Civilinė byla Nr. e2-186-577/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01433-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Maksimalistinės psichoterapijos draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei viešajai įstaigai Maksimalistinės psichoterapijos draugijai dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iškelti atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Maksimalistinės psichoterapijos draugijai bankroto bylą.

2.       Pareiškime nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m gruodžio 21 d. duomenimis, įstaigos mokestinė nepriemoka buvo 29 051,26 Eur; įstaiga nuo 2019 metų spalio mėnesio nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko, įstaiga registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Teigia, kad VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugija yra nemoki Lietuvos Respublikos nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ilgiau nei ketverius metus negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI.

3.       Atsakovė VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugija prašė atmesti VMI prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovė ilgiau kaip 4 metus negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI. Mokestinė nepriemoka susidarė, kai po patikrinimo atsakovė 2022 m. gruodžio 22 d. bei 2023 m. sausio 16 d pateikė PVM deklaracijas už 2019 ir 2020 metus. 2023 metais įstaiga sumokėjo į biudžetą daugiau kaip vienuolika tūkstančių eurų. Po deklaracijų pateikimo atsakovė kreipėsi į VMI, prašydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau VMI priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Atsakovė šį sprendimą apskundė; teismo posėdis šioje byloje dar nepaskirtas. Pasak atsakovės, ji gyvybinga JANĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme, t. y. aktyvią veiklą vykdantis juridinis asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugijai nemokumo bylą, taip pat išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus.

5.       Teismas iš atsakovės balanso už 2022 metus nustatė, kad įstaiga turėjo 117 571 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 87 277 Eur, trumpalaikis – 30 294 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 68 655 Eur. Taip pat nustatė, kad atsakovė gavo 72 308 Eur pajamų, patyrė 107 120 Eur sąnaudų, turėjo 34 812 Eur nuostolių. Teismas akcentavo, kad viešai skelbiamais draudėjų duomenimis įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Be to, atsakovė neturi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių. Atsakovės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla VMI naudai dėl 30 002,36 Eur skolos išieškojimo. Atsakovės atžvilgiu nėra iškelta bylų.

6.       Teismas nurodė, jog pagal atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, įmonė turėjo 85 678 Eur vertės turto, iš kurio ilgalaikis turtas – 65 247 Eur, trumpalaikis – 20 431 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 124 413 Eur. Įmonė gavo 36 648 Eur pajamų, patyrė 124 300 Eur sąnaudas, 87 652 Eur nuostolius. Atsižvelgęs į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus nėra patvirtinti atsakovės ir buhalterio parašais bei antspaudu, nėra pateikti viešo registro tvarkytojui, teismas juos laikė neobjektyviais, neatitinkančiais tokių dokumentų formai ir turiniui keliamiems reikalavimams, todėl šių įrodymų nevertino ir vadovavosi finansinės atskaitomybės dokumentais už 2022 metus, kurie įregistruoti viešame registre.

7.       Atsakovė taip pat pateikė balansą, kuriame nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto, kurio vertė 81 725,92 Eur; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 120 460,52 Eur.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateiktuose 2023 m. gruodžio 31 d. balansuose esantys duomenys nesutampa: viename nurodytas įsipareigojimų dydis 124 413 Eur, kitame – 120 460,52 Eur, taip pat skirtingai nurodyta turto vertė: 85 678 Eur ir 81 725,92 Eur. Be to, į balansą įtrauktos 63 785,32 Eur vertės transporto priemonės, nors Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių, atsakovė įregistruota, kaip transporto priemonės valdytoja. Teismas padarė išvadą, kad balansuose pateikti duomenys už 2023 metus yra su klaidomis, todėl juos vertino kaip nepatikimus įrodymus, neatspindinčius tikrosios atsakovės finansinės padėties, todėl jais nesivadovavo.

9.       Teismas pabrėžė, kad atsakovės skola ieškovei pareiškimo nagrinėjimo metu yra 29 051,26 Eur. Byloje nepateikta įrodymų, kad įmonė faktiškai veiklą vykdo, iš jos gaus pajamų, kuriomis bus padengtos ieškovės ir kitų kreditorių skolos. Teismas nusprendė, jog daryti išvadą, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra moki nėra pagrindo. 

