Civilinė byla Nr. 2-895-514/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00158-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.8.3; 3.2.6.1

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 7 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,

sekretoriaujant Vilmai Grosienei,

dalyvaujant ieškovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo ir pinigų grąžinimo. 

          Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 5 116,45 Eur, sumokėtus pagal šalių sudarytą rangos sutartį.

Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gegužės 5 d. su atsakove sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti ir sumontuoti šilumos siurblį Maxa i-Hawak 12 prie esamos ieškovui priklausančio namo šildymo sistemos. Atsakovė neatliko rangos sutartyje numatytų darbų, šilumos siurblys nesuderintas ir neatlieka funkcijų pagal techninius parametrus.  Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. su pretenzija dėl tinkamo rangos darbų užbaigimo kreipėsi į atsakovę,  tačiau iki ieškinio pateikimo dienos darbai nėra baigti, nepasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas. Pagal rangos sutartį šilumos siurblio paleidimo derinimo darbai turėjo būti baigti iki 2019 m. birželio 13 d. Atsakovės pastatytas šilumos siurblys neveikia, ieškovas neturi namuose šilto vandens. Komunikacijos priemonėmis nesusisiekus su atsakovės atstovu, atsakovei neatsakius į pretenziją, ieškovas 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų  teisių apsaugos tarnybą, kuri nurodė atsakovei įvykdyti užbaigimo darbus, užtikrinant šilumos siurblio veikimą pagal techninę specifikaciją, tačiau atsakovė šių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų darbų patikros, buvo nustatyti defektai: šilumos siurblio galia parinkta netinkamai (Vietoje 12 kW turėtų būti 8 kW); neefektyviai veikia laukinis blokas: netinkamai apšiltinti lauko vamzdynai; neteisingai atliktas šilumos siurblio pajungimas į esamą šilumos sistemą; nesuprogramuoti šilumos siurblio parametrai, režimai, darbo laiko nustatymai. Ieškovas ieškiniu prašė išieškoti iš atsakovės visus pinigus, sumokėtus pagal rangos sutartį, t. y. 5 116,45 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus patikslino, prašė priteisti pinigus, sumokėtus už šilumos siurblį, įsipareigodamas šilumos siurblį grąžinti atsakovei. Ieškovas papilomai paaiškino, kad, siekdamas modernizuoti namo šildymo sistemą, kreipėsi į atitinkamus darbus atliekančią įmonę, pagal kurios rekomendaciją rangos sutartį dėl šilumos sistemos atnaujinimo sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs bendrovės atstovas įvertino esamą šildymo sistemą, rekomendavo montuoti 12 kW galios šilumos siurblį oras-vanduo,  buvo pasirašyta rangos sutartis, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ir sumontuoti prie esamos namo sistemos monobloką šilumos siurblį Maxa i-Hawak 12. Ieškovas sumokėjo 2 500 Eur avansą, o atsakovei atlikus darbus sumokėjo likusią sumą, t. y. 2 616,45 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą. Darbai buvo baigti 2019 m. birželio mėnesį, vasaros sezono nebuvo galimybės paleidus šilumos siurblį įsitikinti, ar jis veikia tinkamai. Tik prasidėjus rudens sezonui, išaiškėjo, kad šilumos siurblys neveikia pagal parametrus, šilumos siurblys išsijunginėjo, veikė neefektyviai. Kreipėsi į atsakovės atstovą, tačiau atsakovė šilumos siurblio paleidimo derinimo darbų neatliko, neperdavė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu, neperdavė sumontuoto šilumos siurblio naudojimo instrukcijos, į ieškovės pretenzijas raštu nereagavo. Ir tik ieškovui kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą 2020 m. rugpjūčio 13 d. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo įsipareigojo suderinti ir suprogramuoti visą šildymo sistemą. Tačiau ir šio įsipareigojimo atsakovė nevykdo. Ieškovo prašymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šildymo sistemos apžiūrą, buvo nustatyta, kad blogai parinkta šilumos siurblio galia, neefektyviai veikia laukinis blokas, neteisingai padarytas pajungimas į veikiančia šildymo sistemą, netinkamai apšiltinti vamzdynai. Ieškovas savo jėgomis pabaigė apšiltinti vamzdyną, pretenzijų dėl šių darbų nebereiškia, tačiau  mano, kad ir atlikus šilumos sistemos remonto darbus dėl šilumos siurblio netinkamos galios ir paties siurblio netinkamos kokybės nebus užtikrintas šilumos sistemos efektyvumas, todėl prašė įpareigoti atsakovę grąžinti už šilumos siurblį sumokėtus pinigus, įsipareigodamas šilumos siurblį grąžinti atsakovei.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl šalių sudarytos rangos sutarties vykdymo.

Ieškovo paaiškinimais, pateikta rangos sutartimi nustatyta, kad šalys 2019 m. gegužės 5 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo parduoti ir sumontuoti šilumos siurblį  Maxa i-Hawak 12 prie esamos ieškovui priklausančio namo šildymo sistemos, perduodant šildymo sistemos darbus užsakovui (ieškovui) atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu, o ieškovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti. Darbai pagal sutartį turėjo būti pradėti vykdyti 2019 m. gegužės 13 d. ir baigiami 2019 m. birželio 13 d.

