Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-997-498/2014;
Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00138-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija: 47.1.; 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimo K. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
K. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014-03-07 apie 15.15 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Rumšiškių m., Kaišiadorių raj., A. L. pardavė 5 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ ir 1 pakelį cigarečių „Fest“, pažymėtus Baltarusijos Respublikos nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra vertė 49,03Lt (neteisėtai laikomų ir realizuotų cigarečių vertė apskaičiuota vadovaujantis „Informacija dėl 2014 m. kovo mėn. be bendrijos prekių, cigarečių, tarp sulaikytų, muitinės vertės, privalomų sumokėti mokesčių ir vertės apskaičiavimo tais atvejais, kai muitinės kodekso 29 ir 30 str. netaikytini“ pateikta informacija), tokiais veiksmais K. P. pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr.4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 3.3 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1632 str. 1 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimu K. P. atžvilgiu pagal ATPK 1632 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.
Institucija apeliaciniame skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimą panaikinti ir K. P. paskirti administracinę nuobaudą ATPK 1632 str. 1 d. sankcijos ribose. A. L. atžvilgiu pradėti administracinio teises pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 1872 str.
Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į esminius liudytojo A. L. parodymus, duotus 2014-03-07, pasirašius už žinomai melagingų parodymų davimą, kuriais patvirtino, jog su savimi turėtas cigaretes pirko iš K. P.. Liudytojo paaiškinimai nekelia abejonių, yra nuoseklūs ir logiški, įvykio aplinkybės sutampa su policijos pareigūno A. R. pateiktais faktais.
Liudytojas A. L. teisme iš esmės pakeisdamas parodymus, bandė tyčia iškraipyti bylos aplinkybes, jo duodami parodymai buvo nenuoseklūs ir nepatvirtino prieš tai duotų parodymų, kurių nuoseklumą patvirtino PP viršininkas A. R., kas įrodo, kad jis liudijo melagingai. Neaišku dėl kokių priežasčių liudytojas Kaune įsigytas cigaretes nešėsi pasislėpęs už drabužių, o nepaliko jų automobilyje. Pačios K. P. kategorišką kaltės neigimą siūlo vertinti kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Apeliantas kritiškai siūlo vertinti ir liudytojos L. A. parodymus, duotus teisme, nes ji gyvena kartu su A. L., todėl iš anksto galėjo suderinti pozicijas dėl parodymų. Teisme apklausiant L. A., nebuvo tikslinamos aplinkybės kiek ir kokių cigarečių buvo įsigyta Kauno m., kokiu tikslu A. L. ėjo į Liepų g. 12-ą namą Rumšiškėse ir įsigytas cigaretes ten nešėsi paslėptas po drabužiais. Logiška ir pažeidimą patvirtinanti įvykio eiga turėjo būti vertinama pagal 2014-03-07 surinkta medžiagą, kuri patvirtina, jog Liepų g. 12-ojo namo kieme buvo tik K. P., ir nors daugiau cigarečių pas ją nebuvo aptikta, apie tai, kad cigaretes realizavo ji A. L. patvirtino dviem pažeidimo faktą fiksavusiems policijos pareigūnams.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Institucijos skundas netenkinamas.
Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti K. P. kaltę padarius ATPK 1632 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pritaikė įstatymų nuostatas, todėl sutinka su padaryta išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog K. P. padarė administracinės teisės protokole nurodytus ATPK pažeidimus.
Institucija, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarimą, tvirtina, jog teismas neteisingai prioritetinę reikšmę suteikė liudytojo A. L. parodymams duotiems teisminio nagrinėjimo metu, nei priešingam paaiškinimui, duotam policijos pareigūnui (b. l. 6) ir, vadovaujantis šiais parodymais, nepagrįstai paneigė K. P. kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis įrodymais, t.y. tik įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtais ir pripažintais įrodymais, duomenimis. Tas pats pasakytina ir apie asmenų (pažeidėjo, liudytojo) paaiškinimus – jie įrodymais yra tuo atveju, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Būtent dėl šios priežasties teismas, priimdamas sprendimą vadovavosi tais liudytojo A. L. parodymai, kuriuos jis davė tiesiogiai teismui. Be to, liudytojo parodymus, kad jis cigaretes pirko Kauno turguje, o ne iš K. P., patvirtino ir liudytoja L. A. Teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad anksčiau adresu Liepų g. 12, Rumšiškėse, yra pirkęs cigaretes iš vyresnės moters, tačiau šiuo kart tos moters namuose nebuvo – tai jis nusprendė iš to, kad namo durys buvo užremtos šluota. K. P. taip pat visą laiką neigė savo kaltę, tvirtino niekada cigarečių neturėjusi ir nepardavinėjusi, to nedariusi ir šį kartą, be to, nurodė, kad cigaretėmis yra prekiavusi tame pačiame name gyvenanti jos anyta G. G., kuri už tai yra anksčiau bausta. Teismas išsiaiškino ir priežastis, dėl kurių liudytojas A. L. davė skirtingus paaiškinimus dėl cigarečių įsigijimo – nepalankius K. P. paaiškinimus jis davė pats siekdamas išvengti atsakomybės. Beje, A. L. paaiškinime policijos pareigūnams taip pat nėra konkrečių duomenų, kad jis įvardija būtent K. P. – iš paaiškinimo, jog cigaretes pirko iš jaunesnės moters negalima spręsti, jog tai buvo būtent ji. Taigi, jau pirminis liudytojo paaiškinimas nėra toks išsamus, kad iš jo neginčijamai būtų galima spręsti, jog jo įvardytas asmuo yra būtent K. P.. Su liudytoju nebuvo atlikta jokių veiksmų, kuriais jis būtų konkrečiai ir be abejonių nurodęs, kad jam cigaretes pardavė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Teismo posėdžio metu liudytojas kategoriškai paneigė, jog yra pirkęs cigaretes iš K. P.. Nors Institucijos nuomone, teismas, apklausdamas liudytojus, nesiaiškino kai kurių svarbių detalių, tačiau pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas vyksta rungimosi principu, todėl Institucija pati turėto būti aktyvi, dalyvauti posėdžiuose ir liudytojams tiesiogiai užduoti klausimus bei išsiaiškinti rūpimas aplinkybes, tuo labiau, kad kaip minėta, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija.
