Baudžiamoji byla Nr. 1A-375-383/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48023-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.5; 2.4.6.4.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,

nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

nuteistojo R. P. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S., jo gynėjo advokato Arvydo Gudo ir nuteistojo R. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne apimant švelnesnes, ir nustatyta subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su paskirta bausme už realiąją nusikaltimų sutaptį su BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis sudarančia BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.         

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti – panaikinti.

R. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 1981 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne apimant švelnesnes, ir nustatyta subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su paskirta bausme už realiąją nusikaltimų sutaptį su BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis sudarančia BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, į kurią įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. S. ir R. P. nuteisti už tai, kad kartu su A. R., atlikdami terminuoto laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose (dabar – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius) (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo 17 d. susitarė tarpusavyje ir su byloje nenustatytu dar vienu asmeniu vykdyti sukčiavimų nusikalstamas veikas pasiskirsčius vaidmenimis – apgaulės būdu telefonu iš nukentėjusiųjų asmenų išvilioti jų asmeninių elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriais pasinaudojant neteisėtai prisijungti prie asmeninių nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės paskyrų, inicijuoti neteisėtas finansines operacijas, kurių metu savo ir kitų asmenų naudai apgaule pasisavinti svetimus nukentėjusiems asmenims priklausančius pinigus, vykdant šį bendrą ir vieningą nusikalstamą sumanymą.

1.1.                      2017 m. rugsėjo 17 d. 12:20:24 val. laiku A. S. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai D. J. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini). Melagingai prisistatė Lietuvos policijos tyrėju K. R., pranešė išgalvotus duomenis, kad esą buvo neteisėtai pasinaudota jos, D. J., asmens duomenimis ir atlikti neteisėti prisijungimai prie jos elektroninės bankininkystės paskyros bei, kad jiems nutraukti būtina panaikinti dabartinius jos, D. J., prisijungimo prie elektroninės bankininkystės paskyros duomenis ir suteikti jai naujus saugius prisijungimo duomenis. Šia melaginga informacija įtikino D. J. toliau bendrauti su tariamu Lietuvos banko Prevencijos skyriaus darbuotoju ir imitavo sujungimą su tariamu darbuotoju Tomu, kuriuo tolesnio pokalbio metu prisistatė R. P. ir melagingai patvirtino, kad bankas esą pastebėjo neteisėtus prisijungimus prie jos, D. J., jos motinos G. S. elektroninės bankininkystės paskyrų AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, o taip pat prie jos sugyventinio R. A. ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės, kurios vadove ji buvo, AB (duomenys neskelbtini) banko elektroninės bankininkystės paskyrų AB „(duomenys neskelbtini)“ banke (buvęs pavadinimas – AB (duomenys neskelbtini)) buvusioms sąskaitoms, todėl būtina pateikti minėtų elektroninės bankininkystės paskyrų (elektroninių mokėjimo priemonių) ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu iš jų suklaidintos nukentėjusios D. J., A. S. ir R. P. neteisėtai įgijo ir neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti būtiną laiką laikė jos pačios (nukentėjusios D. J.), nukentėjusiųjų G. S. ir R. A. ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (asociacijos) elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, kurių pakako finansinėms operacijoms jų, nukentėjusiųjų ir asociacijos, banko sąskaitose inicijuoti ir atlikti (slaptažodžius ir prisijungimo kodus) bei kuriuos joms atlikti perdavė kitam bendrininkui – byloje nenustatytam asmeniui.

1.2.                       Paskui byloje nenustatytas asmuo su mobiliuoju įrenginiu Nr. (duomenys neskelbtini) per internetinę prieigą, kuriai buvo suteiktas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas apgaule įgytus svetimus nukentėjusiųjų D. J., R. A. ir G. S. bei Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (asociacijos) elektroninės bankininkystės paskyrų prisijungimo duomenis ir pažeisdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ banko bei AB (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiųjų ir asociacijos sąskaitų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ bankuose ir neteisėtai inicijavo bei atliko 5 neteisėtas finansines operacijas:

- 2017 m. rugsėjo 17 d. 13:37:38 laiku prisijungęs prie nukentėjusios G. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos pervedė 100 Eurų į nežinojusio apie nusikalstamą veiką V. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke;

- 2017 m. rugsėjo 17 d. 13:53:04 laiku prisijungęs prie nukentėjusios D. J. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos pervedė 85 Eur į nežinojusio apie nusikalstamą veiką V. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke;

