Civilinė byla Nr. 3K-7-29/2006

Procesinio sprendimo kategorija 116.8 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. vasario 13 d.

Vilnius 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio, Teodoros Staugaitienės ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymą suinteresuotiems asmenims VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja 2005 m. vasario 8 d. kreipėsi su prašymu į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą, kurį Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi pakeitė. CPK šeštosios dalies teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, nenustatytas priverstinis teismo sprendimo dėl turtinių teisių pripažinimo vykdymas, nes tik CPK 749 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka. Teismai šiais procesiniais sprendimais pripažino, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ turi teisę ne konkurso (ne aukciono) tvarka sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – Direkcija). Šia nuomos sutartimi Direkcija įsipareigotų išnuomoti UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingus žemės sklypą ir 101–104 krantines. Taip pat teismai įpareigojo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdyti 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022, sudarytais su UAB „Birių krovinių terminalas“, prisiimtą prievolę atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančius statinius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nuomos. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad suinteresuoti asmenys (Direkcija ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“), motyvuodami įvairiomis priežastimis, minėtų teismų sprendimo ir nutarties nevykdo. Ieškovas, remdamasis CK 1.2, 1.5, 6.1 straipsniais, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.59 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.223 straipsnio 1 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1, 2 dalimis, CPK 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsniu, 273 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 585 straipsnio 1 dalimi, 659 straipsnio 3 dalimi, 771 straipsniu, prašė teismo pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi pakeisto Klaipėdos apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo vykdymo tvarką: įpareigoti suinteresuotus asmenis (skolininkus) įvykdyti šį teismo sprendimą per vieną darbo dieną, o už sprendimų nevykdymą jiems skirti po 5293 Lt dydžio baudą už kiekvieną praleistą teismo sprendimo įvykdymo dieną.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino: 1) nustatė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ penkių darbo dienų terminą po teismo nutarties įsiteisėjimo įvykdyti 2004 m. sausio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartį; 2) nustatė Direkcijai dešimties darbo dienų terminą po to, kai LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdys 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022 prisiimtą prievolę atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo naudoti pareiškėjo nuosavybės teise priklausančius statinius pagal tiesioginę paskirtį, nuomos, įvykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartį. Teismas sprendime nurodė, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ar įsakymas yra privalomi valstybės, savivaldybės institucijoms, jų tarnautojams, pareigūnams, kitiems fiziniams, juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Kasacinio teismo nutartis ar nutarimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 3 dalis). Šalys pripažįsta, kad šioje byloje priimti įsiteisėję procesiniai teismų sprendimai iki šiol nėra įvykdyti. Suinteresuotų asmenų teiginiai, kad jie nespėjo įvykdyti teismų sprendimų dėl objektyvių priežasčių, nepagrįsti. Naujų žemės sklypų ribų projektų rengimas, jų derinimas, taip pat techninių ar kitų sąlygų rengimas gali būti reikalingas būsimų sutarčių sudarymui. Teismas nurodė, kad tai gali būti atlikta po minėtų procesinių teismų sprendimų įvykdymo. Šių sprendimo ir nutarties vykdymas nesusijęs su didelėmis laiko ir kitomis sąnaudomis, todėl suinteresuotiems asmenims nustatytinas neilgas jų įvykdymo terminas. Teismas antstolio teikimu neįvykdžiusiam teismo sprendimo skolininkui gali skirti iki 1000 Lt dydžio baudą, jeigu buvo nustatytas terminas sprendimui įvykdyti (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Dėl to pareiškėjo reikalavimas skirti suinteresuotiems asmenims baudas negali būti patenkintas.

