Civilinė byla Nr. e2A-1456-852/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04665-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.3.2; 1.3.5.3.15;
1.3.6.3.1; 1.3.9.2.2; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forteras“ ieškinį atsakovui E. J. dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės ir darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Darbo ginčų komisija), išnagrinėjusi darbuotojo E. J. prašymą, 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. DGKS-510 darbo byloje Nr. APS-131-22420 nusprendė išieškoti darbuotojui iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forteras“ 9 440,23 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. kovo–spalio mėnesius, 203,59 Eur dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 2 263,32 Eur netesybų.
2. Ieškovė UAB „Forteras“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą dalyje dėl 9 440,23 Eur darbo užmokesčio dalies už 2019 m. kovo–spalio mėnesius, 203,59 Eur dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 2 263,32 Eur netesybų išieškojimo ir šiuos darbuotojo reikalavimus atmesti bei priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigė, jog darbo užmokestis jam turėjo būti mokamas du kartus per mėnesį ir darbdavys nuolatos vėluodavo jį sumokėti sutartomis dienomis. Paaiškino, kad šalių pasirašytoje darbo sutartyje buvo sutarta dėl darbo užmokesčio mokėjimo du kartus per mėnesį, tačiau atsakovas buvo pasirašęs nustatytos formos prašymą dėl darbo užmokesčio mokėjimo vieną kartą per mėnesį. Esant atsakovo žodiniams prašymams, ieškovė geranoriškai pervedinėjo darbo užmokestį du kartus per mėnesį, nors to daryti neprivalėjo. Atsakovas pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, tačiau nenustačius tokių priežasčių, ieškovė pasiūlė atsakovui darbo sutartį nutraukti pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį bei grąžinti ieškovei visus darbo įrankius. Pažymėjo, kad atsakovas į ieškovės siūlymą neatsakė, darbe nepasirodė, neatsiliepė į skambučius, todėl mano, jog atsakovą teisėtai atleido iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalį. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais dėl viršvalandinio darbo ir mano, kad jie prieštarauja tikrosioms faktinėms aplinkybėms. Paaiškino, kad atsakovas pas ieškovę dirbo dviejuose statybos objektuose, kuriuose buvo nustatytos konkrečios darbo valandos ir ieškovės pavedimo dirbti viršvalandžius niekada nebuvo. Mano, kad atsakovo teikiamos fotonuotraukos bei susirašinėjimai negali įrodyti faktiškai dirbto viršvalandinio darbo laiko. Pažymėjo, kad atsakovo užfiksuotose fotonuotraukose nėra nei datos, nei laiko, nei nurodyta objekto vieta. Jeigu atsakovas kokį darbą ir dirbo po savo darbo valandų ieškovės objektuose, tai buvo dirbta išimtinai paties atsakovo iniciatyva ir savo noru, t. y. be ieškovės žinios ar pavedimo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo papildomai mokėti darbo užmokestį atsakovui. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu ir dėl priteisto darbo užmokesčio už nemokamų atostogų laikotarpį. Nurodė, kad DK nėra nustatyta privaloma rašytinė prašymo forma dėl neapmokamų atostogų suteikimo, todėl ieškovė, remdamasi žodiniu atsakovo prašymu, yra suteikusi jam nemokamas atostogas. Mano, kad šią aplinkybę patvirtina ieškovės pasirašyti įsakymai dėl nemokamų atostogų suteikimo. Ieškovė teigia, kad atsakovas turėjo problemų dėl alkoholio, todėl dažnai nepasirodydavo darbe ar būdavo išprašomas iš objektų. Nurodė, kad esant tokioms situacijoms, pats atsakovas prašydavo suteikti nemokamas atostogas, su kuo ieškovė sutikdavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėdavo pravaikštų. Ieškovės teigimu, su atsakovu, nutraukiant darbo sutartį, buvo visiškai atsiskaityta ir jokių darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo įsiskolinimo atsakovui neturi. Papildomai ieškovė paaiškino, kad nesutinka su darbuotojo teiginiais dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių klastojimo. Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovas viršvalandinio darbo nedirbo. Ieškovė taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog jis buvo paskirtas dirbti darbų vadovo pareigose. Teigė, kad atsakovas dirbo tik kaip statybos darbų vadovo R. B. asistentas. Darbuotojo argumentus paneigia kartu su ieškiniu pateikti įsakymai dėl statybos vadovo paskyrimo. Nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. spalio 16 d. pradėjo dirbti UAB „Perfero“, todėl ieškovei kilo pagrįstų abejonių, kaip ir kokiu būdu atsakovas galėjo dirbti vienu metu dvejose įmonėse bei dar dirbdamas viršvalandžius. Papildomai pasisakydama dėl atsakovui suteiktų neapmokamų atostogų, ieškovė nurodė, kad pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog atsakovui buvo suteiktos neapmokamos atostogos. Ieškovė teigė, jog nenorėdama pradėti ilgų ginčų darbo ginčų komisijoje, už suteiktas neapmokamas dienas atsiskaitė su atsakovu priskaičiuodama 315 Eur dydžio premiją, tačiau darbo ginčų komisija to nevertino ir nepagrįstai priteisė darbo užmokestį už nemokamų atostogų laikotarpį. Pažymėjo, kad iš papildomai atsakovo pateiktų susirašinėjimų matyti, kad jam nebuvo duota jokių nurodymų dirbti viršvalandžius, o UAB „Mitnija“ statinio vadovų laiškai tik patvirtina nekvalifikuotą ir nekokybišką atsakovo darbą. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis grąžino visus darbo įrankius. Įrodymai nepatvirtina, jog atsakovas grąžino „Bosch“ rotacinį nivelyrą, lazerinį nivelyrą, lazerinį atstumų matuoklį „Makita“. Ieškovė taip pat mano, jog atsakovo į bylą pateikti garso įrašai negali būti laikomi įrodymais, nes jie padaryti pažeidžiant asmenų privatumą, t. y. ieškovės įmonės vadovui R. K. ir statybų direktoriui N. J. nežinant apie daromus įrašus. Ieškovės teigimu, įrašų turinys patvirtina, jog atsakovas klausimus pateikdavo taip, kad tik gautų sau naudingos bei palankios informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti įvairias prielaidas dėl dirbto viršvalandinio darbo. Ieškovė prašo teismo atsakovo pateiktus garso įrašus laikyti neleistinais įrodymais ir nevertinti jų kitų įrodymų kontekste. Teismui nusprendus įrašus pripažinti leistinais įrodymais, nurodo, kad įrašai neįrodo ir nepatvirtina atsakovo dirbto viršvalandinio darbo ar to, kad jam nesumokėtas visas darbo užmokestis.
3. Atsakovas E. J. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti ir paskirti ieškovei maksimalią 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis, vykdydamas darbo funkcijas, niekada nėra gavęs papeikimų, o savo darbines pareigas atlikdavo tinkamai ir atsakingai. Teigė, kad ieškovė nevedė darbo laiko apskaitos, todėl jis pats fiksuodavo savo darbo valandas darydamas fotonuotraukas, rinkdamas gamybinių pasitarimų aktus. Pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtino ir darbo ginčų komisijos pasėdyje liudijęs ieškovės darbuotojas A. B.. Mano, kad ieškovė bandė nuslėpti darbuotojų viršvalandinį darbą, kad nereikėtų mokėti didesnio darbo užmokesčio. Atsakovo teigimu, tokių duomenų ieškovė negalėjo ir negali pateikti, nes jų neturi, o jei ir pateiktų ateityje, tai jie būtų surašyti atgaline data. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškinyje išdėstytais argumentais, kad viršvalandžius dirbo savo noru, nes tai neatitinka bendros logikos. Atsakovo įsitikinimu, viršvalandinį darbą patvirtina visos į bylą pateiktos foto nuotraukos, susirašinėjimai SMS žinutėmis ir gamybinio pasitarimo protokolai. Ieškovė su ieškiniu pateikė atgaline data sukurtus dokumentus, kurių darbo ginčų komisijai nebuvo pateikusi. Su ieškiniu pridėti įsakymai dėl darbų vadovo objekte paskyrimo neatitinka tikrovės. Atsakovas paaiškino, kad niekada nedirbo darbų vadovo asistentu ir buvo priimtas į darbą bei visuose objektuose paskirtas dirbti darbų vadovo pareigose. Atsiliepime nurodė, darbo ginčų komisija teisingai konstatavo, jog nėra jokių duomenų, kad jis būtų prašęs suteikti nemokamas atostogas raštu ar žodžiu, todėl pagrįstai priteisė darbo užmokestį. Atsakovo manymu, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t. y. nevykdė darbo ginčų komisijos nurodymų ir neteikė reikalaujamų duomenų, o reiškiant ieškinį, pateikė tuos duomenis, kurie nebuvo teikti darbo byloje ir galimai surašyti atgaline data ir be jo parašų. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, kad atsakovas nedalyvavo nė viename gamybiniame susirinkime, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovė pateikė teismą klaidinančią informaciją, todėl prašo skirti 5 000 Eur baudą. Teisme darbuotojas papildomai paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog jis buvo prastas darbuotojas. Priešingai, jis dirbo gerai ir jam net buvo siūloma tapti ieškovės akcininku. Ieškovės į bylą pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra suklastotas, ieškovė jo niekada nepildė ir jį parengė tik dirbtinai, kad atitiktų byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad ieškovė buvo parengusi įsakymą, kuriuo paskyrė jį 2019 m. balandžio 6 d. dirbti su brigada, tačiau žiniaraštyje nurodyta, kad tą dieną jam poilsio diena. Teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad dirbo pas ieškovę ginčo statybų objektuose nuo 2019 m. kovo 3 d., iš pradžių ilgas valandas Žalgirio objekte, vėliau po ilgesnės pertraukos perėjo į objektą prekybos centre Akropolis, jam teko kontroliuoti dirbančius ukrainiečius, to negalėjo padaryti vien nakties metu, teko būti objekte ir dieną. Žalgirio objekte naktį nedirbo, tik dieną, o Akropolio objekte atvažiuodavo ir dieną, ir naktį, gamybiniai pasitarimai būdavo du – dienos metu statybos darbų vadovai susitikdavo, o nakties metu turėjo aptarti kitus klausimus, rūpintis darbininkų priežiūra, medžiagų užtikrinimu, objekte naktį ne visą laiką būdavo, nes ne visada būdavo, ką ten veikti naktį, daugiau dirbo dieną. Jis pats apskaičiavo viršvalandžius iš fotofiksacijų, kurias prašė daryti darbdavys. Viršvalandžius teko dirbti jau nuo antros darbo dienos. Paaiškino, kad nors ir neturėdamas atestato, jis dirbo faktiškai darbų vadovu, o R. B. tik sudėdavo parašus. Teigė, kad jis dirbo ir dieną, ir naktį, niekas nieko nesakydavo, kiek dirbti ar nedirbti viršvalandžių, jis žinojo, kad turi būti, kol objekte dirba darbininkai. Paaiškino, kad jokiais klausimais raštu su darbdaviu nebuvo bendraujama, nebuvo ir susitarimo ar tvarkos, kaip turėtų būti apskaičiuojami viršvalandžiai. Pažymėjo, kad ieškovė darbo apskaitos dokumentų neteikė darbo ginčų komisijai, galimai juos supildė vėliau, atbulinėmis datomis, todėl jais vadovautis negalima.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Forteras“ ieškinį tenkinti, pripažinti UAB „Forteras“ esant atsiskaičiusią su atleistu iš darbo darbuotoju E. J., priteisti iš E. J. 3 763,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir, įsiteisėjus teismo sprendimui, darbo ginčų komisijos sprendimą laikyti netekusiu galios.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. kovo 7 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria atsakovas buvo priimtas dirbti darbų vadovu. Šalys sutarė dėl 1 605,83 Eur darbo užmokesčio, mokamo du kartus kiekvieno mėnesio 10 ir 25 dienomis. Teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 7 d. atsakovas darbdaviui pateikė prašymą darbo užmokestį pervesti į jo banko sąskaitą vieną kartą per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo šio įrodymo nepriimti ar vertinti jį kritiškai. Be to, iš ieškovės atstovo N. J. paaiškinimų matyti, kad atsakovui E. J. ne kartą buvo išmokamas darbo užmokestis ir dažniau nei kartą į mėnesį, jo prašymu, kaip avansinės išmokos. Kad darbo užmokestis buvo mokamas dažniau, nei vieną kartą į mėnesį, patvirtina ir byloje esantis banko išrašas apie ieškovės atsakovui pervestas pinigines sumas. Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 2019/02/14 statinio Žalgirio g. 106A, Vilnius, statybos vadovu ir statybos techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas R. B., 2019 m. kovo 8 d. įsakymu atsakovas E. J. paskirtas statinio Žalgirio g. 106A, Vilnius, statybos darbų vadovu. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. RB-2019/06/07 statinio, esančio adresu Ozo g. 25, Vilnius, statybos vadovu ir statybos techninės priežiūros vadovu paskirtas R. B. ir 2019 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AKR-2019/06/07 statinio, esančio adresu Ozo g. 25, Vilnius, darbų vadovu paskirti E. J. ir R. K.. Teismas nustatė, kad atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. dalyvavo gamybiniame susirinkime. Pagal gamybinio pasitarimo protokolus laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. dėl objekto, esančio Ozo g. 25, Vilnius, E. J. taip pat buvo nurodytas kaip vienas iš pasitarimuose UAB „Forteras“ atstovaujančių asmenų.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 18 d. atsakovas elektroniniu paštu išsiuntė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2019 m. spalio 24 d. pagal DK 56 straipsnį dėl svarbių priežasčių. Darbdavys 2019 m. spalio 21 d. elektroniniu pranešimu informavo atsakovą, kad jo atleisti pagal nurodytą DK straipsnį negali ir pasiūlė darbo sutartį nutraukti pagal DK 54 straipsnį bei įpareigojo atsakovą gražinti turimus darbo įrankius. Atsakovui nepateikus atsakymo, ieškovė pakartotinai įspėjo atsakovą, nurodydama, kad dėl neatvykimo į darbą yra fiksuojamos pravaikštos ir, atsakovui nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis nevyksta į darbą, jis bus atleistas už pravaikštas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. surašė aktą apie tai, kad darbų vadovas E. J. be pateisinamos priežasties laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 25 d. iki akto surašymo dienos nepasirodė darbe. UAB „Forteras“ direktoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. įsakymu atsakovas atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagrindo ir datos nėra, nes darbo ginčų komisija netenkino tokio E. J. prašymo, jo atleidimo iš darbo pagrindo nepakeitė į DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir atsakovas šio darbo ginčų komisijos sprendimo teismui neskundė.
7. Teismas, pasisakydamas dėl darbuotojo reikalavimo priteisti jam darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, konstatavo, kad UAB „Forteras“ direktoriaus 2019 m. vasario 14 d. įsakymu statybiniame objekte adresu Žalgirio g. 106A, Vilnius, darbo laikas buvo nustatytas nuo 8 val. iki 17 val. Be to, 2019 m. vasario 15 d. pranešimu / susitarimu dėl antrosios pamainos darbo objekte, visiems UAB „Forteras“ darbuotojams pranešta, kad darbas objekte Žalgirio g. 106A, Vilnius, vyks nuo 11 val. iki 20 val. Direktoriaus 2019 m. birželio 7 d įsakymu statybiniame objekte adresu Ozo g. 25, Vilnius darbo laikas nustatytas nuo 23.00 val. vakaro iki 5:30 val. ryto. Pagal susirašinėjimus trumposiomis žinutėmis matyti, kad tarp atsakovo ir UAB „Forteras“ atstovų vyko susirašinėjimas dėl viršvalandinio darbo, užmokesčio už jį, atliekamų darbų kokybės ir darbinių klausimų. Pagal į bylą pateiktas fotonuotraukas, nustatyta, kad atsakovas įvairiu paros laiku buvo statybos objektuose Ozo g. 25, Vilnius, ir Žalgirio g. 106A, Vilnius. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė savo sudarytas dirbto viršvalandinio darbo valandų paskaičiavimo lenteles bei užmokesčio už dirbtą viršvalandinį darbą paskaičiavimo lenteles už laikotarpius nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio ir nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2019 m. spalio mėnesio. Tačiau teismo vertinimu, šios lentelės negali patvirtinti atsakovo dirbtų viršvalandžių, nes šias lenteles atsakovas sudarinėjo savo iniciatyva, jos nebuvo tvirtintos, priimtos UAB „Forteras“ kaip galinčios fiksuoti atsakovo darbo laiką. Teismas pažymėjo, kad ieškovės į bylą pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, liudytojo R. B. parodymai teismo posėdžio metu apie tai, kad atsakovas darbo vietoje pasirodydavo fragmentiškai, nebūdavo visą laiką, o Akropolyje iš viso būdavo galima dirbti tik iki prekybos centro darbo pradžios, dažniausiai iki 6 val. ryto, taip pat ir šalių, bei jų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad iš esmės nebuvo poreikio ir net galimybės atsakovui dirbti viršvalandinį darbą. Statybos objektuose darbai buvo atliekami pagal statybos bendrovių nustatytus ir visiems darbuotojams žinomus darbo grafikus, neturint teisės viršyti nustatytos darbo laiko trukmės. Statybos objekte Žalgirio g. 106A, Vilnius, antrosios pamainos darbuotojų darbo grafikas buvo nuo 11:00 val. iki 20:00 val., o statybos objekte PC Akropolis, Ozo g. 25, Vilnius, – nuo 23:00 val. vakaro iki 05:30 val. ryto. Iš visų įrodymų ir paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis apie darbo laiką buvo supažindintas ir žinojo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas viršvalandinio darbo įrodymui pateikė į bylą eilę fotonuotraukų iš statybos objektų. Teismas šias fotonuotraukas vertino kritiškai, nes teismo įsitikinimu, atskirų darbininkų, objektų ir kt. aplinkybių fiksavimas negali patvirtinti, kad atsakovas tuo metu vykdė savo darbines funkcijas, dirbo viršvalandžius. Atsakovo pateiktas susirašinėjimas „Viber“ žinutėmis, teismo vertinimu, irgi neįrodo faktiškai dirbto viršvalandinio darbo. Žinutės patvirtina, kad atsakovas, kaip darbų vadovas, įvairiais būdais, tame tarpe ir telefonu, elektroniniu paštu derino darbų eigą, rūpinosi statybos darbams atlikti reikalingomis medžiagomis ir kt. Bet šios žinutės visiškai nereiškia dirbto viršvalandinio darbo, o patvirtina darbo laiko organizavimo trūkumus. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo visas galimybes bet kada atvykti ir išvykti iš statybos objektų, juose fotografuoti, derinti statybų klausimus, tiesiog būti objekte, tačiau tai nereiškia, kad jis vykdė darbines funkcijas ir jam turėtų būti atlyginama už viršvalandžius. Teismas vertino, kad atsakovo paaiškinimai dėl darbo laiko PC Akropolis, Ozo g. 25, Vilnius, yra prieštaringi. Viena vertus, atsakovas paaiškino, kad jis atvykdavo į darbą ryte, kita vertus, pripažįsta, kad visi darbai buvo dirbami nakties metu, o kai kurie darbai vyko ir dieną, netrukdant prekybos centro darbui. Tačiau jis negalėjo konkretizuoti, kokius darbus jis vykdė dieną. Iš susirašinėjimų matyti, jog kai kuriomis dienomis ir dienos metu atsakovas atvykdavo į objektą kažkokiais reikalais. Tačiau tokie fragmentiniai pasirodymai statybos objekte negali būti pripažįstami atsakovo viršvalandiniu darbu, už kurį darbdavys turėtų jam apmokėti. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų ieškovės nurodymu ir su jos vadovų žinia vykdęs savo darbines funkcijas, viršydamas nustatytą savo darbo laiką. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad atsakovas, neatlikęs tam tikrų užduočių nakties metu, jas užbaigdavo dienos metu, tačiau tai vyko nederinant su ieškove ir tai nelaikytina viršvalandiniu darbu. Pagal DK 119 straipsnį, viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Pagal DK 120 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą. Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo DK 120 straipsnio 2 dalis). DK 120 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Jeigu darbuotojas savo nuožiūra tvarko visą savo darbo laiką ar jo dalį ar privalo pats tvarkyti savo dirbto darbo laiko apskaitą, darbdavys gali nustatyti tokio darbo laiko apskaitos taisykles (DK 120 straipsnio 4 dalis).
8. Pasisakydamas dėl darbuotojo reikalavimo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, teismas pažymėjo, kad pagal ieškovės parengtus darbo laiko apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio, matyti, kad ieškovas dirbo į dieną po aštuonias darbo valandas. Darbo sutartimi tarp šalių buvo sutarta darbo laiko norma 40 valandų per savaitę. Vertinant ieškovės pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, matyti, kad atsakovas, pagal juos dirbo iš viso pas ieškovę 130 darbo dienų, po 8 valandas. Imant, jog jo darbo užmokestis, nustatytas darbo sutartyje, yra 1 605,83 Eur, „į rankas“ išmokėtinas darbo užmokestis sudarytų į mėnesį už pilnai dirbtą laiką 1 016,83 Eur (https://www.sodra.lt/lt/ skaiciuokles/darbo_vietos_ skaiciuokle). Atsakovui darbo sutartimi buvo nustatyta 40 valandų trukmės darbo savaitė, fiksuota 8 val. darbo trukmė į dieną. Vienos atsakovo darbo valandos darbo užmokestis (imant, jog socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu 2019 metams buvo nustatytas vidutinis skaičius 166,8 darbo valandų (esant penkių darbo dienų savaitei)), sudaro 6,10 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovui išdirbus 130 darbo dienų po 8 darbo valandas, į rankas išmokėtina suma už visą darbo pas ieškovę laiką sudaro 6 344 Eur. Iš SEB banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovui iki jo darbo santykių pabaigos buvo pervesta 6 583,92 Eur, papildomu mokėjimu 2019 m. gruodžio 2 d. dar buvo pervesta 218,91 Eur.
9. Teismas, pasisakydamas dėl nemokamų atostogų suteikimo atsakovui aplinkybių, pažymėjo, jog atsakovas 2019 m. gegužės 2 d. teikė darbdaviui prašymą dėl nemokamų atostogų nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. ir nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Net iš paties atsakovo sudarinėtų viršvalandinių skaičiavimo lentelių matyti, jog jis 2019 m. gegužės mėnesį neskaičiavo viršvalandžių, vadinasi, ir pats pripažino, kad tą mėnesį, iš esmės, nedirbo. Teismas pažymėjo, kad nemokamos atostogos buvo suteiktos darbdavio 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 2019/05/02 ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 2019/08/28, kuriuo darbdavys suteikė atsakovui nemokamų atostogų nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. Nors atsakovas nesutinka, kad jis ėmė nemokamas atostogas, tačiau byloje esantys įrodymai leidžia vertinti priešingai, jog atsakovui iš tiesų buvo suteikiamos nemokamos atostogos pagal jo žodinius prašymus. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia nemokamų atostogų prašyti žodžiu. Pažymėjo, kad teismo posėdžių metu šalys patvirtino, jog UAB „Forteras“ buvo laikotarpių, kai nebuvo pilnai užimtumo statybos objektuose ar kai atsakovui kildavo asmeninių reikalų, dėl ko būdavo įforminamos nemokamos atostogos. Jokių pretenzijų iš atsakovo dėl tokių atostogų per darbo santykių laikotarpį atsakovas nereiškė. Be to, po atsakovo atleidimo iš darbo, 2019 m. gruodžio mėnesį darbdavys išmokėjo atsakovui 218,91 Eur, kaip papildomą kompensaciją visiškam atsiskaitymui su atleistu darbuotoju. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas būtų dirbęs viršvalandinį darbą. Teismas vertino, jog darbdavys yra atsiskaitęs su atleidžiamu darbuotoju, sumokėjęs visas su darbo teisiniais santykiais susijusias sumas, tame tarpe ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
10. Pasisakydamas dėl atsakovo pateiktų įrodymų - garso įrašų vertinimo, teismas pažymėjo, kad garso įraše „Voice 003_1“ vyksta pokalbis tarp atsakovo ir R. K.. Pokalbio metu buvo aptariamas viršvalandinis darbas bei sprendžiamas klausimas dėl pilnai neišmokėto darbo užmokesčio atsakovui. Garso įraše „20191022_100955“ pokalbis vyksta tarp atsakovo ir UAB „Forteras“ darbuotojo, kuris patvirtino, kad darbo įrankis-nivelyras yra UAB „Forteras“ darbuotojo žinioje. Garso įrašuose „Voice 007“, „Voice 010“ ir „Voice 011“ pokalbis vyksta tarp atsakovo ir N. J.. Pokalbio metu atsakovas N. J. paaiškino, kad dirba viršvalandžius bei turi didelį darbo krūvį. Teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką garso įrašai gali būti laikomi įrodymu byloje, o šalis darydama įrašą nepažeidžia asmens privatumo, jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti kaip įrodymą ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002). Pagal teismų praktiką, garso įrašai pripažintini leistinais įrodymais ir nelaikomi asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis, jeigu siekiama įrodyti civilinio ginčo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-4-302/2010; kt.). Todėl teismas nurodė, kad vertina atsakovo pateiktus garso įrašus kartu su kitais bylos įrodymais, kuriais šalys įrodinėjo atsakovo viršvalandinio darbo aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nors pokalbių metu atsakovas visiems pokalbių dalyviams teigia, jog dirba viršvalandžius ir tikisi, jog už juos bus sumokėta, savaime tokie pokalbiai nepatvirtina, kad atsakovas dirbo viršvalandžius. Šiuo atveju darbdavys vedė oficialią darbo laiko apskaitą, o atsakovas statybos objektuose pasirodydavo kada jam patogu ir tinkamas laikas jo paties vertinimu ir sprendimu. Toks požiūris į darbą ir darbinių funkcijų atlikimas neduoda pagrindo darbdaviui pritarti atsakovo darbo organizavimui(si). Teismo vertinimu, atsakovas pats spręsdamas, jog jam patogiau atvykti į darbą vienu ar kitu metu, negali tikėtis, kad tas laikas bus pripažintas kaip dirbtas darbo laikas, viršvalandžiai.
11. Teismas nurodė, jog netenkina atsakovo prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes nustatyta, kad ieškovė būtų sąmoningai klaidinusi proceso dalyvius ar teismą, veikusi prieš greitą bylos išnagrinėjimą, dėl ko priešinga šalis būtų patyrusi papildomų bylinėjimosi išlaidų, ar keitusi savo poziciją byloje. Teismas taip pat nurodė, kad nesutinka su atsakovo vertinimu, kad ieškovės atstovas davė melagingus paaiškinimus.
12. Tenkinęs ieškinį, teismas atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurias sudaro 3 763,10 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą byloje. Teismas vertino, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų dydžių.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovas E. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą paliekant galioti Darbo ginčų komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimą ir juo priteistas sumas už naktinį, viršvalandinį darbą, nepagrįstai suteiktas nemokamas atostogas ir kita, taip pat atitinkamai priteisiant visas netesybas, remiantis DK 147 straipsnio 2 dalimi, bei atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliantas paaiškina, kad pagal darbo sutartį jis turėjo prižiūrėti, kad statybininkai objektuose adresu Žalgirio g. 106A (A korpusas) ir 106B (B korpusas) (daugiabučio namo statyba) ir Ozo g. 25 (prekybos centro „Akropolis“ atnaujinimo darbai) vykdytų statybos darbus ir neužsiimtų pašaliniais dalykais, stebėti jų atliekamų darbų eigą, nustatinėti darbų defektus, rūpintis, kad tie defektai būtų ištaisyti, taip pat turėjo pildyti statybinę dokumentaciją, vykdyti darbų priėmimą-perdavimą, ieškovės vardu dalyvauti susirinkimuose ir pasitarimuose su kitais tuose objektuose dirbusiais rangovais, planuoti statybininkams darbus, rūpintis medžiagų bei įrankių užsakymu ir atlikti kitas pavestas darbines funkcijas. Paaiškina, kad darbo sutartimi susitarė dėl 1 605,83 EUR kasmėnesinio darbo užmokesčio „popieriuje“ arba 1 016,83 EUR „į rankas“ dirbant per savaitę 40 darbo valandų dieniniu režimu. Tačiau apelianto teigimu, darbo laikas niekada nebuvo tokios trukmės ir tokio režimo, kaip buvo nurodyta darbo sutartyje, kadangi jis turėjo taikytis prie prižiūrimų statybos darbuotojų darbo valandų. Nuo pat pirmos darbo dienos jis su darbdavio žinia ir nurodymu dirbo viršvalandžius, naktimis, savaitgaliais, kas yra įprasta statybų sektoriuje.
15. Apeliantas teigia, kad net jeigu būtų remiamasi išimtinai vien tik ieškovės pateiktais į bylą dokumentais ir visiškai nesivadovaujama jo pateiktais dokumentais, tai teismo sprendimas vis tiek yra naikintinas dėl to, kad sprendime buvo padaryta DK 144 straipsnio 3 daliai prieštaraujanti išvada, kad neva atleidimo dieną ieškovė su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi. Ieškovės pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad jis darbines funkcijas ieškovės rašytiniu paliepimu vykdė nakties metu, nors atleidimo dienai už naktinį darbą papildomai ieškovė nesumokėjo. Atitinkamai, teismas sprendimu paneigė įstatyminę darbuotojo teisę gauti padidintą darbo užmokestį už naktinį darbą pagal DK 144 straipsnio 3 dalį. Paaiškina, kad iš pradžių po darbo sutarties sudarymo 2019 m. kovo 8 d., jis dirbo daugiabučio namo statybos objekte darbų vadovu adresu Žalgirio g. 106A ir jo darbo laikas buvo nustatytas: a) pagal 2019 m. vasario 14 d. įsakymą 8-17 val. darbo dienomis nuo pirmadienio iki penktadienio, b) pagal 2019 m. vasario 15 d. įsakymą 11-20 val., nenurodant kuriomis dienomis dirbama. Pagal abu minėtus įsakymus minėtas darbo laikas yra dienos laikas, už kurį turėjo būti mokama atsakovui 1 605,83 Eur „popieriuje“ arba 1 016,83 Eur „į rankas“ darbo užmokestį. Vėliau jis pradėjo dirbti PC „Akropolis“ objekte adresu Ozo g. 25, Vilniuje, kur pagal ieškovės į bylą pateiktą 2019 m. birželio 7 d. įsakymą buvo nurodyta, kad nuo 2019 m. birželio 7 d. yra dirbama darbo dienomis nuo 23 val. vakaro iki 05.30 val. ryto, t. y. nakties metu (o ne dienos metu, kaip neva pagal ieškovės dokumentus buvo iki šiol). Tą pačią dieną jis buvo paskirtas PC „Akropolio“ darbų vadovu. Tai reiškia, kad jis naktimis (23 val. – 05.30 val.) PC „Akropolio“ objekte bet kuriuo atveju dirbo ne savavališkai, tačiau įpareigotas ieškovės. Apeliantas pažymi, kad nors buvo pereita nuo dieninio prie naktinio darbo laiko, tačiau jo darbo užmokestis atitinkamai nebuvo padidintas ir darbo sutartis taip pat nebuvo pakeista. Pradėjęs dirbti naktį, jis turėjo gauti ne mažiau kaip padidintą 2 408,75 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ (1 605,83 Eur * 1,5) arba 1 525,25 Eur „į rankas“ (1 016,83 Eur * 1,5). Apeliantas taip pat paaiškina, kad jo darbo santykiai pasibaigė 2019 m. lapkričio 25 d. Byloje yra įrodyta, kad ieškovė atleidimo dieną nesumokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už naktinį darbą padidintu tarifu (DK 144 straipsnio 3 dalis), t. y. visiškai neatsiskaitė. Todėl sutinkamai su DK 147 straipsnio 2 dalimi, ieškovei tenka ir papildomos įstatyminės pasekmės sumokėti susidariusias netesybas už dabar jau maksimalų 6 mėn. laikotarpį.
16. Apeliantas taip pat mano, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad jis neįrodė dirbto viršvalandinio darbo. Teigia, kad jis į bylą pateikė ko gero visus įmanomus jam pateikti įrodymus, jog jis dirbo viršvalandžius su darbdavio žinia ir nurodymu, tačiau teismas vis tiek nepagrįstai ir priešingai įrodymams konstatavo, kad pas ieškovę neva dirbti viršvalandžių nebuvo poreikio, o jeigu atsakovas ir dirbo viršvalandžius, tai nieko neįpareigotas ir savo laisva valia, arba dėl savo darbo organizavimo trūkumų, nors darbą organizuoja ne darbuotojas, o darbdavys. Apeliantas pažymi, kad darbuotojas R. B. 2021 m. sausio 14 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad viršvalandinį darbą reikėjo dirbti, t. y. kad reikėjo dirbti ilgiau o kartais ir savaitgaliais, ir kad tam buvo darbdavio nurodymas. Apie viršvalandinį darbą liudijo ir darbuotojas A. B., duodamas paaiškinimus darbo ginčų komisijoje. Apeliantas pažymi, kad jis į bylą yra pateikęs garso įrašą (bylos tomas III, puslapiai 67-69), kuriame 2019 m. spalio 28 d. kalba ieškovės generalinis direktorius R. K. su atsakovu. Tame garso įraše R. K. pripažįsta, kad atsakovas dirbo statybos objektuose savaitgaliais, dienomis, naktimis, pripažino, jog nebuvo jokio aiškaus darbo režimo ir todėl reikėjo dirbti visaip be aiškios tvarkos. Byloje taip pat buvo pateiktas ne vienas SMS ar „Viber“ programėlės susirašinėjimas bei elektronins laškas tarp ieškovės ir atsakovo, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad viršvalandžius jis dirbo su darbdavio žinia ir esant pavedimui. Apeliantas paaiškina, kad jis, prižiūrėdamas ieškovės samdomus statybininkus, fiksavo jų darbo eigą, darydamas fotonuotraukas ir tas nuotraukas pateikė į bylą. Iš tų nuotraukų matėsi, kad „PC Akropolis“ buvo dirbama ir šviesiu paros metu, nors ieškovė teigė, kad neva buvo dirbama tik naktimis 23-06 val. Arba matėsi, kad objekte Žalgirio g. 106A (daugiabučio namo statyba) buvo dirbama ir tamsiu paros metu, nors ieškovės teigimu, tame objekte buvo dirbama tik dienomis. Teismas atmetė šias nuotraukas kaip įrodymą visiškai nemotyvuotai. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nesivadovavo ir jo sudarytomis viršvalandinio darbo laiko apskaičiavimo lentelėmis. Tai, kad ieškovė nevedė darbo laiko apskaitos, paliudijo R. B. ir A. B.. Apelianto teigimu, jo paaiškinimai taip pat nėra prieštaringi ir atitinka kitus įrodymus, todėl teismas be pagrindo nesivadovavo ir jo paaiškinimais. Apelianto teigimu, kaip tik ieškovė šioje byloje neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir neteikė jokių įrodymų, kad žinojo apie atsakovo viršvalandinį darbą ir jo netoleravo, ieškovė taip pat neįrodė, kad objektuose buvo pakankami pajėgumai ir kad nereikėjo dirbti viršvalandinio darbo ir kt. Teismas be pagrindo rėmėsi darbdavio pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, nes darbdavys jų neteikė darbo ginčų komisijai, nors tokia galimybė darbdaviui buvo sudaryta. Teismas be pagrindo kritiškai nevertino šio įrodymo kaip pateikto pavėluotai ir tikėtinai sudaryto atgline data. Apeliantas teigia, kad žiniaraščiai klaidingi ir juose įrašyti duomenys nesutampa su kitais dokumentais, net ir tais, kurie priimti pačio darbdavio. Pavyzdžiui, ieškovė priėmė 2019 m. balandžio 5 d. įsakymą, kuriuo paskyrė atsakovą su statybininkais dirbti 2019 m. balandžio 6 d. šeštadienį (bylos tomas III, puslapis 55, rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 2), – tačiau ieškovės suklastotuose žiniaraščiuose nurodyta, kad jis 2019 m. balandžio 6 d. nedirbo, ir kt. Ieškovės pasiteisinimas, kad ji žiniaraščius pateikė vėliau neva „dėl žmogiškos klaidos“ yra tiesiog ieškovės gudravimas.
17. Apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai pripažino, jog ieškovė teisingai buvo deklaravusi apie suteiktas atsakovui nemokamas atostogas, net kai byloje yra įrodymai, kad atitinkamais laikotarpiais atsakovas vykdė darbines funkcijas. Ieškovas laikotarpiais 1) 2019 m. gegužės 2 d.–2019 m. gegužės 8 d.; 2) 2019 m. rugsėjo 17 d.–2019 m. rugsėjo 20 d.; 3) 2019 m. rugsėjo 26 d.–2019 m. rugsėjo 27 d. VSDFV deklaravo, kad atsakovui neva tais laikotarpiais paties darbuotojo prašymu buvo suteiktos nemokamos atostogos. Bet byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas tuo metu dirbo. Štai, 2019 m. gegužės 3 d. atsakovas vykdė A ir B korpuso fronto perdavimo darbus (atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų Priedas Nr. 9, bylos tomas III, puslapis 56). Atsakovas dirbo objekte ir 2019 m. gegužės 5 d. prižiūrėdamas statybininkų darbus (atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų priedas Nr. 10, bylos tomas III, puslapis 56). Gamybinio pasitarimo protokole yra nurodyta, kad atsakovas 2019 m. gegužės 6 d. dalyvavo PC „Akropolis“ objekto gamybiniame pasitarime. Protokole nurodyta, kad atsakovui buvo priskirtų papildomų darbų (atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų priedai Nr. 7-8, bylos tomas III, puslapis 56). Paaiškina, kad jis objekte dirbo ir 2019 m. gegužės 7 d., – tą dieną jam dirbant skambinėjo bei nurodymus dalino ieškovės statybų direktorius N. J. (atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų priedas Nr. 11, bylos tomas III, puslapis 56). Taip pat 2019 m. gegužės 7 d. atsakovas vykdė dieną prieš tai gautus nurodymus vykdyti darbų perdavimą, atlikti defektų apžiūrą, peržiūrėti dokumentaciją (atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų Priedas Nr. 12, bylos tomas III, puslapis 56). Paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. atsakovas, vykdydamas ieškovės statybų direktoriaus N. J. nurodymą, rūpinosi darbų priėmimu-perdavimu (atsakovo 2020 m. rugsėjo 17 d. paaiškinimų Priedas Nr. 12, bylos tomas III, puslapis 56). Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad iš tikrųjų faktiškai atsakovas 2019 m. gegužės 2 d.–2019m. gegužės 8 d. periodu nebūtų dirbęs. Ieškovė nepateikė įrodymų ir apie tai, kad atsakovas faktiškai nedirbo 2019 m. rugsėjo 17 d.–2019 m. rugsėjo 20 d. periodu, nors byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai. Ieškovė teigė, kad atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, ateidavo į darbą girtas ir t. t., bet tokių įrodymų irgi nepateikė.
18. Apelianto teigimu, teismas pažeidė prioritetinį darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies gynimo principą, kadangi visas abejones aiškino darbdavio naudai, darbdavio teiginiams teikė prioritetą, nuvertino visus atsakovo darbuotojo teiktus įrodymus, nors turėjo elgtis priešingai, – visus neaiškumus aiškinti darbuotojo kaip silpnesnės šalies naudai. Teismas padarė nepagrįstas išvadas apie jo dirbtus viršvalandžius, apie darbą naktį, nepagrįstai deklaruotas nemokamas atostogas ir be pagrindo nepriteisė netesybų.
19. Ieškovė UAB „Forteras“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Ieškovės įsitikinimu, teismas ištyrė visus bylos įrodymus ir dėl jų pateikė argumentuotą vertinimą. Pats apeliantas neginčija, kad teismas vertino visus įrodymus ir išvadas darė pagal įrodymų visetą. Šioje byloje teismas analizavo visus šalių pateiktus įrodymus, buvo aktyvus, bei sudarė vienodas sąlygas šalims įrodinėti savo teiginius. Atsakovas galėjo teikti į bylą įrodymus, todėl nesuprantamas ir be jokios abejonės nepagrįstas yra atsakovo elgesys – naujų įrodymų teikimas kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovės įsitikinimu, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė, jog Darbo ginčų komisija 2020m. sausio 15 d. sprendime Nr. DGKS - 510 neteisingai konstatavo, kad atsakovas statybos objektuose adresais Žalgirio g. 106A ir Ozo g. 25, PC „Akropolis“ Vilniaus mieste, dirbo viršvalandinį darbą, už kurį ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakovu ir nepagrįstai atsakovui priteisė 8 616,55 Eur dydžio sumą už viršvalandinį darbą už kovo–spalio mėnesius, o taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė visiškai neteisėtai laikotarpiais – 2019 m. gegužės 2 d. / 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. rugsėjo 17 d. / 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. rugsėjo 26 d. / 2019 m. rugsėjo 27 d. deklaravo VSDFV, kad atsakovui buvo suteiktos nemokamos atostogos, dėl ko atsakovui priteisė 203,59 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, bei 2 263,32 Eur netesybų, neteisingai konstatavus, kad atsakovo darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovė su atsakovu galutinai neatsiskaitė. Ieškovės vertinimu, apeliantas klaidingai interpretuoja liudytojo R. B. paaiškinimus, apeliaciniame skunde nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas teikia susirašinėjimą su ieškovo atstovais N. J. ir R. K., kuris yra ne vientiso teksto (iškarpos) ir ištrauktas iš konteksto, pateikia garso įrašus, padarytus slaptai. Teismas pagrįstai vertino, kad šie įrodymai neįrodo atsakovo teiginių, teisingai pažymėdamas, kad ir paties atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi. Ieškovė pareiškia, kad kategoriškai nesutinka su atsakovo išsakytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė su atsakovu atleidimo dienai neva yra atsiskaičiusi, prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Teismui buvo pateikti visiško atsiskaitymo su atsakovu įrodymai, t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, išrašas apie priskaičiuotą darbo užmokestį su visomis priklausančiomis išmokomis, išrašas apie išmokėtą atsakovui darbo užmokestį, pavedimo kopija apie galutinį atsiskaitymą su atsakovu, kurie patvirtina, kad atsakovui priskaitytas ir išmokėtas visas jam priklausantis už jo išdirbtas dienas ir valandas darbo užmokestis, įskaitant jo darbą naktį, kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir net už suteiktas nemokamas atostogas laikotarpyje nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. bei nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., yra priskaičiuota ir išmokėta 315,00 Eur dydžio premija bei priskaičiuota ir išmokėta 218,91 Eur dydžio papildoma kompensacija. Ieškovės teigimu, teismas taip pat teisingai nustatė, kad atsakovas nedirbo nė vieno viršvalandžio, o jeigu ir dirbo, tai visiškai savo noru ir tai nelaikytina viršvalandžiais, nes poreikio dirbti viršvalandžius nebuvo. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš bylos medžiagos spręstina, jog atsakovas savo rizika vyko į objektus nebūtinai nustatytu darbo laiku, fiksavo tam tikrus objektuose buvusius žmones ir įvykius, susirašinėjo darbiniais klausimais su ieškovės atstovais, rangovų žmonėmis ir pan. bet kuriuo paros metu, tačiau tai neduoda pagrindo pripažinti, kad tokiais veiksmais atsakovas dirbo viršvalandžius, už kuriuos ieškovė turėtų pareigą su atsakovu atsiskaityti. Tai, kad atsakovas viršvalandžių nedirbo, patvirtino liudytojas R. B., ir be to tai įrodyta paties atsakovo 2021 m. sausio 14 d. ir 2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pateiktais nenuosekliais paaiškinimais, kurie tarpusavyje prieštarauja ir neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių. Ieškovės įmonės atstovas, statybų direktorius N. J., kuris taip pat buvo atsakingas už ieškovės statybos objektus, tiek Žalgirio g. 106A ir Ozo g. 25, PC Akropolis, Vilnius, 2021 m. sausio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovės darbuotojai, tame tarpe ir atsakovas, dirbo griežtai pagal sudarytus darbų grafikus bei niekas iš darbuotojų jokių viršvalandžių statybų objektuose nėra dirbęs. Ieškovė pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad ieškovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nebuvo pateikti kartu su visais pareikšto ieškinio priedais dėl ieškovės neapsižiūrėjimo tarp didelio kiekio pateiktų kartu su ieškiniu, kitų priedų ir vien tai, kad minėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra pasirašyti tik ieškovės įmonės buhalterės, o ne įmonės direktoriaus, nedaro darbo laiko apskaitos žiniaraščių negaliojančiais ir neteisėtais. Ieškovė pažymi, kad liudytojai R. B. ir N. J. patvirtino, kad visi darbai įmonės objektuose buvo atliekami griežtai laikantis darbo grafikų ir taip pat patvirtino, kad tuose objektuose nereikėjo dirbti viršvalandžių. Paties atsakovo pozicija dėl darbo laiko statybos objekte Ozo g. 25, PC Akropolis, Vilnius, kelis kartus keitėsi, atsakovo teikiami paaiškinimai vykusių teismo posėdžių metu buvo nenuoseklūs ir tarpusavyje prieštaraujantys, atsakovas prieštaringai aiškino, kad jis dirbo ir naktį ir dieną. Tai, kad atsakovas objekte, esančiame Ozo g. 25, PC Akropolis, dirbo tik naktį, o ne dienos metu, akivaizdžiai patvirtina bylos įrodymai – ieškovės sutarties priedas su užsakovu dėl darbų objekte Ozo g. 25, PC Akropolis, bei UAB „Mitnija“ projekto vadovo A. Č. atsakymas dėl informacijos ir duomenų pateikimo. A. Č. patvirtino, kad UAB „Forteras“ darbuotojų vykdomi darbai buvo itin triukšmingi (griovimas, pertvarų įrengimas ir kt.), todėl tokiu darbų atlikimas veikiančiame PC Akropolis dienos metu buvo draudžiamas. Liudytojas A. B. darbo ginčų komisijos posėdyje taip pat teigė, kad atsakovas „Akropolyje“ dirbo tik naktį. Ieškovė paaiškina, kad gamybiniai susirinkimai statybos objekte, esančiame Ozo g. 25, PC „Akropolis“, Vilnius, vyko dienos ir nakties metu, ir atsakovas juose dalyvavo, tačiau atsakovas melagingai nurodė, kad jo dalyvavimas buvo būtinas tiek dienos, tiek nakties metu. Atsakovas nebuvo darbų vadovu dėl ko dokumentus veždavo pasirašinėti statybų darbų vadovui R. B.. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad 2021 m. sausio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovui uždavus labai aiškų ir konkretų klausimą, kas jam buvo davęs nurodymus, t. y. tiesiogiai liepęs dirbti viršvalandžius statybos objektuose, į šį klausimą atsakovas atsakyti negalėjo ir teigė, kad “neprisimenu” (2021 m. sausio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:29:00 min.). Ieškovės nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo pateikta į bylą eilė fotonuotraukų iš statybos objektų negali patvirtinti jo viršvalandinio darbo. Pažymi, kad ieškovas patekdavo į statybos objektą, esantį Žalgirio g., ne darbo valandomis, arba pasilikdavo minėtame objekte po darbo valandų, tik išimtinai savo laisva valia ir iniciatyva, kadangi jį apsauga galėjo įleisti į objektą 24:00 val. per parą. Ieškovė paaiškina, kad fotonuotraukose yra užfiksuoti netgi ne ieškovės darbuotojai, o visai kitų įmonių darbuotojai. Ieškovės darbuotojai visada dėvi liemenes su skiriamuoju ženklu – įmonės pavadinimu „Forteras“. Viršvalandinio darbo neįrodo ir atsakovo pateikti į bylą susirašinėjimai trumposiomis telefono žinutėmis, elektroniniu paštu bei per “Viber” programėlę. Iš susirašinėjimų matyti, jog kai kuriomis dienomis atsakovas atvykdavo į objektą kažkokiais reikalais, bet tokie fragmentiniai pasirodymai negali būti pripažįstami atsakovo viršvalandiniu darbu, už kurį ieškovė kaip darbdavys turėtų jam apmokėti. Ieškovė paaiškina, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., sekmadienį 19:37 val. vakare, atsakovui elektroninio pašto adresu buvo pateikta bendro pobūdžio informacija „bendra info, jei bus sugadinta siena ir reikės glaistyti, taisys pažeidėjai, arba bus išstatyta sąskaita už sutvarkymą užsakovui, kuris regreso tvarka galės regreso tvarka išsireikalauti iš pažeidėjo. Nėra noro paskui kitus rangovus bėgioti ir taisyti defektus, kuriuos jie savo neatsargiu darbu padaro.“ Pats atsakovas tą patį vakarą, 21:32 val. ieškovei atrašė, kad „tęsiant temą apie kitų subrangovų neatsakingą elgesį patalpose su baigtais apdailos darbais – atvažiavau sekmadienio vakare ir radau naujų skylių WC2 neįgaliųjų lubose<...>.“ Ieškovės vertinimu, šis susirašinėjimas kaip tik patvirtina, kad atsakovas savo iniciatyva ir be ieškovės nurodymo, pavedimo, įsakymo ir žinios ir / ar leidimo sekmadienį vakare nuvyko į statybos objektą Ozo g. 25, PC „Akropolis“, Vilnius, todėl toks nuvykimas nėra viršvalandinis darbas. Pavedimo vykti į darbą ne atsakovui priskirtu darbo laiku nebuvo ir kituose ieškovės elektroniniuose laiškuose. Ieškovės nuomone, apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas netinkamai vertino jo pateiktus garso įrašus. Paaiškina, kad įrašai, buvo padaryti įmonės vadovui R. K. bei įmonės statybų direktoriui N. J. nežinant. Darydamas šiuos įrašus atsakovas klausimus pateikdavo taip, kad gautų tik sau naudingos ir palankios informacijos, iš kurios galima būtų vėliau daryti įvairias prielaidas ir išvedžiojimus. N. J. aiškiai atsakovui buvo pareiškęs, kad jokių viršvalandžių jis nedirbo, o dirbdamas naktį, neišdirbdavo viso darbo laiko. Liudytojo A. B. išsakyti teiginiai 2020 m. sausio 15 d. vykusio darbo ginčų komisijos posėdžio metu dėl atsakovo dirbto viršvalandinio darbo, turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis dirbo labai trumpai – tik du mėnesius. Liudytojas net nežinojo, kas gali duoti nurodymus dėl viršvalandinio darbo – teigė, kad nurodymus davė „ne R., o E.“. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2019 m. spalio mėnesį dar būdamas įdarbintas ieškovės įmonėje, 2019 m. spalio 16 d. įsidarbino UAB „Perfero“ įmonėje. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kaip ir kokiu būdu atsakovas galėjo dirbti vienu metu dviejuose įmonėse bei dar su viršvalandžiais. Ieškovės žiniomis, įmonė UAB „Perfero“ šiuo metu turi analogišką situaciją su atsakovu, .t. y. vyksta ginčas darbo ginčų komisijoje dėl tų pačių darbo aspektų. Ieškovės įsitikinimu, teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas nedirbo viršvalandžių ir / ar poilsio, švenčių dienomis, ir kad tą faktą privalo įrodyti būtent atsakovas. Ieškovė pažymi, kad ji kategoriškai nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais, kad ieškovė buvo neteisingai deklaravusi apie atsakovui suteiktas nemokamas atostogas. Teismas teisingai nustatė, kad įmonėje buvo laikotarpių, kai nebuvo pilnai užimtumo statybos objektuose, ar atsakovui kildavo asmeninių reikalų, dėl ko būdavo įforminamos nemokamos atostogos. Ieškovė pažymi, kad atsakovas dažnai užgerdavo ir tai darydavo ne tik už statybos objektų ribų, bet ir pačiuose statybos objektuose, atsakovas dažnai nepasirodydavo darbe, arba girtas buvo išprašomas iš objektų. Šias aplinkybes patvirtina ieškovei siųsti užsakovų elektroniniai laiškai (2020 m. vasario 14 d. ieškovo ieškinio Priedas Nr. 32). Minėtuose laiškuose nurodoma, kad įmonės UAB „Forteras“ vadovas su akinukais (turėta omenyje atsakovą) pasirodė išgėręs statybos objekte ir buvo išprašytas, bei kad jo iš viso nebuvo darbe. Ieškovė teigia, kad pačiam atsakovui prašant, ieškovė darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo pravaikštų, bet, atsakovo žodiniu bei rašytiniu prašymu, suteikdavo jam nemokamas atostogas, žymėdama jas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Ieškovė atsakovui nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 8 d., suteikė būtent atsakovo raštu pateiktu prašymu (2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų Priedas Nr. 7), kuriame, pažymėtina, pateiktas yra taip pat prašymas suteikti nemokamas atostogas laikotarpyje nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Ieškovė pažymi, kad nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d., ieškovė buvo suteikusi žodiniu atsakovo prašymu, tačiau suprasdama, kad dėl to gali kilti ginčas, ieškovė šį laikotarpį apskaitė kaip darbo laiką ir už jį sumokėjo. Paaiškina, kad laikotarpis nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. bei laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. irgi yra pažymėtas kaip atsakovo nedirbtos darbo dienos dėl suteiktų nemokamų atostogų, bet už šias dienas ieškovė taip pat yra sumokėjusi atsakovui priskaičiuodama 315,00 Eur dydžio premiją. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, t. y. PC „Akropolis“ generalinio rangovo paskelbtą informaciją internetiniame puslapyje, kad PC „Akropolyje“ statybos darbai vyko tiek dienomis, tiek ir naktimis ir išrašą iš atsakovo bankinės sąskaitos, kuris atsakovo teigimu, parodo, kad dar 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. po darbo sutarties nutraukimo, ieškovė atsakovui sumokėjo dar 218,91 Eur dydžio sumą. Ieškovės vertinimu, šie įrodymai yra pateikti pavėluotai, nes juos atsakovas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl mano, jog šie įrodymai neturėtų būti prijungti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
20. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pritaria apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir neišsprendė visų šioje byloje pareikštų reikalavimų.
22. Kaip teisingai teigia apeliantas, šio darbo ginčo esmę sudarė ne tik jo kaip darbuotojo reikalavimai, susijęs su viršvalandiniu darbu, bet iš esmės visos aplinkybės, kurios objektyviai vertinant gali patvirtinti ar paneigti, jog darbdavys tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju.
23. Apeliantas teigia, kad teismas sprendime nepasisakė dėl jo argumentų, jog jis dirbo naktį ir kad darbdavys už naktinį darbą jam nemokėjo priedo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad tokios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos ir pirmosios instancijos teismas sprendime dėl tokių darbuotojo argumentų nepasisakė. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą nagrinėjo tik pagal darbdavio ieškinyje suformuluotus reikalavimus, ir vertino, kad reikalavimas priteisti darbo užmokestį už naktinį darbą nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau procesiniai darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai įpareigoja teismą veikti aktyviai, išspręsti ginčą iš esmės, – jei būtina netgi viršijant ieškinio ribas (CPK 417 straipsnis). Pažymėtina, kad šioje byloje darbuotojas procesiškai buvo laikomas atsakovu, tačiau ši jo procesinė padėtis yra formali ir sąlygota darbo ginčams taikomos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Realiai šis darbo ginčas yra inicijuotas darbuotojo, t. y. yra pradėtas pagal darbuotojo prašymą darbo ginčų komisijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Nors darbuotojas neteikė ieškinio teismui, t. y. neskundė darbo ginčų komisijos sprendimo, tačiau kaip minėta, darbo ginčui persikėlus į teismą pagal bet kurios ginčo šalies ieškinį, remiantis DK 231 straipsnio 3-4 dalies nuostatomis, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės nepaisant to, ar ieškovas turi suinteresuotumą dėl visų darbo ginčų komisijos išspręstų ginčo aspektų. Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su apeliantu, jog, objektyviai vertinant, paminėti darbuotojo paaiškinimai apie jo darbą naktį, išdėstyti darbo ginčų komisijai (pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose, e. bylos t. 2, b. l. 62) bei pirmosios instancijos teismui, gali turėti reikšmės šio darbo ginčo baigčiai, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl šių argumentų iš esmės neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų ir neatskleidė ginčo esmės.
24. Pažymėtina, kad darbdavys šioje byloje neginčijo, jog atsakovo darbas apėmė naktinį darbą, kurį jis turėjo dirbti nuo 2019 m. liepos mėnesio „PC Akropolio“ objekte. Kadangi darbdavio pateiktuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose toks atsakovo darbo laikas neišskirtas ir neapskaitytas, teismas turėjo įvertinti tokio neapskaitymo priežastis ir esant ginčui, tirti įrodymus, galinčius patvirtinti, kokį darbo laiką atsakovas iš tikrųjų dirbo naktį.
25. Spręsdamas dėl to, ar darbdavys yra tinkamai atsiskaitęs su atsakovu už jo dirbtą darbą naktį, teismas turėjo įvertinti, ar darbuotojas E. J. pagal einamas darbų vadovo pareigas neturėjo būti priskiriamas „juridinio asmens vadovaujantiems darbuotojams“, kurių naktinis darbas pagal DK 144 straipsnio 6 dalies ir DK 101 straipsnio 4 dalis papildomai neapmokamas.
