Civilinė byla Nr. e2-2363-1019/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30276-2021-2

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26., 

 (S)

            2.10.2.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Jonui Bložei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Edvardui Sinkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 999,20 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (999,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - užsakovė) ir ieškovė sudarė susitarimą dėl staklių ((duomenys neskelbtini), toliau - krovinys) pervežimo iš Kinijos ((duomenys neskelbtini)) į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis šalių susitarimu, krovinys privalėjo būti pristatytas iš Kinijos į (duomenys neskelbtini) sandėlį, vežėjas (ieškovė) įsipareigojo atlikti visas importo procedūras, t. y. krovinys turėjo būti pristatytas „iki durų (duomenys neskelbtini)“. Už minėtas paslaugas ieškovė užsakovei pateikė 2021-05-27 PVM (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1029,20 Eur sumai, kurią užsakovė apmokėjo. Ieškovė dėl krovinio pervežimo 2021-06-03 sudarė krovinio pervežimo užsakymą su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį. Atsakovė atliko krovinio pervežimą. 2021-06-13 užsakovė ieškovę prekės pažeidimo aktu informavo, kad 2021-06-04 atvyko sunkvežimis su staklėmis, tačiau atidarius iškart pastebėta, kad krovinys buvo gabenamas jo nepritvirtinus, dėl ko nuvirto ir buvo visiškai sugadintas. Tai nurodė ir krovinį gabenusios atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, kuris patvirtino neturėjęs tvirtinimo priemonių. Laikydamasi CMR konvencijos nuostatų, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ CMR važtaraštyje pažymėjo, kad krovinys iškrautas sugadintas, negali būti įjungtas ir neveikia. 2021-06-11 užsakovė ieškovei pateikė pretenziją. Ieškovė 2021-06-16 pateikė atsakovei pretenziją atlyginti sugadinto krovinio vertę - 8466,12 Eur. 2021-06-22 užsakovė ieškovei pateikė atnaujintą pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti Staklių įsigijimo kainą - 10305,00 USD (8466,12 Eur), patirtas muito bei importo pridėtinės vertės mokesčius ir transportavimo kaštus - 2331 Eur, t. y. iš viso 11 826,32 Eur. T. y. šioje pretenzijoje užsakovė įtraukė ir visus jos patirtus krovinio transportavimo kaštus 1029,20 Eur. 2021-06-22 ieškovė pateikė atsakovei atnaujintą pretenziją pagal užsakovės pateiktus duomenis ir paprašė atlyginti 11 826,32 Eur nuostolius. Vėliau iš atsakovės reikalaujami nuostoliai buvo sumažinti užsakovei grąžintu PVM dydžio mokesčiu. 2021-09-14 atsakovė pateikė atsakymą ieškovei dėl 2021-06-22 Pretenzijos, kuria pripažino pretenzijos pagrįstumą iš dalies ir sutiko kompensuoti 8466,12 Eur krovinio vertės, 258 Eur muito mokesčių bei 30 Eur pervežimo išlaidas Lietuvoje, t. y. iš viso 8754,12 Eur, bei šią sumą atlygino ieškovei. Atsakovė nepripažino likusių 999,20 Eur pervežimo išlaidų. Ieškovė užsakovei nuostolius atlygino visa apimtimi, t. y. sumokėjo 9753,32 Eur. Atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, dėl ko buvo sugadintas užsakovei priklausantis krovinys. Šalių santykiams taikytinos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR) nuostatos. Pagal CMR konvencijos 37 straipsnį vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų. Atsakovė neginčija savo atsakomybės už krovinio sugadinimą, tačiau nesutinka su visišku nuostolių, susijusių su jos atliktu pervežimu, atlyginimu.

