Civilinė byla Nr. 2YT-17735-819/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12447-2020-1

Procesinio dokumento kategorija: 3.1.18.1.3; 3.2.7.1; 3.2.7.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė Daiva Prunskienė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų 2-asis poskyris, uždaroji akcinė bendrovė „Smiltyninio šlamučio“ vaistinė, Kauno miesto savivaldybės administracija, D. V. R. vaistinė „Ekmedina“.

Teismas

nustatė:

pareiškėja, padavusi antstolei skundą dėl antstolės veiksmų, prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus pagal 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. 0068/19/01620. Skundu dėl antstolės veiksmų pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD 341, 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD R-122, ir 2020 m. balandžio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, reg. Nr. S-20-68-2939.

Paaiškina, kad skundžiamu 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD 341, antstolė įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų 2-ojo poskyrio vyr. buhalterį išskaityti iš pareiškėjos gaunamų darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos 50 procentų nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, reikalingas padengti įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1031-324/2018. 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu Nr. e2-1031-321/2018, reg. Nr. SD R-122, antstolė Daiva Prunskienė įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistinės vyr. buhalterį išskaityti iš pareiškėjos gaunamų darbo užmokesčio sumos 50 procentų nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, reikalingas padengti įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1031-324/2018. 2020 m. balandžio 20 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, reg. Nr. S-20-68-2939, antstolė Daiva Prunskienė įpareigojo finansų įstaigas išskaityti pinigines lėšas iš asmeninių pareiškėjos lėšų, reikalingas pilnai padengti įsiskolinimą pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1031-324/2018. Nurodo, kad šie antstolės priimti procesiniai dokumentai yra neteisėti, nes antstolė vykdo Kauno apygardos teismo vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai iš D. V. R. individualios įmonės „Ekmedina“, o ne iš pareiškėjos. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų perėmusi D. V. R. individualios įmonės „Ekmedina“ skolą, kad antstolė būtų vertinusi D. V. R. individualios įmonės „Ekmedina“ galimybę padengti įsiskolinimą pagal vykdomąjį raštą. Vykdomasis dokumentas pareiškėjos atžvilgiu nėra išduotas ir antstolės nėra vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0068/19/01620.

Prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešant suinteresuotiems asmenims.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėja prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl antstolio veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintą reglamentavimą skundo dėl antstolio veiksmų padavimas pats savaime nėra pagrindu sustabdyti antstolio atliekamus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 8 dalis). Antstolio veiksmai gali būti stabdomi tik teismui pripažinus, kad tai yra reikalinga, t. y. tuo atveju, jeigu asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo skundo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas konkrečioje byloje, kurioje ir prašoma taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). 

Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio (šiuo atveju skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (šiuo atveju pareiškėjai) palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų ir pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1646-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, jei ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolės veiksmų pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėja skundą dėl antstolės veiksmų pagrindė skunde išdėstytomis aplinkybėms, taip pat pateikė, jos nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Tačiau spręsdamas dėl antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, ar pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tuo atveju, jeigu prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, teismas nemano esant pagrindą pilnai sutikti su pareiškėja ir taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tai yra pareiškėja, skųsdama antstolės priimtus tris procesinius dokumentus vykdomojoje byloje Nr. 0068/19/01620 – 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD 341, 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD R-122, ir 2020 m. balandžio 20 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, reg. Nr. S-20-68-2939, iš esmės visiškai neargumentuotai prašo stabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja pati prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių skunde formuluoja dviprasmiškai: skundo dėstomojoje dalyje prašo sustabdyti išieškojimo vykdymą iš pareiškėjos asmeninio turto (piniginių lėšų) ir gaunamų pajamų, o baigiamojoje dalyje – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0068/19/01620.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros, kuri itin aktuali vykdymo procese, kuriame taip pat galioja pamatiniai civilinio proceso tikslai ir principai – antstoliui pateikto vykdomojo dokumento įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo (CPK 2 straipsnis). Pabrėžtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai išduotas vykdomasis dokumentas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytina ne pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – visų vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/19/01620 sustabdymas, kas numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, bet CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – pareiškėjos ginčijamų antstolės priimtų 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD 341, 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD R-122, ir 2020 m. balandžio 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, reg. Nr. S-20-68-2939, vykdymo sustabdymas iki bus išspręstas šis pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/19/01620. Šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą pagrindžia, viena vertus, tai, kad nepritaikius šios laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti – iš jos asmeninių piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojus D. V. R. individualios įmonės „Ekmedina“ skolą Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai, jų susigrąžinimas gali būtų apsunkintas, vertinant papildomą laiką, priešingos šalies valią, būtiną tokioms lėšoms atgauti, jeigu pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų bus patenkintas. Kita vertus, šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir suteikti prevencinę laikinąją pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugą tol, kol bus nagrinėjama byla, išsaugoti status quo padėtį, užtikrinti reikalavimų, kurie bus patvirtinti teismo sprendimu, patenkinimą, prisidėti prie bylos šalių teisių užtikrinimo, sumažinti jau padarytus nuostolius, užkirsti kelią žalai atsirasti ar padidėti. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pastaroji laikinoji apsaugos priemonė, būtent, ir užtikrins status quo  padėties išsaugojimą, nė vienai iš vykdymo proceso šalių nesuteikiant nepagrįsto pranašumo, prevenciškai ginant vykdomosios bylos Nr. 0068/19/01620 šalimi nesančios pareiškėjos galimai pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-152, 290-291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos D. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Iki pareiškėjos D. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 27 d. skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/19/01620 išnagrinėjimo sustabdyti antstolės Daivos Prunskienės priimtų 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD 341, 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. e2-1031-324/2018, reg. Nr. SD R-122, ir 2020 m. balandžio 20 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, reg. Nr. S-20-68-2939, vykdymą.

Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                  Asta Misiūnaitė-Bashir