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 8 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens (skolininko) LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirąjį skundą: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartį panaikino, klausimą išsprendė iš esmės – netenkino pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Kolegija nutartyje nurodė, kad, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad „teismas, apgindamas ieškovės teises į nuomą, negali detalizuoti žemės nuomos sutarties dalyko, t. y. nurodyti konkretaus sklypo ploto ir jo ribų. Sutarties dalykas turi būti suformuotas derinant sklypo ribas su gretutinio sklypo nuomininku, naudotoja – šios bylos atsakove LKAB „Klaipėdos Smeltė““. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad CPK šeštosios dalies teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, nenustatytas priverstinis teismo sprendimo dėl turtinių teisių pripažinimo vykdymas, nes tik CPK 749 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka. Be to, teisėjų kolegija konstatavo, kad, įsiteisėjus šioje byloje kasacinio teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutarčiai, ji yra pagrindas pareiškėjui UAB „Birių krovinių terminalas“ pradėti pripažintų turtinių teisių įgyvendinimą taikant ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą (CPK 284 straipsnio 1 dalis), o pareiškiant ieškinį dėl konkrečios nuomos sutarties sudarymo ar naudojimosi krantinėmis tvarkos nustatymo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, uosto žemės nuomos sutarties formoje nustatyta, kad uosto žemės naudotojui nuomojamas konkretaus ploto ir ribų uosto žemės sklypas, nustatomos jo naudojimo sąlygos, nuomos sutarties šalių atsakomybė viena kitai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad naujų žemės sklypų ribų projektų rengimas, jų derinimas, taip pat techninių ar kitų sąlygų rengimas negali būti atlikti po teismo sprendimo įvykdymo.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartį, kuria prašymas patenkintas iš dalies. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.  Teisėjų kolegija pažeidė CK 1.138 straipsnio 1, 4 punktus, nes padarė nepagrįstą išvadą, kad kasacinio teismo nutartis yra nevykdytina priverstine tvarka. Nurodytuose punktuose nustatyta, kad teismas gina civilines teises, jas pripažindamas ir priteisdamas įvykdyti pareigą natūra. Kasacinis teismas, priimdamas 2004 m. gruodžio 7 d. nutartį, taikė nurodytuose punktuose nustatytus civilinių teisių gynimo būdus, nes to reikalavo pareiškėjas UAB „Birių krovinių terminalas“. Netaikydamas nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, apeliacinės instancijos teismas sukūrė situaciją, kai įsiteisėjusi ir vykdytina teismo nutartis tapo nevykdytina, o šia nutartimi pripažintos UAB „Birių krovinių terminalas“ subjektinės teisės neginamos. Dėl to nurodytos materialinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

2.           Teisėjų kolegija pažeidė CPK 18 straipsnį, 362 straipsnio 1 dalį, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 586 straipsnio 1 dalį, 587 straipsnio 1 punktą, 588 straipsnio 1 dalį, 763, 771 straipsnius, nes konstatavo, kad CPK šeštosios dalies normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, nenustatytas priverstinio teismo sprendimo dėl turtinių teisių pripažinimo vykdymas, nes tik CPK 749 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, jų tarnautojams, pareigūnams, fiziniams, juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismo sprendimai ir nutartys yra vykdytini dokumentai. Teismo sprendimai ir nutartys yra vykdomi po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka vykdyti pateiktas vykdomasis dokumentas, išduotas teismo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nustatė nepiniginę prievolę. CPK šeštosios dalies LVII skyriuje nustatyti nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrųjų CPK šeštosios dalies nuostatų su LVII skyriuje nustatytomis išimtimis (CPK 763 straipsnis). Viena tokių išimčių reglamentuoja sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, vykdymą (CPK 771 straipsnyje). Dėl to CPK nustatyta tvarka priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra vykdytini priverstine tvarka.

3.           Teisėjų kolegija pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes konstatavo, kad pareiškėjas kasacinio teismo nutartimi jos pripažintas turtines teises įgyvendinti turi taikydamas ne sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą (CPK 284 straipsnio 1 dalis), o pareikšdamas naują ieškinį. Tai, kad teisme iškelta byla, negali reikšti, kad bylos šalys ir toliau turi bylinėtis, t. y. viena byla negali nulemti kitos bylos.

4.           Teisėjų kolegija pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, CK 1.2 straipsnio 1 dalį, 1.5 straipsnį, CPK 3 straipsnio 1 dalį, nes neužtikrino tinkamo teismo priimto sprendimo įvykdymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką, nesivadovavo teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Pagal šį principą privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas pareiškėjo UAB „Birių krovinių terminalas“ teises. Be to, teisėjų kolegija, spręsdama sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo klausimą, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

5. Teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnio taikymo) srityje. Teisėjų kolegija nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos 2001 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. L. prieš UAB „Fabeta“, bylos Nr. 3K-3-510/2001; 2001 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. B. prieš O. B., bylos Nr. 3K-3-1192/2001, nes ji, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis ir jų kvalifikavimu, savo išvadas grindė tik suinteresuoto asmens LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atskirajame skunde nurodytais argumentais. Be to, teisėjų kolegija nenurodė argumentų, kodėl ji atmeta pirmosios instancijos teismo nurodytus įrodymus ir nesiremia likusiais byloje surinktais įrodymais.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmasis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Kasatorius remiasi teismo sprendimo privalomumo principu ir daro išvadą, kad visi CPK nustatyta tvarka priimti ir įsiteisėję sprendimai bei nutartys yra vykdytini priverstine tvarka. Šis kasatoriaus teiginys yra neteisingas, nes vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o sprendimai dėl pripažinimo ir dėl teisinių santykių pakeitimo ar nutraukimo sukelia teisinius padarinius patys savaime be jokios priverstinės jų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. prieš J. D., bylos Nr. 3K-3-1046/2000; 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. prieš J. D., bylos Nr. 3K-3-238/2002). Dėl to apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ši nutartis yra dėl pripažinimo, todėl ji nevykdytina priverstine tvarka. Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ taip pat nurodė, kad kasacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, kad pažeistas CK 1.28 straipsnis ir neginamos pripažintos ieškovo teisės, yra neteisėtas. Šį teiginį LKAB „Klaipėdos Smeltė“ grindžia tuo, kad pagal CPK 362 straipsnį apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės iš naujo spręsti šalių ginčo ir iš naujo taikyti CK 1.138 straipsnyje nustatytų pažeistų teisių gynybos būdų. Dėl to CK 1.138 straipsnis nebuvo pažeistas.

Suinteresuotas asmuo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ nurodė, kad kasacinio skundo argumentas, kuriuo teigiama, jog viena byla savaime negali nulemti kitos bylos, yra nepagrįstas, nes pareiškėjui pripažintų teisių įgyvendinimas nebuvo išnagrinėtos bylos dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo bylos šalių santykius, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nustatančias šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo Direkcija prašo kasacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog Direkcija nevykdo kasacinio teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi jai nustatytos pareigos. Dėl to nėra pagrindų šios nutarties dalį, susijusią su Direkcija, vykdyti priverstinai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ turi teisę ne konkurso (ne aukciono) tvarka su Direkcija sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingo žemės sklypo nuomos bei 101–104 krantinių naudojimo. Šia nutartimi LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įpareigota vykdyti 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022 sudarytais su UAB „Birių krovinių terminalas“, prisiimtą prievolę atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančius statinius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nuomos. Nurodytą nutartį išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 17 d. nutartimi ir nurodė, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ pripažintos teisės į nuomą turinys lemia atsakovo LKAB „Smeltė“ prievolę atsisakyti nuomos teisės į tokio dydžio žemės sklypą, koks reikalingas UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, bei paaiškino, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ pripažinta turtinė teisė naudotis 101–104 krantinėmis reiškia UAB „Birių krovinių terminalas“ teisę naudotis 101–104 krantinėms kartu su LKAB „Klaipėdos Smeltė“ tokia apimtimi, kuri užtikrina abiejų bendrovių normalią ūkinę veiklą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pripažintų teisių įgyvendinimas nebuvo išnagrinėtos bylos dalykas. Būtent nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, kaip įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį, nes LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir Direkcija atsisako geruoju vykdyti šią nutartį, nesudaro galimybių UAB „Birių krovinių terminalas“ išsinuomoti jos veiklai reikalingą žemės sklypą ir naudotis nutartyje nurodytomis krantinėmis.

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas, įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 7 d. nutartimi pripažino, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ turi teisę ne konkurso (ne aukciono) tvarka su Direkcija sudaryti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartį dėl UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingo žemės sklypo nuomos bei 101–104 krantinių naudojimo, o LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įpareigota vykdyti 2002 m. sausio 16 d. susitarimu Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomu susitarimu Nr. 1022, sudarytais su UAB „Birių krovinių terminalas“, prisiimtą prievolę atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančius statinius naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nuomos. Būtent šia nutartimi pareiškėjui pripažinta turtinė teisė. Turtinė teisė gali būti įgyvendinama tik per teismo nustatytą terminą LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir Direkcijai atliekant konkrečius veiksmus, įgyvendinant pareiškėjo teisę į konkretų žemės sklypą, reikalingą UAB „Birių krovinių terminalas“ statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, bei teisę naudotis 101–104 krantinėmis. Dėl to kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad CPK šeštosios dalies teisės normose, reglamentuojančiose vykdymo procesą, nenustatytas priverstinis teismo sprendimo dėl turtinių teisių pripažinimo vykdymas, nes tik CPK 749 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko turtinių teisių tvarka. Nagrinėjamoje byloje išieškotojo turtinės teisės gali būti įgyvendintos skolininkams nustačius prievolę per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus, kurie sudarytų sąlygas įgyvendini išieškotojo teisę į konkretaus žemės sklypo, reikalingo išieškotojo statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį, nuomą bei naudojimąsi 101–104 krantinėmis. Taigi, vykdant teismo sprendimą (nutartį), gali būti taikomos CPK 771 straipsnio taisyklės, įpareigojančios skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, taip pat taikomos teismo nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą. Tokie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties įvykdymą užtikrinantys veiksmai galėtų būti: 1) termino po šios nutarties priėmimo nustatymas, per kurį UAB „Birių krovinių terminalas“ būtų įpareigota kreiptis į Direkciją su prašymu dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, suformavimo pagal žemėtvarkos ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, plano parengimo bei 101–104 krantinių naudojimo tvarkos nustatymo; 2) įpareigojimas Direkciją per tam tikrą terminą po UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo gavimo dienos parengti žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, žemės nuomos sutarčiai sudaryti, planą, suformuotą pagal žemėtvarkos ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, ir nustatyti 101–104 krantinių naudojimo tvarką; 3) termino po šios teismo nutarties priėmimo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ įvykdyti įsipareigojimą, kuriuo prisiimta prievolė atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, nuomos ir 101–104 krantinių naudojimo, nustatymas. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, pakeičia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdymo tvarką, nustatydama konkrečius įpareigojimus ginčo šalims ir konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti.

Pabrėžtina, kad išnuomojamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo planas turi būti rengiamas pagal žemėtvarkos ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus (CK šeštosios knygos XXIX skyriaus nuostatas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą, susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymą „Dėl tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos patvirtinimo“ ir kitus teisės aktus). Taip pat turi būti atsižvelgiama į LKAB „Klaipėdos Smeltė“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ 2002 m. sausio 16 d. susitarimą Nr. 904/9, 2002 m. vasario 4 d. papildomą susitarimą Nr. 1022, kuriais prisiimta prievolė atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo naudoti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius statinius, ir kuriuose iš esmės apibrėžtas būsimos žemės nuomos sutarties objektas, numatyti tam tikri konkretūs šalių veiksmai. Nurodytiems veiksmams atlikti nustatomi terminai tiek išieškotojui, tiek skolininkams.

Dėl nurodytų argumentų, išplėstinė teisėjų, remdamasi CPK 274 straipsnio 1 dalimi, pakeičia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdymo tvarką – nustato konkrečius įpareigojimus ginčo šalims ir konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, o pirmosios instancijos teismo nutartis pakeista, nes joje iš esmės nebuvo suformuluoti konkretūs veiksmai, kuriuos privalo atlikti skolininkai tam, kad būtų įgyvendinta pareiškėjo turtinė teisė dėl žemės sklypo, reikalingo naudoti jo nuosavybės teise priklausančius pastatus, nuomos ir naudojimosi krantinėmis.

Byloje raštu yra išdėstyta vieno iš išplėstinės kolegijos teisėjų  atskiroji nuomonė (CPK 268 straipsnio 6, 7 dalys).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdymo tvarką, ją išdėstant taip:

Nustatyti UAB „Birių krovinių terminalas“ 60 dienų terminą po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties priėmimo kreiptis į VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją su prašymu dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, suformavimo pagal žemėtvarkos ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, plano parengimo bei 101–104 krantinių naudojimo tvarkos nustatymo.

Įpareigoti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją per 30 dienų po UAB „Birių krovinių terminalas“ prašymo gavimo dienos parengti žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, žemės nuomos sutarčiai sudaryti, planą, suformuotą pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo projektą, bei nustatyti 101–104 krantinių naudojimo tvarką.

Nustatyti LKAB „Klaipėdos Smeltė“ terminą – 30 dienų po šios teismo nutarties priėmimo – įvykdyti įsipareigojimą, kuriuo prisiimta prievolė atsisakyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo, reikalingo UAB „Birių krovinių terminalas“ nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai, nuomos bei 101–104 krantinių naudojimo.

Likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas UAB „Birių krovinių terminalo“ prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Romualdas Čaika
	Virgilijus Grabinskas
	Janina Januškienė
	Egidijus Laužikas
	Zigmas Levickis
	Teodora Staugaitienė
	Janina Stripeikienė