Civilinė byla Nr. e2A-4-460/2026

                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00478-2024-5

                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.6

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medna“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „Krištolinis kristalas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Medna“ dėl skolos, palūkanų ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. Š.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 2 004 Eur skolą, 118,43 Eur palūkanas, 40 Eur dydžio kompensaciją, 12 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į pradinį kreditorių – G. Š. dėl transporto priemonės Honda CRV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbų. Pastarasis 2023 m. rugsėjo 30 d. pateikė atsakovei remonto pasiūlymą, kuriame buvo nurodyti atsakovės rekvizitai ir remonto sąmata su keistinų detalių ir darbų kaina. Ieškovės teigimu, atsakovė sutiko su pasiūlymu ir pristatė Transporto priemonę pradiniam kreditoriui, kuris atliko jos remontą pagal pasiūlyme nurodytą sąmatą, 2023 m. lapkričio 3 d. surašė Transporto priemonės remonto atliktų darbų sąmatą, o 2023 m. lapkričio 1 d. – sąskaitą faktūrą Nr. 20231101 už atliktus remonto darbus 2 004 Eur sumai. Nurodytą sąskaitą faktūrą pradinis kreditorius pateikė atsakovei elektroniniu paštu, tuo tarpu atsakovė ėmė reikšti pretenzijas, jog pradinis kreditorius nepateikė detalių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, sąmatoje nurodyta neva tikrovės neatitinkanti informacija, neva atsakovė jau buvo perdavusi pradiniam kreditoriui 1 520 Eur sumą grynaisiais. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. lapkričio 6 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę, apie tai pastarąją informavo elektroniniu paštu. Atsakydama į nurodytą pranešimą, atsakovė informavo, jog nepripažįsta prievolės nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei. Ieškovė pažymėjo, kad pradinį kreditorių ir atsakovę siejo rangos darbų teisiniai santykiai, tuo tarpu atsakovė nepagrįstai teigia, jog tarp šalių buvo susiklostę ne tik rangos, bet ir pirkimo – pardavimo teisiniais santykiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi už atliktus Transporto priemonės rangos darbus, o tai įrodo kartu su ieškiniu pateiktas remonto darbų pasiūlymas, atliktų darbų sąmata, išrašyta sąskaita faktūra ir šalių susirašinėjimas, taip pat Transporto priemonės fotonuotraukos, kurios buvo darytos remonto darbų eigoje, tuo tarpu atsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės, detalių kainų, pinigų perdavimo nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog pradinis kreditorius ir atsakovė nepasirašė Transporto priemonės priėmimo – perdavimo akto, Transporto priemonė buvo grąžinta atsakovei, kuri po Transporto priemonės grąžinimo nereiškė pretenzijų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei. Remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) nuostatomis, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 11,50 procentų dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos – 2 004 Eur, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. už 185 dienų laikotarpį, 40 Eur dydžio kompensaciją bei 12 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji negalėjo perimti iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės į atsakovę. Pažymėjo, kad pradinio kreditoriaus perleistas reikalavimas į atsakovę yra išskirtinai piniginio pobūdžio, todėl nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu.

2.       Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė pakeisti ieškovę, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys gali būti nagrinėjamas tik tokiu atveju, jei reikalavimą atsakovei pareikštų pradinis kreditorius. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti apie tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės susiklosčiusius rangos teisinius santykius dėl Transporto priemonės remonto. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei buvo pateiktas remonto darbų pasiūlymas, kad atsakovė susipažino su šiuo dokumentu ir sutiko dėl darbų atlikimo. Pažymėjo, kad aptariamame dokumente yra nurodytos prekių kainos, todėl šis dokumentas būdingas pirkimo – pardavimo santykių dėl automobilio detalių pardavimo susitarimui pagrįsti, tačiau ne rangos darbams, tuo labiau, kad dokumente nurodytos sumos nesutampa su tomis, kurias trečiasis asmuo nurodė bendraudamas su atsakove per pokalbių programą. Atsakovė pažymėjo, kad remonto darbų sąmata jai buvo pateikta tik 2023 m. lapkričio 5 d., t. y. jau po to, kai atsakovė nesutiko su jai 2023 m. lapkričio 3 d. atsiųsta tariama sąskaita už darbus ir nedelsdama apie savo nesutikimą pranešė pradiniam kreditoriui. Atsakovės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad pradinis kreditorius būtų įvykdęs rangos darbus, t. y. pasiekęs rezultatą, kuriam esant galimas darbų perdavimas užsakovui. Atsakovės susirašinėjimas su pradiniu kreditoriumi patvirtina, jog nėra atsakyta į elementarius klausimus – nepateikta rangos medžiagų (dalių) įsigijimą patvirtinantys dokumentai, neatsakyta, kokiu pagrindu prašoma sumokėti naujų rūko žibintų kainą ar kondicionieriaus siurblį, kai tokios detalės nebuvo sumontuotos į Transporto priemonę, taip pat ieškovė nepateikė atsakovės užsakymo atitinkamas prekes įsigyti. Byloje taip pat nėra aišku, dėl kokių aplinkybių ieškovė nurodo subrangą, t. y. trečiųjų asmenų pasitelkimą rangos darbams atlikti. Atsakovės teigimu, Transporto priemonė po autoįvykio niekada nebuvo tinkamai suremontuota, nebuvo tinkama naudoti bendrovės komercinėje veikloje ir dėl to atsakovė turėjo ją parduoti. Dėl to nėra pagrindo nuspręsti apie bet kokį pasiektą remonto rangos darbų rezultatą ir reikalauti už jį sumokėti. Atsakovė pažymėjo ir tai, kad ieškovė neperdavė atsakovei suremontuotos transporto priemonės, priešingai, atsakovė pradinio kreditoriaus teiravosi apie Transporto priemonės būklę, automobilio buvimo vietą, tačiau pradinis kreditorius tokios informacijos nesuteikė, todėl atsakovei teko pačiai susirasti nesuremontuotą Transporto priemonę ir atsiimti apleistą iš aikštelės. Atsakovė pažymėjo, kad reikalavimo perleidimas ginčo prievoliniame santykyje yra negalimas. Nurodė, kad mėginimas perleisti ginčo reikalavimą be atsakovės sutikimo prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 5 dalyje nustatytam imperatyviam draudimui, todėl yra niekinis. Atsakovės teigimu, tik pradinis kreditorius žino aplinkybes, susijusias su tikraisiais šalių ketinimais, finansinėmis sąlygomis, grynųjų pinigų perdavimu ir (ar) priėmimu, todėl kreditoriaus asmuo šiame santykyje yra esminis – be jo neįmanoma nustatyti sandorio šalių susitarimo turinio, aplinkybių, užtikrinimo priemonių. Atsakovė nurodė, kad paminėtų tikslų negalima pasiekti procesinėmis priemonėmis pradiniam kreditoriui dalyvaujant byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, nes tokia procesinė padėtis neleidžia trečiajam asmeniui duoti parodymų, ar veikti tokiu būdu, kuris prieštarautų ieškovės interesams. Pavyzdžiui, apklausiant trečiąjį asmenį ir nustačius, kad jis priėmė 1 520 Eur avansą grynaisiais iš atsakovės, ieškovė privalėtų mažinti ieškinio reikalavimą, kas prieštarautų jos interesams.

