Administracinė byla Nr. I-1874-629/2013
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03340-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija 3.3, 3.4, 74.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės, Arūno Kaminsko, dalyvaujant pareiškėjo N. G. (G.) atstovei advokatei Astai Astrauskienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Astai Vitėnienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis N. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (15/6-14)-15PR-531 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui N. G. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. (15/6-14)-15PR-531) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu Nr. (15/6-14)-15PR-531, nurodė, kad nuo 2009 m. tarnavo (duomenys neskelbtini). Kartą su specialiųjų pajėgų kariais buvo nuvežtas prižiūrėti tvarkos ir, reikalui esant, malšinti (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko incidentas, t. y. (duomenys neskelbtini), gindamas moterį, pareiškėjas sumušė (duomenys neskelbtini). Incidentas buvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis ir dabar, (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas persekiojimas, nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, bijodamas neteisėtai būti uždarytas į kalėjimą bei mėgindamas išvengti persekiojimo, jis paliko kilmės valstybę ir šiuo metu bijo į ją sugrįžti. Anot pareiškėjo, minėtas aplinkybes gali patvirtinti ir kitas prieglobsčio prašytojas V. P. (V. P.).
Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog visos (duomenys neskelbtini) praėjo taikiai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos bei be policijos pareigūnų įsikišimo, remiasi tik oficialia informacija, sudaryta remiantis iš didesnių mitingų surinktais duomenimis ir galimai ignoruojant mitingų metu pasireiškusius pavienius agresijos proveržius. Be to, tokio pobūdžio informacija yra skelbiama naujienų agentūrų, žurnalų ir kitokių masinės informacijos šaltinių, kurie dažnai yra šališki. Anot pareiškėjo, atsakovas turėtų atidžiau ir kruopščiau išanalizuoti paties pareiškėjo pasakojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovas taip pat uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pasak pareiškėjo, toks atsakovo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl pareiškėjui nežinant, kuo remdamasis Migracijos departamentas priėmė minėtą sprendimą, jo teisė į gynybą yra ribojama.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad jo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, skunde atkartoja tik jo asmens byloje užfiksuotus duomenis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) persekioja asmenis, kurie (duomenys neskelbtini), todėl tokio pobūdžio argumentai negali būti laikomi turinčiais įrodomąją galią, nes jie visiškai nepagrindžia reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo skunde nurodyto kito prieglobsčio prašytojo prieglobsčio prašymo motyvai negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo pasakojimą, nes prieglobsčio procedūros metu kiekvienas prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas individualiai, t. y. vertinamos ir tiriamos konkrečiai su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusios asmeninio pobūdžio aplinkybės, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Be to, Migracijos departamente išnagrinėjus V. P. prieglobsčio prašymą jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) B. I. (duomenys neskelbtini) organizuotos akcijos praėjo taikiai, be policijos pajėgų įsikišimo, pranešimų apie incidentus nebuvo. Atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo stebimi ir viešinami bet kokie abiejų šalių: senosios valdžios ir opozicijos veiksmai, ir į tai, kad, paties pareiškėjo teigimu, jo tariamai vykusio incidento metu dalyvavo nemažai žurnalistų iš televizijos, abejotina, kad toks įvykis nebūtų paviešintas. Remiantis Migracijos departamento naujaisiais duomenimis, kurie yra surinkti ne vien iš masinės informacijos šaltinių, (duomenys neskelbtini), tačiau Migracijos departamentas nerado jokių duomenų, kad yra sulaikomi ir pareiškiami kokie nors kaltinimai policijos ar specialios paskirties pajėgų pareigūnams, kurie pagal jiems priklausančias pareigas vykdydami savo viršininkų įsakymus turėjo būti (duomenys neskelbtini) susibūrimuose.
Dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo dienos atsakovas paaiškino, kad skirtingai negu ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje, šiuo metu galiojanti nuostata įpareigoja sprendimą priimančią instituciją uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis yra išsiunčiamas. Jokių papildomų sąlygų, papildomo pagrindimo arba išimčių prieglobsčio prašytojams įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatos nenumato. Migracijos departamentui šiuo aspektu yra suteikti diskrecinės galios įgaliojimai veikti savo nuožiūra, nenukrypstant nuo institucijai priskirtų bendrųjų tikslų. Papildomai pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 1V-382 redakcija) patvirtinto „Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo“ nuostatomis, Migracijos departamentui priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ir draudimo atvykti, tokio sprendimo motyvai nurodomi išvadoje, kurios pagrindu priimamas sprendimas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde pateiktais argumentais.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas nebuvo, nes 2013 m. sausio 18 d. pareiškėjas N. G. išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir negrįžo (b. l. 32), tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kito savo adreso teismui nepateikė, o jo interesus teisme atstovauja advokatė Asta Astrauskienė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str. 1 d., laikytina, kad pareiškėjui apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir į jį nebegrįžo.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo Nr. (15/6-14)15PR-531, kuriuo atsisakyta pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui N. G. suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje bei nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas pasienio ruože Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (byla (duomenys neskelbtini), b. l. 1–5).