10.       Teismas akcentavo, kad nors balanse už 2022 metus nurodyta, jog viešoji įstaiga turėjo turto už 117 571 Eur, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad faktiškai turi tokios vertės turtą. Atsakovės teiginius, kad jos didžiausias pajamas (ir planuojamas gauti ateityje) sudaro organizuojami renginiai žmonių psichinei ir fizinei sveikatai gerinti, teismas vertino kaip deklaratyvius, nes atsakovė nepateikė įrodymų (užsakymų, sutarčių).

11.       Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, susijusių su pateiktu skundu dėl skolos ieškovei VMI išdėstymo, teismas nurodė, kad net teismui panaikinus sprendimą atmesti atsakovės prašymą dėl skolos išdėstymo, atsakovės turimo turto nepakaks visų kreditorių skoloms padengti, kadangi atsakovė neturi jokio ilgalaikio turto, kuris įregistruotas registruose, o turto masė neatskleista. Pažymėjo, kad esant sunkiai atsakovės finansinei padėčiai, atsakovei neturint pakankamai lėšų ieškovės ir kitų kreditorių skolų padengimui, esant duomenims, kad įsipareigojimai galimai padidėjo, 2023 metais atsakovė patyrė 87 652 Eur nuostolius, labiau tikėtina, kad atsakovės skolos didės. Tokio juridinio asmens tolimesnės veiklos tęsimas sukels žalą atsakovei, jos kreditoriams, valstybei. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė teigdama, jog ketina sumokėti VMI 5 000 Eur, jų iki šiol nesumokėjo, įsiskolinimas nesumažėjo. Aplinkybės, jog įmonės vadovas Jungtinėje Karalystėje vykdo panašaus pobūdžio veiklą ir gauna pajamas nepatvirtina, kad atsakovė gaus lėšų kreditorių skoloms padengti. Atsakovės argumentus, kad ji atsisakė patalpų nuomos, sumažino darbuotojų skaičių teismas vertino kaip aplinkybes, pagrindžiančias, jog atsakovės finansinė padėtis sunki, o paaiškinimus, kad ji nėra atsiskaičiusi su atleista darbuotoja, – kaip aplinkybes, patvirtinančias, jog atsakovė neturi lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti.

12.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įvertinęs pateiktus argumentus, duomenis iš registrų ir kitų duomenų sistemų, teismas padarė išvadą, kad atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių, t. y. yra nemoki, turi pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, kurie viršija turimą turtą, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

13.       Atsakovė VŠĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugijai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir pateiktus dokumentus, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

13.2.                      Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme (toliau – VĮĮ) numatyta, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas metinės finansinės ataskaitos duomenis turi patvirtinti per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tik tuomet jie teikiami viešo registro tvarkytojui. Šis terminas nėra suėjęs.

13.3.                      Ataskaitų nepateikimas viešajam registrui neturi įtakos duomenų teisingumui. Remiantis Pelno nesiekiančių ribotos civilinės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklėmis, pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį gautas ilgalaikis materialusis turtas traukiamas į juridinio asmens apskaitą ir registruojamas kaip ilgalaikis materialus turtas.

13.4.                      Teismui buvo pateikti ne du 2023 m. gruodžio 31 d. balansai, o balansas ir finansinės būklės ataskaita. Dokumentuose pateikiami aktualūs apskaitos duomenys, tačiau pagal apskaitos taisykles kai kurie iš jų apskaitomi skirtingai. Balanse įstaigos 3 951,67 Eur skola pagal avansinę apyskaitą apskaityta su minuso ženklu kaip turtas, tačiau finansinės būklės ataskaitoje ši suma perkeliama į įsipareigojimų skiltį, todėl šia suma skiriasi balanse ir finansinės būklės ataskaitoje apskaitomos turto vertės ir įsipareigojimų dydis.

13.5.                      Teismas klaidingai įvertino, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas, nuomojamų patalpų atsisakymas pagrindžia sunkią atsakovės padėtį. Priešingai, tai parodo atsakovės pastangas mažinti išlaidas, kad būtų galima skirti daugiau lėšų atsiskaitymui su VMI.

13.6.                      Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė, kai po pasibaigusio mokestinio tyrimo atsakovė 2022 m. gruodžio 22 d. ir 2023 m. sausio 16 d. pateikė PVM deklaracijas už 2019 ir 2020 metus.

13.7.                      Per 2023 metus atsakovė į biudžetą sumokėjo daugiau kaip vienuolika tūkstančių eurų. Rašytiniuose paaiškinimuose viešoji įstaiga nurodė iškart sumokėsianti VMI dar 5 000 Eur, kai likusi mokestinės nepriemokos dalis bus išdėstyta.

13.8.                      Teismas neatsižvelgė į tai, kad trečdalį įstaigos įsipareigojimų sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai, t. y. įsipareigojimai, kurie nebus dengiami einamaisiais metais, o trumpalaikiai įsipareigojimai išaugo būtent dėl VMI papildomai apskaičiuoto PVM mokesčio. Atsiradę įstaigos finansiniai sunkumai negali būti vertinami kaip pakartotiniai, besitęsiantys ir pastovūs, kadangi atsirado tik pastaruoju metu, o įstaiga ir jos vadovas deda pastangas tęsti bei vystyti veiklą, imasi priemonių finansinių įsipareigojimų įvykdymui. Apeliantė pažymi, kad juridinio asmens bankrotas yra kraštutinė priemonė priverstiniam veiklos nutraukimui. Šiuo atveju įstaiga yra aktyvią veiklą vykdantis ir visuomenei naudingus tikslus, tokius kaip visuomenės švietimas apie sveiką gyvenseną, įgyvendinantis juridinis asmuo, galintis įvykdyti savo įsipareigojimus. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugijai iškelta nemokumo (bankroto) byla, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl bankroto bylos iškėlimo (ne)pagrįstumo

15.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

16.       Juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

17.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18.       Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

19.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-990-934/2023).

20.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugija negali laiku vykdyti turtinių prievolių, yra nemoki, turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurie viršija turimo turto vertę.

21.       Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes bei dokumentus, nesutinka su argumentais, kuriais teismas nusprendė nesivadovauti finansinės atskaitomybės dokumentais už 2023 metus.

22.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus nėra patvirtinti atsakovės ir buhalterio parašais bei antspaudu, nėra pateikti viešo registro tvarkytojui, todėl laikytini neobjektyviais, neatitinkančiais tokių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė du 2023 m. gruodžio 31 d. balansus, tačiau juose pateikti duomenys nesutampa. Be to, į balansą įtraukta 63 785,32 Eur vertės transporto priemonė, nors Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė įregistruota, kaip transporto priemonės valdytoja. Teismas padarė išvadą, kad balansuose pateikti duomenys už 2023 m. pateikti su klaidomis, vertintini kaip keliantys abejonių ir nepatikimi įrodymai, neatspindintys tikrosios atsakovės finansinės padėties, todėl pagrindo jais vadovautis nėra. 

23.       Kaip įrodinėjimo priemonė balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specialūs reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą ir teisingumą. <...> Nepasirašyto balanso finansiniai duomenys dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys, atsižvelgiant į tai, kad jų tikrumas nepatvirtintas atsakingų asmenų, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020, 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-705-330/2023).

24.       Pagal atskirajame skunde nurodyto VĮĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, visuotinis dalininkų susirinkimas tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba metinę ataskaitą per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 123 punkte nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita registro tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

25.       Juridinių asmenų registro duomenimis, VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugijos finansinių metų pabaiga – gruodžio 31 d. Dėl šios priežasties, terminas patvirtinti (ir tuo pačiu pateikti juridinių asmenų registrui) finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus tiek atsakovės atsiliepimo į pareiškimą, tiek apskųstos nutarties priėmimo metu nebuvo suėjęs. Taigi pirmosios instancijos teismas finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimo viešo registro tvarkytojui neturėjo laikyti aplinkybe, sudarančia pagrindą šiuos įrodymus pripažinti neobjektyviais.

26.       Teismo nutartyje atskleisti balanse ir finansinės būklės ataskaitoje esančių duomenų nesutapimai nėra žymūs, kurie galėtų nulemti atsakovės mokumo vertinimą (įsipareigojimų dydis, atitinkamai 124 413 Eur ir 120 460,52 Eur, turto masės vertės piniginė išraiška 85 678 Eur ir 81 725,92 Eur). Be to, atsakovė atskirajame skunde pateikė paaiškinimus dėl paminėtų neatitikimų priežasčių.

