Byla Nr. AN2-176-238/2018

              Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02321-2017-0

              Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10

              (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarties Ž. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. spalio 13 d. nutarimu Ž. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas už tai, kad ji 2017 m. spalio 22 d., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktą. Šį nutarimą Ž. Z. apskundė Kauno apylinkės teismui.
2. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. spalio 13 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad gyvūno laikytojas, šiuo atveju Ž. Z., turi pareigą imtis priemonių, kad jos augintiniai netrukdytų kitiems asmenims, o ne perkelti tos pareigos kitam asmeniui prisitaikyti prie tokių sąlygų, kad kitas asmuo laiko gyvūnus. Todėl būtent Ž. Z., naudodamasi teise turėti gyvūnus, turi būti ypatingai atidi, rūpestinga įgyvendindama šią teisę ir, nepaisant to, kad nei jai, nei kitiems tolimesniu atstumu gyvenantiems kaimynams netrukdo jos gyvūnų lojimas, turi atsižvelgti į tai, kad artimiausio atstumo gyventojams gali trikdyti ramybę, varžyti teisę į poilsį.
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Z. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2017 m. spalio 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
1. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme aiškiai nurodyta, jog triukšmas – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Triukšmo šaltiniu laikomas bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą. Lietuvos Respublikos žodyne parašyta, kad objektas, tai kiekvienas daiktas, reiškinys ir pan., tačiau tai nėra šuo ar bet koks kitas gyvūnas. Taip pat triukšmo valdymo įstatyme nurodyta, kad reikalinga nustatyti triukšmo lygį, įvertinti viršytas leistinas triukšmo normas, įvertinti paros laiką ir kitus svarbius rodiklius, kas šiuo konkrečiu atveju nebuvo padaryta.
2. Skunde taip pat nurodo, kad siekiant nustatyti objektyvią tiesą turi būti apklausti ir kiti toje gatvėje ar kaimynystėje gyvenantys asmenys, o ne vienas suinteresuotas asmuo, šiuo atveju – pareigūnas A. S., ar institucija, kuri skyrė įspėjimą. Pareigūnas A. S., teisme paklaustas apie 2017 m. spalio 22 d. dienos įvykį, buvo nenuoseklus, negalėjo detalizuoti įvykio, maišėsi, ar tai buvo šuo ar šunys, paklaustas ar girdėjo iškvietimo metu pas rašančius pareiškimą kaimynus namuose šunų keliamą triukšmą lauke įvykio metu negalėjo atsakyti. Kadangi pareigūno automobilis buvo pastatytas nuo voljero per 3 metrus, tai savaime suprantama, kad jis bus aplotas, nes tai privati, saugoma teritorija. Faktą ,kad pareigūnai buvo svetimi ir galėjo būti aploti, pareigūnas A. S. pripažino ir neginčijo, priėmė kaip suprantamą reiškinį. Pareigūnai, priėmę pareiškimą ir išklausę nusiskundimą, nebuvo atėję pas augintinių savininkę, netaikė jokių drausminamųjų priemonių, neprašė pašalinti tariamą triukšmą. Taigi peršasi išvada, kad triukšmo aplinkoje nebuvo – buvo tik trumpalaikis lojimas esant svetimam žmogui šunų saugojamoje teritorijoje, kurie kažkokių žalingų reiškinių nesukėlė, sveikatos nesutrikdė.
3. Pareiškėja siūlė pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų matomas tariamas augintinių sukeltas triukšmas, tačiau pareigūnai jo netikrino. Vadinasi, nebuvo padaryta veika, dėl kurios Ž. Z. yra skirtas įspėjimas. Taip pat vaizdo medžiagos neprašė ir Kauno apylinkės teismas, nors buvo pasakyta, kad tai vienas iš įrodymų, kuris parodo, kad Ž. Z. augintiniai nekelia triukšmo. Taip nebuvo atsižvelgta į faktą, kad pareiškėjos augintiniai buvo įsigyti 2015 metais, todėl kaimynystėje gyvenantys žmonės turėjo pakankamai laiko nuspręsti, ar pareiškėjos šunys tinkamai auginami, ar kelia triukšmą. Dėl to 2017 metais buvo duoti kaimynystėje gyvenančių žmonių sutikimai, kuriuose nurodyta, kad Ž. Z. jie neturi jokių pretenzijų dėl jos auginamų šunų ar jų keliamo galimo triukšmo. Ji augintinius laiko atsakingai, spec. pastatytame erdviame voljere, kur jiems yra užtikrinta visapusiška gerovė.
4. Skunde pažymi, kad tarp jos ir T. yra buvęs konfliktas dėl automobilių statymo vietos, nes T. savo ir draugų automobiliais užstatydavo Ž. Z. įvažiavimą į kiemą, taip apribodami jos ir jos šeimos narių laisvę judėti. Jos augintiniai yra vienintelis T. rastas būdas nubausti Ž. Z., kadangi gyvūnai yra labiausiai pažeidžiama gamtos dalis, kuri negali apsiginti ir turi būti apginta. Taip pat teismas neįvertino fakto, kad atsikraustę T. neturėjo ne tik pretenzijų dėl šunų, bet Ž. Z. išvykus atostogauti, noriai apsiimdavo ir pasisiūlydavo prižiūrėti juos ir pasirūpinti jais, kol pareiškėja būdavo išvykusi. Šis faktas įrodo, kad šunys triukšmo ir grėsmės T. nekelia ir įspėjimas skirtas nepelnytai, neištyrus aplinkybių, neįsigilinus į esamą situaciją.
