Civilinė byla Nr. e2-2221-1090/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10294-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovei Jolantai Jankauskienei,

atsakovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „House Care“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui A. P., prašydama priteisti iš atsakovo 162,88 Eur skolos už bendroms namo reikmėms patiektą elektros energiją, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylos nagrinėjimo metu ieškovės patirtas išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tiekė elektros energiją objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 318058 1-20332/272575n, sudarytos 2007 m. liepos 2 d., pagrindu (toliau – ir Sutartis). Pažymi, jog vykstant elektros rinkos liberalizavimui įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, ir nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos elektros rinkos planui, vartotojai elektrą Lietuvoje gali  pirkti iš nepriklausomų elektros tiekėjų. Taigi, nuo 2021 m. buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5000 kWh elektros per metus, turėjo pirkti elektros energiją iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo, o mažiau elektros suvartojantys vartotojai į „laisvą rinką“ galės išeiti palaipsniui iki 2026 m. Iki 2021 m. rugsėjo pradžios vartotojai, kurie suvartoja elektros energijos ne mažiau kaip 1000 kWh per metus (t. y. patekę į antrą elektros rinkos liberalizavimo etapą) turėjo apsispręsti, ar pasidalinti duomenimis su nepriklausomais tiekėjais, ir iki 2022 m. sausio 1 d. pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Ieškovė yra tiek visuomeninis tiekėjas, tiek nepriklausomas tiekėjas. 2021 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas pasirinko nepriklausomą tiekėją ir butui elektros energiją tiekia nepriklausomas tiekėjas, o vadovaujantis sudaryta visuomeninio tiekimo sutartimi yra tiekiama elektros energija bendro naudojimo patalpoms ir atsiskaitoma už objekto bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją. Atsakovas vartojo tiekiamą elektros energiją, tačiau už ją pilnai ir laiku neatsiskaitė, todėl susidarė 162,88 Eur skola už objekto bendrojo naudojimo patalpose suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47(1)–47(6).

3.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, jog jam 2022–2023 metais ieškovės elektroniniu paštu pateiktos ofertos buvo atmestos. Be to, ieškovė turi įrodyti elektros energijos vartojimo faktą, kadangi visos ieškovės pateikiamos sąskaitos yra neidentifikuotos, t. y. jose nėra sąskaitą išrašiusio asmens, taip pat nė vienoje sąskaitoje nėra pateikta suvartotos elektros energijos kiekis, kaina. Kita vertus, pasak atsakovo, pagal galiojančią 2007 metų liepos 2 d. Sutartį, atsakovo bendroms reikmėms iš jo mokamas plotas lygus 0. Nurodo, jog nuo 2021 m. yra nutraukęs sutartį su UAB „Ignitis“, todėl ieškovė nepagrįstai kas mėnesį siunčia atsakovui sąskaitas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 52–53).

4.       Ieškovė pateiktame dublike nurodo, jog objektas, kuriame susidarė skola, yra daugiabučiame name, o bendroms namo reikmėms tiekiama elektros energija yra apskaitoma operatoriui priklausančiais komerciniais elektros apskaitos prietaisais, įrengtais namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje, kurių rodmenų pagrindu su ieškove atsiskaitoma už patiektos namo bendroms reikmėms elektros energijos kiekį. Taigi, atsakovas privalo sumokėti ir už objekto bendro naudojimo patalpoms suvartotą elektros energiją. Ieškovė pažymi, kad visam namui yra įrengti įvadiniai elektros energijos apskaitos prietaisai, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinierinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir (ar) nuomininkui atskirai apskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Ginčo namą administruoja UAB „House Care“, kuris, teisės aktų nustatyta tvarka, įpareigotas paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis ieškovei. Atsižvelgiant į tai, namo butuose ir patalpose, įskaitant atsakovo objekte, bendro naudojimo patalpoms suvartotos elektros energijos kiekį kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo namą administruojantis administratorius. Įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už suvartotą elektros energiją namo bendroms reikmėms yra apskaičiuojamos remiantis daugiabučio gyvenamojo namo įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis ir kiekvieno objekto plotu. Duomenys yra gaunami deklaravus elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ar paskaičiavus pagal vidurkį, kuomet nebuvo deklaruotas rodmenys arba operatoriaus darbuotojams nurašius elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, arba nuotoliniu būdu nuskaičius rodmenis. Ieškovė išrašo informacinę sąskaitą už elektros energiją bendroms reikmėms ir pateikia administratoriui, kuris pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ar pagal vartotojų nurodytus vartotojų patalpų plotų duomenis ir administratoriui pateiktą informacinę sąskaitą paskirsto bendrą mokėtiną sumą už per ataskaitinį laikotarpį daugiabučiame name suvartotą elektros energiją bendroms reikmėms atskirai kiekvienam vartotojui. Iš pridedamų už skolos susidarymo laikotarpį išrašytų sąskaitų matyti EAP rodmenys nuo iki, pritaikytas tarifas be PVM ir kita informacija. Taigi, ieškovės nuomone, jos reikalavimas atsakovui yra teisiškai pagrįstas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 1–5).