3.       Trečiasis asmuo G. Š. atsiliepime prašė ieškinį patenkinti. Nurodė, kad su atsakove bendradarbiavo ilgą laiką ir Transporto priemonė buvo ne pirmas atsakovės automobilis, kurį jam teko remontuoti, tačiau anksčiau nebuvo problemų su atsiskaitymais, atsakovė susimokėdavo už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu atlikus Transporto priemonės remontą, atsakovė pradėjo vengti atsiskaitymo, kelti nepagrįstas pretenzijas, reikalauti visiškai suremontuoti automobilį ir tik tada žadėjo apmokėti už paslaugas. Trečiasis asmuo nurodė, kad supratęs, jog atsakovė vengia atsiskaityti už darbus, kurie buvo atlikti, jis atsakovei nurodė, jog remontą tęs tik po to, kai atsakovė atsiskaitys už jau suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovei reikalaujant grąžinti automobilį, jis naudojosi daikto sulaikymo teise. Nurodė, kad dėl to jam į darbo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, o atsakovės vadovas darė spaudimą, grasino baudžiamosios bylos iškėlimu, parašė pareiškimą dėl automobilio pasisavinimo, vėliau teigė, kad perdavė 1 520 Eur grynaisiais, nors ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes trečiojo asmens darbo vieta ir aplinka yra filmuojama su garso įrašymo funkcija, tuo tarpu atsakovė negalėjo patikslinti pinigų perdavimo laiko. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad po jo atliktų remonto darbų, Transporto priemonė buvo pristatyta dažymui įmonei „duomenys neskelbtini“, su kuria trečiasis asmuo nuolat bendradarbiauja prireikus dažymo darbų. Tuo tarpu atsakovės vadovas, suklaidinęs nurodytos įmonės darbuotojus, pasiėmė Transporto priemonę, nurodydamas, jog už jos dažymą atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, nors nesumokėjo nei už trečiojo asmens atliktus darbus, nei už Transporto priemonės dažymą. Trečiasis asmuo nurodė, kad už Transporto priemonės dažymą sumokėjo savo lėšomis, nenorėdamas sugadinti santykių su įmone, atlikusia dažymo darbus, tačiau pastaroji už suteiktas paslaugas sąskaitos nepateikė, todėl ieškovei perleista reikalavimo teisę į skolą tik už paties trečiojo asmens suteiktas paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas nusprendė priteisti ieškovei IĮ „Krištolinis kristalas“ iš atsakovės UAB „Medna“ 2 004 Eur (dviejų tūkstančių keturių eurų) skolą, 118,43 Eur (vieno šimto aštuoniolikos eurų ir 43 ct) palūkanas, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją ir 12 (dvylikos) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 162,43 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 43 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 501 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų vieno euro) bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutarė panaikinti trečiajam asmeniui G. Š. Utenos apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi paskirtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą. Pagrindiniai teismo argumentai: 

4.1.       Teismas pripažino, kad tarp trečiojo asmens G. Š. ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl, vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą taikė rangą reglamentuojančias teisės normas.