5. Skunde teigia, kad T. pareiškimas, pagal kurį Ž. Z. skirtas įspėjimas, yra melagingas, kadangi ten jis nurodo, kad šunys loja nuo 19.33 val., taigi išeitų taip, kad šunys loja nepertraukiamai tol, kol atvyksta pareigūnai. Fakto, kad šunys prikėlė miegantį kūdikį, pareigūnams nepateikė. Tokio tipo pareiškimų T. yra parašęs ir daugiau, dėl ko T. buvo pradėti tyrimai dėl melagingų pranešimų, šmeižto bei psichologinio persekiojimo. Taip pat A. S. tarnybiniame pranešime yra pasakyta, kad Ž. Z. į jokius kompromisus nesileidžia, todėl ginčija ir šį pateiktą T. faktą, nes T. nėra apskritai kalbėjęs su pareiškėja dėl jos šunų ar jų tariamai keliamo triukšmo, taip pat nepateikė įrodymų, kad triukšmas yra keliamas „nuolatos“. Ji augina tris vaikus, 7 metų mergaitę ir po 1 metukus turinčius dvynukus, todėl pati yra suinteresuota savo vaikų gerove, ramybe ir poilsiu, kadangi vaikai aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje ir jiems yra svarbu pailsėti. Taip pat nori paminėti ir faktą, kad nuo šunų voljero iki jos namo yra 5 metrų atstumas, todėl jai girdisi bet koks garsas, ypatingai jos augintinių – namo pagrindinės erdvės langas yra nukreiptas tiesiai į voljerą.
6. Apeliantė pažymi, jog teismas atmetė tą faktą, kad jos šunys yra erzinami, provokuojami loti, kad būtų patogu fiksuoti galimą triukšmą, sakydamas, kad nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Tačiau ji teisme motyvuotai paaiškino erzinimo faktą – ji kreipėsi į policiją su pareiškimu, jog T. vaikai bėgioję po jos kiemą, mėto kamuolius, gadina jos lauke esantį materialųjį turtą, taip erzindami voljere esančius šunis, dėl ko T. buvo skirtas įspėjimas. Taip pat nesilaikant saugaus atstumo nuo jos šunų voljero buvo šaudomos petardos, taip gąsdinant šunis, šiukšlinant jai priklausančiame sklype ir bendro naudojimo gatvėje, dėl ko T. buvo skirta nuobauda. Todėl nori atkreipti dėmesį, kad teismų praktikoje buvo panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo byla Nr. II-55-892/2011, kurioje buvo nagrinėjama situacija, kuomet šunys buvo tik keršto įrankis, todėl skirtas įspėjimas teismo buvo panaikintas.
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo Ž. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį Ž. Z. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

5. Ž. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. Z. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. ANK 346 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.
9. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. ĮS-893 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte nustatytas reikalavimas gyvūnų savininkams arba globėjams, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei (taip kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Šios taisyklės įpareigoja šuns savininką auginti šunį taip, kad jis nekeltų jokios grėsmės aplinkiniams.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Ž. Z. pagrįstai pripažinta padariusi ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. Z. kaltė yra įrodyta.
11. Apeliantė teigia, kad triukšmo šaltiniu laikomas bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, tačiau tokiu objektu negali būti nei šuo, nei koks kitas gyvūnas. Tačiau šis apeliantės teiginys atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, jog triukšmas – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, o šuns auginimas yra priskiriamas žmonių veiklai. Apeliantė taip pat teigia, kad reikalinga nustatyti triukšmo lygį, įvertinti viršytas leistinas triukšmo normas. Tačiau šiuo atveju Ž. Z. yra nubausta už tai, kad pažeidė Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punkte nustatytą reikalavimą, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių ramybei. Šiuo atveju nustatyta, kad šuns lojimas sutrikdė netoliese nuo Ž. Z. gyvenančio kaimyno M. T. ramybę, pažadino miegantį kūdikį (administracinio nusižengimo dokumentų 4 lapas). Triukšmo lygis svarbus tik tuo momentu, kai jis faktiškai sutrikdo kitų asmenų ramybę, todėl nustatinėti konkretų triukšmo rodiklį atvykus pareigūnui šiuo atveju objektyvaus pagrindo nėra.
12. Pareiškėjas M. T. 2017 m. spalio 22 d. pareiškime dėl šuns keliamo triukšmo nurodė, kad 2017 m. spalio 22 d., 19.33 val., kaimynų šuns keliamas triukšmas prikėlė miegantį kūdikį. Pareiškimų dėl triukšmo buvo rašyta ir anksčiau, tačiau nebuvo reaguota. Triukšmas būna keliamas tiek vakarais, tiek naktimis. Vyriausiojo patrulio A. S. 2017 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl priimto pareiškimo nurodoma, kad atvykus pagal pranešimą apie garsiai lojantį kaimynų šunį nurodytu adresu, iš gretimo namo kiemo girdėjosi dviejų šunų lojimas, iš pareiškėjo M. T. buvo priimtas pareiškimas.
13. Liudytojas A. S. teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu paaiškino, kad jis su kolege važiavo iškvietimo adresu, atvykus girdėjo šuns voljere lojimą, apklausė pareiškėją, kuris nurodė, kad šuns keliamas triukšmas trukdo, kad rašys pareiškimą. Patvirtino, kad jo (A. S.) girdėtas lojimas buvo tokio lygio, jog kėlė triukšmą.
14. Aukštesniojo teismo nuomone, nors apeliantė ir teigia, kad tarp jos ir M. T. šeimos vyksta konfliktai ir jo parodymai negali būti patikimi, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūno A. S. parodymais apie tai, kad jo girdėtas šuns lojimas buvo tokio lygio, jog kėlė triukšmą. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog liudytojas policijos pareigūnas galėtų būti suinteresuotos šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti nutarime, tarnybiniame pranešime, pareiškime užfiksuotais duomenimis bei liudytojo A. S. parodymais teisme. Šis pareigūnas buvo apklaustas kaip liudytojas, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas turėjo ar turi pagrindą apkalbėti Ž. Z., t. y. duoti melagingus parodymus. Ž. Z. neginčijo fakto, kad yra gyvūnų šeimininkė, teigė, jais rūpinasi, prižiūri, neginčijo fakto ir kad šunys loja ant praeivių, gyvūnų, atvažiavus svetimiems ir jai pačiai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, toks šunų elgesys galimai yra jiems natūralus, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad toks natūralus šunų elgesys kelia triukšmą, kuris trukdo kaimynams. Nors, kaip ir nurodo apeliantė, pareigūnas, priėmęs pareiškimą ir išklausęs nusiskundimą, nebuvo atėjęs pas augintinių savininkę, netaikė jokių drausminamųjų priemonių, neprašė pašalinti tariamą triukšmą, tačiau tai niekaip nepatvirtina fakto, kad triukšmo aplinkoje nebuvo, kadangi jis buvo nustatytas paties policijos pareigūno. Net ir vienkartiniai lojimai, kaip šiuo atveju teigia buvus apeliantė, kelia triukšmą ir gali sutrikdyti aplink gyvenančių kaimynų ramybę, todėl vien tai atsakomybės dėl triukšmo sukėlimo nešalina.
15. Apeliantė teigia, kad jos augintiniai buvo įsigyti 2015 metais, todėl kaimynystėje gyvenantys žmonės turėjo pakankamai laiko nuspręsti, ar pareiškėjos šunys tinkamai auginami, ar kelia triukšmą. Toks apeliantės teiginys taip pat atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi šuns lojimas gali priklausyti nuo daugelio faktorių ir su laiku kisti. Vien tai, kad 2015 m. šunys nelojo ar savo lojimu netrikdė kaimynų ramybės, savaime nepatvirtina, kad taip yra ir šiuo metu. Šios aplinkybės nepatvirtina ir apeliantės teiginiai, kad atsikraustę T. neturėjo ne tik pretenzijų dėl šunų, bet Ž. Z. išvykus atostogauti noriai apsiimdavo ir pasisiūlydavo prižiūrėti juos ir pasirūpinti jais, kol pareiškėja būdavo išvykusi. Aplinkybės dėl ankstesnių kaimynų santykių, sutikimo prižiūrėti šunis ir pan. niekaip nepatvirtina, kad 2017 m. spalio 22 d. Ž. Z. priklausantys šunys nesutrikdė kaimynų ramybės. Teiginys, kad pareiškėjas M. T. nepateikė įrodymų, kad triukšmas yra keliamas „nuolatos“, taip pat nepateikė įrodymų, jog buvo pažadintas kūdikis, šiuo atveju lemiamos reikšmės sprendžiant Ž. Z. atsakomybės klausimą neturi, kadangi ji buvo nubausta ne už trunkamą, o tik už 2017 m. spalio 22 d. padarytą administracinį nusižengimą, o kūdikio pažadinimo fakto neįmanoma nustatyti kitais būdais, kaip tik liudytojų (šiuo atveju – pareiškėjo) parodymais. Aplinkybė, kad Ž. Z. augintinius laiko atsakingai, spec. pastatytame erdviame voljere, kur jiems yra užtikrinta visapusiška gerovė, taip pat nepaneigia nustatyto aplinkinių ramybės sutrikdymo fakto.
16. Byloje neginčytinai nustačius, kad Ž. Z. 2017 m. spalio 22 d., (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei (taip, kaip numatyta Triukšmo valdymo įstatyme), sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, tuo pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. ĮS-893 Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 15 punktą, jos veika pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
17. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Ž. Z. paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ž. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Ž. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja              Danguolė Šiugždinytė