- 2017 m. rugsėjo 17 d. 14:01 laiku prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos pervedė 220 Eur į nežinojusios apie nusikalstamą veiką S. T. (buvusi pavardė – L.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke;

- 2017 m. rugsėjo 17 d. 14:07 laiku prisijungęs prie nukentėjusiojo R. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos pervedė 339 Eur į nežinojusios apie nusikalstamą veiką S. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke;

- 2017 m. rugsėjo 17 d. 14:07 laiku prisijungęs prie nukentėjusiojo R. A. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos pervedė 187 Eur į nežinojusios apie nusikalstamą veiką S. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tame pačiame banke.

1.3.                      Toliau nuteistasis A. R., žinodamas apie įvykdytas kitų bendrininkų nusikalstamas veikas ir vykdydamas bendrą susitarimą jam, A. R., toliau klaidinti nukentėjusiąją D. J., kad nusikalstamos veikos bendrininkai suspėtų apgaulės būdu įgytus pinigus su kitų asmenų pagalba išgryninti ar pervesti (persiųsti) kitur, 2017 m. rugsėjo 17 d. 15:47:15 laiku atsiliepęs į nukentėjusios D. J. skambutį į bendrininkų nusikalstamai veikai prieš ją naudotą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė ir patvirtino D. J., kad šis telefono numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)) tikrai priklauso Lietuvos policijai ir imitavo sujungimą su Lietuvos policijos tyrėju K. R. melagingai prisistačiusiu A. S., taip apgaulingai sudarydamas klaidingą įspūdį nukentėjusiajai tam, kad pastaroji neįtartų jos atžvilgiu vykdomo sukčiavimo ir kurį laiką dar nesikreiptų į policiją.

1.4.                      Tokiu būdu nuteistieji ir byloje nenustatytas asmuo savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą: nukentėjusios D. J. 85 Eur, nukentėjusios G. S. 100 Eur, nukentėjusiojo R. A. 526 Eur ir Pakruojo rajono (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (asociacijos) 220 Eur. Iš viso 931 Eur svetimų pinigų.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. S. ir R. P. kaltę dėl jiems pareikštų kaltinimų. Nuteistųjų A. S. ir R. P. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

3.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1.                      Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, šališkas, neįvertino byloje esančių procesinių dokumentų liečiamumo reikalavimo aspektų, netinkamai sprendė kaltės turinį patvirtinančius įrodymus, netinkamai taikė BK 54 straipsnį. Nuosprendis yra neteisingas, nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 302 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą ir Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu patvirtintus Rekomenduojamus teismų procesinių sprendimų kokybės standartų reikalavimus.  

3.2.                      Nuteistojo teigimu, nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas dėl esminių BPK pažeidimų, grąžinant nagrinėti iš naujo ir panaikinant bausmę. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vien tik iš tarnybinių pranešimų, kurie neįrodo kaltumo. Kaltinimas negali būti grindžiamas tuo, kad kaltinamieji tuo metu buvo viename būryje, nes buvo priversti administracijos būti viename būryje. Be kaltinamųjų, būryje buvo dar 70 nuteistųjų.

3.3.                      Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinimo nepagrindžia banko išrašai, kompiuterių IP adresai. Nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad įrenginiai, kuriuos nustatė, priklausytų kam nors iš kaltinamųjų.

4.       Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Arvydas Gudas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuteistojo A. S. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame teismo išvados dėl A. S. kaltės yra padarytos įtarimų (prielaidų, spėjimų) pagrindu. Tuo teismas padarė esminį BPK pažeidimą. Dėl teismo neobjektyvumo ir šališkumo vertinat bylos aplinkybes, nuteistasis A. S. neteisėtai ir nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas.

4.2.                      Gynėjo teigimu, kaltinamajame akte nurodyta, kad A. S. kaltinamas tuo, kad jis yra įtariamas padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, t. y. pagal kaltinamąjį aktą jis kaltinamas nusikaltimų padarymu tik todėl, kad jis yra įtariamas juos padaręs. Teismas nepagrįstai tai vertino kaip rašymo apsirikimą, kadangi tai yra esminė kaltinimo aplinkybė. Teismas nenurodė ir nuosprendyje nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kokiais faktiniais bylos duomenimis remdamasis jis padarė išvadą, kad rašymo apsirikimas padarytas perkeliant duomenis iš pranešimų apie įtarimus į kaltinamąjį aktą, nes nei tokio pagrindo, nei tokių duomenų byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisingos, o tokias išvadas padaręs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.