        Atsakovė atsiliepime nurodė, kad CMR konvencija šiam ginčo santykiui nėra taikoma. Krovinio vežimo (duomenys neskelbtini) ribose užsakymas rodo, kad ieškovė užsakė krovinio vežimą (duomenys neskelbtini) miesto ribose. CMR konvencija taikoma krovinio vežimo už užmokestį sutarčiai, kuomet krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijoje. Ieškovė prašo priteisti jūrinį frachtą kaip vežimo užmokestį, tačiau į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, rodančių krovinio plukdymo jūra fakto, frachtavimo ar čarterio sutarties arba konosamento, kuomet pagal šiuos dokumentus būtų galima identifikuoti krovinio vežimo jūra sutarties šalis, tokios sutarties sąlygas ir jūros vežėjo atžvilgiu įsipareigojusius asmenis ir t.t. Ieškovė nėra įrodžiusi ieškinio reikalavimo dėl jūros frachto kompensavimo pagrindo. Ieškovė 2021-06-03 su atsakove buvo sudariusi sutartį dėl šio ginčo krovinio pervežimo, tačiau to paties ginčo kroviniui vežti atsakovė buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Minėtas vežėjas realiai vežė krovinį ir šio vežimo metu krovinys buvo sugadintas. Atsakovė visą jai priklausančią mokėti už krovinio praradimą kompensaciją yra sumokėjusi. Ieškovė neįrodo jokio ryšio su jūros pervežimu.

        Ieškovė dublike nurodė, kad krovinys buvo gabenamas iš Kinijos Liaudies Respublikos jūra, vėliau perkrautas į sausumos transportą pristatant jį galutiniam gavėjui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. CMR važtaraštyje vežėju nurodyta atsakovė. Atsakovė, sudariusi krovinio vežimo sutartį, susitarė ir dėl šalių santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatų taikymo. Atsakovei kyla civilinė atsakomybė už netinkamai suteiktomis paslaugomis padarytą žalą. Ieškovė ieškinio teisinio pagrindo negrindė ieškovės ir atsakovės vežimo santykiais, susijusiais su plukdymu jūra (ieškinys nereiškiamas vežėjui jūra, nes žala kilo ne vežimo jūra metu), tačiau kildina atsakovės atsakomybę ne tik CMR, bet ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais padarius žalą vežant keliu. Byloje nėra ginčo, kad: a) krovinys pristatytas sugadintas; b) atsakovė atsakinga už krovinio sugadinimą; c) gavėjas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 9753,32 Eur nuostolius dėl sugadinto krovinio, kuriuos ieškovė jai atlygino.

        Atsakovė triplike nurodė, kad byloje pateikti dokumentai rodo, jog sutarties šalimi – krovinio siuntėju buvo ieškovė, vežėja – atsakovė, o sutarties dalyką sudarė krovinio vežimo paslauga paimti ir pristatyti krovinį (duomenys neskelbtini) miesto ribose. Važtaraštyje 16 grafoje vežėju įrašyta atsakovė, atsakovė 22 grafoje įrašyta ir krovinio siuntėja. Toks važtaraštis neturi jokios prima facie įrodomosios galios, nes jis nėra pasirašytas krovinio vežimo sutartį sudariusio krovinio siuntėjo. Krovinio vežimo automobilių keliais (duomenys neskelbtini) mieto ribose turi būti taikoma nacionalinė teisė, kuomet pagal CK 6.820 straipsnio 2 dalį atsakomybės dydis numatomas sutartimi arba įstatymu. Šiuo atveju krovinio vežimas (duomenys neskelbtini) ribose iš tikrųjų buvo vykdomas keleto vežėjų, tačiau sutartiniai santykiai susiklostė taip: krovinio siuntėjas, sudaręs krovinio vežimo sutartį (duomenys neskelbtini) ribose, buvo ieškovė, pirmas vežėjas, su kuriuo krovinio vežimo sutartį sudarė ieškovė, buvo atsakovė, kuri pati krovinio realiai nevežė, bet sudarė šio ginčo krovinio vežimo sutartį su faktiniu vežėju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad atsakovė už visišką krovinio sugadinimą yra sumokėjusi visą kompensaciją, kuri pagal įstatymą priklauso, todėl nieko ir niekam daugiau kompensuoti neprivalo.

        Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovės atstovas 2022-04-11, 2022-10-11 teismo posėdžių metu ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė buvo įpareigota iš Kinijos atvežti krovinį, gabeno gavėjui atsakovė. Atsakovė pripažįsta, kad buvo vežėja. Vežimas laikomas neįvykęs – krovinys visiškai sugadintas. Ieškovė atlygino nuostolius, todėl regreso tvarka prašo iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Atsakovė vežimo kainą atlygino iš dalies. Atsakovė atsakinga už krovinio sugadinimą, vežė pagal CMR važtaraštį. Pildė pati atsakovė. Privalo atlyginti visas išlaidas, susijusias su vežimu. Nurodė, kad šalys sudarė susitarimą dėl CMR taikymo, todėl taikytina CMR. Net jei netaikyti CMR, pagal CK privalo atlyginti žalą, nes padarė žalą neteisėtais veiksmais. Dėl atsakovės argumentų dėl jūrinio frachto kompensavimo – nėra ginčo dėl krovinio sunaikinimo plukdant jūra, todėl nėra aktualios teisės normos dėl jūrinio frachto. Tiesiogiai susiję nuostoliai turi būti atlyginami. Vežėjui jūra mokėjo frachtą. Jei įstatymas ir sutartis neriboja atsakomybės, ji turi būti atlyginta visiškai. Sutartis ir įstatymas ribojimų nenumato. Ieškovės atstovo teigimu, vežimas maršrutu Kinija-Lietuva buvo vientisas vežimas, tai patvirtina atsakovės važtaraštis, taip pat nurodyta konosamente („(duomenys neskelbtini)“). Ieškovė įrodinėja žalą, susijusią su pervežimu iš Kinijos į Klaipėdos uostą. Nepaisant, kad atsakovė krovinio neplukdė. Atsakovė žinojo, kad krovinys buvo gabenamas iš Kinijos jūra, tą patvirtina atsakovo pasirašytas CMR – siuntėjas yra Kinijos bendrovė, gavėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vežėja yra atsakovė. Prekės laive gabentos pagal konosamentą – ieškovė apmokėjo už pervežimą pagal konosamentą. Regreso teisinis pagrindas – negautos pajamos, išlaidos už pervežimą. Pervežimą organizavo ieškovė, surado vežėjus, atsiskaitė. Dėl netinkamo krovinio pristatymo grąžino gavėjui lėšas, kurias buvo gavusi. Pervežimą vykdė atsakovė pagal CMR važtaraštį, ne pagal konosamentą.

