Pranešėja A. Romanovienė                                                Civilinė byla Nr. 2S-1530-163/2013

  Teisėja L. Rakštelytė                         (Proceso Nr. 2-06-3-05509-2013-6)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos

(S)

                                          110.1; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. (V. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei I. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe, turto padalijimo,

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl santuoktinės kaltės.

Atsakovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir turto padalijimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas, siekdamas išvengti piniginės kompensacijos išmokėjimo, gali jam priklausantį turtą – žemės sklypą perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-10 nutartimi atsakovės prašymą tenkino, atsakovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 1,0827 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad laikinoji apsaugos priemonė yra tiesiogiai susijusi su vienu iš atsakovės pareikštų reikalavimų – pripažinti ieškovo vardu registruotą žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe. Tam, kad būtų užtikrintas tokio pobūdžio reikalavimo įvykdymas, yra svarbu išsaugoti ginčo objektą, kad jis nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai pasunkintų būsimo galbūt atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomą.

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad atsakovės reikalavimas dėl turto – žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe yra nepagrįstas. Šis žemės sklypas yra jo asmeninė nuosavybė ir tai patvirtina teismui pateikta 2013-01-24 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovės prašomos kompensacijos išieškojimas galimas tik pasibaigus sutuoktinių šeimos turtiniam režimui. Atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir jis nebus pajėgus išmokėti jai tariamos kompensacijos. Teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę, nesivadovavo teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jokia sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra patvirtina. Teismas pagrįstai areštavo ginčo turtą – žemės sklypą, nes neareštavus jo ieškovas galės jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti nebeįmanomas.  

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2013-07-10 nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovo vardu registruotą žemės sklypą,                                unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principų, teismas neįsigilino į sprendžiamo klausimo esmę. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Dėl to įstatymų leidėjas CPK 144–152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas tam tikrų kategorijų civilinėse bylose gali taikyti kitas įstatyme nustatytas konkrečias laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjama byla kilusi iš šeimos teisinių santykių. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalį teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės teisės vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiama užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą.

Kaip matyti iš atsakovės pareikšto priešieškinio turinio, atsakovė prašo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo ir registruotas ieškovo vardu, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantas teigia, kad žemės sklypas priklauso jam asmenines nuosavybės teise, todėl atsakovė nepagrįstai prašo pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.90 straipsnyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ir darbu. Pabrėžtina, kad turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, nebūtinai santuokos nutraukimo metu turi priklausyti jį įsigijusiam asmeniui asmenine nuosavybe, kadangi gyvenant santuokoje turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu paminėti, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendė tarp šalių ginčo dėl turto padalijimo, neanalizavo ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, o tik sprendė, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti šaliai galbūt palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto atskirojo skundo argumentų dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes apelianto nurodytos aplinkybės bus reikšmingos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne vertinant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas laikino ginčo situacijos sureguliavimo, pagrįstai ir teisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ginčo turtą – žemės sklypą, kol bus išspręstas jo priklausomybės klausimas. Tai reikalinga tam, kad santuokos nutraukimo byloje būtų sudarytas turto balansas ir visas šeimos turtas padalytas kaip santuokos nutraukimo pasekmė (CK 3.86 str., CK 3.116–3.119 str.).

Ieškovas teigia, kad atsakovė nenurodė jokių konkrečių argumentų, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir jis bus nepajėgus išmokėti jai tariamos kompensacijos. Pažymėtina, teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Vienas iš atsakovės pareikštų reikalavimų yra turtinio pobūdžio, t. y. prašoma priteisti iš ieškovo 175 465 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Teismo nuomone, atsakovės prašoma priteisti suma ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė, o tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, stabilią finansinę padėtį, gaunamas pastovias pajamas, todėl darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims. Kadangi ginčo žemės sklypas registruotas ieškovo vardu, todėl ieškovas jį gali perleisti tretiesiems asmenims, parduoti ar kitaip pakeisti jo priklausomybę, tuomet atsakovės pareikšto turtinio reikalavimo dėl 175 465 Lt kompensacijos priteisimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje tarp šalių kilus ginčui dėl turto padalijimo, taip pat kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, paslėpus ar perleidus turtą bei sumažinus turimo turto masę, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar netapti negalimas, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovo vardu registruotą žemės sklypą. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-10 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                          Alona Romanovienė