Civilinė byla Nr. e2-1561-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01031-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.

                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Šarijus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Setransa“ pareiškimą atsakovei mažajai bendrijai „Šarijus“ iškelta bankroto byla,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Setransa“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos mažajai bendrijai (toliau – MB) „Šarijus“ iškėlimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-4723-631/2020 priteisė iš atsakovės MB „Šarijus“ ieškovei UAB „Setransa“
2 480 Eur skolą. Ieškovei kreipusis į antstolį dėl lėšų išieškojimo iš atsakovės, tačiau pastarajam neradus skolininkės lėšų ar turto, 2020 m. liepos 24 d. buvo priimtas Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-20-35-20656 ir vykdomasis dokumentas grąžintas ieškovei. Ieškovei kreipusis į atsakovę su Pranešimu dėl ketinimo iškelti bankroto bylą, kuris atsakovei buvo įteiktas, skola nebuvo grąžinta.

3.       Atsakovė atsiliepimo į pareiškimą bei teismo pareikalautos informacijos nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi MB „Šarijus“ iškėlė bankroto bylą.

5.       Teismas, įvertinęs atsakovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2018 m. pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad 2018 m. įmonė turėjo 26 648 Eur vertės turto, kurį sudarė tik trumpalaikis turtas, ir 19 955 Eur vertės įsipareigojimų, kurie viršijo pusę įmonės turimo turto vertės, bei veikė nuostolingai. Aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis įmonė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) siekia 58,33 Eur sumą. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš MB „Šarijus“ išieškoma 1 425 Eur suma UAB „Taranas“ naudai, 2 536 Eur suma – UAB „Setransa“ naudai,
4 832 Eur suma – UAB „Tarnas“ naudai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šiais metais buvo patenkinti ir kitų kreditorių turtiniai reikalavimai dėl skolų išieškojimo iš atsakovės. Šiuos duomenis teismas vertino kaip patvirtinančius, jog MB „Šarijus“ turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką bei JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose numatytų aplinkybių, kurioms esant bankroto byla turėtų būti nekeliama, nebuvimą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė MB „Šarijus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti bei skirti ieškovei UAB „Setransa“ baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis dėl nesąžiningai ir nepagrįstai pareikšto ieškinio, 50 proc. iš teismo paskirtos baudos paskiriant pervesti atsakovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Atsakovė nėra nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai sudaro tik 1 425 Eur UAB „Taranas“,
2 536 Eur UAB „Setransa“ ir 4 832 Eur UAB „Tarnas“. Daugiau skolų bendrija neturi. Atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

6.2.                      Bendrija neturi jokių skolų nei darbuotojams (nevėluoja išmokėti darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas), nei valstybės institucijoms (dėl įmokų į valstybės biudžetą), nėra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Priešingai, atsakovė yra pakankamai sėkmingai veikianti įmonė.

6.3.                      Ieškovės siekis iškelti atsakovei bankroto bylą pripažintinas kaip nesąžiningas spaudimas dėl atsiskaitymo. MB „Šarijus“ finansinės atskaitomybės duomenys yra skelbiami Juridinių asmenų registre, todėl ieškovė turėjo visas galimybes pasidomėti atsakovės finansine padėtimi prieš pareikšdama nepagrįstą reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareikšdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne ieškinį ginčo teisenos tvarka, ieškovė siekė išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo.

6.4.                      Pareiškime nepateikta jokių objektyvių duomenų, kodėl, ieškovės manymu, atsakovei turėtų būti keltina bankroto byla. Atsakovė siekia grąžinti skolas ir dėl jų grąžinimo dalimis tiek su ieškove, tiek su kitu kreditoriumi buvo vedamos derybos.

6.5.                      Kadangi nepagrįsti kreipimaisi dėl bankroto bylos iškėlimo daro žalą atsakovės dalykinei reputacijai, ieškovei skirtina bauda už akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. 

7.       Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ji gali būti skundžiama per 7 dienas paduodant atskirąjį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui. Atsakovė savo atskirajame skunde aiškina, kad prieštaravimai dėl teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla, gali būti pareikšti per 10 dienų terminą nuo jos priėmimo. Atsakovė praleido nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, todėl turėtų būti atsisakyta jį priimti.

7.2.                      Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą pareigą Juridinių asmenų registrui pateikti savo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m. iki 2020 m. gegužės 31 d. ir iki šiol šių dokumentų nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti MB „Šarijus“ mokumo. Tikėtina, kad 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytos turimo turto ir įsipareigojimų sumos gali ženkliai skirtis. Dėl šios priežasties nėra galimybių įvertinti atsakovės teiginio, kad bendrijos įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

7.3.                      Atsakovės pateikti susirašinėjimai su ieškove bei UAB „Taranas“ įrodo, kad bendrija turi didelių mokumo problemų, savo skolas bendrovėms siūlo sumokėti per 24 bei 36 mėn. Jeigu įmonė būtų moki, ji neturėtų daugiau nei 8 mėn. pradelstų įsipareigojimų bei antstolis nebūtų grąžinęs vykdomojo rašto ieškovei dėl išieškojimo negalimumo. Susirašinėjimuose su kreditorėmis atsakovė nurodė, kad jokios veiklos nevykdo, todėl tokia įmonė, kuri neturi realaus turto, nevykdo veiklos ir veikia nuostolingai, negali būti moki.

