Administracinė byla Nr. eA-968-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02065-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal  pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja A. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija): žalos atlyginimą – 1 392,00 Eur dydžio negautas pajamas už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 1 d.; žalos atlyginimą – 464,00 Eur dydžio negautas pajamas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 856,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

2.       Pareiškėja nurodė, kad po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu panaikino atsakovo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjos, kaip daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, atsakovas iš naujo išnagrinėjo jos prašymą ir jį tenkino. Pareiškėjai paskyrus antrojo laipsnio valstybinę pensiją tik nuo 2015 m. liepos 1 d., o ne nuo 2014 m. liepos 2 d., ji patyrė turtinę žalą, negaudama antrojo laipsnio valstybinės pensijos nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 1 d., t. y. 1 392,00 Eur. Pareiškėjos manymu, ji antrojo laipsnio valstybinę pensiją turėjo gauti nuo 2014 m. vasario 27 d., t. y. nuo prašymo Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai pateikimo dienos. Todėl jai priklauso ir žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. liepos 2 d., t. y. 464,00 Eur. Iš viso pareiškėja negavo 1 856,00 Eur dydžio pajamų, todėl patyrė turtinę žalą.

3.       Pareiškėja rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-342/2015, kuriuo jos skundas buvo tenkintas iš dalies: buvo panaikinti atsakovo 2014 m. liepos 2 d. raštas Nr. (4.1.27)-R2-1230 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“ bei Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antrojo laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisijos 2014 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas Nr. SP4-38, atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, priimant sprendimą.

4.       Pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 5 ir 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis. Pareiškėja teigė, kad savivaldybių administracijų vaidmuo antrojo laipsnio pensijų skyrimo procese pasireiškia per pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai teikimą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai (toliau – ir Valstybinė komisija). Atsakovas atsisakė teikti pareiškėjos kandidatūrą Valstybinei komisijai, nurodydamas, kad pareiškėjos, kaip daugiavaikės motinos elgesys neatitinka visuomenės pripažintų elgesio normų, nes šeima, kurioje augo ir auga vaikai, savivaldybės administracijos sprendimu priskirta prie socialinės rizikos šeimų dėl to, jog daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės buvo motyvuotai paneigtos Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendime. Administracijos Motinų, pagimdžiusių, išauginusių ir gerai išauklėjusių penkis ir daugiau vaikų, antro laipsnio valstybinei pensijai teikimo komisija (toliau – ir Administracijos komisija) 2015 m. kovo 19 d. posėdžio protokolu Nr. SP4-13 nutarė teikti pareiškėjos kandidatūrą Valstybinei komisijai antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti ir 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. (4.1.27)-R2-465 pateikė. Minėtame posėdžio protokole bei rašte nurodyta, kad aplinkybės, dėl kurių anksčiau pareiškėjos kandidatūra nebuvo teikiama, nėra pasikeitusios.

5.       Pareiškėja teigė, kad atsakovas, priimdamas individualius administracinius aktus, nesivadovavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais reikalavimais, neteisėtai neatliko veiksmų, juos vilkino. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento rašte Nr. (27.4-23)SD-3227 nurodyta, jog pareiškėja atitinka įstatymų nustatytus elgesio vertinimo kriterijus ir sąlygas antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti bei jai nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija. Atsakovo pareiga atlyginti padarytą žalą atsirado dėl jo priimtų neteisėtų aktų, kurie Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu buvo panaikinti. Neteisėtumas pasireiškė tuo, kad aktai priimti nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, t. y. neteisėtai neatlikus veiksmų (neišsamiai atliktu ir iš esmės neatliktu pareiškėjos atitikimo pretenduoti gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją vertinimu). Šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2015 m. birželio 3 d. raštas Nr. (4.1.27)-R2-887, kuriuo nuspręsta pareiškėjos kandidatūrą teikti ir buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija, nes nebuvo nustatyta aplinkybių, kurioms esant pagal Nuostatus pareiškėja netektų teisės pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Atsakovui tinkamai atlikus savo funkcijas, pareiškėja būtų įgijusi teisę  gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2014 m. liepos 2 d., tačiau dėl išdėstytų atsakovo neteisėtų veiksmų pensija paskirta tik nuo 2015 m. liepos 1 d., todėl buvo negautos 116,00 Eur dydžio pajamos kas mėnesį.