Atsakovės atstovas 2022-04-11, 2022-10-11 teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovė dėl staklių praradimo kompensavo jų vertę, muitus ir vežimą (duomenys neskelbtini). CMR važtaraščiai yra sandoriai. Šalių sutartis sudaryta pagal užsakymą, kaina – 30 Eur + PVM, vežė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad CMR važtaraštis surašomas dviejų šalių ir turi būti dviejų šalių pasirašytas (CMR konvencijos 4 straipsnis). Iš CMR važtaraščio matyti, kad atsakovė išsirašė sau važtaraštį. Šalių sutartis yra dėl pervežimo (duomenys neskelbtini) ribose, nėra tarptautinis pervežimas. Vežėjas atlygino už vežimą (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo kompensuoti jūrinio frachto. Vežėjas turi atlyginti prekės vertę, muito mokestis įeina į prekės vertę. Atlygino vežimo dalies kainą, nes neįvykdė sutarties. Nėra teisės normos, pagal kurią turi būti atlyginamas jūrinis frachtas. Teisės aktai numato ribotą vežėjo atsakomybę. Atsakovės atstovas nurodė, kad iš Kinijos prekė buvo gabenta ne pagal vieningą sutartį ir ne pagal CMR konvenciją. Byloje yra vertybinis popierius (konosamentas), ieškovė organizavo vežimą, sudarė multimodalinio krovinio vežimo sutartį, kurios sąlygos nurodytos konosamente ir nėra jokių imperatyvių teisės normų ar tarptautinių sutarčių, kurios reglamentuoja multimodalinius vežimus. Konosamente siuntėjas – Kinijos įmonė, gavėjas – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, įtvirtintos gabenimo sąlygos. Priėmus jį ir perdavus vežėjui, sąlygos varžo. Kas suderinta konosamente, turi tiesioginę įtaką krovinio gavėjo teisių apimčiai. Nėra nė vienos konvencijos, kuri neribotų vežėjo atsakomybės. Gavėjas, kuris plukdė iš Kinijos, negalėjo tikėtis gauti daugiau negu 2 apskaitos vienetus už pakuotę (10.1 p.). Pagal SDR kursą – galėjo būti apie 2754 Eur, o gavėja gavo 3 k. daugiau. Jei ieškovė geranoriškai kompensavo daugiau negu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ galėjo gauti, veikė savo rizika, bet neturi teisės į regresą, nes veikė už sutarties ribų. Konosamento sąlygos varžo ir gavėją, jos taikomos ir vežėjams. Kai yra multimodalinio vežimo sutartis, reguliuoja konosamento sąlygos. Jei atsakovė būtų vežusi iš Rygos, gali būti CMR taikymas. Vežė (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju CMR važtaraštis neatitinka įstatymo. Turi būti taikoma konosamento sąlyga. Gavėjui konosamento pagrindu priklauso prekės, reikalavimo teisė ribota pagal konosamentą. Ribota vežėjo atsakomybė įtvirtinta visose tarptautinėse konvencijose, taip pat nacionalinėje teisėje. KTK 46 straipsnio 2 dalis yra lex specialis, riboja vežėjo atsakomybę (prekės verte). Atsakovė sumokėjo daugiau (papildomai ir muitą). Atsakovė veikė kaip multimodalinio operatoriaus subvežėja. Vežė užsakymo pagrindu. Konosamentas atspindi maršrutą. Pagrindinis vežėjas atsako už visus asmenis (vežėjus), kurių paslaugomis naudojasi. Jie neveikia savo vardu. Subvežėjas pagal konosamento 1 p. „Dalyvaujantis vežėjas“. Subvežėjai turi taip pat imunitetus kaip pagrindinis vežėjas. Trečiasis asmuo vežė pagal sutartį su atsakove, bet neveikė savo vardu. Todėl reikalavimas nukreiptas į atsakovę. Atsakovė žinojo, kad dalyvauja multimodaliniame vežime.

Baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė, atlygindama žalą, konosamentu nesirėmė. Sudaryta multimodalinio vežimo sutartis. „(duomenys neskelbtini)“ nėra vienintelis dokumentas, kuris įrodo šalių santykius. Taip pat yra CMR važtaraštis, kuriame yra nurodyta, kad taikytina CMR; krovinio užsakymas – šalių santykius reglamentuojantis dokumentas. Konosamento esmė – pervežimas jūra. Nėra ginčo, kad žala padaryta Lietuvos Respublikoje atsakovės. Taikytina LR teisė. Atsakovei žinant, kad pervežimas multimodalinis, tarptautinis pobūdis, CMR taikoma atsakovės pervežimui.

Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovas nurodė, kad pagrindinė sutartis, iš ko kilo ginčas, yra multimodalinio krovinio vežimo sutartis, kurios sąlygos numatytos konosamente – atsakovė veikė kaip subvežėja. Dėl CMR taikymo turi būti dviejų šalių susitarimas. Važtaraštis šiuo atveju vienašalis, nėra susitarimo. Šalių susitarimu patvirtintas užsakymas. Subvežimo sutartis – pagalbinė sutartis, vykdant pagrindinę. Atsakovė pagal KTK 46 straipsnio 2 dalį kompensavo krovinio vertę. Ieškovė atlygino daugiau, tačiau tokiu atveju neturi regreso.

Ieškinys atmestinas.

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir užsakovė, gavėja) ir ieškovė sudarė susitarimą dėl staklių ((duomenys neskelbtini), toliau – ir krovinys) pervežimo iš Kinijos ((duomenys neskelbtini)) į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis šalių susitarimu, krovinys privalėjo būti pristatytas iš Kinijos į (duomenys neskelbtini) sandėlį, ieškovė įsipareigojo atlikti visas importo procedūras, t. y. krovinys turėjo būti pristatytas „iki durų (duomenys neskelbtini)“. Už minėtas paslaugas ieškovė užsakovei pateikė 2021-05-27 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1029,20 Eur sumai, kurią užsakovė apmokėjo. Ieškovė dėl krovinio pervežimo 2021-06-03 sudarė krovinio pervežimo užsakymą su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį (duomenys neskelbtini) mieste. Byloje nustatyta, kad 2021-06-04 atvyko sunkvežimis su staklėmis, tačiau atidarius pastebėta, kad krovinys buvo gabenamas jo nepritvirtinus, dėl ko nuvirto ir buvo visiškai sugadintas. 2021-06-11 užsakovė ieškovei pateikė pretenziją atlyginti staklių vertę (8466,12 Eur) ir transportavimo išlaidas (1029,20 Eur). Ieškovė 2021-06-16 pateikė atsakovei pretenziją atlyginti sugadinto krovinio vertę – 8466,12 Eur. 2021-06-22 užsakovė ieškovei pateikė atnaujintą pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti staklių įsigijimo kainą – 10305,00 USD (8466,12 Eur), patirtus muito bei importo pridėtinės vertės mokesčius ir transportavimo kaštus – 2331 Eur, t. y. iš viso 11 826,32 Eur. 2021-06-22 ieškovė pateikė atsakovei atnaujintą pretenziją pagal užsakovės pateiktus duomenis ir paprašė atlyginti 11 826,32 Eur. Ieškovės teigimu, vėliau iš atsakovės reikalaujami nuostoliai buvo sumažinti užsakovei grąžintu PVM dydžio mokesčiu. Bylos duomenimis, 2021-09-14 atsakovė pateikė atsakymą ieškovei dėl 2021-06-22 Pretenzijos, kuria sutiko kompensuoti 8466,12 Eur krovinio vertės, 258 Eur muito mokesčių ir 30 Eur pervežimo išlaidų Lietuvoje, t. y. iš viso 8754,12 Eur, bei šią sumą atlygino ieškovei. Ieškovė užsakovei sumokėjo 9753,32 Eur – 2021-09-13 pavedimu 8754,12 Eur, 2021-10-11 pavedimu – 999,20 Eur.

Ieškovė atsakovei reiškia regresinį reikalavimą priteisti jos krovinio gavėjui atlygintus nuostolius, kurie atsirado atsakovei sugadinus krovinį. Ieškovė teigia, jog sumokėjusi 9753,32 Eur pagal pretenziją krovinio gavėjui, tuo pagrindu atitinkamai įgijo teisę regreso tvarka reikalauti šios sumos atlyginimo iš atsakovės. Nagrinėjamu atveju ginčo suma – 999,20 Eur pervežimo išlaidų. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Asmuo, sumokėjęs kito asmens padarytus nuostolius, kreipdamasis į teismą su regresiniu ieškiniu, turi įrodyti reikalavimo pagrįstumą. Vežėjo gali būti reikalaujama atlyginti tik pagrįstus nuostolius. Vien faktas, kad lėšos buvo sumokėtos gavėjui, negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu. Reikalavimui atsirasti yra svarbios dvi aplinkybės: 1) padaryti nuostoliai (išlaidos, negautos pajamos ir kt.); 2) jų atlyginimas nukentėjusiajam ar kitam reikalavimo teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą turinčiam asmeniui. Šie abu faktai turi būti įrodyti. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009). Priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009).

Reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei ieškovė pareiškė remdamasi jas siejančiais krovinio vežimo teisiniais santykiais. CK 6.808 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Bylos duomenimis, šalių vežimo teisiniai santykiai atsirado pagal šalių pasirašytą Užsakymą. Vykdydama Užsakymu prisiimtas prievoles, atsakovė įsipareigojo jai perduotą krovinį (duomenys neskelbtini), nugabenti adresu (duomenys neskelbtini). 

Bylos duomenimis, krovinys buvo gabenamas iš Kinijos Liaudies Respublikos jūra iki Rygos uosto (DOK- (duomenys neskelbtini)), vėliau perkrautas į sausumos transportą pristatant jį galutiniam gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje. Byloje nustatyta, kad krovinys buvo vežamas jūra ir kelių transportu. Byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo sugadintas jį vežant atsakovei Lietuvos Respublikoje. Taip pat byloje nustatyta ir dėl šios faktinės aplinkybės nėra ginčo, kad atsakovė atlygino 8754,12 Eur, t. y. 8466,12 Eur krovinio vertės, 258 Eur muito mokesčių ir 30 Eur pervežimo išlaidų Lietuvoje.

Sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo krovinio vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat bylos šalys laikosi tapačios pozicijos, kad buvo vykdomas multimodalinis krovinio pervežimas. Nacionaliniuose teisės aktuose „multimodalinio vežimo“ sąvoka nėra pateikta. Lietuvos teismų praktikoje, kai krovinys gabenamas naudojant dvi ar daugiau transporto rūšių, vadinamas multimodaliniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014; Vilniaus apygardos 2015 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1037-302/2015). Krovinių multimodalinio vežimo sutartis kvalifikuojama krovinio vežimo sutartimi. Pagal ją pareigą nugabenti siuntėjo perduotą krovinį į paskirties vietą prisiėmęs asmuo įprastai vadinamas multimodalinio vežimo operatoriumi – jis prisiima atsakomybę už visą vežimą, be kita ko, už tinkamą krovinio pristatymą į paskirties vietą, multimodalinio vežimo operatorius gali krovinį vežti asmeniškai arba tik rūpintis krovinio vežimo organizavimu, faktiniam krovinio gabenimui pasitelkiant trečiuosius asmenis. Operatoriaus atsakomybės apimtis nepriklauso nuo jo vaidmens vežimo procese, t. y. ar vykdydamas prieš krovinio siuntėją prisiimtas prievoles jis veikė išimtinai kaip krovinio operatorius – pats krovinio faktiškai nevežė, tačiau koordinavo jo gabenimą, ar pats faktiškai vežė krovinį.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, ieškovė susitarė su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio (staklių) pervežimo iš Kinijos į Lietuvą, ieškovė organizavo pervežimą, pervežimui atlikti ieškovė pasitelkė kitus asmenis, tarp jų ir atsakovę, atsiskaitė.

Teismų praktikoje, kurioje buvo vertinamas multimodalinio krovinių vežimo institutas, buvo pažymėta, kad tarptautinėje ir užsienio valstybių teisinėje praktikoje vyrauja multimodalinio vežimo operatoriaus civilinės atsakomybės režimo nustatymas pagal „tinklo sistemos“ (angl. network–system) kriterijų, t. y. vežėjo atsakomybės už krovinio praradimą, sugadinimą sąlygos ir apimtis nustatoma pagal teisę, reglamentuojančią krovinio vežimo stadiją, kurioje buvo padaryta žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1414/2014; Vilniaus apygardos 2015 m. birželio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1037-302/2015).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, kokia šiuo atveju turi būti taikytina teisė, susiklosčius minėtai situacijai. Ieškovės teigimu, atsakovei kyla atsakomybė pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (toliau – CMR konvencija), o atsakovė nurodo, jog šalių santykiams CMR konvencija netaikytina, multimodalinio vežimo sąlygos numatytos konosamente, be to, ir pagal nacionalinę teisę numatyta ribota vežėjo atsakomybė (Kelių transporto kodekso 46 straipsnio 2 dalis). Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstinas klausimas dėl galimybės taikyti CMR konvencijos nuostatas santykiams, kai vežimas vykdomas iš dalies jūra ir iš dalies keliais.