4.2.       Teismas nenustatė akivaizdžių atsakovės kvestionuojamos reikalavimo perleidimo sutarties neteisėtumo aplinkybių, todėl, priešingai nei teigia atsakovė, neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti nurodytos sutarties teisėtumo klausimo. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, todėl patvirtina ieškovės reikalavimo teisę į atsakovę.

4.3.       Teismas nurodė, jog aplinkybės, kad remonto darbų rezultatas – suremontuota Transporto priemonė, nebuvo paties G. Š. perduota atsakovei ir atsakovės vadovas ją atsiėmė iš kitos įmonės, taip pat darbų perdavimo – priėmimo akto nepasirašymas savaime nepaneigia rangos darbų atlikimo ir rangovo teisės gauti atlyginimą už pasiektą rezultatą. Tuo labiau, kad ginčo atveju atitinkamas remonto darbų rezultatas buvo perduotas atsakovei.

4.4.       Nors teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas nurodė, kad gali pateikti kasos išlaidų orderius, kurie patvirtintų 1 520 Eur sumos išėmimą iš bendrovės kasos, kad šių lėšų panaudojimas buvo apskaitytas, tokių duomenų į bylą atsakovė nepateikė net ir po to, kai teismas priminė šalims įrodinėjimo pareigą.

4.5.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės atstovo prielaidą, kad į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas dėl automobilių detalių kainos, kuriame buvo nurodytos ne tik Transporto priemonės detalių kainos, bet ir automobilio Opel kablio kaina – 160 Eur, bei aplinkybė, jog trečiasis asmuo nereiškia pretenzijų atsakovei dėl atsiskaitymo už Opel detalės pakeitimą, suponuoja, jog ir už žinutėje nurodytas Transporto priemonės dalis atsakovė su G. Š. atsiskaitė.

4.6.       Teismas nurodė, jog jeigu atsakovė manė, kad rangos darbai buvo atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tačiau kilus konfliktui su G. Š. dėl atsiskaitymo už Transporto priemonės remonto darbus, nei vieno iš įstatyme nustatyto savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdo nepasirinko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reikalavusi G. Š. užbaigti remonto darbus, pašalinti jau atliktų darbų trūkumus, sumažinti darbų kainą.

4.7.       Vertindamas atsakovės argumentus dėl Transporto priemonės darbų trūkumų, kurie neleido atsakovei Transporto priemonės naudoti pagal paskirtį, teismas pažymėjo tai, kad šiems argumentams pagrįsti į bylą nepateikta objektyvaus pobūdžio įrodymų. Nurodyti argumentai buvo grindžiami tik bylos baigtimi suinteresuoto atsakovės vadovo paaiškinimais. Teismas taip pat kritiškai vertino byloje liudytoju apklausto Transporto priemonės pirkėjo – L. Ž. parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad pastarasis yra atsakovės vadovo pažįstamas.

4.8.       Teismo vertinimu, atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktas vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad Transporto priemonės apdaila nebuvo iki galo sutvarkyta, tai yra, neuždėtos priekinės grotelės, gumos aplink langus, tačiau neįrodo atsakovės teiginių dėl nesutvarkyto Transporto priemonės stogo, pro jį pratekančios vandens.

4.9.       Teismas pažymėjo, kad didžioji dalis 2023 m. lapkričio 3 d. Transporto priemonės remonto darbų sąmatoje nurodytų detalių buvo naudotos, be to, detales, reikalingas Transporto priemonės remontui, atsakovė įsigijo iš trečiojo asmens, kaip ūkinę komercinę veiklą vykdančio subjekto, kuris neturi pareigos atskleisti, kokią konkrečią kainą nustatė iš kitų subjektų įsigytoms ir atsakovei perparduotoms automobilių detalėms (CK 1.5 straipsnis).

4.10.       Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimų patenkinimas suteikė pagrindą priteisti ieškovei iš atsakovės 12 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą –2 162,43 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

2.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje – IĮ „Krištolinis kristalas“ ieškinį atsakovei UAB „Medna”, trečiasis asmuo G. Š., atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1.       Pažymi, kad ginčo rangos darbai nebuvo atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą. Tai, kad rangos darbų rezultatas nebuvo perduotas apeliantei, negali būti aiškintina niekaip kitaip, kaip dėl to, jog automobilis taip ir nebuvo suremontuotas – rangos darbų rezultatas nebuvo pasiektas, todėl nebuvo ką perduoti užsakovei.

5.2.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinio reikalavimą už rangos darbus taip, lyg jie būtų buvę baigti, tačiau jie niekada nebuvo baigti, tą patvirtino byloje esantis apeliantės, neturėjusio tokios suteiktų rangos darbų rezultato įrodinėjimo pareigos, vaizdo įrašas, kurio autentiškumo šalys neginčijo (vaizdo įrašo 41 sek., 48 sek.). Pateiktame įraše akivaizdžiai matosi, jog montuotos detalės kliba, trūksta aibės detalių, kėbulo tiesinimo darbai yra neatlikti arba nebaigti atlikti (pažymėta vienas iš esminių stogo lenkimų matomų paprasta akimi). Šiuos defektus pažymėjo ir automobilio pirkėjas liudytoju apklaustas L. Ž., kuris nurodė, jog automobilį pirko ženkliai žemiau rinkos kainos dėl jo defektų supratęs, jog jo mėginimai defektus pašalinti neduos rezultato ir dėl to automobilį pardavė karo reikmėms į Ukrainą.