4.3.                      Gynėjas akcentuoja, kad šioje byloje kaltinime nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad (kaip nurodyta kaltinamajame akte) A. S. kaltinamas tuo, kad jis yra tik įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, teismas negali pakeisti, nes tam nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos jokios kitos su kaltinimu susijusios faktinės aplinkybės, todėl teismas šiuo atveju negalėjo patikslinti kaltinimo ir privalėjo šioje byloje priimti sprendimą, iš esmės, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Šios aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti, bet sudaro pagrindą nuteistojo A. S. išteisinimui. Esant šioms aplinkybėms ir įstatymo reikalavimams, baudžiamoji byla negali būti perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų atitinkantis kaltinamasis aktas ir tai teismui netrukdė nagrinėti bylą.

4.4.                      Skunde gynėjas pažymi, kad teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, jog jis yra kaltinamojo R. P. gynėjas. Iš byloje esančių dokumentų (advokato orderio ir kt.) matyti, kad jo ginamasis – A. S., o kaltinamąjį R. P. gynė kitas advokatas.

5.       Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. iš esmės prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat prašo panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę.

5.1.                      Skunde nurodoma, kad jo atžvilgiu teismas priėmė neteisingą nuosprendį ir paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdžiuose nedalyvavo, nes teisėjas savo nuožiūra priėmė sprendimą nušalinti. Atsisakė dalyvauti teismo posėdyje konferenciniu būdu ir reikalavo būti pristatytas į teismo posėdį, bet tai daryti teisėjas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis šantažuoja teismą ir, jei nenori dalyvauti vaizdo konferencijos būdu, nedalyvaus išvis. Tokiais veiksmais nebuvo užtikrinta teisė į gynybą ir pažeista nekaltumo prezumpcija.

5.2.                      Nuteistasis teigia, kad norėjo dalyvauti teismo posėdyje ir paklausti nukentėjusiosios, ar tikrai būtent jis jai skambino ir kalbėjo. Buvo pašalintas iš teismo posėdžio ir nedalyvavo nei sakant baigiamąsias kalbas, nei sakant paskutinį žodį. Nuosprendis grindžiamas tik specialisto išvada ir 2018 m. balandžio 10 d. tarnybiniu pranešimu. Vis dėlto su tyrėju A. B. niekada nėra bendravęs nei gyvai, nei telefonu, ir nėra pažįstami. Prašo panaikinti procesinę prievartos priemonę, kadangi nuteistieji turi teisę į 3 MGL neliečiamą sumą apsipirkti, atliekant laisvės atėmimo bausmę.

5.3.                      Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai subendrino skirtą bausmę su 2020 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nes Kauno apygardos teismo bausmė jau yra subendrinta Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. skelbiant nuosprendį ir paskirta galutinė – 14 metų bausmė.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė Elena Gylienė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas Algis Girdutis Šalavka palaikė savo ginamojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Toma Laurinaitienė prašė apeliacinius skundus atmesti.

7.       Nuteistojo A. S., jo gynėjo advokato Arvydo Gudo apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8.       Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo A. G. bei nuteistojo R. P. apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo išvada, kad A. S. ir R. P. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, kuriais apeliantai grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistieji A. S. ir R. P. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistųjų A. S. ir R. P. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors apeliantai skunduose prašo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, nei įvertino teismas, ir ginčijamą nuosprendį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį A. S. ir R. P. atžvilgiu, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl nuteistųjų kaltės.

Dėl nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato A. G. apeliacinių skundų