Pažymėtina, kad CMR konvencija (kaip ir kitos vienarūšių krovinių vežimų konvencijos) pirmiausia, yra skirta reguliuoti vienarūšius krovinių vežimus. Multimodalinio krovinių vežimo sutartis savo esme yra kitokio pobūdžio sutartis, viena, dėl kelių skirtingų gabenimo būdų pagal vieną sutartį, kita, dėl papildomų multimodalinio transporto operatorius pareigų pagal sutartį. Teisės doktrinoje, vertinant tarptautinių vienarūšių krovinių vežimo konvencijų galimą tiesioginį taikymą multimodalinio krovinių vežimo sutarčiai, pažymėta, kad laikytinasi pozicijos, kad CMR konvencija (Hagos-Visbiu taisyklės, kitos konvencijos) nėra tiesiogiai taikomos multimodalinio krovinių vežimo sutarčiai (Vilius Mitkevičius „Multimodaliniai krovinių pervežimai: reguliavimo problematika“ daktaro disertacija, Socialiniai mokslai, teisė (01 S) Vilnius, 2018).

CMR

Ieškovės teigimu, ginčo atveju taikytina CMR konvencija, nes buvo išduotas važtaraštis, kuris patvirtina krovinio vežimo sutartį. Atsakydamas į šiuos ieškovės argumentus teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės savaime nėra pakankamos CMR konvencijos nuostatoms taikyti, jeigu nėra nustatytos šiame sprendime nurodytos aplinkybės, būtinos CMR konvencijos taikymui, kurių šioje byloje ieškovė neįrodinėjo ir teismas tokių aplinkybių nenustatė. 

Pasak ieškovės, atsakovė sudariusi krovinio vežimo sutartį susitarė ir dėl šalių santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatų taikymo. Pažymėtina, kad šalys gali susitarti dėl CMR konvencijos taikymo vežimui, tačiau toks susitarimas turi būti aiškiai išreikštas abiejų susitariančių šalių. Vien CMR važtaraščio užpildymas nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog buvo šalių susitarimas taikyti CMR konvenciją. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2021-06-04 Krovinių transportavimo važtaraščio (toliau – ir važtaraštis), krovinio siuntėja nurodyta Kinijos įmonė ((duomenys neskelbtini)) gavėjas – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vežėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau važtaraštis nėra pasirašytas siuntėjo – 22 grafoje „Siuntėjo parašas“ yra atsakovės spaudas. Pagal CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalį važtaraštis turi būti pasirašytas abiejų šalių – krovinio siuntėjo ir vežėjo. Praktikoje vietoje parašų ant važtaraščio dedami atitinkamų asmenų spaudai ir tai laikytina pasirašymu. Tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, važtaraštis nėra pasirašytas abiejų šalių (siuntėjo ir vežėjo), jį pasirašė tik atsakovė, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šalys susitarė pervežimui taikyti CMR konvencijos nuostatas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (vykdytas multimodalinis pervežimas, byloje pateiktas konosamentas, ginčo krovinio vežimas keliais, kurio metu buvo sugadintas krovinys, vyko tik vienos valstybės teritorijoje (t. y. Lietuvoje maršrutu (duomenys neskelbtini)), darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje CMR konvencija nėra taikoma. 

