Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-2629-540/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02166-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 40.2.4.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d., 1872 str. , ir

n u s t a t ė:

D. V. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai už tai, kad jis 2014 m. kovo 18 d. apie 14.45 val. Kaune, A. ir J. Gravrogkų g. 17, viešoje vietoje, be gydytojo paskyrimo vartojo narkotines medžiagas – heroiną. Be to, jis, 2014 m. kovo 18d. 15.00 val. pristatytas į Dainavos PK, melagingai pateikė savo asmens duomenis, duomenų patvirtinimui pateikdamas kito asmens dokumentą (vairuotojo pažymėjimą, išduotą L. K., gim. 1977 m.).

Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, o ne kolegialus organas, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285  str.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašo nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. 2 d., byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino (b. l. 1-2).

Byloje surinkti šie rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolai su asmens paaiškinimais (b. l. 1-2), tarnybiniai pranešimai (b. l. 5), pažyma apie asmens baustumą (b. l. 10-11), ATP įvykių registras (b. l. 12), kita bylos medžiaga.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalį užtraukia dvi alternatyvios veikos: 1) narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo; 2) asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 ir 6 dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. pripažinus, kad asmuo vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas be gydytojo paskyrimo, byloje privalo būti pateikta specialisto išvada, kurios pagrindu yra nustatoma, ar asmuo iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, kadangi tokio fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu (LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2010). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalį užtraukia jau pats šioje teisės normoje nurodytų medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo faktas, ir siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal nurodytą teisės normą, apsvaigimas neįrodinėtinas, todėl įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą, nėra būtina atlikti medicininę apžiūrą, pakanka specialisto išvados (LVAT 2011 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-711/2011).

Nors D. V. prisipažino vartojęs heroiną, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jo vartota medžiaga tikrai buvo heroinas. D. V. nėra asmuo, turintis specialių žinių, leidžiančių identifikuoti narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai nėra specialistai, kurie galėtų nustatyti faktą, jog asmuo yra tikrai vartojęs narkotines medžiagas ir kokias. Pareigūnai gali tik įtarti esant tokią aplinkybę, bet ne kategoriškai patvirtinti faktą. Ar asmuo vartojo narkotinę medžiagą fakto konstatavimas yra susijęs su specialių žinių pritaikymu ir negali būti pagrįstas tik pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, įtarimu. Byloje nėra specialisto išvados, kurios pagrindu būtų galima neginčijamai nustatyti, ar D. V. iš tiesų vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d., kur nustatyta administracinė atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo arba asmenų, sulaikytų už administracinių teisės pažeidimų (išskyrus teisės pažeidimus, numatytus šio kodekso 126 straipsnio ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymą ir įtariamų apsvaigus nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą. Teismas, daro išvadą, kad visos įrodinėjimo galimybės yra išsemtos, surinkti naujų įrodymų, kurie pašalintų byloje kilusias abejones, nėra įmanoma, todėl visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad D. V. veikoje nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d. jo atžvilgiu nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 str. numato, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. V. 2014 m. kovo 18 d. apie 15 val. Kauno Dainavos PK pareigūnams savo asmenybės patvirtinimui pateikė melagingus parodymus, pateikdamas vairuotojo pažymėjimą, kuris išduotas L. K., gim. 1977 m., vardu). Įvertinus surinktus įrodymus, daroma išvada, kad teikdamas minėtus parodymus apie asmens duomenis, D. V. tokiu būdu siekė išvengti administracinės atsakomybės.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str. reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises – jis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pateikti prašymus ir kt. Pagal šią normą, asmuo, kurio atžvilgiu yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, turi teisę, o ne pareigą duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, kas suponuoja jam pasirinkimo teisę duoti apskritai parodymus ir kokius juos duoti, todėl atsakomybėn už neteisingų duomenų pateikimą paties pažeidėjo atžvilgiu tiriamoje byloje, jis negali būti traukiamas.

Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad asmeniui, kurio atžvilgiu nagrinėjama administracinė byla, atsakomybė už neteisingų faktų pateikimą, neatsiranda t. y. jis negali būti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 str. numatyto teisės pažeidimo subjektu, todėl byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1872 str.  D. V. atžvilgiu nutrauktina, nesant D. V. šio pažeidimo padarymo subjektu, t. t. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p. teismas,

n u t a r ė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 2 d., 1872 str., D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

              Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                 Violeta Miceikienė