2012 m. gruodžio 3 d. prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas paaiškino, kad yra iš (duomenys neskelbtini), tautybė – (duomenys neskelbtini), religija – (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – (duomenys neskelbtini), profesija – (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad priklausė nacionaliniam judėjimui – (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) ir buvo nuvežtas su spec. kariais malšinti (duomenys neskelbtini) mitingo, kurio metu, gindamas moterį, sumušė (duomenys neskelbtini) narį. Pažymėjo, kad muštynės buvo nufilmuotos, todėl (duomenys neskelbtini) nariai, kurie dabar atėjo į valdžią, keršija ir uždaro į kalėjimą mitingus malšinusius asmenis. Paaiškino, kad bijo būti persekiojamas ir patekti į kalėjimą, todėl nusprendė bėgti į Europą prašytis prieglobsčio, kad ten galėtų ramiai gyventi ir sportuoti ((duomenys neskelbtini), b. l. 6–14).
Papildomos prieglobsčio prašytojo apklausos metu pareiškėjas paaiškino, kad 2(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) opozicijos partijos (duomenys neskelbtini) nariai surinko žmones ir pradėjo agituoti, kad būtų balsuojama už (duomenys neskelbtini). Viena žurnalistė norėjo paimti interviu iš (duomenys neskelbtini), tačiau jo apsaugininkai žurnalistę pastūmė, tuomet pareiškėjo kolega iš (duomenys neskelbtini) pastūmė minėtą apsaugos darbuotoją ir prasidėjo muštynės. Pareiškėjas paaiškino, kad jo padalinio vadovas po rinkimų, kai laimėjo (duomenys neskelbtini), nurodė, kad opozicijos nariai turi nuotraukas iš (duomenys neskelbtini) ir dabar jų ieško, todėl liepė išvažiuoti iš šalies. Pareiškėjas pažymėjo, kad nusprendė išvykti iš šalies, kad nebūtų sulaikytas, nes ir jis dalyvavo minėtose muštynėse ((duomenys neskelbtini), b. l. 24–27).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2012 m. gruodžio 12 d. išvada Nr. (15/6-14)19PR-531RN, kurioje siūloma pareiškėjui nesuteikti laikino teritorinio prieglobsčio, prieglobsčio ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo ((duomenys neskelbtini), b. l. 36–41), 2012 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-14)15PR-531 nesuteikti pareiškėjui laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (b. l. 4–5), nes pareiškėjo prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Sprendime Nr. (15/6-14)19PR-531 nurodyta, jog, įvertinus visą byloje esamą informaciją, kilo pagristų abejonių, kad N. G. išvykimo iš (duomenys neskelbtini) tikslas buvo gauti prieglobstį, t. y. kad prieglobsčio prašytojas iš savo kilmės valstybės išvyko, siekdamas tarptautinės apsaugos nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad remiantis turima informacija, visos (duomenys neskelbtini) praėjo taikiai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos bei be policijos pareigūnų įsikišimo, todėl prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie specialių pajėgų dalyvavimą akcijose turėtų būti vertinamas iš esmės kritiškai. Sprendime Nr. (15/6-14)15PR-531 konstatuota, jog pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra, siekdamas vienintelio tikslo – įteisinti savo buvimą Europos Sąjungos teritorijoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis.
Sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-531 taip pat nuspręsta, kad pastarajam įsigaliojus bei įsigaliojus galutiniam sprendimui pareiškėjo baudžiamojoje byloje ir atlikus bausmę, jei tokia bus paskirta, nesant priežastims, dėl kurių, remiantis UTPĮ 128 str. 2 d., sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje perspėjimą siekiant uždrausti pareiškėjui atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 str. dvejus metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pagrindiniu dokumentu, reglamentuojančiu pabėgėlių teisės klausimus, yra Konvencija dėl pabėgėlių statuso, ratifikuota 1997 m. sausio 21 d. įstatymu Nr. VIII-85. UTPĮ detalizuoja minėtos konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus. Europos Sąjungoje pabėgėlių statuso suteikimo klausimams spręsti priimta Tarybos direktyva 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ (toliau – ir Direktyva).
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 str. (A) d. 2 p. nurodoma, kad pabėgėliu laikomas asmuo, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, yra už šalies, kurios pilietis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba. UTPĮ 86 str., reglamentuojančio pabėgėlio statuso suteikimą, 1 d. įvesta dar viena persekiojimo priežastis – tautybė, kitos sąlygos paliktos tos pačios. Analogiškai pabėgėlio statusą nustato ir Direktyvos 2 str. (c) p. Taigi nustatant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai.
Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje skundžiamu sprendimu buvo atmestas, pripažinus jį akivaizdžiai nepagrįstu pagal UTPĮ 77 str. 2 d., įvertinus, kad pareiškėjas prieglobsčio prašo iš esmės dėl priežasčių, nesusijusių su baime būti persekiojamu, o siekdamas pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis.
