Nr. A 2.6.-9248-827/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07743-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.;2.14.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. birželio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., nukentėjusiesiems E. V., V. M., suinteresuoto asmens atstovei Justinai Mažeikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, ir
n u s t a t ė :
A. K. 2016 m. gegužės 7 d., apie 02.30 val., A.Goštauto g., Vilniuje, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,79 promilių girtumas) ir vairuodamas automobilį VOLKSWAGWN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmėm visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nespėjo sustabdyti vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į šalikelėje stovintį automobilį SUBARU FORESTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad apie 1 valandą nakties, važiavo keliu, nepastebėjo stovinčio šalikelėje automobilio ir į jį atsitrenkė. Tuo metu važiavo nuo senamiesčio link stoties, kadangi Vilniaus nelabai pažįsta, negali nurodyti tikslios gatvės, tačiau ji buvo palei Nerį. Neneigia, kad automobilį vairavo neblaivus, kad nereikėjo jam sėsti už vairo, važiuoti į darbą. Nurodė, kad dieną prieš įvykį, ryte važiavo į bažnyčią, buvo švenčiama šventė (dukters sutvirtinimo sakramentas), su svečiais vartojo alkoholį, išgėrė gal butelį degtinės per pusę dienos. Dienos metu jam kelis kartus skambino iš darbo viršininkė, prašė atvykti į darbą, nes nėra darbininkų. Jis jai pasakė, kad yra išgėręs, negali vairuoti. Kai viršininkė vėl paskambino apie 20 val., ir liepė važiuoti į darbą, kad jam darbdavys neskirtų baudos, nutarė važiuoti į darbą, manė, kad jau yra pakankamai prasiblaivęs. Išvažiuodamas iš namų Šalčininkuose jautėsi normaliai, vidutiniškai išgėręs. Nuvažiavo iki darbo, po to nuo darbo viravo link stoties, vežė kolegę. Įvykus eismo įvykiui ir atvykus pareigūnams, jam tikrino neblaivumą. Nors pripažįsta, kad vairavo automobilį neblaivus, nesutinka su alkotesterio parodymais, nes davė pūsti alkotesterį, jis papūtė, tačiau jam kvito neparodė, kvitą nusinešė ir surašė dokumentus. Jis atsisakė duoti paaiškinimus, juos parašė vėliau. Aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad važiuojant gatve, aplinki buvo daug medžių, jis stovinčio automobilio nepastebėjo, ir jo nuomone, automobilis, į kurį jis atsitrenkė, stovėjo draudžiamoje vietoje, ženklo galiojimo vietoje (bent tai sakė pareigūnai). Tačiau šios aplinkybės patvirtinti negali, nes įvykio metu jo automobilyje buvo įjungtas registratorius, tačiau automobilį pasiimant iš aikštelės, jame jau nebuvo atminties kortelės, ir kas ją paėmė, jis nežino. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Prašė teismo skirti kuo švelnesnę baudą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. V. paaiškino, kad įvykio metu jis vairavo automobilį Subaru, važiavo su kolega V. M., kuris sėdėjo gale. Jie sustojo šalikelėje, už ženklo, kuri leidžiama stoti, Balto tilto pusėje. Kolega pamatė, kad antra juosta važiuoja automobilis be šviesų ir visai prie pat jų automobilio persirikiavo į pirmą juostą, ir trenkėsi į jų automobilio galą, galu nuslydo per šoną, veidrodėlį. Tarnybiniam automobiliui padarytų sužalojimų nedetalizavo. Po įvykio nuvyko į ligoninę dėl nugaros ir krūtinės ląstos sumušimų, tačiau po to skausmas atlėgo.
Teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad važiuojant automobiliu su kolega E. V., Goštauto gatve, pravažiavus Baltą tiltą, važiuojant nuo Senamiesčio link Seimo, sustojo šalikelėje. Automobilį vairavo kolega, o jis sėdėjo gale. Jo kolega pamatė, kad link jų važiuoja tamsios spalvos automobilis „VW“ be šviesų. Įvyko smūgis, buvo apgadintas jų tarnybinis automobilis. Po smūgio jie apsižiūrėjo, ar nėra sužaloti, tada nuėjo link kito automobilio, iš kurio išlipo vairuotojas, kuris svirduliavo, todėl įtarė, kad jis galimai neblaivus. Priėjus arčiau prie kito automobilio vairuotojo pasiteirauti kaip jis laikosi, užuodė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, todėl nusprendė kviesti policijos pareigūnus. Įvykio kaltininkas nieko jiems neaiškino, tačiau turėjo jiems priekaištų, kad jų automobilis stovėjo be šviesų ar avarinės signalizacijos tamsoje, minėjo, kad viską yra nufilmavęs, kad jie nieko neįrodys. Tačiau toje vietoje, kur stovėjo jų automobilis , stovėti galima. Gatvė, kuria jie važiavo, turi dvi eismo juostas, ir pirmoje eismo juostoje padarytos stovėjimo vietos, o ten kur negalima stovėti, yra geltona juosta. Jų automobilis apgadintas buvo gana stipriai, buvo sudaužytas bamperis, galinis žibintas, galinis sparnas, šoninės vairuotojo durelės, sulūžęs amortizatorius, nulaužtas veidrodėlis. Įvykio metu jam buvo sutrenkta krūtinė, skaudėjo keletą dienų.
Suinteresuoto asmens atstovė J.Mažeikaitė nurodė, kad minėto eismo įvykio metu buvo apgadintas jų tarnybai priklausantis automobilis: apgadintas kairės pusės užpakalinis veidrodėlis, kairės pusės užpakalinės pusės ratas, kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, kairės pusės žibintas, jie nurodyti papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 8). Tarnybinis automobilis draustas Kasko draudimu, žalos dydis dar nežinomas. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina A. K. kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į tai, kad padarytas šiurkštus KET pažeidimas, nuobaudos skyrimo klausimą siūlė spręsti teismo nuožiūra.
Vertinant surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. K. kaltė įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga: paties A. K. rašytiniais (b.l. 23) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nukentėjusiųjų E. V. ir V. M. rašytiniais (b.l. 21,22) ir teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 6),Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo D. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4),Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. T. tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 7) bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 8), alkotesterio duomenimis (b.l. 9), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 11), transporto priemonės nuvežimo aktu (b.l. 12), fotolentele (b.l. 14), specialisto išvadomis (b.l. 17,18), bei kita byloje surinkta medžiaga. Pažeidėjas nurodė, jog prisipažįsta padaręs pažeidimą, tačiau aiškindamas aplinkybes nurodė, kad jo nuomone, automobilis Subaru stovėjo draudžiamoje vietoje, tačiau iš eismo įvykio schemos matyti, kad minėtas automobilis stovėjo leistinoje vietoje (b.l.7), eismo įvykio dalyviai schemoje pasirašė, tame tarpe ir A. K., kad su schema sutinka, todėl teismas vertina šiuos jo teiginius nepagrįstais (b.l. 7). Taip pat A. K. nurodė, kad eismo įvykio metu jo automobilyje buvo vaizdo registratorius, įvykis nufilmuotas, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti negali pateikti registratoriaus atminties kortelės, nes ji dingo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. K. pripažįsta, kad vairavo automobilį neblaivus, tačiau nesutinka su alkotesterio parodymais, nes pasak jo, jam alkotesterio parodymai nebuvo žinomi, tačiau iš alkotesterio šaknelės matyt, kad jis A. K. pasirašyta, todėl šie jo teiginiai atmetami kaip neteisingi. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog A. K. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jos nesuvaldė ir kliudė kitą transporto priemonę, taip sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitą transporto priemonę.
Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog A. K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir ATPK pažeidimą, numatytą 127 straipsnio 3 dalyje.
A. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžia gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda ir teisės vairuoti atėmimas minimaliam terminui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 3 d., 286 str., 287 str., 291, 293 , 3022, 3024 str.,
n u t a r ė :
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1158 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16057709558).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Inga Štuopienė