6.       Pareiškėjos vertinimu, jai taip pat priklauso negautos pajamos nuo 2014 m. vasario 27 d., t. y. nuo prašymo Valstybinei komisijai pateikimo dienos. Atsakovas elgėsi nerūpestingai ilgai nagrinėdamas jos prašymą, todėl privalo atlyginti patirtą žalą – pareiškėjos negautas pajamas nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. liepos 2 d.

7.       Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį  atmesti.

8.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti žalos atlyginimą nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. liepos 2 d., tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovui būtina surinkti visus atitinkamus dokumentus, paruošti teikimą ir teikti kandidatūrą Valstybinei komisijai. Administracijos Socialinės paramos skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą, nevilkindamas pradėjo rinkti reikalingus dokumentus; visa surinkta medžiaga buvo perduota svarstymui, t. y. atsakovas atliko teisėtus veiksmus, kuriuos atlikti privalėjo, vykdydamas teisės aktų reikalavimus.

9.       Atsakovo teigimu, jam neatlikus neteisėtų veiksmų, prašymas priteisti žalą nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 1 d. yra nepagrįstas. Pagal Nuostatų 33 punktą savivaldybių administracijos yra atsakingos už visų pirminių dokumentų ir duomenų, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, surinkimą ir pateikimą Valstybinės komisijos sekretoriui. Administracijos komisija 2014 m. birželio 26 d. posėdyje, išklausiusi visus paaiškinimus bei įvertinusi pateiktus rašytinius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, priėmė sprendimą neteikti pareiškėjos kandidatūros Valstybinei komisijai. Šiais veiksmais atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei kilti, taigi prašymas priteisti žalą yra nepagrįstas. Pareiškėjos teiginys, kad, atsakovui tinkamai atlikus veiksmus, ji būtų įgijusi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2014 m. liepos 2 d., yra ginčytinas. Pagal Nuostatų 32 punktą atsakovas yra įpareigotas nurodyti Valstybinei komisijai visas abejotinas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos komisijos sprendimui, todėl negalima atmesti prielaidos, kad valstybinė pensija pareiškėjai nuo 2014 m. liepos 1 d. nebūtų buvusi paskirta. Pareiškėja galėtų reikalauti atlyginti žalą nebent nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. (už 6 mėn.). Atsakovo teigimu, jei savivaldybė 2014 m. birželio 26 d. būtų priėmusi sprendimą teikti pareiškėjos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti ir išsiuntusi dokumentus Valstybinei komisijai, mažai tikėtina, kad pensija būtų buvusi paskirta nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., nes Valstybinės komisijos posėdžio metu nagrinėjami tik tie teikimai, kurie su visais reikiamais dokumentais buvo pateikti ne vėliau kaip likus 20 darbo dienų iki šios komisijos posėdžio.

10.       Atsakovas pažymėjo, kad 2015 m. kovo 27 d. teikimą su visais dokumentais išsiuntė Valstybinei komisijai, todėl tolesnis teikimo svarstymas ir sprendimo priėmimas nebepriklausė nuo jo valios. Valstybinė komisija tik po beveik 2 mėnesių paprašė papildomos medžiagos, o atsakovas jokios papildomos medžiagos, išskyrus V. J. 2015 m. gegužės 28 d. raštą, pateikti negalėjo, nes visa medžiaga buvo pateikta 2015 m. kovo 27 d. Minėtas raštas negalėjo turėti lemiamos reikšmės skiriant valstybinę pensiją, nes panašaus turinio raštas buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ji pati buvo iškviesta į teismo posėdį, jos nurodytos aplinkybės įvertintos teismo sprendime. Atsakovas teigė, kad ne dėl jo neteisėtų veiksmų valstybinė pensija pareiškėjai paskirta tik nuo 2015 m. liepos 1 d.