UTPĮ 77 str. 2 d. nurodyta, kad Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga bei atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad prašytojas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį. Akivaizdžiai nepagrįstu prašymu pagal UTPĮ 2 str. 1 d. laikomas toks prašymas, kuriame akivaizdžiai nėra persekiojimo pavojaus kilmės valstybėje pagrindimo arba kuris yra paremtas apgaule, arba kuriuo piktnaudžiaujama prieglobsčio suteikimo tvarka bei kuris dėl minėtų priežasčių akivaizdžiai neatitinka UTPĮ nustatytų kriterijų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Kaip minėta, pareiškėjas priežastimis, dėl kurių išvyko iš savo kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), nurodė baimę būti persekiojamam dėl dalyvavimo muštynėse (duomenys neskelbtini) mitingo metu (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės kelia abejonių, nes, kaip teisingai nurodė atsakovas, (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo teiginiai apie (duomenys neskelbtini) vykusius mitingus, kuriuose agituojama už (duomenys neskelbtini) vertintini kritiškai.
Teismas pažymi, kad panašūs į pareiškėjo nurodytus įvykius (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje, kaip nustatyta, jis pabėgo iš užsieniečių registracijos centro, nėra galimybės išsiaiškinti, apie kokį mitingą kalbėjo pareiškėjas savo apklausų metu, todėl teismas vadovaujasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos, pareiškėjas teigė dalyvavęs (duomenys neskelbtini) vykusiame mitinge.
Be to, teismo vertinimu, net jei pareiškėjas būtų dalyvavęs mitingo malšinimo veiksmuose kaip valstybės įgaliotas pareigūnas, ir dalyvaudamas muštynėse peržengė savo kompetencijos ribas, naudojo nepagrįstą jėgą ir tokiu būdu padarė žalos kitiems asmenims, toks jo sulaikymas kilmės valstybėje negalėtų būti traktuojamas kaip persekiojimas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl asmens politinių įsitikinimų.
Kaip matyti iš Departamento 2012 m. liepos 7 d. pažymos apie politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–24), pastarojoje nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadai, jog pareiškėjui gali kilti asmeninė grėsmė jo kilmės valstybėje.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas į Europos Sąjungos teritoriją atvyko ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų nei savo kilmės valstybėje ir tik dėl šios priežasties nori pasilikti Lietuvos Respublikoje. Nurodytos priežastys akivaizdžiai nėra susijusios su tarptautinės apsaugos teikimu. Išanalizavus pareiškėjo byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra pagrindo manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas orumas ar bus kokiu būdu nepagrįstai baudžiamas.
Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjas piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir tokiu būdu siekia įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje ir pasinaudoti prieglobsčio prašytojams suteikiamomis garantijomis, o ne siekia gauti tarptautinę apsaugą nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, smurto arba žmogaus teisių pažeidimų.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo persekiojamas dėl asmens rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o jo prašymas pagrįstai pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.
Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 str. nustatyta, kad nė viena susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. UTPĮ 87 str. taip pat reglamentuojamas papildomos apsaugos suteikimas. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.); yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos (2 p.); yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (3 p.). Direktyvos 2 str. (e) p. nurodyta, kad papildomą apsaugą gali gauti asmuo, kuris negali būti laikomas pabėgėliu, bet apie jį pagrįstai galima manyti, kad jei jis būtų grąžintas į savo kilmės šalį, jam iškiltų realus pavojus patirti 15 str. apibrėžtus smurto veiksmus, kuriam netaikomos 17 str. 1 bei 2 d. ir kuris negali ar dėl tokio pavojaus nepageidauja pasinaudoti tos šalies apsauga. Direktyvos 15 str. nustato, kad smurto veiksmus sudaro mirties bausmė ar egzekucija; prašytojo kankinimas, nežmoniškas ar žeminantis elgesys arba baudimas kilmės šalyje; rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui dėl neapgalvoto smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
Duomenų, kad pareiškėjas galėtų būti veikiamas vienu iš nurodytų būdų, nenustatyta, todėl papildomos apsaugos suteikimas nėra reikalingas. Skundžiamu sprendimu pareiškėjui taip pat uždraudžiama dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 133 str. 2 d. užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kaip matyti iš Departamento 2012 m. gruodžio 12 d. išvados Nr. (15/6-14)-19PR-531RN, sprendimas uždrausti pareiškėjui dvejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pažeidė atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką bei piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra ((duomenys neskelbtini) 0802, b. l. 36–41). Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas siekė pasinaudoti prieglobsčio procedūra ne tais tikslais, kuriems ji yra sukurta, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo prieglobsčio procedūra, o tai, kad pareiškėjas neteisėtai kirto valstybės sieną patvirtina byloje esantys įrodymai ((duomenys neskelbtini) 0802, b. l. 1, 2, 12), todėl konstatuotina, kad Departamentas pagrįstai uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, o dvejų metų draudimo atvykti terminas, teismo vertinimu, laikytinas visiškai pagrįstu ir proporcingu.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti pareiškėjo N. G. (N. G.) skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Liuda Arlauskienė
Arūnas Kaminskas