Tokia šalių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, kuria rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja fizinio asmens (vartotojo)  užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 straipsnio 1 dalis).  Ginčo santykiams taikytinos ir vartojimo pirkimą-pardavimą reglamentuojančios teisės normos, nes įstatymas leidžia šalims sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

Iš ieškovo paaiškinimų, susirašinėjimo medžiagos matyti, kad atsakovė atliko šildymo katilo veikimui reikalingus darbus,  sumontavo ir perdavė ieškovui šilumos siurblį, pritaikydama prie esamos šildymo sistemos, tačiau nepabaigė paleidimo derinimo darbų, šalys darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašė. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai sumontavo šildymo sistemą, parinkdama netinkamos galios šilumos siurblį bei sumontuodama nekokybišką siurblį, todėl ieškovas atsakovės kelia reikalavimą grąžinti už siurblį sumokėtus pinigus.

Vertindamas ieškovo reikalavimo pagrįstumą, teismas pažymi, kad tarp nagrinėjamo ginčo šalių susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams pagal sutartį, jos šalims yra keliami reikalavimai laikytis, be kita ko, esminių prievolių vykdymo principų, vienas iš kurių yra reikalavimas jas vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad sudarius rangos sutartį, rangovo atžvilgiu keliama pagrindinė jo pareiga – atlikti pagal užsakovo pateiktą bei šalių suderintą užsakymą tam tikrą darbą bei perduoti darbo rezultatus (CK 6.644 straipsnio dalis,   6.672 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.205 straipsnyje yra įtvirtinta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

Sprendžiant ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimą, ieškovas privalo įrodyti, kad būtent atsakovo atlikti darbai sąlygojo netinkamą šildymo sistemos funkcionavimą ir dėl to ieškovas įgijo teisę nutraukti rangos sutartį, o atsakovė turi įrodyti, kad tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė jos atliktų rangos darbų trūkumų nepašalino per protingą terminą ir todėl jis įgijo teisę sutartį nutraukti ir reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. atsakovei grąžinti įrangą, o ieškovui - už siurblį sumokėtus pinigus

Pagal šalių sudarytą sutartį rangos darbai turėjo būti baigti 2019 m. birželio 13 d. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė darbų nebaigė –neatliko šilumos siurblio paleidimo derinimo darbų, darbų priėmimo- perdavimo aktas šalių nepasirašytas.

Pagal ieškovo paaiškinimus šildymo siurblio funkcionavimo sutrikimus jis pastebėjo atsakovei atlikus visus rangos darbus, prasidėjus šildymo sezonui. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. pretenzija pranešė atsakovei, kad jos sumontuotas šilumos siurblys neveikia ir ieškovo netenkina atliktų darbų rezultatas, nes neatlikti šilumos siurblio paleidimo derinimo darbai, kad atlikti darbai neperduoti sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškovas nutraukė sutartį ir reikalavo grąžinti už neveikiantį siurblį. Analogiško turinio pranešimas atsakovei pateiktas ir ieškovą atstovaujančio advokato, kuris 2019 m. rugsėjo 26 d. informavo atsakovę apie tai, kad sumontuotas šilumos siurblys neveikia, kad atsakovė nepabaigė šilumos siurblio paleidimo derinimo darbų, siūlydamas susisiekti su ieškovu ir spręsti problemą. Tačiau atsakovė nei į ieškovo, nei į ieškovo atstovo pretenzijas nereagavo. Ieškovas 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri nurodė atsakovei įvykdyti užbaigimo darbus, užtikrinant šilumos siurblio veikimą pagal techninę specifikaciją, tačiau atsakovė šių įsipareigojimų neįvykdė.

Kad rangos darbai nebaigti sutartyje nustatytu terminu pripažino ir atsakovė, kurios atstovas 2020 m. rugpjūčio 13 d. su ieškovu pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo suderinti ir suprogramuoti visą šildymo sistemą (valdiklį). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo, jog šildymo katilas sumontuotas ieškovo gyvenamajame name veikia tinkamai ir kokybiškai  kaip nustatyta jo techninėje specifikacijoje. 

Ieškovo paaiškinimus, kad rangos darbai, numatyti šalių 2019 m. gegužės 5 d. rangos sutartyje d nebaigti iki bylos iškėlimo, o atlikti šildymo sistemos modernizavimo darbai atlikti netinkamai,  patvirtina ieškovo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas darbų įvertinimo aktas, kuriuo konstatuoti ieškovo šildymo sistemos montavimo defektai: blogai parinkta šilumos siurblio galia (vietoj 8 kW sumontuota 12 kW); neefektyviai veikia laukinis blokas (išgarintojas); netinkamai apšiltinti vamzdynai (vamzdynai izoliuoti garo izoliacine medžiaga, netinkama tokiam izoliavimui); neteisingai padarytas įsijungimas į veikiančią šildymo sistemą, dėl ko dalis šilumos siurblio energijos per kieto kuro katilą ir kaminą nuteka į lauką; blogai parinktas karšto vandens šildymo boileris; nesuprogramuoti  šilumos siurblio šildymo parametrai, režimai, darbo laiko nustatymai.

Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pasekmė – sutarties šalies, kurios atžvilgiu nebuvo įvykdyti kitos šalies įsipareigojimai (šiuo atveju – Vartotojo), teisė nutraukti sutartį. Vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina, jog atsakovei kaip rangovei neįvykdžius sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir iki 2019 m. birželio 13 d. neatlikus darbų, ieškovas kaip vartotoja įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Apie tai, kad ieškovas nutraukia sutartį, atsakovė informuota 2019 m. rugsėjo 13 d. pretenzija.

Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui reikalavimus, CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui.

         Civilinio kodekso 6.680 straipsnyje numatyta, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu parduotas daiktas (šiuo atveju – remonto darbai) neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas (ar rangovas) su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas (ar užsakovas, kuriam buvo atlikti netinkami rangos darbai) turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Taip pat pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas (šiuo atveju – Vartotojas) savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Be to, to paties CK straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad „Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius“.

Aukščiau minėtame įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynybos būdai nediferencijuojami vien pagal kriterijų, ar vartotojo teisės buvo pažeistos tuo, kad jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, arba tuo, kad darbo pagal vartojimo rangos sutartį rezultatas yra su trūkumais.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui ne tik CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet ir 6.363 straipsnio 4–8 dalyse nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant ginčui tarp vartotojo ir rangovo, įvertinant vartotojo pasirinktų teisių gynimo būdo taikymo galimybę būtina atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių. Todėl šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp ieškovo atliktų rangos darbų ir šildymo sistemos netinkamo veikimo.

Pagal byloje pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ defektinį aktą šilumos siurblio netinkamą funkcionavimą lemia tai, kad šilumos siurblys parinktas per didelės galios ir su defektais, kad montavimo darbai atlikti nekokybiškai, t. y. būtent ieškovo veiksmai lėmė minėtų trūkumų atsiradimą.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistų atlikta šildymo sistemos apžiūra patvirtina, kad atsakovo atlikti šildymo sistemos pertvarkymo darbai bei įranga turi trūkumų ir šis byloje pateiktas įrodymas atsakovės nepaneigtas.  

 Civilinio kodekso   6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkėjas vietoj šio straipsnio 4-7 dalyse nustatytų reikalavimų gali vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą. CK 6.363 straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo užsakovui (pirkėjui) suteikiama absoliuti diskrecija rinktis jam naudingiausią pažeistos teisės dėl netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) gynimo būdą, tarp jų ir nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ir pasirinko vieną iš alternatyvių vartotojų teisių gynimo būdų, numatytų  6.334 straipsnio 8 dalyje – vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti už siurblį sumokėtą kainą dėl netinkamai atliktų darbų ir sumontuoto siurblio kokybės.

CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Pagal byloje esančius įrodymus net ir pašalinus šilumos siurblio kokybės trūkumus (užpildžius freonu ar pašalinus jo nutekėjimo priežastis), šilumos sistemos efektyvumas nebūtų užtikrintas, kadangi parinkta per didelė šilumos siurblio galia (vietoj 8 kW sumontuota 12 kW).

  Esant nustatytoms aplinkybėms dėl netinkamai atliktų rangos darbų, įrangos netinkamos kokybės, kad ieškovo siekis sudarant rangos sutartį buvo šilumos sistemos modernizavimas, kad atsakovė ir po nevienkartinių ieškovo raginimų darbų trūkumų neištaisė, į pretenzijas nereagavo,

Papildomai teismas nurodo, kad atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas, numatančias, kad <...> pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių, pažymi, kad pripažinus, jog ieškovas turi teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti už šilumos siurblį sumokėtus pinigus, atsakovei kyla ne tik pareiga įvykdyti ieškovo reikalavimą, susijusį su pinigų grąžinimu, bet atsakovė be kita ko, įgyja ir teisę susigrąžinti ieškovui parduotą netinkamos kokybės šilumos siurblį, tačiau šilumos siurblio susigrąžinimo veiksmus (išmontavimą, išvežimą ir kt.) iš esmės turi atlikti savo sąskaita (CK 6.363 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad <...> pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės <...> daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui <...>). Siekiant išvengti ginčų dėl sprendimo vykdymo tvarkos, atsakovė įpareigotina šilumos siurblį išmontuoti. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos -  sumokėtas 117 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).  Ieškovui patikslinus ieškinį, permokėtas 36,49 žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas0.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo R. R. ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ išmontuoti šilumos siurblį Maxa i-Hawak 12  ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  ieškovui R. R. 3 900 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus Eur), sumokėtų už šilumos siurblį, 117 Eur (vieną šimtą septyniolika Eur) bylinėjimosi išlaidų, viso 4017 Eur (keturis tūkstančius septyniolika Eur).

Grąžinti R. R. 36,49 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 9 d.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja              Aušra Volskytė