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, vežimo sutarties turinį nustato konosamentas. Taigi vežimo sutarties sąlygos, vežimo šalių atsakomybė nustatyta konosamente. Ieškovė, vykdydama pervežimą, pasitelkė ir atsakovę, šalių sutartinius teisinius santykius patvirtina užsakymas. Kadangi ieškovė reiškia regresinį reikalavimą, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokiu pagrindu ir kokia apimtimi ieškovė atlygino nuostolius krovinio gavėjui. Pagal konosamento 10.1. papunktį nustatyta ribota pervežimo dalyvių atsakomybė, t. y. asmenys jokiu atveju nėra atsakingi už krovinio praradimą ar apgadinimą jokia suma, viršijančia apribojimų, kurie yra 666,67 apskaitos vienetų (SDR) už pakuotę ar kitą pervežimo vienetą arba 2 apskaitos vienetai (SDR) už kilogramą grynojo prarasto ar apgadinto krovinio svorio, atsižvelgiant į tai, kuris dydis yra didesnis. Pagal konosamento 16.1 papunktį, visi krovinio ir kiti mokesčiai bus laikomi visiškai pelnytais vežėjui gavus krovinį ir bus mokami ir negrąžinami bet kokiu atveju, neatsižvelgiant į tai, ar laivas, sausumos transportas ir/ar krovinys prarandamas ar ne. Taigi atsakomybė ribojama konosamente sutartu dydžiu (2 SDR už krovinio kilogramą arba 666,67 SDR už pakuotę), nenumatant jokių papildomų nuostolių atlyginimo. Bylos duomenimis, krovinio gavėjas pateikė pretenziją ieškovei dėl nuostolių atlyginimo sugadinus krovinį, pateikdamas su pretenzija konosamentą. Byloje nustatyta, ieškovė krovinio gavėjui atlygino daugiau nei ji privalėjo atlyginti pagal konosamentą, t. y. sumokėjo ne tik už sugadintą krovinį, tačiau taip pat ir pervežimo išlaidas (muito mokesčius, vežimo kainą).

Ieškovės teigimu, atsakovei atsakomybė kyla ir pagal CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą sutartinės civilinės atsakomybės atveju. Byloje nustatyta, kad, vykdant pervežimo sutartį, ieškovė su atsakove (subvežėja) susitarė dėl krovinio pervežimo (duomenys neskelbtini), šis susitarimas patvirtintas užsakymu. Bylos duomenimis, atsakovė užsakymui vykdyti pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“. CK 6.820 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ar įstatymas. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės dydis reglamentuojamas ir kituose įstatymuose, kuriuose nustatyti vežėjo civilinės atsakomybės ribos, jo visiškas arba iš dalies atleidimas nuo civilinės atsakomybės, arba šalių susitarimuose, nepažeidžiant imperatyviųjų įstatymų normų (CK 6.252 straipsnis, 6.253 straipsnio 9 dalis). Kelių transporto kodekso 46 straipsnyje reglamentuojamas vežėjo civilinės atsakomybės dydžio nustatymas. Jo 2 dalyje nustatyta, kad jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė. KTK 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti CMR konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų. Taigi specialiosios teisės normos numato ribotą vežėjo atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės argumentus, kad atsakovė privalo atlyginti nuostolius pagal visiško nuostolių atlyginimo principą, nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad atsakovė atlygino ieškovei ne tik visą krovinio vertę (8466,12 Eur), bet ir 258 Eur muito mokesčių, 30 Eur pervežimo išlaidų Lietuvoje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 999,20 Eur nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Atmetus ieškinio materialiuosius reikalavimus (t. y. priteisti nuostolių atlyginimą), atitinkamai atmestinas ieškovės procesinis reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovė prašo priteisti 1161,60 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-(duomenys neskelbtini)). Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad sąskaita išrašyta atsakovei už atsiliepimo, kitų procesinių dokumentų parengimą, kitos šalies pateiktų procesinių dokumentų analizę, atstovavimą teismo posėdyje. Iš teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų, nustatyta, kad atsakovė už patirtas atstovavimo išlaidas yra apmokėjusi.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti vadovaujamasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. tokios išlaidos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, vadovaujasi ne tik nurodytais CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekiant, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Atsižvelgiant į ginčo ir įrodinėjimo sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur. Atmetus ieškinį, šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

         ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

         Priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1161,60 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Jurgita Rimeikienė