5.3.       Apeliantė teigia, jog ieškovė neįrodė, kokius darbus ir pagal kokią konkrečią užduotį ji įsipareigojo atlikti. Ieškovės ieškinyje nurodomi teiginiai nėra grindžiami įrodymais. Papildomai pažymi apie ieškovės turėtą įrodinėjimo naštą dėl šių (rangos darbų pobūdžio) aplinkybių. Jų neįrodžius, to pasekmės tenka ieškovei, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį tokios aplinkybes teigiamas reikalavimas nėra pagrįstas, atitinkamai jo tenkinimas lemia neteisingą bylos išsprendimą.

3.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1.       Tikina, jog G. Š. pateikė atsakovei išsamią atliktų remonto darbų sąmatą, kurioje nurodė atskirų dalių kainas, dalių būklę (naudota ar nauja), dalių kiekį, taip pat nurodė paties darbo kainą bei galutinę sumą.

6.2.       Nors atsakovė nurodė, kad Transporto priemonė nėra grąžinta, tačiau tuo pačiu sugebėjo išsakyti pastabas dėl remonto darbų, vadinasi Transporto priemonę apžiūrėjo. Elektroninio laiško išsiuntimo metu atsakovė jau buvo pasiėmusi Transporto priemonę, todėl reikalavimas ją grąžinti buvo mažiausiai keistas.

6.3.       Atsakovė į bylą taip ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Transporto priemonės remonto darbai buvo atlikti netinkamai ir nekokybiškai. Atsakovė nepateikė į bylą jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nors teismo posėdžio metu teismas išaiškino įrodinėjimo naštą kiekvienai iš šalių ir kad būtent atsakovė turi įrodyti trūkumų faktą.

6.4.       Atsakovė neįrodė atliktų darbų trūkumų, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5.       Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

6.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

1.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

1.1.       Trečiasis asmuo G. Š. su atsakove sudaryto žodinio susitarimo pagrindu 2023 m. rudenį vykdė Transporto priemonės remonto darbus.

1.2.       Šalys susitarė, jog remonto darbai turi būti padaryti kuo ekonomiškiau – apgadintos eismo įvykio metu Transporto priemones detales pakeičiant naudotomis, arba, nesant rinkoje naudotų – naujomis, tuo tarpu remonto darbų rezultatas turėjo būti Transporto priemonės eksploatavimas eisme.

1.3.       Transporto priemonė 2023 m. lapkričio mėnesį buvo atsiimta atsakovės atstovo iš Transporto priemonės dažymo darbus atlikusios įmonės. 

1.4.       2023 m. gruodžio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Transporto priemonė buvo parduota L. Ž. už 1 700 Eur, o vėliau pastarojo perduota tretiesiems asmenims.

1.5.       Iki ginčo įvykio trečiasis asmuo G. Š. vykdė kitus remonto darbus atsakovės ir (ar) su ja susijusių asmenų naudai, darbai buvo vykdomi žodinių susitarimų pagrindu, atsiskaitoma už darbus grynaisiais.

1.6.       2023 m. lapkričio 1 d. trečiasis asmuo G. Š. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą 2 004 Eur sumai: 1 544 Eur už dalis ir 460 Eur už darbus.

1.7.       2023 m. lapkričio 4 d. G. Š. adresuotame elektroniniame laiške atsakovė nurodė, kad su sąskaitomis nesutinka, jog reikalingas detalesnis aprašymas.

1.8.       2023 m. lapkričio 5 d. trečiasis asmuo nusiuntė atsakovei patikslintą darbų sąmatą, 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė pateikė atsakovei klausimus dėl sąmatos, tame tarpe dėl to, kodėl sąskaitoje nesimato, kad G. Š. buvo sumokėta 1 520 Eur suma, prašė ištaisyti sąmatos neatitikimus, pateikti detalių įsigijimo kainas.

1.9.       2023 m. lapkričio 6 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi G. Š. perleido ieškovei visas teises pagal 2023 m. lapkričio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20231101 už atliktus Transporto priemonės remonto darbus.

Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo

2.       Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis – byloje apklaustų trečiojo asmens G. Š., atsakovės vadovo paaiškinimus, jų susirašinėjimus, ieškovės į bylą pateiktas Transporto priemonės nuotraukas iki ir po remonto darbų atlikimo, sprendė, kad trečiasis asmuo atliko Transporto priemonės darbus, t. y. pasiekė atitinkamą remonto rangos darbų rezultatą.

3.       Apelianto apeliaciniame skunde nurodoma, kad rangos darbų kaina byloje nėra nustatyta, o jos nenustačius, rangos darbų kainos priteisimas iš apelianto yra lemtas netinkamo rangos darbų kainos nustatymą reglamentuojančių materialinių teisės normų pritaikymo. Apelianto pozicija yra tokia, kad bet kurios rangos darbų sutarties apimties nustatymo atveju rangovas turėjo ne tik pareigą, tačiau ir galimybę įvykdyti Civilinio kodekso 6.662 straipsnyje numatytą rangos darbų rezultato perdavimą užsakovui (apeliantei) ir to nepadarė dėl savo kaltės. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinį reguliavimą, įtvirtintą Civilinio proceso 6.662 straipsnyje, jį netinkamai aiškino ir tai lėmė nepagrįsto teismo sprendimo byloje priėmimą. Dėl įrodinėjimo naštą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų ir netinkamo jų pritaikymo apeliantė nurodo, jog trečiojo asmens G. Š., kuris ginčo atveju ir buvo betarpiška rangos teisinių santykių šalis, paaiškinimas byloja, jog automobilio dažymo darbai nebuvo prisiimto įsipareigojimo dalis. Ši aplinkybė būtų nesunkiai ieškovo byloje įrodoma, jei pastarasis būtų laikęsis reikalavimo saugoti rašytines paslaugų teikimo sutartis, kuriomis patvirtinamas susitarimas tarp transporto priemonės valdytojo ir paslaugos teikėjo dėl paslaugos atlikimo (užsakymo paraiška) ir kitus su paslaugos teikimu susijusius dokumentus, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-183/D1-110 patvirtinto Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos ir aplinkos apsaugos reikalavimų aprašo 7.5 punkte numatytame reikalavime paslaugos teikėjui. Apeliantei visiškai neaišku, kokiu procesiniu pagrindu skundžiamame teismo sprendime teismas remiasi tariama rangos darbų sąmata, kuri, kaip minėta, neegzistavo rangos sutarties kontekste, niekada nebuvo užsakovo patvirtinta ir byloja nėra tai patvirtinančių įrodymų. Apeliantė mano, kad ieškovė iš esmės nuo pat bylos pradėjimo teisme netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą byloje, tai atsakovė nuosekliai akcentuodavo. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštą reglamentuojančią procesinės teisės normą ir dėl to neteisingai išsprendė bylą. Ieškovei neįrodžius reiškiamo reikalavimo ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

4.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog atsakovė nenurodė jokių reikšmingų materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingą ir / ar nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, mano, kad Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl rangos darbų kainos

5.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.644 straipsnis). Minėtame CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį, rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui.

6.       Kitas aspektas tas, kad šalis nesiejo vartojimo sutartis. Trečiasis asmuo ir atsakovė sudarė žodinę lengvojo automobilio remonto sutartį.

7.       Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

8.       Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Minėto CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

9.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Šiuos klausimus šalys gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

10.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl trečiojo asmens atliktų darbų kainų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys teikia pagrindo išvadai, kad šalys buvo susitarę dėl trečiojo asmens parengtoje sąmatose nurodytų darbų kainų.

11.       Byloje nustatyta, kad atsakovė ir G. Š. sudarė žodinę atsakovei priklausiusios transporto priemonės Honda CRV rangos sutartį, pagal kurią G. Š. įsipareigojo suremontuoti į eismo įvykį patekusią minėtą Transporto priemonę, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už remontą. G. Š. pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 30 d. remonto pasiūlymą, jame nurodyti atsakovės rekvizitai ir remonto sąmata su keistinų detalių ir darbų kaina, taip pat bendra remonto kaina (e. b., t. 1, b. l. 27, 54). Ištyrus bylos duomenis galima spręsti, jog atsakovė sutiko su šiuo remonto pasiūlymu, nes pristatė Transporto priemonę trečiajam asmeniui, iki pat remonto pabaigos (apie tai detaliau žemiau) nei apie kainodarą, nei apie atliekamus darbus atsakovė prašymų, klausimų trečiajam asmeniui neteikė. Be to, byloje esančios fotonuotraukos (e. b., t. 1, b. l. 29-51) patvirtina, kad trečiais asmuo atliko atsakovės automobilio remontą (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12.       G. Š., atlikęs Transporto priemonės remonto darbus, surašė 2023 m. lapkričio 3 d. automobilio remonto atliktų darbų sąmatą (e. b., t. 1, b. l. 28, 57) bei išrašė 2023 m. lapkričio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20231101 (e. b., t. 1, b. l. 19, 56) už atliktus Transporto priemonės remonto darbus 2 004 Eur sumai. G. Š. sąskaitą faktūrą ir sąmatą išsiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

13.       Atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškė pretenzijas (e. b., t. 1, b. l. 23, 79), kad trečiasis asmuo: (i) nepateikė detalių įsigijimą patvirtinančių dokumentų; (ii, iii) sąmatoje nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija: rūko žibintai yra dėvėti, nors nurodyti, kad nauji; kondicionieriaus siurblys nėra pakeistas; (iv) pakeistas žibintas turi trūkumų: nulūžusios „auselės“; (v) atsakovė jau buvo perdavusi trečiajam asmeniui 1 520 Eur sumą grynaisiais ir (vi) Transporto priemonė nėra grąžinta.