10.       Nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. neigė savo kaltę, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo apklausta nukentėjusioji D. J. parodė, kad jai į mobilųjį telefoną paskambino vyras, prisistatęs policijos tyrėju K. R.. Šis teigė, kad per jos banko sąskaitą plaunami pinigai, buvo nustatyti neteisėti prisijungimai. Po to ją neva sujungė su banko darbuotoju. Su abiem nepažįstamais vyrais ji kalbėjo apie 2 valandas. Pokalbių metu ji prisijungė prie savo, motinos ir sugyventinio elektroninės bankininkystės bei jos vadovaujamos kaimo bendruomenės sąskaitos (turėjo įgaliojimus prisijungti) ir padiktavo telefonu prisijungimų prie šių banko sąskaitų duomenis. Po kiek laiko iš jos, motinos, sugyventinio ir kaimo bendruomenės banko sąskaitų buvo pervesti pinigai nepažįstamiems asmenims. Nukentėjusysis R. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu) parodė, kad jam sugyventinė D. J. pasakojo, kad jai skambino nepažįstamas vyriškis, prisistatęs policijos tyrėju, ir jo liepiama, ji padiktavo savo, motinos, nukentėjusiojo ir kaimo bendruomenės prisijungimus prie elektroninės bankininkystės. Iš jo banko sąskaitos į nepažįstamos S. L. banko sąskaitą buvo pervesta 526 Eur (1 t., b. l. 113). Nukentėjusioji G. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu) parodė, kad jai dukra D. J. pranešė, kad telefoniniai sukčiai iš jos banko sąskaitos pasisavino 100 Eur (1 t., b. l. 107). Liudytojas V. T. nurodė, kad laikinai buvo perdavęs naudotis asmenine sąskaita ir banko kortele savo dėdei S. B.. Pastarasis jam pranešė, kad reikia nuvykti į banką, kadangi į jo banko sąskaitą yra pervesti pinigai, tačiau bankomatas neišduoda pinigų. Nuvykus į banką sužinojo, kad iš nepažįstamų moterų į jo banko sąskaitą yra pervesti pinigai – 180 Eur. Liudytojas S. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsniu) parodė, kad laikinai naudojosi liudytojo V. T. banko kortele ir sąskaita banke. Iš draugiškumo asmeniui, kuris tuo teiravosi, padiktavo savo sūnėno V. T. banko sąskaitos duomenis. Po kiek laiko bandė išgryninti pinigus bankomate, tačiau nepavyko. Sūnėnui pranešė, kad šis nuvyktų į banką. Kiek žino, į sūnėno banko sąskaitą iš nepažįstamų moterų buvo pervesti pinigai (1 t., b. l. 165–167).

11.       Teismas, pripažindamas nuteistąjį A. S. kaltu, pagrįstai rėmėsi ir kitais įstatymų nustatyta tvarka gautais bylos duomenimis. 2017 m. rugsėjo 18 d. savanorišku dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji D. J. pateikė į bylą banko sąskaitų AB ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) (D. J.), Nr. (duomenys neskelbtini) (nukentėjusios G. S.) ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (abi nukentėjusiojo R. A.), Nr. (duomenys neskelbtini) (Pakruojo r. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės) išrašus, iš kurių matyti bankiniai pavedimai į liudytojų V. T. ir S. T. banko sąskaitas (1 t., b. l. 93–98). 2017 m. lapkričio 17 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. lapkričio 7 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankų raštai patvirtina, kad prie nukentėjusiosios D. J., G. S., R. A. ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės banko sąskaitų buvo jungtasi iš interneto prieigos, kurios IP – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 42–46, 47–53). 2017 m. spalio 20 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. spalio 24 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankų raštai patvirtina finansinių operacijų atlikimą liudytojų V. T. ir S. T. banko sąskaitose (3 t., b. l. 66–67, 69–75). 2020 m. birželio 23 d. Marijampolės AVPK vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų jungėsi tas pats asmuo, kurio IP (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 102–103). 2018 m. kovo 1 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštas patvirtina, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) priskirtas išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, kurio tel. Nr. – (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 90–101, 107). 2020 m. birželio 23 d. Marijampolės AVPK vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad neteisėtiems prisijungimams prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų tel. Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi išskirtinai tik prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, į kurio veiklos zoną įeina Kybartų pataisos namų teritorija. SIM kortelė su šiuo telefono numeriu naudojama mobiliojo ryšio aparate, kurio identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 118–121). 2017 m. spalio 13 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis neteisėtam nukentėjusiųjų ir asociacijos mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenų įgijimui naudotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 122–127). 2020 m. birželio 23 d. Marijampolės AVPK vyriausiojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad minėtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) inkriminuojamu laikotarpiu jungėsi tik prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, kurio veikimo zona apima Kybartų pataisos namų teritoriją. Telefono numeris naudojamas mobiliojo ryšio aparate, kurio identifikavimo numeris IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 150–151, 162). 2020 m. vasario 5 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus pavaduotojo rašte nurodoma, kad mobiliojo ryšio aparatas IMEI (duomenys neskelbtini) (iš jo jungtasi prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų) buvo rastas 2017 m. spalio 22 d. Kybartų pataisos namuose, pirmame nuteistųjų būryje, (duomenys neskelbtini) kambario spintelės duryse įrengtoje slėptuvėje, kur nusikalstamos veikos padarymo metu bausmę atliko nuteistasis R. P.. Tame pačiame būryje ir kambaryje nusikaltimo įvykio dieną (2017 m. rugsėjo 17 d.) bausmę atliko ir A. S.. Visi nuteistieji inkriminuojamu laikotarpiu galėjo susitikti ir tarpusavyje laisvai bendrauti (3 t., b. l. 166–186). Suvestinėmis Nr. 64-IL-6712, 64-IL-6713, 64-IL-6714, 64-IL-6715 užfiksuotas telefoninių pokalbių turinys tarp nukentėjusiosios D. J. ir vyro (2 t., b. l. 34–73, 74–83, 84–85, 86). 2018 m. balandžio 10 d. Marijampolės AVPK vyresniojo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad suvestinėse Nr. 64-IL-6712, 64-IL-6713, 64-IL-6714, 64-IL-6715 kalba A. S. (2 t., b. l. 90). 2018 m. liepos 11 d. ir 2019 m. spalio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialistų išvadomis Nr. 11-880(18), 11-1248(19) nustatyta, kad tirtuose garso įrašuose (telefoniniuose pokalbiuose) girdimas A. S. balsas (2 t., b. l. 147–197; 3 t., b. l. 1–13, 19–31). Kolegijos vertinimu, nuteistojo A. S. kaltės turinį patvirtina anksčiau išvardyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