7.4.                      Kadangi atsakovė Juridinių asmenų registrui nepateikė 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, ieškovė neturėjo jokios galimybės pasidomėti realia MB „Šarijus“ finansine padėtimi. Ieškovė išnaudojo visas teisines galimybes atgauti skolą iš atsakovės prieš kreipdamasi su pareiškimu į pirmosios instancijos teismą.

7.5.                      Atsakovės veiksmai įrodo, kad ji galimai siekia vilkinti tiek skolos grąžinimą ieškovei, tiek teismo procesą. Atsakovė į kreditores dėl skolų išdėstymo kreipėsi tik po to, kai teisme buvo priimtas ieškovės pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškovės pareiškimą bei teismo reikalautų dokumentų. Tikėtina, kad atsakovei pateikus MB „Šarijus“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 m., paaiškėtų, kad atsakovės vadovas nesiėmė visų priemonių ir laiku pats nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

9.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 24 d. elektroninį susirašinėjimą tarp MB „Šarijus ir jos kreditorių UAB „Setransa“ bei UAB „Taranas“.

11.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, atsakovės naujai pateiktus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 
314 straipsnis).

Dėl termino atskirajam skundui paduoti

12.       JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismo ir kitų nemokumo proceso dalyvių sprendimai ir (ar) veiksmai (neveikimas) nemokumo proceso metu gali būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

13.       Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis pirmosios instancijos teismas nemokumo (bankroto) bylos MB „Šarijus“ iškėlimo klausimą sprendė rašytinio proceso tvarka. 2020 m. rugsėjo
4 d. nutartis atsakovei buvo išsiųsta jos priėmimo dieną registruota pašto siunta. Nors byloje nėra teismo pažymos, patvirtinančios procesinio dokumento įteikimą atsakovei, tačiau 2020 m. rugsėjo
16 d. teisme gautas MB „Šarijus“ procesinis dokumentas, kurį ieškovė pavadino prieštaravimais, patvirtina, kad skundžiama nutartis ieškovei buvo įteikta. Tačiau šie duomenys neleidžia spręsti dėl tikslios teismo nutarties ieškovei įteikimo dienos bei kartu dėl termino atskirajam skundui pateikti (ne)praleidimo. Kita vertus, bylos duomenimis atsakovei 2020 m. rugsėjo 16 d. pateikus prieštaravimus, pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną nustatęs, kad MB „Šarijus“ procesinis dokumentas savo turiniu atitinka atskirąjį skundą, nustatė ieškovei 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams ištaisyti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atsakovei nurodytus trūkumus ištaisius, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą priėmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, po atskirojo skundo trūkumų ištaisymo priimdamas MB „Šarijus“ atskirąjį skundą (CPK 310, 315 straipsniai) ir jį persiųsdamas nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui, faktiškai terminą, jei toks buvo praleistas, skundui paduoti atnaujino (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas spręsti termino atnaujinimo ar termino praleidimo padarinių klausimą neturi teisinio pagrindo.

Dėl MB „Šarijus“ nemokumo

14.       Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio
7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti vieną iš dviejų alternatyvių aplinkybių, t. y. juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1322-881/2020). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;
3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). 

15.       Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Nemokumo (bankroto) proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

16.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad MB „Šarijus“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

17.       Atsakovės Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2018 m. pateikto balanso duomenimis nustatyta, jog 2018 m. MB „Šarijus“ turėjo turto už 26 648 Eur, kurį sudarė vien trumpalaikis turtas: 14 648 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 12 000 Eur piniginių lėšų. Jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bendrija neturi. Ieškovės UAB „Setransa“ kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui pateiktas 2020 m. liepos 24 d. Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-20-35-20656 patvirtina, kad MB „Šarijus” nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų ir kito turto, į kuri galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovės įsipareigojimai kreditoriams 2018 m. siekė 19 955 Eur. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl įsipareigojimų įvykdymo terminų, apeliacinės instancijos teismas juos vertina kaip pradelstus. Viešai prieinamais duomenimis taip pat nustatyta, kad bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) šiuo metu sudaro 58,33 Eur. Atsakovės atžvilgiu vykdomas išieškojimas trijose vykdomosiose bylose 8 793 Eur sumai. 

