Byla Nr. T-2560-946/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49442-2015-4

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                          2.5.14; 2.1.10.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 19 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo G. B. patvirtinimo klausimą.

Teismas

n u s t a t ė :

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. priimtu nutarimu Nr. 95-405 nutarta taikyti nuteistajam G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 9 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, gautas vertinant bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo nuo 26 iki 12 balų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

G. B. nuteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 6 dalį 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 5 m. laisvės atėmimo.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 9 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 8 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis G. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, G. B. nustatoma žema – 12 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri bausmės atlikimo laikotarpiu sumažėjo nuo 26 balų. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. 

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju G. B. nuteistas už neatsargų nusikaltimą, dėl kurio kilo sunkios pasekmės (pareigūnės mirtis). Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą G. B., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. 

Spręsdamas dėl nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, G. B. du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis - 2016 m. birželio 22 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, 2016 m. gruodžio 22 d. už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą – pareikštas papeikimas ir, nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo, juolab, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio. G. B. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje neigiamą alkoholio įtaką savo nusikalstamam elgesiui bei piktnaudžiavimą alkoholiu neigia, teigia, kad alkoholį vartodavo saikingai ir atsakingai, yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra, kas įvertinus jam 2016 m. birželio 22 d. paskirtą drausminę nuobaudą už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos namuose, akivaizdžiai atskleidžia neadekvatų nuteistojo savęs, kaip asmenybės, vertinimą ir betarpiškai patvirtina, jog savo elgesio ir neigiamą įtaką jo tinkamai korekcijai darančių veiksnių (alkoholio vartojimo) nuteistasis nevertina adekvačiai. Priešingai, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones ir suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. 

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika - 12 balų, tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 12 balų sudaro net 6 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes; supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų, yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali pernelyg greitai daryti išvadas ir kas sustiprina teismo įsitikinimą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog G. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-405 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

n u t a r i a :

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 95-405 taikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                              Arūnas Purvainis