5.       Atsakovas pateiktame triplike pažymi, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas vartojo energiją bendroms reikmėms, kiek konkrečiai suvartojo per visus ataskaitinius laikotarpius, kainos paskaičiavimų už 1 kWh. 2007 m. liepos 2 d. Sutartis yra galiojanti ir nenutraukta, todėl pagal 2007 metais išsiderėtas sąlygas atsakovo bendroms reikmėms plotas lygus 0,. Atsakovui taip pat nėra aišku, kas yra elektros pirkėjas, kadangi jei pirkėjas yra UAB „House Care“, tai, atsakovo nuomone, iš jo nepagrįstai reikalaujama pinigų. Prašo netenkinti ieškinio, o patenkinus ieškinį, mokėjimą atidėti 15 metų arba atidėti 10 metų su 30 proc. nuolaida (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 4–5).

6.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „House Care“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

7.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad įsigaliojus rinkos liberalizavimo įstatymui, atsakovas pasirinko nepriklausomą tiekėją, tačiau ieškovė tiekia elektros energiją namo bendroms reikmėms, todėl už tiekiamą elektrą bendroms reikmėms turi atsiskaityti visi namo bendrasavininkai. Šią elektros energiją apskaito prietaisai, ir jų pagrindu namo administratorius paskaičiuoja vartotojams mokėtina sumas, priklausomai nuo jų patalpų ploto, pateikia ieškovei, kuri išrašo sąskaitas pagal administratoriaus pateiktą informaciją. Elektros energija paskirstoma pagal Ūkio ministro patvirtintą metodiką pagal būsto plotą, bet namo gyventojai susirinkimo metu gali įpareigoti administratorių skaičiuoti kitaip. Paaiškino, jog administratorius už elektros energiją pats nemoka, moka vartotojai, jis paskirsto sumas, o ieškovė išrašo sąskaitas.  

8.       Teismo posėdyje atsakovas nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog pagal jo pasirašytą Sutartį įmokos bendroms reikmėm yra 0. Prasidėjus ofertų siuntimui atsakovas nustojo mokėti, visas ofertas jis atmetė. Pripažįsta, kad elektros energija yra tiekiama, tačiau klausimas, kas turi mokėti, kadangi jokių sutarčių dėl tokio tiekimo nėra. Jis, kaip asmuo, sutarties nėra sudaręs, nežino, ką gauna, kokia kaina, jam kyla daug įtarimų dėl ieškovės įmonės skaidrumo, todėl jis neturi pareigos mokėti ieškovei.  

