Civilinė byla Nr. e2YT-788-800/2021

Teisminio proceso Nr.2-34-3-00003-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1;

3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina P. R. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio J. R. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina P. R., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą terminą, pareiškėja priėmė jos palikimą paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui. P. R. prieš mirdama paliko (duomenys neskelbtini)  sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą, o būtent: ½ dalį gyvenamo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjos sūnui D. A., kuris per įstatymo nustatytą terminą priėmė mirusiosios palikimą paduodamas pareiškimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui. Minėtame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjai (duomenys neskelbtini) yra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kurio pagrindu pareiškėja paveldėjo 985/1915 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėta žemės sklypo dalis į testamentą įtraukta nebuvo, todėl jį pareiškėja paveldėjo kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi pareiškėjos sūnus D. A. dovanojo pareiškėjai jam priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po P. R. mirties. VĮ Registrų centre P. R. vardu jos nuosavybės teisės yra įregistruotos į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, ½ dalį garažo ir ½ dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas yra įsigytas (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)  pagrindu. Pareiškėjos motina nuo (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje su J. R., todėl nekilnojamasis turtas laikytinas jų bendrąja sutuoktinių nuosavybe. J. R. mirė (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko jam priklausantis nekilnojamasis turtas, t. y. pusė ½ dalies nurodyto nekilnojamojo turto, kuris yra pareiškėjai ir V. K. lygiomis dalis priklausančiame žemės sklype. Prieš mirtį J. R. testamento nepaliko. Dėl jo turto paveldėjimo į notarą pareiškėjos motina P. R. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui P. R. liko gyventi jiems priklausančioje namo dalyje, kurioje gyveno iki pat savo mirties, todėl jai liko visi sutuoktinio J. R. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. Sutuoktiniui mirus, pareiškėjos motina organizavo jo laidotuves, kapavietės sutvarkymą. Sutuoktinio palikimą pareiškėjos motina pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Ūkinio pastato dalyje laikė paukščius, kuriuos dar ilgą laiką augino ir po jo mirties. Garažo dalyje buvo laikomi įvairūs padargai bei malkos ir anglys, nes namas kūrenamas kietu kuru, vanduo iš šulinio, dujos naudojamos buvo iš dujų baliono, mokama buvo tik už suvartotą elektros energiją, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nėra išlikę, kadangi senas elektros tiekimo knygutes pakeitus naujomis, senų atsiskaitymo knygelių neliko tikslo saugoti. Gyvenamasis namas bei ūkio pastatai išliko P. R. ir bendravasininkės V. K., kuri yra pareiškėjos motinos sesuo, dėka. Pareiškėjos motina po sutuoktinio mirties yra atlikusi ne vieną einamąjį remontą, apsitvėrė namų valdos teritoriją tvora, taip pat ji rūpinosi namų valdos išsipirkimu iš valstybės. Tam, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą pareiškėjos motinai P. R. mirties dieną priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji tuoj po savo sutuoktinio J. R. mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitos galimybės įregistruoti savo nuosavybės teises į visą P. R. turtą, kuris jai priklausė mirties dieną, nėra.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustatė, kad P. R. santuoką su J. R. įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Pareiškėja A. A. yra P. R. dukra iš pirmosios santuokos (su A. Č., kuri buvo išregistruota (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) testamentu P. R. visą savo turtą – 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko D. A.. P. R. mirė (duomenys neskelbtini). P. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė vaikaitis D. A. ir dukra A. A., paduodami pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi D. A. dovanojo jam priklausančias paveldėjimo teises į turtą ir turtines teise, likusias po senelės P. R. mirties (duomenys neskelbtini) savo motinai A. A., todėl mirusiosios P. R. vienintelė įpėdinė yra A. A.. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad P. R. priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo, garažas bei ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 985/1915 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso pareiškėjai A. A.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. gruodžio 1 d. duomenimis J. R. nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi. Prienų rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo nuspręsta patvirtinti Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro išvadas dėl namų valdos įregistravimo asmens nuosavybės teisėmis – K. V. ir Č. P. į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimas, išduotas P. R. patvirtina, kad pastarajai priklauso dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. ir P. R. pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė parduotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi šios aplinkybės rodo, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas yra įgyti pareiškėjos motinai ir jos sutuoktiniui esant santuokoje, todėl laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio prasme, nepriklausomai nuo to kurio sutuoktinio vardu jie registruoti. J. R. mirė (duomenys neskelbtini) Nors duomenų apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, tačiau notaro rašte nurodyta, kad paveldėjimo byla į J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą nėra užvesta. Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos motina P. R. tuoj po savo sutuoktinio J. R. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus J. R. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal 1964 m. CK normas turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog P. R. tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio J. R. mirties priėmė pastarojo palikimą, faktiškai aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą, įrodo pačios pareiškėjos procesiniame dokumente nurodytos aplinkybės. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Be to, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad P. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), o, bylos duomenimis, J. R., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė žinoma gyvenamoji vieta taip pat buvo (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl jos motinos veiksmų pradėjus valdyti po sutuoktinio J. R. mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Be to, suinteresuotas asmuo neteikė pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais kaip patikimu įrodymu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėja turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą kaip pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog tuoj po (duomenys neskelbtini) mirusio J. R. mirties jo palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, sutuoktinė P. R., kadangi ji palikėjo turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami per Elektroninių paslaugų portalą (EPP).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo sutuoktinio J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė