Civilinė byla Nr. 2-1561/2010

                     Procesinio sprendimo kategorijos 110.2 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas A. B. prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-1297-565/2010.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V.B. ieškinį atsakovams E. G., R. Š., A. A. U., A.B., antstoliui V. Č. dėl sandorių, kuriais buvo perleistas ieškovei priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys notaras E. A., L. L., P. B.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

Atsakovas A. B., įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškiniu ginčijamo 2008 m. rugpjūčio 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, prašė įpareigoti ieškovę įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 290 000 Lt, skirtus galimiems atsakovo nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginti. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. sausio 15 d. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010 m. gegužės 1 d. parduoti E. P. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nesudarius pagrindinės sutarties iki nurodyto termino, atsakovas turės grąžinti E. P. 290 000 Lt avansą, sumokėti 290 000 Lt baudą, taip pat mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo šių sumų.

2010 m. birželio 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė atsakovo A. B. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nutartyje nurodė, kad nuostolių, galinčių atsirasi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas gali būti nustatytas teismo, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti. Šiuo atveju teismas nustatė, kad pagal nagrinėjamos bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, jog minėti nuostoliai gali atsirasti.

2010 m. birželio 29 d. atsakovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje  Nr. 2-1297-565/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo A. B. prašymą dėl nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, patenkinti. Šį prašymą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė aplinkybes, kuriomis apeliantas grindė savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Apelianto nuomone, Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 17 str. nuostatose įtvirtintą procesinio lygiateisiškumo principą.

2010 m. spalio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovės testamentinės įpėdinės N. D. atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje  Nr. 2-1297-565/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-400-10 dėl neteisėtų veikų parduodant areštuotą sklypą. Nurodo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje žemės sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, yra areštuotas ir atsakovas A. B. neturi teisės disponuoti sklypu. Taip pat informuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (jis nėra įsiteisėjęs) baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-276/2010 pripažinta, kad žemės sklypas iš V. B. yra užvaldytas apgaulės būdu.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio pirmoji dalis nustato, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašo viešame registre dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimą. Nuo šio momento atsakovas įgijo teisę motyvuotai prašyti teismo pareikalauti iš ieškovo galimų jo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

Iš atsakovo pateikto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, nuostolių atsiradimą jis grindžia negalėjimu laiku grąžinti 290 tūkst. litų paskolos. Vienintelis turtas, kurį pardavus galėtų grąžinti paskolą, yra areštuotas žemės sklypas, dėl kurio pardavimo 2010 m. sausio 15 d. jis yra sudaręs preliminarią žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, už kurios nevykdymą numatytos baudinės netesybos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal preliminarios sutarties 9 p. atsakovo pareiga sumokėti avanso dydžio baudą yra siejama su pagrindinės sutarties nesudarymu dėl atsakovo kaltės, tačiau šiuo metu byloje dar negalima daryti išvados, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Minėta aplinkybė iš esmės liečia ir atsakovo nurodytą paskolos sutartį, nes jis žemės sklypą ruošėsi parduoti norėdamas įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį.

Sprendžiant atsakovo A. B. prašymą dėl galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo yra reikšmingos ir kitos bylos aplinkybės. Kaip minėta, civilinė byla pagal buvusios ginčijamo žemės sklypo savininkės V. B. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais A. B. ir kitiems atsakovams nėra išnagrinėta. Ieškovė V. B. 2010 m. liepos 27 d. mirė (b. l. 27), įpėdinė pagal testamentą N. D. reikalauja, kad ginčijamas turtas būtų išreikalautas iš A. B., nes 2010 m. liepos 9 d. Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), V. B. užvaldytas nusikalstamu būdu (nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-86-276/2010).

A. B. teisė disponuoti ginčijamu žemės sklypu yra apribota ne tik Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartimi. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų seka, kad minėtas žemės sklypas yra areštuotas 2010 m. birželio 14 d. Vilniaus m. prokuratūros sprendimu (b. l. 29-30).

          Dėl šių priežasčių, kol pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepriėmė atitinkamo sprendimo nėra pagrindo tvirtinti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolius.

 Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirtajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat 329 straipsnio antrojoje dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                            Audronė Jarackaitė

 

                                                                                                            Vytas Milius