9.       Trečiojo asmens UAB „House Care“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo apie teismo posėdį informuotas tinkamai elektroninio ryšio priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1751 straipsnio 10 dalis), atstovo neatvykimo į teismo posėdį pateisinančių priežasčių nenurodė ir (ar) prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, todėl byla išnagrinėta trečiojo asmens UAB „House Care“ atstovui nedalyvaujant (CPK 51 straipsnio 2 dalis).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Ignitis“ visuomeninio elektros energijos tiekimo pagrindu tiekia elektros energiją daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoms. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos iš atsakovo priteisimo už daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpoms patiektą ir atsakovo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), proporcingai paskirstytą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. Atsakovas savo nesutikimą dėl susidariusio įsiskolinimo motyvuoja tuo, jog jis neturi pareigos mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą elektros energiją, kadangi jo ir ieškovės 2007 m. liepos 2 d. sudarytoje Sutartyje 3.4 papunktyje numatyta, jog patalpų plotas, skirtas apskaičiuoti įmoką už elektros energiją bendrosioms namo reikmėms sudaro 0 kv. m, todėl pagal minėtą Sutarties sąlygą ieškovė neturi teisės skaičiuoti atsakovui mokesčių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tiekiamą elektros energiją.

11.       Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui nuo 2007 m. kovo 21 d. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo, 1 t., b. l. 47(11)–47(12). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2007 m. liepos 2 d. buvo sudarę Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 318058 1-20332/272575n dėl elektros energijos tiekimo atsakovui priklausančiam butui (el. b. apyrašo, 1 t., b. l. 47(25)–47(32). 2021 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas pasirinko nepriklausomą tiekėją ir minėtam butui elektros energiją tiekia nepriklausomas tiekėjas, o ieškovė visuomeninio elektros energijos tiekimo pagrindu toliau tiekia elektros energiją minėto daugiabučio namo bendro naudojimo patalpoms.

12.       Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) ir kiti teisės aktai. Minėtų teisės aktų pagrindu vartotojams kyla prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją.

13.       EEĮ 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui bei numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur reglamentuojama, jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

14.       CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atitinkamai pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, šią pareigą priskyrė namo bendraturčiams – buto ar kitos name esančios patalpos savininkams. Šių teisės normų tikslas – įtvirtinti bendraturčių pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, jos administravimu bei kitų su bendrąja daline nuosavybe susijusių paslaugų teikimu bei jų apmokėjimu.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad „<...> Taisyklės yra privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta nuostata, kad „<...> atsakovui prievolė mokėti už faktiškai suvartotą elektros energiją atsiranda pagal bendruosius civilinių įstatymų pradmenis bei prasmę. Ieškovas per prijungtą elektros tiekimo tinklą pateikia elektros energijos kiekį, o atsakovas, sunaudojęs pateiktą energiją, privalo sumokėti, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais. Šių prievolių netinkamas vykdymas, jeigu atsirado nuostoliai, sudaro pagrindą atlyginti vienai iš šalių padarytus nuostolius“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2001).

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovui pareiga atsiskaityti už namo bendroms reikmėms tiektą elektros energiją kyla iš įstatymo, tai yra jo, kaip bendraturčio pareiga, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad jis nėra sudaręs jokios sutarties su ieškove dėl elektros tiekimo bendroms reikmėms, todėl neturi pareigos už ją atsiskaityti. Atsakovas teismo posėdyje neginčijo, jog paslauga jam yra faktiškai teikiama, todėl privalo sumokėti už objekto, kurį valdo dalinės nuosavybės teise su kitais savininkais, bendro naudojimo patalpoms suvartotą elektros energiją. Atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 54–102), nepaneigia šios atsakovo pareigos, kadangi, minėta, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip nurodo, atmetė visas ieškovės ofertas, jam ši pareiga yra nustatyta įstatymo. Atitinkamai ir atsakovo nurodomas ankstesnis susitarimas su ieškove (2007 m. liepos 2 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis) ir šios sutarties nuostatos, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali paneigti atsakovo pareigos atsiskaityti už suvartotą elektros energiją namo bendrosioms reikmėms.

17.       Taisyklių 107 ir 131.18 punktai reglamentuojama, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją. Įmokos kiekvienam objektui (namo butui/patalpai) už suvartotą elektros energiją namo bendroms reikmėms yra apskaičiuojamos remiantis daugiabučio gyvenamojo namo įvadiniais elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenimis ir kiekvieno objekto plotu.

18.       Taisyklių 131.17 papunktis reglamentuoja, kad jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms) arba daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, virtuvėms, dušams, sanitariniams mazgams, skalbykloms, poilsio kambariams, vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai.

19.       EEĮ numatyta vartotojo prievolė sumokėti už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas. Ta pati nuostata įtvirtinta Taisyklėse, kur numatyta jog vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

20.       Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

21.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visam namui yra įrengtas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, o esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinierinė įranga nėra sumontuota taip, kad galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir (ar) nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kaip nagrinėjamu atveju yra apskaičiuojama kiekvienam vartotojui mokėtina suma, kokie yra taikomi įkainiai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodomomis sumomis, savo skaičiavimų nepateikė, įrodymų ar pagrįstų argumentų, jog ieškovė netinkamai taiko teisės aktus ir ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytos sumos neteisingos, nepateikė, todėl atsakovo deklaratyvūs teiginiai dėl suvartotos elektros energijos apskaičiavimo, taip pat ir dėl ieškovės įmonės patikimumo, nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti, jog ieškovės prašoma priteisti skolos suma yra nepagrįsta.

22.       Prievolės, kaip numato CK 6.2 straipsnis, atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.59 straipsnis). CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.388 straipsnyje nustatyta pareiga tinkamai ir laiku atsiskaityti už faktiškai sunaudotą elektros energiją.

23.       Ieškovės pateikti įrodymai (išrašytos sąskaitos (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47(9)–47(10), 47(13) – 47(24), 47(33) – 47(42), 47(47) – 47(69), Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47(45)–47(46), elektros energijos suvartojimo išplėstinės skaičiuotės (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 6–330) patvirtina, kad atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 162,88 Eur įsiskolinimą tenkintinas.

24.       Kiti atsakovo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo nuoseklioje praktikoje ne kartą pažymėjo, jog teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad esminiai argumentai buvo išnagrinėti (Ramda v. France, no. 78477/11, 9 April 2018, § 59; Boldea c. Romanie, no. 19997/02, § 29–30).

25.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 162,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo

26.       Atsakovas atsiliepime prašo ieškinio patenkinimo atveju sprendimo vykdymą atidėti 15 metų arba atidėti 10 metų su 30 proc. nuolaida.

27.       CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.

28.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.

29.       Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas ar atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas/atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi būti įvertinta ir reali asmenų finansinė būklė ir turtinė padėtis, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Turtinę padėtį apibūdina ne tik asmens periodinės pajamos, bet taip pat ir išlaidos, nuosavybės teise turimas turtas ir pan. Sunki turtinė padėtis ar labai sprendimo vykdymą apsunkinančios aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio sąvokos, nustatomos nagrinėjant konkrečią situaciją (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1011-661/2016).

30.       Atsakovas, prašydamas atidėti teismo sprendimo vykdymą 10-iai ar 15-ai metų, turi tokį prašymą pagrįsti objektyviais įrodymais, t. y. sunkia savo turtine padėtimi ar kitomis objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis kliūtis įvykdyti teismo sprendimą iš karto. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių jo (ne)galimumą įvykdyti teismo sprendimą iš karto, nenurodo, taip pat nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovas minėta savo prašymą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe, prašydamas iš esmės taikyti pagal analogiją tvarką, pagal kurią planuojamas akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ gyventojų permokų už 2016–2021 m. laikotarpiu elektros skirstymo paslaugas grąžinimas.

31.       Atsakovo prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą 15 metų arba 10 metų su 30 proc. nuolaida pripažintinas nepagrįstu, nes atsakovo skolos ir gyventojų permokų akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ už 2016–2021 m. laikotarpiu elektros skirstymo paslaugas atsiradimas nėra tarpusavyje susiję, iš atsakovo priteista skola (162,88 Eur) nelaikytina didele, atsakovas jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį nėra pateikęs, todėl toks atsakovo prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

33.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 47(43) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovo priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34.       Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybei priteisiama 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, j. a. k. 303383884, iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 162,88 Eur (šimtą šešiasdešimt du eurus 88 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (162,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,25 Eur (dvylika eurų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                      Jan Maciejevski