Teismingumo byla Nr. T-90/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-05255-2017-9 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S) 

NUTARTIS

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

                išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovių L. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Harmonijos oazė“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl kūdros kranto linijos atkūrimo be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovių, sutikimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė:

Ieškiniu ieškovės prašo leisti joms savo sąskaita ir jėgomis pagal UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtą Kūdros kranto linijos atstatymo Vilniaus r. sav., Šaltoniškių k., statybos projektą atkurti kūdros, esančios žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kranto liniją be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovių, sutikimo.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė L. C. 2005 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o ieškovė UAB „Harmonijos oazė“ 2015 m. rugsėjo 24 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Per abu sklypus 2006 metais buvo įrengtas 18 a. nepratekamas vandens telkinys (toliau – ir Kūdra). Kūdros įrengimo planas 2006 m. kovo 1 d. buvo suderintas su Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, o 2006 m. kovo 16 d. su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi. Laikui bėgant (2009–2011 m.) dėl gamtinių faktorių (nestabilaus durpingo grunto, žemės lygių skirtumo, šalia gyvenančių bebrų, vyraujančių vakarų vėjų, ežero vandens lygių svyravimų, pavasarinių potvynių) Kūdra susijungė (susiliejo) su šalia esančiu Pikeliškių ežeru (Žalesas), kuris priskiriamas prie valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių. Ieškovių žiniomis, 2015 m. atliekant žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2015 m. birželio 17 d. parengtame žemės sklypo plane buvo fiksuojamas kadastro duomenų pasikeitimas natūroje ir Kūdra įtraukta į valstybinės reikšmės Pikeliškių ežerą. Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre bei Geoferencinio pagrindo kadastre Kūdra yra apskaitoma, kaip sudėtinė Pikeliškių ežero (Žaleso) dalis. Kūdra kaip Pikeliškių ežero (Žaleso) dalis buvo apskaityta be ieškovių žinios ir jų sutikimo. Ieškovės, siekdamos išspręsti kilusią problemą dėl Kūdros apskaitymo valstybinio ežero dalimi, užsakė, o UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengė bei pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai Kūdros kranto linijos atstatymo Vilniaus r., Šaltoniškių k., statybos projektą, kuriame buvo numatytos priemonės kaip įrengiant pylimą atskirti du vandens telkinius, kad juos fiziškai atskyrus būtų įmanomas ir duomenų kadastruose pakeitimas. Aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. liepos 5 d. raštu atsisakė derinti projektą, motyvuodama tuo, jog ji neįgaliota priimti sprendimus dėl planuojamų vandens telkinio kranto linijos atstatymo darbų, ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad galimai bus pažeista ežero kranto linija ir vandens telkinio apsauginė juosta ties Kūdra, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-228 „Dėl aplinkos atkūrimo priemonių pasirinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 29 punktu, ūkio subjektas turi nustatyti galimas aplinkos atkūrimo priemones ir raštu pateikti Regiono aplinkos apsaugos departamentui aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos aplinkos atkūrimo priemonės, numatyti darbai bei jų įvykdymo terminai, kiti svarbūs duomenys. Atsižvelgdamos į tai ieškovės 2017 m. balandžio 20 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė prašymą dėl išankstinio pritarimo ežero kranto linijos atstatymui ir atkūrimo priemonių plano patvirtinimo. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017 m. gegužės 23 d. raštu nurodė, kad jam nėra aišku kokiais teisės aktais remiantis turi būti sprendžiamas ieškovių pateiktas prašymas, todėl kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl specialistų išvados pateikimo. Ieškovės nurodo, kad iki šiol joks sprendimas dėl Kūdros kranto linijos atkūrimo nėra priimtas ir nei Aplinkos ministerija, nei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas šio klausimo nesprendžia iš esmės. Tuo tarpu ieškovėms priklausanti Kūdra be jokio teisinio pagrindo yra apskaitoma kaip valstybės nuosavybė, dėl ko ieškovės iš esmės prarado nuosavybės teisę į dalį žemės su vandens telkiniu, tuo pačiu, nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos gamtai (ežero kranto linijos atkūrimo) pašalinimo, ieškovės patiria nepatogumus ir dėl jų sklypuose atsiradusios ežero pakrantės apsauginės zonos, kurioje yra taikomi veiklos apribojimai. Todėl ieškovės, remdamosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsniu, kreipiasi į teismą su ieškiniu ir siekia išsireikalauti joms priklausantį daiktą (Kūdrą) iš neteisėto valstybės valdymo. Ieškovių teigimu, šiuo metu valstybė ieškovėms priklausančią Kūdrą apskaito kaip sudėtinę Pikeliškių ežero (Žalesas) dalį, nors jokio teisinio pagrindo paimti ieškovių turtą nėra, o toks išreikalavimas yra galimas tik fiziškai atskyrus ežerą ir Kūdrą bei to pagrindu vėliau atlikus pakeitimus Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre bei Geoferencinio pagrindo kadastre.

Vilniaus regiono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad nors ieškovės teigia, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atkūrimo, tačiau ieškiniu iš esmės ginčijamas atsakovių Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos neveikimo teisėtumas, tai yra, ar šios institucijos pagrįstai nesprendžia leidimo Kūdros kranto linijos atstatymui suteikimo ieškovėms klausimo (nepriima atitinkamo sprendimo). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio (viešojo) administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Vilniaus regiono apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra abejonių, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) joje vyrauja, todėl kreipiasi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo teismingumo klausimą. 

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės siekia, kad joms būtų leista savo sąskaita ir jėgomis pagal UAB „Vilniaus hidroprojektas“ 2016 m. parengtą Kūdros kranto linijos atstatymo Vilniaus r. sav., Šaltoniškių k., statybos projektą atkurti Kūdros, esančios žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), kranto liniją, kuri šiuo metu yra apskaitoma, kaip sudėtinė Pikeliškių ežero (Žaleso) dalis, be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovių, sutikimo. Ieškovės šį reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 4.95 straipsniu ir siekia išsireikalauti joms priklausantį daiktą (Kūdrą) iš neteisėto valstybės valdymo, nes šiuo metu valstybė ieškovėms priklausančią Kūdrą apskaito kaip sudėtinę Pikeliškių ežero (Žalesas) dalį, nors jokio teisinio pagrindo paimti ieškovių turtą nėra. Ieškovių teigimu, toks išreikalavimas yra galimas tik fiziškai atskyrus ežerą ir Kūdrą bei to pagrindu vėliau atlikus pakeitimus Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre bei Geoferencinio pagrindo kadastre.

Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama nagrinėjamo ginčo teismingumo klausimą, nurodo, kad asmenys patys sprendžia kokiais įstatymų nustatytais būdais ginti savo interesus (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį Nr. T-92/2017). Nagrinėjamoje byloje ieškovių reikalavimas yra grindžiamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.95 straipsnis) ir juo yra siekiama iš neteisėto valstybės valdymo išsireikalauti ieškovėms priklausantį turtą. Todėl Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės reiškiamu reikalavimu iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises ir daryti įtaką susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams, t. y. pakeisti Kūdros nuosavybės teisių subjektą. Todėl Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje dominuoja būtent civiliniai teisiniai santykiai, kurie ir lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovės reiškiamo reikalavimo negrindžia viešojo administravimo subjektų neveikimu ir remdamosi atitinkamomis teisinėmis priemonėmis neginčija jų  neveikimo teisėtumo.

        Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

                Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

                Grąžinti bylą ieškovių L. C. ir uždarosios akcinės bendrovės „Harmonijos oazė“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, dėl kūdros kranto linijos atkūrimo be Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovių, sutikimo Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.                

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.