26. Teisėjų kolegija taip pat iš dalies pritaria apeliantui, jog pirmosios instancijos teismo pateikiamos išvados dėl atsakovo viršvalandinio darbo, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Šioje byloje teismas konstatavo, jog darbuotojas neįrodė viršvalandinio darbo, nes teismo vertinimu, jis nedirbo kitu laiku, nei darbdavio nustatytas darbo laikas statybos objektuose, arba, jei dirbo – tai darė savavališkai be darbdavio žinios ir pavedimo. Tačiau atsakovo pateiktos fotonuotraukos, kurių darymas įėjo į atsakovo darbo funkcijas, taip pat gamybinių pasitarimų protokolai ir atsakovo susirašinėjimas su darbdavio atstovais leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas iš tikrųjų vykdė darbo funkcijas kitu laiku, nei darbdavio nustatytas darbo laikas statybos objektuose, ir be to, – kad tai darė ne savo iniciatyva, o su darbdavio žinia ir jo pavedimu. Negalima sutikti su teismo išvadomis, kad atsakovas, dalyvaudamas iš anksto numatytuose generalinio rangovo / užsakovo organizuojamuose periodiniuose gamybiniuose pasitarimuose, neatliko darbo funkcijų, bet šalino savo darbo laiku tinkamai neatlikto darbo trūkumus.
27. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo viršvalandinio darbo iš esmės negali būti peržiūrėtos ir ištaisytos apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo viršvalandinio darbo netinkamai apibrėžė įrodinėjimo ribas ir iš esmės nepasisakė dėl to, kaip atsakovas vykdė darbo sutartyje jam nustatytą darbo laiko normą (DK 112 straipsnis) bei koks jam buvo taikomas darbo laiko režimas (DK 113 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovės parengtais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. lapkričio mėnesio (el. b. apyrašo b. l. 95–106, t. I), konstatavo, kad atsakovas dirbo 8 valandas per dieną po 8 darbo valandas, 5 darbo dienas per savaitę. Tačiau darbdavio pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra išsamūs, – juose aiškiai neatsispindi atsakovui faktiškai taikytas darbo laiko režimas. Kaip minėta darbdavys visai nefiksavo atsakovo naktinio darbo laiko (darbdavys nepateikė įrodymų, kad įmonėje yra patvirtintas darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašas, o paprastai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbas naktį žymimas sutartiniu žymeniu „DN“). Darbdavio pateiktuose žiniaraščiuose atsakovo darbo laikas nurodomas lyg jis dirbtų nekintančiu darbo dienos trukmės režimu (DK 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas), t. y. po 8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę. Tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas tokiu režimu nedirbo. Pats darbuotojas E. J. yra teikęs teismui paaiškinimus, kad jis ne visą laiką būdavo priskirtame objekte, nes naktį nebuvo ką ten („Akropolio“ PC) veikti, be to jis nuosekliai teigė, kad jo pareigas apėmė ne tik prižiūrėti objekte dirbančius kitus darbuotojus, bet ir planuoti darbus, užsakyti medžiagas, tikrinti darbų kokybę, pildyti dokumentus, dalyvauti gamybiniuose pasitarimuose. Akivaizdu, kad dalį šių pareigų atsakovas turėjo vykdyti ne objekte, ne naktį ir ne darbdavio įsakymais nustatytu darbo laiku objektuose. Iš esmės tą patį teisme paaiškino ir liudytojas R. B., t. y. patvirtino, kad atsakovas statybos objektuose pasirodydavo fragmentiškai ir juose nebūdavo visą darbo dieną, kad jis turėjo skaičiuoti darbų kiekius, užsakinėti medžiagas (teismo posėdžio 2021 m. sausio 14 d. 1 dalies garso įrašo 10.00 min., kt.). Be to, atsakovo „kilnojamąjį darbo pobūdį“ yra pripažinęs ir pats darbdavys, nes į bylą yra pateikęs įrodymus, jog už tokį darbo pobūdį atsakovui mokėjo kompensaciją (e. bylos t. 2, b.l. 41). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad sprendžiant dėl atsakovo viršvalandinio darbo, pirmiausiai teismas turėjo nustatyti, ar atsakovo nurodomas viršvalandinis darbas iš tikrųjų buvo dirbamas papildomai, t. y. viršijant darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę (DK 119 straipsnio 1 dalis). Esant abejonių dėl tokių aplinkybių, teismas turėjo atitinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, už darbo laiko apskaitą yra atsakingas darbdavys.
28. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantui, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovui suteiktų nemokamų atostogų yra prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nemokamos atostogos atsakovui buvo suteiktos iš esmės nepažeidžiant darbo įstatymų, nes įstatymas (DK 137 straipsnis) nedraudžia darbdaviui nemokamas atostogas suteikti pagal žodinį darbuotojo prašymą. Tačiau pažymėtina, kad ir tokiu atveju, kilus ginčui, pareiga įrodyti, jog tokį prašymą darbuotojas iš tikrųjų teikė, tenka darbdaviui. Nagrinėjamu atveju ieškovė neneigė, kad negali įrodyti, jog atsakovas E. J. būtų prašęs suteikti jam nemokamas atostogas nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. Be to, ieškovė patvirtino, kad už nepagrįstai suteiktas nemokamas atostogas su atsakovu atsiskaitė išmokėdama 315 Eur premiją (e. bylos t. 2, b. l. 41) ir 218,91 Eur nepriemoką, kurią sumokėjo po darbo sutarties nutraukimo 2019 m. gruodžio 1 d. (e. bylos t. 2, b. l. 43).
29. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar darbdavys visiškai atsikaitė su darbuotoju jo atleidimo dieną, turėjo atkreipti dėmesį ir į kitas aplinkybes, susijusias su savalaikiu viso darbo užmokesčio mokėjimu. Pastebėtina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi duomenis, iš kurių matyti, jog nuo 2019 m. liepos 1 d. darbdavys nemokėjo E. J. viso darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio, – pažymoje apie E. J. valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad darbdavys UAB „Forteras“ yra deklaravęs 900 Eur draudžiamąsias pajamas už 2019 m. liepos mėnesį, 814,28 Eur už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius (e. bylos t. 2, b. l. 27), nors darbo sutartyje šalys buvo sutarusios dėl 1 605,03 Eur darbo užmokesčio (t. y. tokio dydžio draudžiamųjų pajamų atitikmens). Kiti darbdavio pateikti duomenys rodo, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio darbdavys pradėjo mokėti atsakovui fiksuotą 900 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už kilnojamojo pobūdžio darbą – 2019 m. liepos mėnesį išmokėjo 406 Eur tokios kompensacijos, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 359,89 Eur, 2019 m. rugsėjo mėnesį – 359,89 Eur, 2019 m. spalio mėnesį – 273 Eur (e. bylos t. 2, b. l. 41). Pastebėtina, kad DK 144 straipsnio 8 dalyje numatyta kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, yra skirta kompensuoti padidėjusias darbuotojo išlaidas už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Ši kompensacija mokama tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos, o tai reiškia kad tokia kompensacija, kaip ir komandiruotės išlaidos, neįskaitomos į darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, bet yra mokama papildomai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų susitarusios dėl darbo sutarties pakeitimo, sumažinant darbo sutartyje sulygtą atsakovo 1 605,03 Eur darbo užmokestį nuo 2019 m. liepos mėnesio iki 900 Eur (o liudytojas N. J. teisme netgi tvirtino, kad atsakovo darbo užmokestis nuo 2019 m. liepos mėnesio buvo padidintas 200 - 300 Eur perėjus į naują objektą, t. y. „PC Akropolis“, teismo posėdžio 2021 m. sausio 14 d. 1 dalies garso įrašo 45:00 – 47:05 min.). Paminėta, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė taip pat yra reikšminga nustatant ir atsakovo vidutinį darbo užmokestį, nes apskaičiuojant VDU į skaičiuojamąjį darbo užmokestį neįtraukiama kompensacija už kilnojamojo pobūdžio darbą ir tai neabejotinai mažina bendrą VDU dydį (Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nr. 496 nutarimu patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1, 3.1. – 3.5. punktai). Šiuo atveju nutraukiant darbo sutartį pagal vidutinį darbo užmokestį atsakovui buvo skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl šios kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, nors ši kompensacija buvo ginčo dalyku bylą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.
30. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 dalies normą, nurodyta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; kt.).
31. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Apeliacinio proceso metu tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, nepaisant to, tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo visa apimtimi.
32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino visų esminių šio darbo ginčo aspektų, nepasisakė dėl visų reikalavimų, neaptarė šalių pateiktų paaiškinimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsakovo atsikirtimai, todėl neatskleidė bylos esmės. Esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujai, vertinant argumentus ir įrodymus naujais aspektais, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė. Bylos nagrinėjimas tokia apimtimi apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą) bei riboja šalių teisę į apeliaciją.
33. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis spręstina, kad buvo padarytas esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali būti ištaisytas, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko