Civilinė byla Nr. e2-123-721/2020

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02552-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 14 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovės A. Č. atstovui advokatui Jurijui Malininui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš G. V., mirusios 2019 m. birželio 22 d. palikimo, kuris perėjo atstovei Lietuvos valstybei, skolą 4344 Eur, taikyti restituciją, jeigu teismas pripažins 2015 m. sausio 7 d. sandorį dėl 4344 Eur kreditorinio reikalavimo negaliojančiu kaip neatitinkantį įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Ieškovė nurodė, kad iki G. V. palikimo priėmimo veiksmų atlikimo tinkamai įgyvendino teisę informuoti įpėdinius apie palikėjos skolinę prievolę, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino prašydama teismo patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą, pranešdama notarui ir todėl turi teisę reikalauti, kad palikimą priėmęs įpėdinis patenkintų jos turtines pretenzijas.

Atsakovė 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo. Teismas 2020 m. sausio 2 d. priėmė nutartį, kuria nutarė civilinę bylą sustabdyti iki bus paveldėtas 2019 m. birželio 22 d. mirusios G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimas.

Telšių apylinkės teisme 2020 m. sausio 7 d. gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriuo ieškovė prašė panaikinti 2020 m. sausio 2 d. nutartį ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti, o atsakovės VĮ Turto bankas 2019 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti visiškai. Atskirajame skunde nurodė, jog šiuo atveju atsakovė jau yra priėmusi palikimą. Šį faktą nutartyje konstatavo teismas, nurodydamas, kad atsakovė kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ajį notarų biurą. Be to, 2019 m. gruodžio 16 d. Testamentų registre yra įregistruotas G. V. palikimo priėmimo faktas. Ieškovei negali atsirasti neigiamų padarinių vien todėl, jog nėra aiškiai nustatytos tvarkos, pagal kurią valstybei atstovaujančios institucijos sužino apie atsiradusį palikimą ir jų pareigą imtis veiksmų šį palikimą priimti ir įforminti.

2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės A. Č. atskirasis skundas tenkintinas ir Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-721/2020, panaikinta bei atnaujintas bylos nagrinėjimas, o atsakovės VĮ Turto bankas 2019 m. gruodžio 27 d. prašymas dėl bylos sustabdymo išspręstas iš esmės: atmestas atsakovės VĮ Turto bankas prašymas.

2020 m. vasario 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-192-1008/721 pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei VĮ Turto bankas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

  2020 m. liepos 23 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, priėmus ieškovo B. R., ieškinio atsakovei VĮ Turto bankas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo – A. Č. atsisakymą, civilinė byla Nr. 2-192-1008/2020 buvo nutraukta, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas išnykus aplinkybėms dėl kurių buvo byla sustabdyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 166 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 167 straipsnio 1 dalis) ir paskirtinas teismo posėdis – 2020 m. rugsėjo 9 d.

Į teismo posėdį atvyko ieškovės atstovas advokatas Jurijus Malininas, kuris prašė priimti sprendimą už akių neatvykus atsakovės atstovui.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo bei atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teisme gautas atsakovės prašymas nustatyti atsiliepimo pateikimo terminą nagrinėjamoje byloje iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ir atidėti paskirtą teismo posėdį. Nurodė, kad sprendimas dėl bylos atnaujinimo priimtas atstovę atstovaujančio teisininko kasmetinių atostogų metu, todėl atsakovei nebuvo galimybės operatyviai pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Ieškovės atstovas prašė priimti sprendimą už akių atsakovei be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 2dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. liepos mėnesį tarp ieškovės A. Č. ir G. V. buvo pasirašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis 15000 Lt sumai. Grąžinimo terminas turėjo sueiti 2016 m. vasario 1 d. Notariškai tvirtinti vekselio įstatymas nereikalavo. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvai tapus euro zonos nare, pradėta naudoti bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras. Ieškovė ir skolininkė G. V. 2015 m. sausio 7 d. perrašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, t. y. paskolintą sumą 15000 litų konvertavo į eurus, kas sudarė 4344 Eur. Notariškai vekselis įformintas nebuvo, kadangi šis vekselis tik patikslino 2014 m. surašytą vekselį. Mokėjimo terminas suėjo 2016 m. vasario 1 d., skolos G. V. negrąžino, o ieškovė laiku nesikreipė į notarą atlikti vekselio tvirtinimo procedūros ir praleido įstatymo nustatytą terminą. 2019 m. birželio 22 d. skolininkė G. V. mirė. Atsakovė kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ąjį notarų biurą, o 2019 m. gruodžio 16 d. Testamentų registre yra įregistruotas G. V. palikimo priėmimo faktas.

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau tai reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011).

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovas šiuos terminus yra praleidęs, tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.

Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį vekselį, sprendžia, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog skolininkė G. V. įsipareigojo sumokėti ieškovei 4344 Eur sumą iki 2016 m. vasario 1 d. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieškovė) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 4344 Eur skolos sumokėjimas, t. y. vekselyje įtvirtinta atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškove. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 4344 Eur skolos sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti 4344 Eur nesumokėto įsiskolinimo laikytinas pagristu, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai).

Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė pateikė prašymą nustatyti atsiliepimo pateikimo terminą nagrinėjamoje byloje iki 2020 m. rugsėjo 23 d. ir atidėti paskirtą teismo posėdį. Nurodė, kad sprendimas dėl bylos atnaujinimo priimtas atstovę atstovaujančio teisininko kasmetinių atostogų metu, todėl atsakovei nebuvo galimybės operatyviai pateikti atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Teismas, konstatuoja, jog juridinių asmenų atstovais teisme taip pat gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Kartu su CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kai atstovaujama juridiniam asmeniui, atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys (CPK 56 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovė galėjo parinkti kitą asmenį, galintį atstovauti įmonę, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių. kadangi atsakovė turėdama pareigą nepasirūpino tinkamu atstovavimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 98,00 Eur žyminis mokestis bei 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš atsakovės ieškovei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai:

-       4344 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) skolos;

-       598 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Teisėja                                                              Nadežda Kiubienė