Administracinė byla Nr. eAS-569-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01587-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir Vyriausybės atstovas, pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Savivaldybės administracija) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu: 1) parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; 2) parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; 3) parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkino: įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nustatė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas prašyme nurodė, kad teismo sprendimas geranoriškai yra vykdomas, tačiau mano, jog yra būtina atidėti sprendimo vykdymą, nes turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo paskirtį ir tikslus. Pažymi, kad kiekviena savivaldybė atsižvelgusi į turimus išteklius bei vadovaudamasi teisingo ir racionalaus viešųjų finansų valdymo ir naudojimo principu, gali nuspręsti steigti ir skelbti saugomais tik tam tikrą kiekį naujų draustinių ir objektų arba nuspręsti nesteigti naujų draustinių ir neskelbti saugomais naujų objektų. Tuo metu atsakovo padėtis įsigaliojus Aprašo nuostatoms buvo itin apsunkinta, nes Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje jau buvo įsteigti 9 draustiniai ir 40 saugomų objektų. Siekiant nedelsiant ir vienu metu įgyvendinti Aprašo reikalavimus įsteigtų draustinių ir saugomų objektų atžvilgiu, būtina turėti didelį kiekį papildomų lėšų, o Vilniaus miesto savivaldybės finansinė padėtis yra itin sunki, todėl nustatytus reikalavimus objektyviai įvykdyti gali tik per tam tikrą laikotarpį, racionaliai planuodamas ir skirdamas tam būtinas lėšas. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo įvykdyti per nustatytą terminą neturi galimybės, antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūras, atsakovas nepagrįstai patirtų finansinę žalą, susijusią su vykdymo išlaidų atlyginimu. Pažymėjo ir tai, kad, siekiant įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-967-502/2016, buvo susidurta su teisės normų aiškinimo problema dėl Lietuvos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimo Nr.56 “Dėl savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 11 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo dabartinės redakcijos (galioja iki 2017 m. balandžio 30 d.) ir naujos redakcijos (įsigalioja nuo 2017 m. gegužės 1 d.) 9 straipsnio 7 dalies skirtingų nuostatų, todėl kreipėsi 2017 m. balandžio 3 d. dėl išaiškinimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, o 2017 m. birželio 5 d. gavo Aplinkos ministerijos raštą.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti Savivaldybės administracijos prašymo atidėti sprendimo vykdymą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo grindžiamas iš dalies tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti apeliaciniame procese. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde jau prašė Aprašo reikalavimų įgyvendinimo terminą pratęsti iki 2017 m. liepos 1 d. Atsakovo buvo reikalaujama įgyvendinti Aprašo reikalavimus jau nuo 2014 m. lapkričio 5 d. (Vyriausybės atstovo reikalavimas Nr. 1R-31), paties Aprašo reikalavimai galioja nuo 2006 metų, apeliaciniam teismui suteikus papildomą protingą terminą atsakovui atlikti reikalaujamus veiksmus, atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra nepagrįstas, negalima tai prilyginti išimtiniams atvejams. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad  tokia atsakovo pozicija šioje byloje, kai kreipiamasi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo jau po antstolio patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, vertintinas ne tik kaip akivaizdus siekis ignoruoti savivaldybei nustatytos konkrečios pareigos savanoriškai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus paveldosaugos srityje, bet ir sąmoningas vengimas vykdyti teismo sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi patenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atidėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 str., 152 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą. Dėl teismo nutarties sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, taip pat sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 284 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, remdamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines aplinkybes – sveikatos būklę ir kt. (pvz., 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-251/2011). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr., pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011). Taip pat sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė įrodymus, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas organizuoja „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo reglamentų individualių bylų“ (40 vnt. Vilniaus miesto savivaldybės gamtos paveldo objektų, kurių sąrašas yra patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“) parengimą. Įsisavinant Europos struktūrinių fondų projekto Nr. VP 1-4.2-VRM-04-02-004 sutaupytas lėšas, yra parengtas ir suderintas „Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialusis planas“ (rengėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“), kurio darbo uždavinys – patikslinti Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio (826 ha) ribas ir nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus bei parengti draustinio nuostatus. Rengiama dokumentacija minėto Specialiojo plano tvirtinimui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Taip pat yra parengtas ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinimui bei tvirtinimui Šeškinės šlaitų geomorfologinio savivaldybės draustinio (38 ha) ribų tikslinimo ir naudojimo ir tvarkymo reglamentų nustatymo specialusis planas, kurio rengėjas uždaroji akcinė bendrovė „Urbanistika“. Šiuo metu rengiama dokumentacija minėto Specialiojo plano tvirtinimui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Paraleliai planuojama rengti likusių septynių (Naujojo Lentvario botaninis draustinis nepatenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją) 1996 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 29 patvirtintų savivaldybės draustinių (961 ha) specialiuosius planus, patikslinant jų ribas, reglamentus, parengiant nuostatus ir individualias bylas. Minėti įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekia geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, deda pastangas tinkamam sprendimo įvykdymui. Siekiant įgyvendinti Aprašo reikalavimus įsteigtų draustinių ir saugomų objektų atžvilgiu, būtina turėti didelį kiekį papildomų lėšų. Sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar pareiškėjo interesų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų piktnaudžiauti ir nevykdyti teismo sprendimo. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje Nr. eI-7724-208/2015 sprendimo vykdymo sudėtingumą, į tai, kad sprendimo vykdymas reikalauja papildomų lėšų ir laiko sąnaudų, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

III.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Teismas priimdamas nutartį vadovavosi ir vertino iš dalies tuos pačius atsakovo argumentus, kurie jau buvo įvertinti, ir dėl kurių buvo pasisakyta LVAT nutartyje. Atsižvelgiant į tai, jog teismas dėl analogiškų atsakovo motyvų yra jau pasisakęs ir dėl to priėmęs sprendimą, papildomai teikti argumentus ir spręsti šį klausimą iš naujo yra netikslinga ir nepagrįsta. Įvertinus minėtas aplinkybes, galima teigti, kad teismas dar kartą atidėdamas terminą iki 2018 m. gruodžio 31 d., iš esmės paneigė LVAT aplinkybių įvertinimą ir nustatytą terminą Aprašo reikalavimams įgyvendinti.

2. Aprašo reikalavimai įsigaliojo dar 2006 metais. Pareiškėjas, nustatęs Aprašo nuostatų neįgyvendinimo faktą, 2014 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į atsakovą su reikalavimu Nr. 1R-31 reikalaudamas įgyvendinti konkrečias Aprašo nuostatas. Reikalavimo terminas buvo pratęstas iki 2015 m. kovo 1 d. Iki kreipimosi į pirmosios instancijos teismą (2015 m. kovo 10 d.) atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl reikalavimo įvykdymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarčiai, Vyriausybės atstovas 2017 m. sausio 9 d. raštu Nr. 3-1 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti išsamią informaciją dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties įgyvendinimo. Atsakovas 2017 m. sausio 23 d. raštu Nr. A51-3088/17(2.1.19-MP) pateikė atsakymą, iš kurio turinio matyti, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. Aprašo reikalavimai neįvykdyti.

3. Vyriausybės atstovas 2017 m. kovo 10 d. raštu Nr. 3-52 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Gavus vykdomąjį raštą 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. 3-36 buvo kreiptasi į antstolius. Tik po antstolio kreipimosi (2017 m. kovo 29 d.) atsakovas ėmėsi realių veiksmų įgyvendinti Aprašo nuostatas ir teismų įpareigojimus, t. y. pradėjo rengti Apraše nurodytas bylas, gamtos paveldo objektų ir draustinių apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus ir pan. Tačiau, įvertinus tai, kad atsakovas šiuo metu pradėjo skųsti teismui antstolio veiksmus ir privalomuosius patvarkymus, taip pat pakartotinai kreipėsi dėl termino pratęsimo, atsakovo veiksmus galima vertinti tik kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, taip išlošiant laiko teismo sprendimo ir Aprašo nuostatų vykdymui.

4. Aprašo reikalavimai yra nevykdomi jau daugiau nei dešimtmetį. Teismas nevertino ir nemotyvavo atsakovo elgesio ir aplinkybių, kodėl atsakovas iki šios dienos neįgyvendino teisės aktų reikalavimų bei teismų sprendimų (atsižvelgiant į tai, kad atsakovo buvo reikalaujama įgyvendinti Aprašo reikalavimus jau nuo 2014 m. lapkričio 5 d., pačio Aprašo reikalavimai galioja nuo 2006 metų, apeliaciniam teismui suteikus papildomą protingą terminą atsakovui atlikti reikalaujamus veiksmus), neargumentavo, kodėl būtent šis atvejis turėtų būti priskiriamas išimtiniams atvejams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų dėl sunkios finansinės padėties, tik apsiribojo bendrais teiginiais, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių negali vykdyti teismų sprendimų. Kartu atsakovas nepateikė ir jokių argumentų, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti viso procesinio bylinėjimosi laikotarpiu. Įvertinus tai, teismas be jokio pagrįsto pagrindo atidėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei LVAT nutarties vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, jog „ilgas pažeidimo padarinių nepašalinimo laikotarpis, tokių veiksmų neatlikimas, kai atitinkamos valstybės institucijos suteikė protingą terminą pažeidimo padariniams pašalinti, sudaro teisinį ir faktinį pagrindą teismui spręsti dėl kitokių teisinių priemonių taikymo asmeniui, nesilaikančiam teisės aktų reikalavimų. Dar kartą teismui taikyti tokią priemonę, suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau du kartus nustatytus pradinį ir papildomą terminą asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013)“( civilinė byla Nr. e3K-3260-313/2016).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog administracinėje byloje vykdant teismo sprendimą, taip pat sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, turi būti taikomas šiuos klausimus reglamentuojančios CPK nuostatos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013), teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, be kita ko, sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu. Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą. Taigi CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtis ar kitas aplinkybes. Teismas turi diskreciją spręsti dėl sprendimo vykdymo atidėjimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu. Bendrieji principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini atsakovo interesai nusveria kreditoriaus (pareiškėjo ar ieškovo) interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Taigi kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas nepaneigia įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši teismo teisė vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent – užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas gali būti taikomas tada, kai jų taikymo reikalauja tam tikros socialiai reikšmingos aplinkybės (LAT 2002 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Teismas pagrįstai ir motyvuotai įvertino šios bylos išimtinumą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos visuotinai žinomą sunkią finansinę padėtį, geranoriškumą vykdant teismo sprendimą, sprendimo vykdymo sudėtingumą ir t. t. bei pagrįstai tenkino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Nors atskirajame skunde yra teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų dėl sunkios finansinės padėties, tačiau šiuo atveju sunki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos finansinė padėtis laikytina neįrodinėtina aplinkybe. Remiantis teismų praktika, faktas neįrodinėtina aplinkybe kiekvienoje byloje pripažįstamas individualiai, įvertinus jo paplitimą, aktualumą, reikšmingumą, taip pat dalyvaujančių byloje asmenų išprūsimą, visuomeninę padėtį, veiklos sritį, interesų ratą bei jų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju viešojoje erdvėje (Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje, naujienų portaluose „Delfi“, „Lrytas.lt“, „lzinios.lt“) nuolat pasirodo publikacijų, iš kurių matyti, kad duomenys apie Vilniaus miesto savivaldybės dideles skolas, sunkią materialinę situaciją buvo ir yra plačiai skleidžiami. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas bei pripažino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sunkią finansinę padėtį neįrodinėtina aplinkybe 2016 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-644-186/2016. Taip pat rengiant specialiuosius draustinių planus, derinimo ir viešinimo procedūros paprastai užtrunka, nes yra sudėtingos, reikia informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie rengiamus specialiuosius planus ir t. t. Be to, specialiųjų planų parengimui taip pat reikia daug lėšų. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo įvykdyti per nustatytą terminą nėra įmanoma, nes nukentėtų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomos funkcijos bei būtų pažeistas viešas interesas. Šiuo atveju sprendimo termino įvykdymo atidėjimas reikštų sprendimo vykdymo modifikaciją, neprieštarautų esančiam teisiniam reglamentavimui, nepažeistų pareiškėjo interesų, kadangi, kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracija aktyviai siekia vykdyti teismo sprendimą. Sprendimo įvykdymo termino atidėjimas taip pat apgintų ir teisėtus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interesus, kadangi atsakovas siekia sprendimą įvykdyti geruoju, o antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo procedūras, Vilniaus miesto savivaldybės administracija patirtų finansinę žalą, susijusią su vykdymo išlaidų atlyginimu. Esant sunkiai finansinei padėčiai bei trūkstant lėšų operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, papildomos baudos už teismo sprendimo nevykdymą tik dar labiau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, pareikalautų dar daugiau laiko, turėtų neigiamos įtakos teismo sprendimo įvykdymo kokybei bei galimybėms vykdyti kitas jai priskirtas visuomeniškai svarbias funkcijas. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad tik po antstolio kreipimosi (2017 m. kovo 29 d.) atsakovas ėmėsi realių veiksmų įgyvendinti Aprašo nuostatas ir teismų įpareigojimus, t. y. pradėjo rengti Apraše nurodytas bylas, gamtos paveldo objektų ir draustinių apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus ir pan. LVAT 2016 m. kovo 31  d. nutartis bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimas šioje byloje buvo ir yra geranoriškai vykdomas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas iki antstolio kreipimosi (2017 m. kovo 29 d.) organizavo „Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje saugomų gamtos paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo reglamentų individualių bylų“ (40 vnt. Vilniaus miesto savivaldybės gamtos paveldo objektų, kurių sąrašas yra patvirtintas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“) parengimą (toliau – gamtos paveldo objektų individualios bylos). Gamtos paveldo objektų individualios bylos buvo parengtos, suderintos ir šiuo metu patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Įsisavinant Europos struktūrinių fondų projekto Nr. VP1-4.2-VRM-04-02-004 sutaupytas lėšas, buvo rengiamas ir derinamas „Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialusis planas“, kurio darbo uždavinys – patikslinti Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio (826 ha) ribas ir nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus bei parengti draustinio nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano ir nuostatų tvirtinimo” buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialusis planas bei draustinio nuostatai. Taip pat yra parengtas ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai derinimui bei tvirtinimui Šeškinės šlaitų geomorfologinio savivaldybės draustinio (38 ha) ribų tikslinimo ir naudojimo ir tvarkymo reglamentų nustatymo specialusis planas. Paraleliai planuojama rengti likusių septynių (Naujojo Lentvario botaninis draustinis nepatenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją), Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 29 patvirtintų savivaldybės draustinių (961 ha) specialiuosius planus, patikslinant jų ribas, reglamentus, parengiant nuostatus ir individualias bylas. Artimiausiu metu bus sprendžiama apie draustinių specialiųjų planų rengimo finansavimo galimybes. Siekiant patvirtinti aplinkybes, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo teismo sprendimą, šioje byloje buvo pateikta didelės apimties medžiaga. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013), taigi šiuo atveju termino sprendimui įvykdyti atidėjimas atitinka teismų praktiką. Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nepagrindė, kokie socialiai svarbūs interesai būtų pažeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atidėjus terminą teismo sprendimui įvykdyti. Bendrieji principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini atsakovo interesai nusveria kreditoriaus (pareiškėjo ar ieškovo) interesą, jog teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siekis kuo operatyviau, racionaliau ir ekonomiškiau (kas yra itin svarbu, kai Vilniaus miesto savivaldybėje yra lėšų trūkumas) įvykdyti teismo sprendimą atsveria tikslą įvykdyti teismo sprendimą nedelsiant, nes įvykdyti teismo sprendimą nedelsiant ne tik neįmanoma, bet ir tokiu atveju nukentėtų visuomenės interesai, nes baudos už teismo sprendimo nevykdymą apsunkintų visuomenei svarbių funkcijų bei sprendimo vykdymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Tikrinamu atveju ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria tenkintas atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir atidėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymas iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad bylos įrodymai patvirtina, jog atsakovas siekia geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, deda pastangas tinkamam sprendimo įvykdymui. Siekiant įgyvendinti Aprašo reikalavimus įsteigtų draustinių ir saugomų objektų atžvilgiu, būtina turėti didelį kiekį papildomų lėšų. Sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju nepažeidžia lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų ar pareiškėjo interesų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas siektų piktnaudžiauti ir nevykdyti teismo sprendimo. Teismas, atsižvelgdamas į administracinėje byloje sprendimo vykdymo sudėtingumą, į tai, kad sprendimo vykdymas reikalauja papildomų lėšų ir laiko sąnaudų, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra tikslinga atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymą iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu nesutinka su teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, nurodydamas, kad teismas, nagrinėdamas prašymą, nevertino ir nemotyvavo atsakovo elgesio ir aplinkybių, kodėl atsakovas iki šios dienos neįgyvendino teisės aktų reikalavimų bei teismų sprendimų (atsižvelgiant į tai, kad atsakovo buvo reikalaujama įgyvendinti Aprašo reikalavimus jau nuo 2014 m. lapkričio 5 d., Aprašo reikalavimai galioja nuo 2006 metų, apeliaciniam teismui suteiktas papildomas protingas terminas atsakovui atlikti reikalaujamus veiksmus), neargumentavo, kodėl būtent šis atvejis turėtų būti priskiriamas išimtiniams atvejams. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų dėl sunkios finansinės padėties, tik apsiribojo bendrais teiginiais, taip pat nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių negali vykdyti teismų sprendimų. Kartu atsakovas nepateikė ir jokių argumentų, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti viso procesinio bylinėjimosi laikotarpiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 85 straipsnis nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1205-624/2015). Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinama, kad sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo institutai taikytini tik išimtiniais atvejais, todėl sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, svarbu nustatyti, ar atidėjus, išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas ateityje, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją. Atsižvelgiant į tai, prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėjimo būtinumas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis (žr. pvz., 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-252/2011). Taip pat pabrėžtina, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo dalies vykdymo negali būti pažeisti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2855/2012).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kolegijos vertinimu, nepateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iš tiesų yra būtinas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymas tenkintas ir atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinto Savivaldybių draustinių steigimo ir savivaldybių gamtos paveldo objektų skelbimo tvarkos aprašo nuostatas, tai yra vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys), paliko nepakeistą ir nustatė atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi konstatavo ,, Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas Reikalavimo neįvykdė ir Apraše nurodytų reglamentų bei draustinių ir saugomų objektų bylų neparengė, tačiau, kaip teigiama atsakovo atsiliepime į skundą bei apeliaciniame skunde, minėtus dokumentus ir bylas rengia, nors Aprašas patvirtintas 2006 metais, o aplinkybės, objektyviai pateisinančios atsakovo nepagrįstai ilgą delsimą nevykdant Aprašo reikalavimų, byloje nėra nurodytos. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2014 m. lapkričio 5 d. reikalavimas Nr. 1R-31 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti vykdomas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pradėjo procedūras Aprašo reikalavimams įvykdyti ir prašė Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti iki 2017 m. liepos 1 d., teisėjų kolegijos vertinimu parengti draustinių ir saugotinų objektų reglamentus bei individualias bylas objektyviai reikalingas ilgesnis terminas, atsakovui nustatomas terminas iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus, t. y. vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių įsteigimo ir saugomų kraštovaizdžio objektų sąrašo paskelbimo“ patvirtintu draustinių ir gamtos paveldo objektų sąrašu parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno draustinio apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reglamentus; parengti ir pateikti savivaldybės tarybai tvirtinti kiekvieno objekto tipinius arba individualius apsaugos ir tvarkymo reglamentus; parengti draustinių ir saugomų objektų individualias bylas, kurių turinį sudarytų Aprašo 16.1–16.6 p. nurodyti dokumentai (duomenys). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas turėtų savo darbą organizuoti taip, kad jam privalomos vykdyti tam tikrų teisės aktų nuostatos būtų vykdomos tinkamai ir laiku, todėl tenkinti atsakovo prašymą ir nustatyti terminą Aprašo nuostatas įvykdyti iki 2017 m. liepos 1 d. nėra pagrindo.“.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 7 d. teismui pateiktą prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties vykdymo atidėjimo iki 2018 m. gruodžio 31 d., sutinka su pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir vertino iš dalies tuos pačius atsakovo argumentus, kurie jau buvo įvertinti, ir dėl kurių buvo pasisakyta LVAT nutartyje. Atsakovas tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių negali vykdyti teismų sprendimų. Atsakovo prašymas iš esmės grindžiamas subjektyvaus pobūdžio aplinkybėmis dėl negalimumo įgyvendinti Aprašo nuostatas ir teismo sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliacinio proceso metu prašė sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kaip minėta, įvertinęs, kad parengti draustinių ir saugotinų objektų reglamentus bei individualias bylas objektyviai reikalingas ilgesnis terminas, atsakovui nustatė terminą iki 2016 m. gruodžio 31 d. įgyvendinti Aprašo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėtų savo darbą organizuoti taip, kad jam privalomos vykdyti tam tikrų teisės aktų nuostatos būtų vykdomos tinkamai ir laiku, todėl netenkino atsakovo prašymo sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. liepos 1 d. Tikrinamu atveju atsakovas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl neįgyvendino Aprašo reikalavimų iki teismo nustatyto termino – 2016 m. gruodžio 31 d. Be kita, pažymėtina, kad atsakovas neįgyvendino teisės aktų nuostatų ir iki atsakovo prašyto termino atidėti teismo sprendimo vykdymą, t. y. iki 2017 m. liepos 1 d. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl sunkios finansinės padėties.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo pripažintini nepagrįstais. Byloje nepateikti įrodymai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovas ėmėsi visų būtinų veiksmų dėl teismo nutarties įgyvendinimo.

Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis naikintina ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė