Civilinė byla Nr. 2S-1825-450/2013

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01510-2013-2

                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 121.21.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Vyriausiajai rinkimų komisijai, Klaipėdos apygardos teismui, Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. l-ajam policijos komisariatui, tretieji asmenys: Lietuvos Vyriausiosios R. K. pirmininkas Z. V., Klaipėdos apygardos teismo teisėjas L. P., teisėja R. V., teisėjas S. K., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėja L. B., teisėjas I. J., teisėjas A. S., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja A. Š., Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės pavaduotojas V. A., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras K. G., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos raj. apylinkės prokuratūros prokurorė D. D. (2010 m. buvusioji Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorė), Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. I-jo policijos komisariato vyr. tyrėja D. B. ir tyrėjas Jakovlevas, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Vyriausiajai rinkimų komisijai, Klaipėdos apygardos teismui, Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. l-ajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi ieškinys dalyje dėl Lietuvos Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai pareikštų reikalavimų, atsisakytas priimti, kitoje dalyje ieškovė buvo įpareigota iki 2013-02-05 pašalinti ieškinio trūkumus. 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovei nustatytas naujas terminas trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino iš dalies, ir 2012 m. sausio 22 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta priimti ieškinį Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų tarnybai ir Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai panaikino bei nustatė ieškovei terminą iki 2013-07-22 trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 22 d. motyvuojamoje dalyje, pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nutarė ieškovės T. Ž. ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog ieškovė per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumų nepašalino. Todėl vadovaujantis LR CPK 115 str. 3 d., teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas ieškovei.     

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovė T. Ž. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir suteikti laiko pasinaudoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos galimybėmis šalinant ankstesne teismo nutartimi nustatytus trūkumus. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas užkirto kelią naudotis savo procesinėmis teisėmis ir siekti teisingumo civilinėje byloje Nr. 2-7161-821/2013 su Lietuvos valstybe ir jos pareigūnais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį apeliantė gavo po nutartyje nustatyto termino trūkumams pašalinti, t. y. po 2013-07-22. Nurodė, kad teismas taip pat neišsiuntė jos ieškinio kopijos ir kad apeliantė neturi jo įkalinimo vietoje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad ieškovė per apeliacinės instancijos teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, todėl vadovaudamasis LR CPK 115 str. 3 d. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. 

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, kurie numatyti LR CPK 111 str., tiek specialiuosius, numatytus LR CPK 135 str. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį, kurioje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d.). Ieškinio trūkumai šalinami LR CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (LR CPK 138 str.). LR  CPK 115 str. 3 d. taip pat numatyta, kad jeigu teismo nurodyti trūkumai per nustatytą terminą nėra pašalinami, procesinis dokumentas (šiuo atveju ieškinys) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi nustatė ieškovei T. Ž. terminą iki 2013-07-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 22 d. nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Iki nurodyto termino ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Apeliantė savo atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį gavo jau po nustatyto termino trūkumams pašalinti, t. y. po 2013-07-22, ne dėl jos kaltės. Remiantis bylos duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis išsiųsta ieškovei T. Ž. 2013-07-08 ieškinyje nurodytu adresu Liepų g. 16, Klaipėda (b.l. 42). Tačiau, ar siųsta teismo nutartis įteikta ieškovei, byloje duomenų nėra.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privatinių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. LR CPK 7 str. 2 d. nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Taigi, įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam bei rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. LR CPK numato ne tik asmenų teises, bet ir pareigas (LR CPK 7 str. 2 d.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantė nesilaikė pareigos teismui pranešti apie tai, kad pasikeitė jos adresas, kuriuo teismas turėtų siųsti procesinius dokumentus. LR CPK 122 str. numato, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis gyvena. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą (LR CPK 121 str. 1 d.). Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (LR CPK 121 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2013-05-13 atskirajame skunde nurodė, jog nuo 2013-01-23 yra suimta ir gali būti laikoma Klaipėdos m. AVPK areštinėje, Jūros g. 1, Klaipėda, arba Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Trakų d. 10, Šiauliai. Tuo tarpu 2013-09-03 atskirajame skunde, apeliantė nurodė, kad yra Kauno NTI-PN, Technikos g. 34, Kaunas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog apeliantė nurodė suėmimo vietas, nėra laikoma tinkamu informavimu apie pasikeitusią procesinių dokumentų įteikimo vietą. Be to pastebėtina, kad suėmimo vietos nuolatos keitėsi, todėl teismas neturėjo pareigos siųsti procesinių dokumentų į skirtingas suėmimo vietas. Konstatuotina, kad apeliantė pareigos pranešti teismui apie tai, kad pasikeitė jos adresas, neįvykdė, dėl ko jai ir tenka šios pareigos neįvykdymo teisinės pasekmės numatytos LR CPK 121 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog LR CPK 78 str. 1 d. yra numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą arba teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Praleistą terminą teismas gali atnaujinti ir savo iniciatyva. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta spręsti teismui. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų esmę, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą, labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra konstatuojama, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 03 d. nutartis Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 2-292/2008). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo teismo nustatyto termino ieškinio trūkumams pašalinti praėjo daugiau kaip trys mėnesiai, tačiau per tą laiką apeliantė ieškinio trūkumų nepašalino bei neprašė teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti atnaujinti. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių galėtų atnaujinti procesinį terminą savo iniciatyva.

Nors LR CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato teisės aktai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Ieškovei išaiškintina, kad ši nutartis ištaisius ieškinio trūkumus neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir grąžindamas ieškovės T. Ž. ieškinį, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Asta Radzevičienė