Baudžiamoji byla Nr. 2K-65/2007 nuasmeninta

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    2.4.6.1.2.; 1.2.9.9. (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

            sekretoriaujant R. Bartulienei,

            dalyvaujant prokurorui A. Vereniui,

            gynėjui advokatui J. P. Klimaičiui,

            įtariamajam V. Š.,

            teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria panaikintas Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, šiam trūkumo pašalinimui numatytas vieno mėnesio terminas.

            Panaikintu Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžiu V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti.

            Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, įtariamojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

 

n u s t a t ė :

 

            V. Š. pagal BK 164 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2000 m. lapkričio 2 d. sprendimu iš jo priteisus alimentus V. Ša naudai nepilnamečio sūnaus Vy. Š., gimusio 1994 m. liepos 13 d., išlaikymui po ketvirtadalį visų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL, iki sūnaus pilnametystės, ir nepilnametės dukters L. Š., gimusios 1991 m. liepos 31 d., išlaikymui po trečdalį visų pajamų, bet ne mažiau kaip po 1 MGL, iki dukters pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteisti alimentai, vengė mokėti alimentus, t. y. mokėjo ne visą teismo sprendimu numatytą mėnesinę sumą. V. Š. nuo 2002 m. gruodžio 3 d. alimentų visai nemokėjo, nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo iki baudžiamosios bylos atidavimo teismui 2006 m. vasario 3 d. Alimentų įsiskolinimas nuo 2000 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. spalio 1 d. yra 14 270 Lt.

            Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą, Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendį panaikino ir perdavė bylą prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baigus ikiteisminį tyrimą buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai sutrukdė teismui nagrinėti bylą ir nebuvo galima teisme ištaisyti padarytų pažeidimų. Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai esant įsigaliojusiam teismo sprendimui išlaikyti vaiką piktybiškai vengiama išlaikyti savo vaiką. Šio nusikaltimo sudėčiai būtinas subjektyviosios pusės požymis – kaltininko tyčia, t. y. piktybinis, sąmoningas, žinant savo pareigą, kad yra teismo sprendimas dėl alimentų ir galint tą pareigą įvykdyti, jos nevykdymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamajame akte turėjo būti nurodyta, kaip reiškėsi kaltinamojo vengimas mokėti alimentus, ar kaltinamojo veiksmuose buvo tyčia (piktybiškumas) bei visi tai pagrindžiantys duomenys. Kaltinamajame akte nesant šių duomenų buvo atimta galimybė kaltinamajam tinkamai gintis, taip buvo pažeistos jo teisės.

            Kasaciniu skundu Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad šiame akte yra nurodyti visi BPK 219 straipsnyje keliami reikalavimai, t. y. jame, be bendrų reikalavimų, yra nurodyta ir BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtini požymiai – nusikalstamos veikos laikas, būdas, padariniai ir net kaip reiškėsi tyčia (piktybiškumas) bei tai pagrindžiantys duomenys – „žinodamas, kad iš jo priteisti alimentai, vengė mokėti, t. y. mokėjo ne visą teismo sprendimu numatytą mėnesio sumą, o nuo 2002 m. gruodžio 3 d. visai nemokėjo, nedirbo ir darbo biržoje neužregistravo“. Kadangi kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, kuo kaltinamas, galėjo tinkamai gintis ir jo teisės nebuvo pažeistos. Kasatorius teigia, kad dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo perduoti baudžiamąją bylą prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 320 straipsnis).

            Kasacinis skundas tenkintinas.

 

Dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 219 straipsnio taikymo

 

BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina nuosprendį ir perduoda bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus priimtose nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui apeliacinės instancijos teismas gali priimti esant trims būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) minėto pažeidimo negalima ištaisyti teisme; 3) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą (nutartys Nr. 2K-35/2006, 2K-139/2006, 2K-247/2006). Nagrinėjamoje byloje prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neturi trūkumų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą ir vykdyti teisingumą.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepagrįstai pripažino, kad kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; o pagal šio straipsnio 4 punktą – pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas tam pagrindo, konstatavo, kad kaltinamajame akte nenurodyta inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būdas (t. y. kaip reiškėsi kaltinamojo V. Š. vengimas mokėti alimentus), jo tyčios forma (piktybiškumas) bei tai pagrindžiantys duomenys.

Pažymėtina, kad 1961 m. BK 125 straipsnio dispozicijoje buvo kalbama apie piktybinį tėvo ar motinos vengimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti. 2000 m. BK 164 straipsnio, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką, dispozicijoje sąvokos „piktybinis“ nėra. Sąvokos „piktybinis“ ir „sąmoningas“, kurias vartoja apeliacinės instancijos teismas, apibūdindamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, subjektyviosios pusės požymius, šiuo atveju laikytinos iš esmės tapačiomis, nes piktybinis vengimas išlaikyti vaiką – tai sąmoningas, žinant apie savo pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, tokios pareigos nevykdymas. Taigi atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką pagal BK 164 straipsnį iškyla tik tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y., žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Priešingai, nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kaltinamajame akte yra nurodyta, kaip reiškėsi kaltininko tyčia: „Žinodamas, kad iš jo priteisti alimentai, vengė mokėti alimentus, t. y. mokėjo ne visą teismo sprendimu numatytą mėnesinę sumą, o nuo 2002-12-03 alimentų visai nemokėjo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas“.

Taip pat pažymėtina, kad pagal BK 164 straipsnio dispoziciją nusikalstamos veikos padarymo būdas nėra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Jis parodo, kaip buvo padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, ir apibūdina objektyviąją nusikalstamos veikos pusę. Nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, gali būti padaroma nevykdant pareigos pagal teismo sprendimą mokėti kas mėnesį periodines išmokas, konkrečią pinigų sumą, neperduodant vaikui tam tikro turto arba šią pareigą vykdant tik iš dalies. Priešingai, nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, kaltinamajame akte yra nurodyta, kaip buvo padaryta įtariamajam inkriminuota veika, t. y. nuo 2000 m. spalio 31 d. V. Š. mokėjo ne visą teismo sprendimu numatytą mėnesinę sumą, o nuo 2002 m. gruodžio 3 d. alimentų visai nemokėjo, t. y. tam tikrą nustatytą laiką jis savo pareigą vykdė tik iš dalies, o vėliau jos visai nevykdė. Taigi kaltinamajame akte nurodytos visos svarbios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, atitinkančios BK 164 straipsnyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jis visiškai atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus.

Pagrįstas kasatoriaus argumentas, kad kaltinamajame akte nurodyti ir pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame kaltinimas grindžiamas įtariamojo V. Š., liudytojų V. Ša., L. Š., Vy. Š. parodymais. Taigi kaltinamasis aktas iš esmės atitinka ir BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai konstatuodamas, kad V. Š. baudžiamojoje byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio 3 ir 4 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir dėl to atimta galimybė kaltinamajam tinkamai gintis ir perduodamas bylą prokurorui, netinkamai vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Perduodamas bylą prokurorui ir iš esmės neišnagrinėdamas V. Š. apeliacinio skundo, Kauno apygardos teismas taip pat pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl šių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Viktoras Aidukas

 

                                                                                                                                 Vytautas Piesliakas

 

                                                                                                                                         Gintaras Goda