(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok,
sekretoriaujant Anetai Jankovskai,
dalyvaujant ieškovui V. J.,
atsakovę atstovaujančios institucijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą, su pirminiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš Kauno apylinkės teismo pirmininko D. K. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai bylinėjimosi išlaidas.
Byloje 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi priimtas ieškovo 2019 m. vasario 8 d. ieškinys po trūkumų šalinimo (b. t. I, l. 121-128), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 500 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, jog ieškinys yra pareikštas dviem skirtingais ieškinio pagrindais: reiškiamas reikalavimas dėl teisėjo veiksmais, susijusiais su teisingumo vykdymu, padarytos žalos atlyginimo (CK 6.272 straipsnis); bei dėl Kauno miesto apylinkės teismo administracijos – teismo pirmininko ir kanclerės veiksmų, nagrinėjant ieškovo skundą bei prašymą dėl kamerų vaizdo įrašų (duomenų apie ieškovą) suteikimo (CK 6.271 straipsnis), reikalavimą dėl 500 Eur turtinės žalos pritesimo išskyrė ir šis reikalavimas išnagrinėtas šioje byloje.
Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog prašoma priteisti žala yra kildinama iš Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos S. P. neteisėtų veiksmų, skiriant baudą už naudojimąsi įstatymo nustatytomis teisėmis. Paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 7 d. civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 Kauno miesto apylinkės teismo teisėja S. P. už visiems teisėjams pareikštą nušalinimą jam skyrė 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu jį diskriminavo už jo sąžiningą naudojimąsi nušalinimo institutu. Dėl neteisėtai priimtos nutarties patyrė 500 Eur turtinę žalą.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas ieškininį reikalavimą palaikė pilnai. Papildomai paaiškino, jog Kauno apylinkės teisme buvo pareiškęs du ieškinius atsakovui S. N. L. dėl pastarojo melagingo įskundimo, melagingų parodymų baudžiamojoje byloje davimo ir dėl to patirtos neturtinės žalos priteisimo. Bylos buvo sujungtos į vieną, teismo posėdis buvo paskirtas lapkričio 15 d., o lapkričio 14 d. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai S. P. ir visiems teismo teisėjams dėl aplinkybių, kurios paprastam stebėtojui galėjo sukelti abejonių dėl viso teismo nešališkumo. Atsakydamas į teismo klausimus ieškovas nurodė, jog teisme dirba apie 50 civilines bylas nagrinėjančių teisėjų ir mano, jog jam teko susidurti su bent 20 iš jų. Paaiškino, jog nušalinimą nagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėja E. T., tačiau nušalinimas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nes nebuvo pasisakyta dėl visų pareikšto nušalinimo motyvų, visas nušalinimas sutrauktas į dvi eilutes dėl vienos iš teisėjų rusų tautybės ir visas nušalinimas atmestas. Nurodė, jog dėl šios priežasties 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje paprašė, kad byla nebūtų nagrinėjama, o nušalinimas pakartotinai išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Pažymėjo, jog teisėja E. T. neteisėtai ir nepagrįstai nepasisakė dėl nušalinimo motyvų ir jį atmetė, nurodydama, kad dėl įžeidžiamų argumentų nepasisakys. Mano, jog tuo atveju, jei pareikštas nušalinimas turėjo trūkumų, teismas privalėjo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne jį atmesti, neišnagrinėjus iš esmės. Pažymėjo, jog minėto teismo posėdžio metu nereiškė pakartotinio nušalinimo, o prašė išsiųsti pirminį nušalinimą išnagrinėjimui iš esmės. Mano, jog teismo posėdžio metu teisėja S. P. jį provokavo pasakyti, jog yra reiškiamas naujas – pakartotinis nušalinimas, kad turėtų pagrindą skirti jam baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atkreipė dėmesį, jog nors paskirta bauda nėra labai didelė, tačiau šiuo metu baudų skyrimas įsisiautėjo ir jo atžvilgiu yra skiriamos teismų praktikoje iki šiol nebuvusio dydžio baudos, o konkrečiai jam jau yra skirta net 2 500 Eur dydžio bauda, todėl yra priverstas skųsti ir ginčyti ir šią 500 Eur baudą. Bylos išnagrinėjimas yra labai svarbus tam, kad baudų skyrimo procesas būtų sustabdytas. Dėl patirtos žalos realumo nurodė, jog vykdomojo rašto išrašymas ir pateikimas antstoliui vykdyti yra neabejotinas, žalos patyrimas yra tik laiko klausimas, todėl šiuo ieškiniu siekia užbėgti žalai už akių. Mano, jog teisėja veikė tyčia, nes suvokė ką daro ir to siekė.
Atsakydamas į teisėjos ir atsakovės atstovės klausimus ieškovas paaiškino, jog nušalinime aprašė viso teismo nusiteikimą jo atžvilgiu, paaiškino, apie teismo administracijos neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, o įvertinęs tai, jog teisėjai yra susiję hierarchiniais ryšiais, mano, jog administracija gali daryti poveikį ir formuoti visų teisėjų nuomonę apie jį. Dėl teisėjo S. P. nurodė, jog netenkindama jo prašymų dėl įrodymų išreikalavimo ir liudytojų apklausos teisėja pasisakė, jog prašymai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, tačiau mano, jog būtent ieškovas turi teisę formuoti ieškinio ir bylos ribas, priešingų atveju procesas prarastų bet kokią prasmę.
Įrodymų tyrimo metu (klausiant 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo) ieškovas atkreipė dėmesį, jog prašė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išaiškinimo ir jam buvo pasakyta, jog prašymas užfiksuotas garso įraše ir į jį bus atsakyta, tačiau atsakymo iki šiol negavo.
Baigiamosiose kalbose ieškovas pakartotinai atkreipė dėmesį, jog teisėja S. P. nei pati nepateikė prašyto išaiškinimo, nei kreipėsi išaiškinimo į nušalinimą išsprendusią teisėją, todėl šis klausimas liko neišspręstas.
Lietuvos valstybę byloje atstovaujanti Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį ir jos atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovė pažymėjo, jog teisėjo priimami sprendimai dėl šalių prašymų netenkinimo negali būti vertinami kaip neteisėti ir atitinkamai nesudaro pagrindo teisėjo nušalinimui. Atkreipė dėmesį, jog baudos paskyrimas buvo tikrinamas instancine tvarka. Mano, jog susidarius situacija, kuomet ieškovas nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos ir prašo baudos dydžio žalos priteisimo, iš esmės yra neteisinga, nes ieškinio patenkinimas reikštų, jog ieškovas išvengtų teismo sprendimo vykdymo.
Ieškinys atmestinas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
Iš ieškovo paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) ir išreikalautos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. 2-480-1070/2019 medžiagos nustatytos bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 priėmė ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. N. L. dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12167-1070/2018 priėmė ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. N. L. dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas sujungė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-12103-1070/2018 ir Nr. 2-12167-1070/2018 į vieną civilinę bylą, kuriai paliko civilinės bylos numerį Nr. 2-12103-1070/2018. 2019 metais bylos numeris pasikeitė į Nr. 2-480-1070/2019.
2018 m. birželio 5 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2018 m. rugpjūčio 6 d. 9.00 val.
2018 m. rugpjūčio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas baigė pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės, bylos nagrinėjimą teismo posėdyje paskyrė 2018 m. rugpjūčio 30 d.
2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje nuspręsta bylos nagrinėjimą atidėti dėl procesinių kliūčių (gautas ieškovo atskirasis skundas).
2018 m. spalio 15 d. teismo posėdis atidėtas ieškovo prašymu.
2018 m. lapkričio 15 d. teisme gautas ieškovo nušalinimas teisėjai S. P., visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Ieškovas nušalinimo pareiškime nurodė, kad Kauno apylinkė teismas nepagrįstai paskyrė bylą nagrinėti rusų tautybės teisėjai S. P., nes iš anksto žinojo ir buvo akivaizdu, kad ieškovo tautiniu ir politiniu pagrindu pareikštas ieškinys rusų kolonistui atsakovui S. N. L. negali būti nešališkai nagrinėjamas rusų tautybės asmens. Pažymėjo, jog bylą nagrinėjanti teisėja S. P. nepagrįstai visus jo prašymus atmetė, neteisėtai atsisakė šaukti ir apklausti jo (ieškovo) prašytus liudytojus, priimti esminius bylai įrodymus, nepagrįstai ir neteisėtai kartu su Kauno apygardos teisme įdarbintais asmenimis iš civilinės bylos pašalino visus trečiuosius asmenis. Kauno aplinkės teismas ir Kauno apygardos teismas visose politinėse ir daugelyje nepolitinių civilinių bylų iš ieškovo atėmė procesinį veiksnumą, atsisako pripažinti teisinę ieškovo elektroninio parašo galią. Nušalinimo pareiškime ieškovas taip pat nurodė konkrečių Kauno apylinkės teismo teisėjų, jų tarpe teismo pirmininko, jo manymu, neteisėtus veiksmus, atliktus jo atžvilgiu ir prašė jų įvertinimo, išreikalavus papildomus rašytinius įrodymus.
2018 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje teismas dėl gauto nušalinimo nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti 2018 m. gruodžio 4 d. 13. val.
2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos A. S. nutartimi civilinė byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Kauno apylinkės teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo klausimą.
2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė E. T. išnagrinėjo ieškovo pareikštą nušalinimą ir jo netenkino.
2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog byla negali būti nagrinėjama, nes jo pareikštas nušalinimas nebuvo išnagrinėtas, taip pat papildė nušalinimo argumentus naujomis aplinkybėmis apie tai, kaip Kauno apylinkės teismo pirmininkas atsisakė pateikti 2018 m. lapkričio 9 d. vaizdo kamerų medžiagą ir tai apribojo jo teises įrodinėti dėl susižalojimo teisme patirtą žalą.
2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas skyrė ieškovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
2019 m. sausio 7 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo.
2019 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismas išnagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą ir paliko pirmos instancijos 2019 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą.
Dėl teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, jog žalą, (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Tai reiškia, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu žalą padariusio asmens elgesys yra neteisėtas, pasireiškiantis neteisėtais aktyviais veiksmais (veikimu) arba neteisėtu pasyviu elgesiu (neveikimu). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatose nurodyti neteisėti veiksmai dėl žalos, padarytos nagrinėjant civilinę bylą, gali būti susiję su civilinio ieškinio priėmimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismo sprendimo priėmimu, jo vykdymu, civilinės bylos užbaigimu nenagrinėjus ieškinio iš esmės ir pan.
Deliktinės civilinės valstybės atsakomybės, atsirandančios CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, ypatumas yra tas, jog žala atlyginama tik kai nustatyta teisėjo ar teismo kaltė, t. y. atsakomybei kilti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir/ar neturtinės žalos bei kaltė. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik jam padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Kasacinėje praktikoje nurodoma, jog sprendžiant teisėjo kaltės klausimą būtina nustatyti, kad teisėjas netik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip.
Kaip faktinį savo ieškinio pagrindą ieškovas nurodė Kauno apylinkės teismo teisėjos S. P. veiksmus nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-480-1070/2016, kuomet teisėja, ieškovo manymu, netinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, jo prašymą pakartotinai kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą dėl 2018 m. lapkričio 15 d. pareikšto nušalinimo tinkamo išnagrinėjimo, įvertino kaip pakartotinį kreipimąsi dėl teisėjos ir viso Kauno apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo nušalinimo tais pačiais pagrindais, ir nepagrįstai skyrė jam 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.
Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisė nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją yra viena iš proceso šalims įstatymu suteiktų procesinių teisių, tačiau ja, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis šalys privalo naudotis sąžiningai. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 68 straipsnyje numatyta, jog nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Toks teisinis reglamentavimas koreliuoja su CPK 7 straipsnyje įtvirtintu proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, pagal kurį teismas įpareigotas imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, o šalys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai ir visam tiek Kauno apylinkės teismui tiek Kauno apygardos teismui buvo pareikštas praėjus daugiau nei pusei metų nuo bylos iškėlimo, nebuvo reiškiamas nei 2018 m. rugpjūčio 6 d. parengiamajame teismo posėdyje, nei 2018 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdyje. Pats pareiškėjas pateiktame nušalinime teisėjos nešališkumą iš esmės grindė tik teisėjos procesiniais sprendimais dėl jo prašymų netenkinimo ir teisėjos tautybe. Ieškovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas abejoti teisėjos nešališkumu, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas vertina, jog sprendimas dėl baudos atsakovui skyrimo buvo priimtas nepažeidžiant ieškovo teisės į nešališką teismą.
Ieškovas mano, jog baudos skyrimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl teisėja neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė jam 500 Eur baudą.
Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
Ieškovas ieškinyje neteisėtus teisėjos veiksmus aiškina, kaip, jo nuomone, neteisėtos ir nepagrįstos 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria jam apskirta 500 Eur bauda, priėmimu. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog Kauno apygardos teismas instancine tvarka patikrinęs ieškovui paskirtos baudos teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjos sprendimą paliko nepakeistą, taigi joje nenustatęs nei teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, nei įstatymų pažeidimo. Kaip matyti, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-515-260/2019) pasisakė dėl ieškovo 2018 m. gruodžio 4 d. pareikšto nušalinimo vertinimo kaip pakartotinio, todėl ginčijamo teisėjos S. P. sprendimo teisėtumas yra patikrintas apeliacine tvarka ir negali būti kvestionuojamas, o teismas negali kitoje byloje spręsti klausimus, kurie jau buvo išspręsti įsiteisėjusiais sprendimais. Tuo labiau, jog apeliacinės instancijos teismo veiksmų, nagrinėjant atskirąjį skundą, teisėtumo klausimo ieškovas nagrinėjamoje byloje nekėlė ir neįrodinėjo.
Įvertinus nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadą visetą, konstatuotina, jog nenustatyta būtinų sąlygų Lietuvos valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti, nes nenustatyta teisėjos S. P. neteisėtų veiksmų, todėl teismas ieškinį atmeta, nepasisakydamas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
Pažymėtina, jog nors ieškovas įrodymų tyrimo stadijoje iškėlė naują ieškinio faktinį pagrindą – 2018 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu žodžiu pareikšto prašymo dėl teismo nutarties išaiškinimo neišnagrinėjimą, teismas priimdamas byloje teismo sprendimą šių aplinkybių nevertino, nes jos nesudarė nagrinėjamos bylos ieškinio dalyko ir atsakovė neturėjo galimybės dėl jų pasiruošti ir pasisakyti. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo nurodytu klausimu Kauno apylinkės teismas pasisakė 2018 m. gruodžio 7 d. nutartyje, paaiškindamas kreipimosi dėl procesinio sprendimo išaiškinimo tvarką.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi redakcija) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Nagrinėjamu atveju byloje patirta 28,13 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl atmetus ieškinį, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,13 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 13 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Lysionok