12.       Anksčiau išdėstyti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir rašytiniai byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent A. S., veikdamas bendrininkų grupėje, apgaulės būdu telefonu iš nukentėjusiųjų asmenų išviliojo elektroninės bankininkystės paskyrų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, kuriais pasinaudojant buvo neteisėtai prisijungta prie nukentėjusiųjų asmeninių elektroninės bankininkystės paskyrų, inicijuotos neteisėtos finansinės operacijos, kurių metu savo ir kitų asmenų naudai apgaule pasisavinti svetimi nukentėjusiems asmenims priklausantys pinigai. Nuteistojo A. S. veiksmai nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad jis, paskambinęs telefonu nukentėjusiajai D. J., apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis (nukentėjusiosios D. J., jos motinos, sugyventinio ir kaimo bendruomenės). Šie apgaule išgauti duomenys buvo perduoti kitiems bendrininkams ir panaudoti neteisėtai prisijungiant prie elektorinės bankininkystės paskyrų ir pasisavinant svetimus pinigus. Tai, kad būtent nuteistasis A. S. atliko inkriminuotus veiksmus, patvirtina ne tik byloje esantys tarnybiniai pranešimai, kaip teigiama nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde, bet ir nukentėjusiosios D. J. parodymai apie tai, kad jai į mobilųjį telefoną skambino nepažįstamas vyras, prisistatęs policijos tyrėju, kuriam padiktavo prisijungimus prie banko sąskaitų. Neteisėtiems prisijungimams prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų buvo jungtasi išskirtinai tik prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, į kurio veiklos zoną įeina Kybartų pataisos namų teritorija. Mobiliojo ryšio telefonas buvo rastas būtent tame Kybartų pataisos namų kambaryje, kuriame nusikalstamos veikos padarymo metu bausmę atliko nuteistieji R. P. ir A. S.. Nors skunde nuteistasis A. S. teigia, kad be jo būryje, kuriame buvo rastas mobilusis telefonas, buvo dar 70 nuteistųjų, kurie neva galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog telefoniniuose pokalbiuose su nukentėjusiąja girdimas vyro balsas yra būtent A. S., ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde, pagrįstai byloje esančius duomenis patikrino BPK nustatyta tvarka, juos pripažino įrodymais, išsamiai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą byloje nustatytų aplinkybių kontekste ir pripažino, kad jų pakanka daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vien tai, kad nuteistasis A. S. ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais.

13.       Nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo tendencingas, šališkas, neįvertino byloje esančių procesinių dokumentų liečiamumo reikalavimo aspektų, netinkamai sprendė kaltės turinį patvirtinančius įrodymus, netinkamai taikė BK 54 straipsnį ir baudžiamąjį įstatymą. Vis dėlto, šie nuteistojo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nėra paremti jokiais objektyviais argumentais ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Sutiktina su nuteistuoju, kad vertinant atsietai nuo visų byloje esančių įrodymų, vien banko sąskaitų išrašai ir nustatytas IP adresas įrenginio, kuriuo buvo prisijungta prie nukentėjusiųjų bankų sąskaitų, nėra pakankami A. S. kaltei pagrįsti, tačiau anksčiau aptarta byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad būtent A. S. padarė 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad IP adresas (duomenys neskelbtini) (iš kurio jungtasi prie nukentėjusiųjų sąskaitų) priskirtas išankstinio apmokėjimo paslaugos vartotojui, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jungėsi tik prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto, į kurio veiklos zoną įeina Kybartų pataisos namų teritorija. Mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo naudojantis padarytos nusikalstamos veikos, buvo rastas Kybartų pataisos namuose, pirmame nuteistųjų būryje, (duomenys neskelbtini) kambario spintelės duryse įrengtoje slėptuvėje, kur nusikalstamos veikos padarymo metu bausmę atliko būtent nuteistieji R. P. ir A. S.. Be to, nustatyta, kad su nukentėjusiąja D. J. telefonu kalbėjo būtent nuteistasis A. S., todėl visi šie duomenys patvirtina, kad įrenginiu, iš kurio buvo jungtasi prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų, naudojosi būtent šioje byloje nuteisti asmenys.

14.       Nuteistojo A. S. gynėjo advokato A. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip rašymo apsirikimą tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad ,,A. S. kaltinamas tuo, kad jis yra įtariamas“ padaręs kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir jį atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį į šią aplinkybę (kaltinamajame akte nurodoma, kad A. S. kaltinamas tuo, kad yra įtariamas), pažymėdamas, kad tai vertinama kaip rašymo apsirikimas (klaida), perkeliant duomenis iš pranešimų apie įtarimus į kaltinamąjį aktą, kuris netrukdo teismui nagrinėti šią bylą ir priimti procesinį sprendimą dėl jos esmės (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Su šiuo argumentu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kadangi iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame yra nurodyta: nusikalstamos veikos aprašymas (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad kaltinamajame akte nurodoma frazė ,,kaltinamas tuo, kad yra įtariamas“, nurodyta klaidingai ir tėra tik rašymo apsirikimas, tikėtina atsiradęs perkeliant byloje esančius duomenis į kaltinamąjį aktą, o būtent – pranešimo apie įtarimą formuluotę (nusikalstamos veikos aprašymą). Kaip teisingai pažymėjo gynėjas savo apeliaciniame skunde, tai negali būti vertinama kaip esminis kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnio reikalavimams ir teismas neturėjo pagrindo grąžinti bylą prokurorui. Kartu akcentuotina, kad šis kaltinamojo akto netikslumas netrukdė nagrinėti bylą teisme ir jokiu būdu nesudarė pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį A. S. atžvilgiu, kaip teigia advokatas, juo labiau kad tam tikros frazės ar nepasitvirtinusios aplinkybės gali būti šalinamos iš kaltinimo, priimant galutinį procesinį sprendimą. Sutiktina su gynėju, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje neteisingai pažymėta, kad nuteistojo R. P. gynėjas yra advokatas A. G., tačiau tai laikytina taip pat rašymo apsirikimu, neturinčiu jokios įtakos procesinio sprendimo teisingumui.

Dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo

15.       Nuteistojo R. P. apeliaciniu skundu skundžiamas nuosprendis ginčijamas dėl atskirų įrodymų vertinimo, teigiant, kad jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis tik specialisto išvada ir 2018 m. balandžio 10 d. tarnybiniu pranešimu. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad nuteistojo R. P. kaltę pagrindžia ne tik byloje esanti specialisto išvada ir tarnybinis pranešimas, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma, kurie išsamiai aprašyti šios nutarties 10 ir 11 punktuose, todėl nekartojami. Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ir 2018 m. balandžio 10 d. Marijampolės AVPK vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais nustatyta, kad suvestinėse Nr. 64-IL-6712, 64-IL-6713 kalba nuteistasis R. P. (2 t., b. l. 90). 2018 m. spalio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Fonoskopinių ekspertizių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11-1289(18) nurodoma, kad tikėtina, jog ištirtame garso įraše kalba R. P. (2 t., b. l. 103–107). Ir nors ši specialisto išvada yra tikėtino pobūdžio, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, specialisto tyrimu gauti duomenys visumoje su kriminalinės žvalgybos tyrimu gautaisiais ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai atlikta (pasirinktinai) bylai aktualių pokalbių telefonu garso įrašų perklausa teikia pakankamą faktinį pagrindą daryti išvadą, jog bylai reikšminguose telefoniniuose pokalbiuose su nukentėjusiąja kalbėjęs asmuo buvo R. P., kadangi jo balsas ir kalba savo tartimi, tembru, intonacija ir kitais požymiais yra išskirtiniai ir leidžia nesunkiai jį išskirti. Šiems argumentams pritaria ir apygardos teismas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl R. P. kaltės, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrindžiant šią aplinkybę, teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą dėl nuteistojo R. P. kaltės sustiprina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nuteistojo A. S. parodymai apie tai, kad girdėjo, jog nusikalstamas veikas įvykdė taip pat ir R. P., skambinęs nukentėjusiajai ir ją apgavęs (8 t., b. l. 112–114, 115). Kartu akcentuotina, kad nuosprendžių grindimas specialistų išvadomis, kuriose daromos tikėtinos išvados, nėra pagrindas teigti, kad buvo pažeistos BPK nuostatos ir kad buvo remtasi neleistinais įrodymais. Tikėtinų išvadų įrodomoji reikšmė yra mažesnė, tačiau teismas tokia išvada gali grįsti baudžiamojoje byloje daromas išvadas, jei tokiomis išvadomis įrodinėjamos bylos aplinkybės yra nustatomos įvertinus ir kitus bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑110‑1073/2020, 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020). Be to, specialisto išvadoje pateiktos išvados sutampa su nukentėjusiosios parodymais, su informacija, kad pokalbiai užfiksuoti klausantis telefono numerio, kuriuo naudojosi asmenys, atliekantys bausmes Kybartų pataisos namuose, o telefono aparatas rastas būtent tame nuteistųjų būryje, kuriame nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmes. Taigi, nuteistojo R. P. kaltę pagrindžia byloje esanti įrodymų visuma, kuri buvo išsamiai išanalizuota ir patikrinta BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

16.       Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija buvo pažeista, kadangi jis nedalyvavo nagrinėjant bylą teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir teisėjas savo nuožiūra priėmė tokį sprendimą. Šis nuteistojo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nuteistasis R. P. turėjo galimybę dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis (nuotoliniu būdu), kaip ir kiti kaltinamieji. Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 21 d. nutartimi nuspręsta pripažinti šią bylą sudėtinga, didelės apimties, nagrinėti pagal iš anksto suderintą grafiką ir nuteistojo R. P. dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose užtikrinti vaizdo konferencijos būdu dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos ir siekiant proceso ekonomiškumo, koncentruotumo. Iš 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. vasario 5 d. teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, kad R. P. dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose (vaizdo konferencijos būdu). 2021 m. vasario 5 d. teisiamojo posėdžio protokole pažymėta, kad R. P., prokurorei skaitant kaltinamąjį aktą, pats savavališkai pasišalino iš vaizdo konferencijos ir atsisakė toliau dalyvauti teisiamajame posėdyje, prieš tai trukdydamas teismui nagrinėti bylą ir būdamas įspėtas dėl netinkamo elgesio. Atsižvelgęs į šiuos nuteistojo veiksmus, teismas nutartimi nutarė po teisėjo įspėjimo teismo posėdžio tvarką šiurkščiai pažeidusį ir akivaizdžią nepagarbą teismui rodžiusį R. P. pašalinti iš teismo posėdžių salės iki kito posėdžio (9 t., b. l. 153–154). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pats nuteistasis R. P. savavališkai nusprendė nedalyvauti teisiamajame posėdyje, taip pažeisdamas teisiamojo posėdžio tvarką. Nors skunde nurodo, kad norėjo dalyvauti teisiamajame posėdyje ir užduoti klausimų nukentėjusiajai, tačiau pažymėtina, kad BPK 259 straipsnio 1 dalis numato, jog kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką arba parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Tuo remiantis, nuteistasis R. P., rodydamas nepagarbą teismui ir pats savavališkai, neperspėjęs teismo, pasišalindamas iš teisiamojo posėdžio, prarado galimybę tos dienos posėdyje dalyvauti bylos nagrinėjime ir apklausiant nukentėjusiąją. Kartu akcentuojama, kad R. P. buvo supažindintas su 2021 m. vasario 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašu (10 t., b. l. 37). Iš bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis R. P. 2021 m. vasario 23 d. raštu atsisakė dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą vaizdo konferencijos būdu (10 t., b. l. 33). Iš 2021 m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teismas pažymėjo, jog sprendimas nuteistiesiems dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu buvo priimtas dėl šalyje paskelbto karantino ir pirmame teisiamajame posėdyje R. P. buvo suteikta galimybė po teisiamojo posėdžio suderinti gynybos poziciją su gynėju, tačiau nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo (10 t., b. l. 39–44). Tos pačios dienos nutartimi nuspręsta R. P. pašalinti iš teismo posėdžių salės iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, baigiant bylą nagrinėti šiam nedalyvaujant (10 t., b. l. 45–47). Atsižvelgiant į tai, atmestinas nuteistojo argumentas dėl teisės į gynybą pažeidimo, kadangi nuteistasis pats pažeidinėjo posėdžių tvarką, savavališkai sprendė nedalyvauti bylą nagrinėjant teisme ir nepasinaudojo teismo jam suteikta teise suderinti poziciją su gynėju, juo labiau kad BPK 248 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai kaltinamasis, jau davęs parodymus, be teisiamojo posėdžio pirmininko leidimo išeina iš posėdžių salės, teismas turi teisę baigti bylos nagrinėjimą teisme jam nedalyvaujant.

17.       Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti jo atžvilgiu taikomą procesinę prievartos priemonę – nuosavybės teisių į nuteistųjų R. P., A. S. ir A. R. 526 Eur vertės turtą, kai nežinoma jo sudėtis apribojimą, taikomą iki visiško nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. A. priteisimo įvykdymo. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuteistieji turi teisę į 3 MGL neliečiamą sumą apsipirkti, atlikdami laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo atžvilgiu solidariai su kitais nuteistaisiais yra priteistas civilinis ieškinys, atlyginti nukentėjusiajam R. A. padarytą 526 Eur žalą. Bylos duomenimis, žala šiam nukentėjusiajam nėra atlyginta, todėl pagrindai taikyti procesinę prievartos priemonę neišnyko ir nėra pagrindo panaikinti. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 9 punkte numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Taikoma procesinė prievartos priemonė neturi įtakos jo teisei disponuoti BVK nustatytai sumai, į kurią pagal CPK 739 straipsnį negali būti nukreiptas išieškojimas, todėl šis nuteistojo prašymas atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendžiu pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiuo metu tapo nebereikalingas ir dėl to turi būti visiškai panaikintas.

18.       Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai subendrino paskirtą bausmę su 2020 m. spalio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nes Kauno apygardos teismo bausmė jau yra subendrinta Utenos rajono apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. skelbiant nuosprendį ir paskirta galutinė – 14 metų bausmė. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta subendrinta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vis dėlto Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžiu R. P. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. liepos 8 d.). Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, jau buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme), paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 14 metų ir 8 MGL dydžio baudą. Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismai, kai būtina subendrinti nuosprendį su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2011). Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus. Taigi, šiuo atveju Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu skirta bausmė buvo bendrinta du kartus, tačiau dvigubas bausmių bendrinimas nėra galimas, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant nuosprendį dalyje dėl bausmių bendrinimo su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. P..

19.       Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad A. S. ir R. P. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 451,82 Eur (R. P.) ir 218,59 Eur (A. S.) (10 t., b. l. 166, 180). Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Nagrinėjamu atveju nuteistiesiems yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu jie atlikinėja ankstesniais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Bylos duomenimis, R. P. ir A. S. nedirba, duomenų apie nuteistųjų turimą turtą byloje nėra, iš nuteistųjų solidariai priteistas žalos atlyginimas. Byloje nesant duomenų apie nuteistųjų realią galimybę pagal esamą turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, šios išlaidos iš nuteistųjų A. S. ir R. P. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo A. S., jo gynėjo advokato

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį, kuria R. P., vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių bausme dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 30 d. nuosprendį.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. S. ir R. P..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai          Algirdas Jaliniauskas

Svetlana Jurgaitienė

Valdas Vitunskas