Kaip ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismas pats sprendžia kiek byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka galutinei išvadai sprendžiamu klausimu priimti. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ir darytinų išvadų teismui nėra privalomos. O šiuo atveju Institucijos skunde nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti, jog liudytojai A. L. ir L. A. buvo suinteresuoti tyčia duoti K. P. palankius parodymus, patys rizikuodami būti patrauktais administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą.
Pastebėtina ir tai, kad nors skunde tvirtinama, jog pirminiai A. L. parodymai patvirtinti dviejų policijos pareigūnų, fiksavusių pažeidimo faktą, tačiau byloje yra tik vieno – PP viršininko A. R. – tarnybinis pranešimas (b. l. 5). Tačiau ir jame išdėstytos pažeidimo aplinkybės iš esmės surašytos vadovaujantis A. L. paaiškinimais, o ne savarankiškai nustatytos paties pareigūno. Kaip nurodė A. R., kitas pareigūnas, tyrėjas G. B., į įvykio vietą buvo iškviestas vėliau – surašyti liudytojo paaiškinimų ir padėti atlikti namų apžiūrą, todėl tiesiogiai nieko nematė. Teisminio nagrinėjimo metu taip pat buvo apklaustas tik vienas A. R.. Pareigūnas patvirtino, kad pirkimo fakto nematė, taip pat nematė ar liudytojas A. L. į K. P. namus nuėjo jau turėdamas cigaretes. Pačią K. P. rado kieme, o ne namo viduje ir nematė, kada ji išėjo į kiemą. Atlikus K. P. namų apžiūrą, jokių cigarečių ar kitų daiktų, rodančių, jog jos buvo, nerasta.
Byloje nėra ir duomenų, kurie rodytų, jog K. P. anksčiau būtų užsiėmusi neteisėta akcizais apmokestinamų prekių prekyba – ji nėra bausta už tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimus. Pats policijos pareigūnas A. R. nurodė, kad pagal prevencinį planą atliekant patikrinimą, žinojo, jog adresu Liepų g. 12, Rumšiškėse užsiimama nelegalia cigarečių prekyba, tačiau konkrečiai neįvardijo, kad tuo buvo įtariama K. P..
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi, šioje byloje Institucija savo funkcijos nerealizavo tinkamai ir nesurinko bei teismui nepateikė tiek neginčijamų duomenų, kurių pagrindu K. P. būtų galima nubausti už ATPK 1632 str. 1 d. numato pažeidimo padarymą.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų. K. P. kaltinama padariusi vieną iš ATPK 1632 str. 1 d. numatytų alternatyvių veiksmų – akcizais apmokestinamų prekių prekyba. Tai blanketinė norma ir nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai į Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo (1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1143) 10 straipsnį bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569) 30 straipsnį. Beje, būtent taip nurodyta ir PP viršininko A. R. tarnybiniame pranešime. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai nurodoma, kad pažeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakyme Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.3 punktas. Nustačius administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus, trukdančius bylą nagrinėti teisme, administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai, tačiau šiuo atveju toks sprendimas nepriimamas, kadangi byloje nustatyta, jog K. P. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1632 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. L. teisme duotus parodymus neturi ir pagrindo pripažinti, kad yra pagrindas jį traukti atsakomybės pagal ATPK 1872 str.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozubal‘ v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).
Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 1632 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę ir už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, A. L. pripažinus, jog jis turimas cigaretes jau atsinešė su savimi į K. P. kiemą, o ne tik ką įsigijo iš jos, pačiam grėsė administracinė atsakomybė, o tokiu paaiškinimu jis būtų davęs parodymus prieš save ir būtų pažeistos jam garantuotos konstitucinės teisės.
Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisei priešingą veiką, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 1872 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, o kilusios abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvo pagrįstai įvertintos jo naudai. Darytina išvada, jog tenkinti Institucijos apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjas Olegas Šibkovas