14.       Pažymėtina tai, kad atsakovė iš esmės pateikė pretenziją ne dėl galutinės darbų bei detalių kainos, o dėl to, kad nebuvo nurodytos įgyjamų detalių kainos, kad darbai atlikti su trūkumais arba neatlikti. Dera pažymėti, jog susitarimo apie detalių kainas tariantis dėl automobilio remonto, t. y. apie detalių kainų išklotines tartasi nebuvo, priešingai, pradinis kreditoriaus ir jo perkamų detalių kaina yra komercinė paslaptis ir konfidenciali informacija, todėl, kaip pagrįstai sprendė teismas, G. Š. neturėjo teisinio pagrindo teikti informacijos apie sudarytas sutartis su tiekėjais, nuolaidų dydį, ar galutinę detalių kainą bei sąlygas, kuriomis detalės perkamos pagal susitarimus tarp G. Š. ir tiekėjų. Byloje nėra jokių duomenų, kad rūko žibintai automobilyje sumontuoti naudoti (bylą jau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė šio argumento nebeišsakė), kad kondicionieriaus siurblys automobilyje nepakeistas (bylą jau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė šio argumento nebeišsakė); kad trečiais asmuo įdėjo priekinius žibintus su nulūžusiomis „auselėmis“ (CPK 12, 178 straipsniai). Vertindamas atsakovės nurodomą 1 520 Eur sumą grynaisiais perdavimą G. Š., pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šią aplinkybę atsakovė grindė tik atsakovės vadovo subjektyvaus pobūdžio, atsižvelgiant į jo procesinę padėtį, paaiškinimais. Nors teikdamas paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu atsakovės vadovas nurodė, kad gali pateikti kasos išlaidų orderius, kurie patvirtintų 1 520 Eur sumos išėmimą iš bendrovės kasos, kad šių lėšų panaudojimas buvo apskaitytas, tokių duomenų į bylą atsakovė nepateikė net ir po to, kai teismas priminė šalims įrodinėjimo pareigą. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovė, rašydama pretenziją, Transporto priemonę jau buvo atsiėmusi iš automobilio dažymo darbus atliekančios įmonės. Nors su apeliaciniame skunde pateiktame foto įraše atsakovės nuomone matosi, jog Transporto priemonės montuotos detalės kliba, trūksta aibės detalių, kėbulo tiesinimo darbai yra neatlikti arba nebaigti atlikti (pažymėta vienas iš esminių stogo lenkimų matomų paprasta akimi), tačiau pastebėtina, kad neaišku, kada įrašas padarytas, kur jis padarytas, neaišku, ar tai tas pats automobilis. Kita vertus, yra žinoma, kad atsakovė Transporto priemonę atsiėmė iš dažymo darbus atliekančios įmonės. Ši faktinė aplinkybė lemia tai, kad prieš dažymo darbus automobilio detalės yra nuimamos, po dažymo darbų vėl surenkamos. Dar daugiau, nei apie apsauginių detalių trūkumų, nei apie neišlygintą kėbulą, nei apie nepritvirtintas detales 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovas net neužsiminė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo teikti įrodymus apie kompetentingų asmenų nustatytus trūkumus, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė ir dėl to neįrodė, kad Transporto priemonės darbai buvo atlikti nekokybiškai ar nepilnai (CPK 178 straipsnis).

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištirti bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo G. Š. pateikė atsakovei išsamią atliktų remonto darbų sąmatą, kurioje nurodė atskirų dalių kainas, dalių būklę (naudota ar nauja), dalių kiekį, taip pat nurodė atliktų darbų kainą bei galutinę sumą (e. b., t. 1, b. l. 27, 28). Iš šios sąmatos matyti, kad dalys kainavo 1 544 Eur, o darbai – 460 Eur, bendra suma sudarė 2 004 Eur sumą.

16.       Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi šalių susirašinėjimu žinutėmis (e. b., t. 1, b. l. 77), kurios, jos nuomone, patvirtina, jog šalys susitarė dėl 1 020 Eur darbų kainos. Šio susirašinėjimo metu G. Š. vardina dalių kainas: Radiatoriai 300 Eur, kondiškės siurblys 380 Eur, kablys Opel 160 Eur, kablio uždėjimas / pajungimas 100 Eur, Hondos visokios smulkios detales 80 <...> 1020. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pritaria ieškovei, kad ši nurodoma 1 020 Eur suma negalėjo būti susitarimas dėl Transporto priemonės remonto kainos, kadangi šioje žinutėje daugiausiai rašoma apie kitos transporto priemonės – Opel remontą. Atsakovės vadovas bylos metu pats pripažino, kad G. Š. seniau yra remontavęs daugiau pačios įmonės automobilių, taip pat vadovo sutuoktinės automobilį. Pastebėtina, kad susirašinėjime nurodomos tik kelios Transporto priemonės dalys ir jų kainos, kai tuo tarpu iš 2023 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų sąmatos matyti, kad G. Š. atliko žymiai daugiau darbų.

17.       Pastebėtina ir tai, kad Transporto priemonė buvo remontuojama po eismo įvykio – po susidūrimo su laukiniu gyvūnu. Dėl šios priežasties pritartina ieškovei, jog turėjo būti ir buvo atstatytas visas Transporto priemonės priekis: pakeisti priekiniai žibintai, variklio dangtis, sparnų juostos (moldingai), priekinis sparnas, balkis, priekinis bamperis, kondicionieriaus siurblys, aušinimo radiatorius, oro kondicionieriaus radiatorius, rūko žibintai ir jų lemputės, variklio dangčio vyriai ir priekinis stiklas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie siūlomus, būtinus atlikti darbus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo tikėti, jog šalys nesitarė dėl automobilio remonto darbų, kurie buvo atlikti siekiant pašalinti Transporto priemonės didelės apimties sugadinimus, apimties.

18.       Jeigu šiuo atveju atsakovė teigė, kad Transporto priemonės remonto kaina turėtų būti mažesnė ir ji turėjo būti nustatinėjama pagal CK 6.198 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tokiu atveju ji turėjo pateikti atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius rinkoje aktualiu bylai laikotarpiu egzistavusias analogiškų dalių ir darbų kainas. Būtent atsakovė turėjo įrodinėti, kad rinkoje vyraujančios analogiškų darbų ir dalių kainos yra mažesnės, nei nurodytos G. Š. pateiktoje atliktų darbų sąmatoje. Tai išplaukia iš bendros įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju atsakovė tokių įrodymų neteikė ir iš esmės nemėgino paneigti 2023 m. lapkričio 3 d. atliktų darbų akte nurodytų įkainių.

19.       Nėra pagrįstas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatinėti Transporto priemonės remonto kainą ex officio (pagal pareigą). Kaip teisingai teigia ieškovė, šiuo atveju teismas neturėjo pareigos būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškinys nebuvo pareikštas viešajam interesui ginti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 49 straipsnis), pati byla nepriskirtina šeimos bylų kategorijai (CPK 376 straipsnis), darbo bylų kategorijai (CPK 414 straipsnis), viešųjų pirkimų bylų kategorijai (CPK 4238 straipsnis), iš vartojimo teisinių santykių kylančių bylų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009), iš statybų teisinių santykių kylančių bylų kategorijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas), iš sveikatos apsaugos teisinių santykių kylančių bylų kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2004) ar ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtina byla, kuriai numatytas aktyvus teismo vaidmuo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios pareigos būti aktyvus ir ex officio rinkti įrodymus bei nustatinėti G. Š. atliktų darbų kainą pagal rinkoje egzistuojančias analogiškų darbų ir dalių kainas. Kita vertus, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ar netinkamai taikė materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 6.198 straipsnyje. Teismas nustatė rangos darbų kainą vadovaudamasis tais įrodymais, kurie buvo byloje ir kuriuos pateikė šalys.

20.       Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, susijusias su rangos darbų kaina ir jos nustatymu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jos įrodinėjamą poziciją, kad remonto kaina neatitiktų protingumo kriterijų ir būtų nepagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą už rangos darbus, pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodyta darbų bei detalių kaina.

21.       Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl trečiojo asmens atliktų darbų kainų nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl rangos darbų perdavimo

22.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog G. Š. nepateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, o patys darbai kuomet atsakovė atsiėmė Transporto priemonę, nebuvo pilnai baigti.

23.       Kaip žinoma, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (CK 6.644, 6.445 straipsniai). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

24.       CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

25.       CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

26.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).

27.       Apibendrinant nurodytą kasacinio teismo praktiką ir CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, kad užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą, po to, kai yra priimtas darbų rezultatas.

28.       Atsakovė neginčija, kad Transporto priemonė buvo atsiimta iš G. Š. netiesiogiai. Byloje nustatyta ir atsakovė to neneigia, kad Transporto priemonę ji pasiėmė pati iš dažymo darbus atliekančios įmonės. Atsakovė į bylą nepateikė jokių raginimų G. Š. grąžinti Transporto priemonę ar kad būtų užtrukęs jos remontas. Taigi, Atsakovė G. Š. nereiškė jokių pretenzijų iki pat Transporto priemonės pasiėmimo.

29.       Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovės vadovas pripažino, kad tarp atsakovės ir G. Š. ir anksčiau būta rangos sutartinių santykių, t. y. G. Š. remontuodavo įmonės ir atsakovės vadovo automobilius, taip pat padėjo įmonei įsigyti ir parduoti automobilius. Atsakovės vadovas pripažino, kad seniau su G. Š. niekada nėra pasirašęs atliktų remonto darbų priėmimo – perdavimo akto. Kitaip tariant, tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika – atlikus transporto priemonių remonto darbus, juos perduoti faktiškai, nepasirašant jokio priėmimo – perdavimo akto.

30.       Nors atsakovė teigia, kad šis atvejis buvo išskirtinis, kadangi atliktų darbų pobūdis buvo sudėtingesnis, tačiau, kaip teisingai teigia ieškovė, atsakovė nei savo veiksmais, nei kitu būdu nereikalavo G. Š. keisti tokios tarp šalių susiklosčiusios praktikos, t. y. nereikalavo pasirašyti remonto darbų priėmimo-perdavimo akto. Pastebėtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, verslininkė, kuriai taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

31.       Pastebėtina ir tai, jog, kaip anksčiau minėta, atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku pateikė G. Š. įvairias pretenzijas, kas rodo, jog priėmimo – perdavimo akto nebuvimas nesutrukdė atsakovei išsakyti pretenzijas G. Š. dėl atliktų darbų. Nors atsakovė nurodė, kad Transporto priemonė nėra grąžinta, tačiau tuo pačiu sugebėjo išsakyti pastabas dėl remonto darbų, vadinasi, Transporto priemonę apžiūrėjo.

32.       Dera pažymėti, kad nei apie apsauginių detalių trūkumų, nei apie neišlygintą kėbulą, nei apie nepritvirtintas detales 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniame laiške atsakovės vadovas net neužsiminė. Tokių specialių žinių neturėjo ir liudytoju byloje apklaustas L. Ž., kuris iš atsakovės įsigijo Transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymus visiškai pagrįstai vertino kritiškai, kadangi byloje pateiktoje 2023 m. gruodžio 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje (e. b., t. 1, b. l. 98-99) jokie trūkumai nebuvo nurodyti, t. y. skiltis „informacija apie trūkumus“ palikta tuščia.

33.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste pažymi, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė darbo rezultatą priėmė / atsiėmė, t. y. rangos sutartyje numatyti darbai atlikti, jie faktiškai atsakovės buvo naudojami pagal paskirtį iki Transporto priemonės pardavimo. Atsakovė neįrodė, kad yra sumokėjusi bent dalį sumos už atliktus darbus, todėl darytina išvada, kad ieškovė / trečiasis asmuo atliktus darbus perdavė atsakovei, o atsakovė juos priėmė. Dėl to atsakovei kyla pareiga įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį.

34.       Taigi, pritartina ieškovei, kad atsakovė pernelyg sureikšmina Transporto priemonės remonto darbų priėmimo – perdavimo aktą, tarp šalių nebuvo susiklosčiusi praktika perduoti darbus pasirašant priėmimo – perdavimo aktą, atsakovė dėl to neprarado galimybės reikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų, tačiau jos pozicija šiuo klausimu nuolatos kito. Todėl vien priėmimo – perdavimo akto nepasirašymas neatleido atsakovės nuo pareigos atsiskaityti su G. Š., o vėliau – su ieškove. Atsakovė į bylą taip ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Transporto priemonės remonto darbai buvo atlikti netinkamai ir nekokybiškai. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 6.662 straipsnio nuostatas.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių

35.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Atsakovės vertinimu, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad šalys susitarė dėl darbų atlikimo, dėl kokios apimties darbų šalys susitarė ir kad darbai buvo atlikti bei jų rezultatas perduotas atsakovei.

36.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtent atsakovei, kuri atsisakė sumokėti už atliktus darbus, kilo pareiga įrodyti, kad ieškovė / trečiasis asmuo pagal žodinę rangos sutartį remonto darbų visiškai neatliko, arba juos atliko su tam tikros apimties trūkumais (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

37.       Kadangi atsakovė neįgyvendino jai tenkančios įrodinėjimo naštos, jai tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

38.       Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

39.       Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktą). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-687/2016, 29 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad G. Š. sutartus Transporto priemonės remonto darbus atliko, pateikė 2023 m. lapkričio 3 d. automobilio remonto atliktų darbų sąmatą su detalių ir darbų išsamia detalizacija, šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad paties darbų atlikimo fakto atsakovės vadovas neneigia. Ieškovė pateikė ir Transporto priemonės fotonuotraukas, iš kurių matyti Transporto priemonės būklė prieš pradedant darbus ir juos pabaigus. Palyginus sąmatą ir pateiktas nuotraukas matyti, kad iš tiesų buvo pakeistos faktiškai visos priekinės išorinės detalės, nurodytos sąmatoje ir po remonto Transporto priemonė atrodo visiškai kitaip, t. y. suremontuota.

41.       Dėl šios priežasties laikytini nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė turėjo įrodyti pasiektą darbų rezultatą (o ne atsakovė darbų trūkumus), kad ieškovė turėjo įrodyti, jog darbų kainos atitinka rinkos kainas (o ne atsakovė) ir kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai paskirstė tarp bylos šalių įrodinėjimo naštą ir teisingai konstatavo, kad būtent atsakovė neįrodė atliktų darbų trūkumų, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas.

42.       Atsakovė, būdama juridiniu asmeniu ir turėdama pareigą vesti savo buhalterinę apskaitą įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų atsiskaitymą su G. Š..

43.       Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Jeigu subjektas atlieka grynųjų pinigų operacijas, turi būti sudaromas grynųjų pinigų apskaitos registras (8 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, kuriuo pagrindžiamos grynųjų pinigų operacijos. Todėl, kaip teisingai nurodo ieškovė, jeigu šiuo atveju atsakovė būtų atsiskaičiusi su G. Š., ji privalėjo fiksuoti tokią atsiskaitymo grynaisiais pinigais operaciją apskaitos dokumentuose, t. y. surašyti kasos išlaidų orderį dviem egzemplioriais, kurių vieną pasirašytų atsakovės vadovas, o kitą – G. Š., arba išrašyti kasos išlaidų orderį išduodant atitinkamą grynųjų pinigų sumą Tačiau, kaip anksčiau nustatyta, atsakovė jokio dokumento, kuriuo būtų užfiksuota jos nurodoma tariama grynųjų pinigų operacija atsiskaitant su G. Š., nebuvo pateikta.

44.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl proceso teisės normų pažeidimo, teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga, įvertinus byloje esančius įrodymus atskirai, nesuteikiant nė vienam iš jų iš anksto nustatytos didesnės įrodomosios galios. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

45.       Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

46.       Vadovaujantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo faktinius ir teisinius aspektus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

47.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

48.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (jo dalį) nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

49.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

50.       CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

51.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nekompensuojamos.

52.       Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.

53.       Ieškovės prašomos priteisti 580,80 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovei individualiai įmonei „Krištolinis kristalas“, juridinio asmens kodas 304521719, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medna“, juridinio asmens kodas 305439876, 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėja                                                     Aušra Maškevičienė