18.       Atskirąjį skundą atsakovės vardu pateikęs bendrijos vadovas, tvirtina, kad MB „Šarijus“ yra moki bei gana sėkmingai veiklą vykdanti įmonė, kuri turi tik 8 793 Eur pradelstų įsiskolinimų (1 425 Eur UAB „Taranas“, 2 536 Eur UAB „Setransa“ ir 4 832 Eur UAB „Tarnas“), kurie neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Visų pirma, pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantį įstatymą (JANĮ 2 straipsnio
7 dalis), įmonės nemokumas nustatomas ne pagal jos pradelstų įsiskolinimų ir turto santykį. Nemokumo būsenai konstatuoti užtenka nustatyti juridinio asmens negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimus, viršijančius jo turto vertę. Antra, kaip minėta, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Trečia, bendrovės administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui: įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio elgtis išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009). Jokių teismui aktualių bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės turtinę padėtį ir veiklos vykdymą bendrijos vadovas nei pirmosios instancijos teisme (atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė), nei teikdamas atskirąjį skundą, nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme dienos nepateikė. Ketvirta, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad bendrija jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, į 2018 m. balansą įrašyto trumpalaikio turto – 15 000 Eur vertės piniginių lėšų faktą paneigia Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-20-35-20656. Į bylą nepateikus bendrovės turimų debitorių įsiskolinimų sąrašo, spręsti apie 2018 m. balanse nurodytą bendrijos gautinų sumų realumą taip pat nėra pagrindo. Kartu su atskiruoju skundu pateiktuose 2020 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniuose susirašinėjimuose su savo kreditorėmis UAB „Setransa“ ir UAB „Taranas“, atsakovė nurodė veiklos nevykdanti. Atsakovės pasiūlymas, pateiktas kreditorėms UAB „Setransa“ ir UAB „Taranas“ elektroniniuose laiškuose, bendrijos skolas sumokėti šioms bendrovėms per 24 bei 36 mėn. taip pat suponuoja išvadą apie MB „Šarijus“ turimas sistemines mokumo problemas. Netgi sutinkant su atsakove, kad šiuo metu ji turi tik 8 793 Eur pradelstų įsiskolinimų, tačiau atsakovei nepateikus jokių duomenų apie dabartinę bendrovės turtinę būklę, teismas sprendžia, kad jai pagrįstai iškelta nemokumo (bankroto) byla.

19.       Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir ji nėra nemoki (CPK 178 straipsnis): nevykdydama veiklos bendrija kuria tik nuostolius ir nėra pateikta duomenų apie perspektyvas atkurti veiklos vykdymą ir stabilizuoti įmonės finansinę padėtį; atsakovė laiku nevykdo savo turtinių įsipareigojimų kreditoriams ir neturi turto, kuris gali būti panaudotas ir būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

Dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

20.       Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Setransa“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl teismo įsakymo (Nr. eL2-4723-631/2020) išdavimo dėl 2 480 Eur skolos bei 56,60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš MB „Šarijus“ tik po to, kai bendrija daugiau nei pusmetį vengė atsiskaityti su ieškove, neatsakinėjo į ieškovės telefono skambučius bei pranešimus. Atsakovei su UAB „Setransa“ nebendradarbiaujant, ieškovė 2020 m. gegužės 13 d. išsiuntė MB „Šarijus“ pranešimą apie ketinimą inicijuoti jai bankroto bylą. 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos MB „Šarijus iškėlimo. Nutarties 17-18 punktuose minėtas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė ėmėsi spręsti skolos padengimo ieškovei klausimą tik po to, kai gavo pranešimą apie teismui pateiktą UAB „Setransa“ pareiškimą dėl bankroto bylos bendrijai iškėlimo. Šios aplinkybės paneigia atskirojo skundo argumentus, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, neva piktnaudžiauja teise ir tokiu būdu siekia neteisėtai bendrijai daryti spaudimą dėl atsiskaitymo su ieškove. Kreipimasis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo yra ne piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o, atsakovei nevykdant savo prievolių bei nebendradarbiaujant su kreditore, JANĮ reglamentuotas teisėtas procesas, kurio pagalba siekiama pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie negali organizuoti rentabilios veiklos.

21.       CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo mokamas 500 eurų žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. Ieškovė savo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo kaip tik ir grindė aplinkybe, jog MB „Šarijus“ neturi nei turto, nei pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su kreditore bei kartu su pareiškimu pateikė 2020 m. liepos 24 d. Išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-20-35-20656 ir Patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-20-35-20657. Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovė pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, siekdama išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovės kreditorinis reikalavimas atsakovei atsirado teismo įsakymo pagrindu, už kurio nagrinėjimą ieškovė sumokėjo CPK nustatyto dydžio žyminį mokestį, tuo tarpu vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovei, pateikusiai pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, žyminio mokesčio mokėti nereikėjo.

Dėl procesinės bylos baigties 

22.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                Artūras Driukas