27.       Apeliantė nesutikimą su apskųstos teismo nutarties argumentais dėl į apskaitą įtrauktos transporto priemonės (kaip turimo turto), grindžia Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372, nuostatomis. Šių taisyklių 48 punkte nurodyta, kad pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį gautas ilgalaikis materialusis turtas registruojamas ilgalaikio materialiojo turto straipsnyje.

28.       Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, jog atsakovė iš esmės neįrodinėja, kad turimas turtas leis padengti bendrovės turimus įsipareigojimus. Priešingai, atsakovė pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad viešąją įmonę pripažinus nemokia, VMI praras galimybę išieškoti skolą, nes vertingo turto viešoji įstaiga neturi.

29.       Be to, pagal apeliantės pateiktos finansinės būklės ataskaitos (2023 m. gruodžio 31 d.) duomenis, akivaizdu, kad VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugijos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022, 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-183-934/2024). 

30.       Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovės mokestinė nepriemoka atsirado tik pastaruoju metu (po pasibaigusio mokestinio tyrimo papildomai apskaičiavus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)), kad atsakovė per 2023 metus sumokėjo į biudžetą daugiau kaip 11 000 Eur, t. y. mažino įsiskolinimą, neatsižvelgė į tai, kad trečdalis įsipareigojimų yra ilgalaikiai, kurie nebus dengiami einamaisiais metais, o įstaiga bei jos vadovas deda pastangas tęsti ir vystyti veiklą, imasi priemonių finansinių įsipareigojimų įvykdymui.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl paminėtų aplinkybių įtakos vertinant galimybę įvykdyti įsipareigojimus (sumokėti skolas) ateityje, pažymi, jog VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugijos finansiniai rodikliai blogėja (iš atsakovės pateiktos Finansinės būklės ataskaitos pagal 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis matyti, kad turto vertė, lyginant ją su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, nuo 117 571 Eur sumažėjo iki 85 678 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nuo 68 655 Eur išaugo iki 124 413 Eur (nors kaip nurodo apeliantė, dalį VMI įsiskolinimo ji padengė), nuostoliai taip pat išaugo nuo 34 812 Eur iki 87 652 Eur (Veiklos rezultatų ataskaita pagal 2023 m. gruodžio 31 d. duomenis). Veiklos rezultatų ataskaitos duomenimis, pajamos ataskaitiniu laikotarpiu, lyginant jas su praėjusiu atskaitiniu laikotarpiu, nuo 72 308 Eur sumažėjo iki 36 648 Eur. 

32.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų apie realiai numatomas gauti pajamas, ir sprendė, jog negalima daryti išvados, kad gautų pajamų pakaks ieškovės finansiniam reikalavimui įvykdyti ir kitų įsipareigojimų padengimui. Atsakovė ir atskirajame skunde nenurodė duomenų, kurie galėtų patvirtinti numatomą vykdyti viešosios įstaigos veiklą, kuri generuotų didesnes pajamas, įrodymų apie kitus pajamų šaltinius.

33.       Atskirajame skunde pažymėta, kad viešoji įstaiga sumokės VMI 5 000 Eur, kai likusi mokestinės nepriemokos dalis bus išdėstyta, tačiau nepaaiškinta, ar tokią pinigų sumą įstaiga turi, neatskleista, kodėl atsakovė nepadengia dalies (nesumažina) įsiskolinimo ieškovei atsisakius išdėstyti mokėjimus. Patikrinus viešai skelbiamą VMI informaciją, nustatyta, kad atsakovės mokestinės nepriemokos suma po ieškovės pareiškimo pateikimo (t. y. per daugiau nei du mėnesius) nėra sumažėjusi, jos dydis 2024 m. kovo 6 d. – 29 051,26 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka).

34.       Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, jog apeliantė yra moki, sėkmingai vykdys veiklą ir bus pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl bylos procesinės baigties

35.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu VšĮ Maksimalistinės psichoterapijos draugija yra nemoki ir nėra pagrindo spręsti, jog artimiausiu metu jos turtinė padėtis gali reikšmingai pagerėti. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                          Jadvyga Mardosevič