subsidiariais atsakovais patrauktų bendrovės akcininko ir direktorės turtą. 2014 m. sausio 28 d. antstolės I. K. pateiktais duomenimis, vykdant 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, areštuotos apelianto turtinės teisės į nuomos sutartį bei PVM skirtumą bei atsakovui priklausančios sąskaitos, 2014 m. sausio 20 d. lėšų likutis 543,15 Lt bei subsidiariai skolininkei priklausantis turtas (95 b. l.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė užtikrinti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą: 1 589 760 Lt dydžio nuostolių, patiriamų dėl to, jog visas pritaikyto arešto mastas buvo nukreiptas į atsakovo turimas pinigines lėšas; atsakovo veiklos pobūdis, paremtas itin didelių sumų cirkuliacija, lemia būtinybę turėti nesuvaržytą galimybę disponuoti finansinėmis lėšomis, kurių pagrindinė dalis, skirta prekių pirkimui, buvo skolintos iš partnerių, kurie, pritaikius areštą, atsisakė suteikti atsakovui kreditus. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovo veiklos specifikos, netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo.

Apeliantas neginčija teismo išvados, kad pagrindinis veiklos partneris buvo ieškovas, kuris dyzelinio kuro apeliantui neteikia. Apelianto teigimu, veiklos vykdymui egzistuoja visos sąlygos: pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2012 m. spalio 11 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 1-19-09/2012 MO-JUL, patvirtinanti, kad atsakovas turi realią galimybę vykdyti veiklą per terminalą ir yra sumokėjęs avansą. Taigi veiklos galimybes, kurias sutrikdė taikytos laikinosios apsaugos priemonės, apeliantas grindžia su UAB „Metoil“ sudaryta sutartimi. Tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi UAB „Metoil“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjusi, kas leidžia abejoti nurodytos sutarties tinkamu vykdymu iki bankroto bylos UAB „Metoil“ iškėlimo, bei realiu vykdymu ateityje, nes nepateikti įrodymai, kad bankrutuojantis kontrahentas priėmė sprendimą verstis ūkine-komercine veikla (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 ir 5 p.). Taigi darytina išvada, jog apeliantas neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas paveikė jo vykdomą veiklą.

Nors UAB „Kaminera“ bei UAB „Kamineros grupė“ raštai (civilinės bylos Nr. 2-1803-232/2014 1 t., 142, 143 b. l.) patvirtina, kad šios įmonės atsisakė suteikti atsakovui kreditą ir paskolą, tačiau UAB „Kaminera“ rašto turinys neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad kreditas nesuteiktas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kita vertus, nepateikti duomenys, jog tik iš šių bendrovių apeliantas galėjo imti kreditą savo veiklai, nes kredito teikimo paslaugas vykdo ne tik šie ūkio subjektai. Be to, pažymėtina ir tai, jog neįrodžius veiklos vykdymo – nepateikus galiojančių ir vykdytinų sutarčių, užsakymų ar pan., nėra pagrįstas tikslas gauti kreditus.

Pirmosios instancijos teismui apelianto pateikti įrodymai apie pardavimo pajamas 2013 m. pirmą ir antrą ketvirčius, prekių ir paslaugų apyvartą 2013 m. nėra aktualūs sprendžiant dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, atlyginimo užtikrinimo, teismas šiuos įrodymus įvertino tinkamai, o apeliantas teismo išvados teisingumo nepaneigė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui faktas pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas automatiškai patirs nuostolius ateityje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Konstatavus, kad atsakovo prašymas šių sąlygų neatitinka, jis netenkintas pagrįstai. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar ateityje patirs nuostolių, todėl argumentai dėl nuostolių dydžio bei ieškovo negalėjimo šiuos nuostolius atlyginti neturi teisinės reikšmės.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                            Danutė Gasiūnienė