II.

11.       Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos A. Š. skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, kad pareiškėja žalą kildina iš neteisėto atsakovo 2014 m. liepos 2 d. administracinio akto Nr. (4.1.27.)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“, kurio pagrindu pareiškėjos kandidatūra nebuvo pateikta Valstybinei komisijai. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu atsakovo 2014 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. (4.1.27.)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“ ir 2014 m. birželio 26 d. posėdžio protokolas Nr. SP4-38 panaikinti, ir atsakovas įpareigotas pareiškėjos prašymą dėl jos kandidatūros teikimo Valstybinei komisijai išnagrinėti iš naujo (adm. byla Nr. I-434-342/2015). Sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas. Atsakovas 2015 m. kovo 19 d. posėdžio protokolu Nr. SP4-13 nutarė teikti A. Š. kandidatūrą Valstybinei komisijai antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, o 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. (4.1.27)-R2-465 kandidatūrą pateikė. Valstybinė komisija, išanalizavusi visą medžiagą bei išsireikalavusi papildomus įrodymus, 2015 m. liepos 1 d. paskyrė A. Š. antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio.

13.       Teismas aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę už žalą. Teismas nurodė, kad iš skundo matyti, jog pareiškėja žalą kildina iš savivaldybės neteisėtų veiksmų, savivaldybės neveikimo tiesiogiai įgyvendinant įstatymus bei kitas teisės normas, susijusias su jos kandidatūros neteikimu Valstybinei komisijai gauti antro laipsnio valstybinę pensiją, kaip motinai, pagimdžiusiai, išauginusiai ir gerai išauklėjusiai penkis ir daugiau vaikų, tačiau pareiškėja nenurodo, kokius konkrečiai teisės aktus ir kaip atsakovas pažeidė, t. y. byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad pareiškėjos nurodomi atsakovo veiksmai neteisėti, kad atsakovas, kaip nurodo pareiškėja, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

14.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos patirtą turtinę žalą. Nors pareiškėja teismui yra pateikusi paaiškinimus ir įvertinimus, iš ko susideda jos patirta turtinė žala, tačiau negautos pajamos nėra įrodytos ir pagrįstos, t. y. nėra įrodyta, kad jos tikrai patirtos ir būtent tokio dydžio, kaip nurodo pareiškėja. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra ir trečiosios būtinosios atsakovo kaip savivaldybės institucijos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos.

15.       Teismas nustatė, kad pareiškėja prašomą priteisti žalą sieja su negautomis pajamomis, kurios iš esmės būtų gautos, jei, kaip ji pati nurodo, viešojo administravimo institucija būtų laiku atlikusi teisėtus veiksmus. Tačiau teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, priimdamas sprendimą neteikti A. Š. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, o tik pateiktus įrodymus vertino pagal savo supratimą ir įsitikinimą. Šis ginčas išspręstas tik 2015 m. vasario 17 d. teismo keliu, todėl laikytina, kad teisė į valstybinę pensiją pareiškėja įgijo net ne nuo teismo sprendimo, o nuo Valstybinės komisijos 2015 m. liepos 1 d. priimto sprendimo, kadangi teismas administracinėje byloje Nr. I-434-342/2015 sprendė ginčą dėl pareiškėjos kandidatūros teikimo Valstybinei komisijai, kurios prerogatyva skirti valstybinę pensiją, o ne nagrinėjo pensijos skyrimo klausimą.

16.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji realiai patyrė tokio dydžio turtinę žalą (negautas pajamas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatinėjant žalos, kaip negautų pajamų, faktą ir jos dydį, nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius. Teismas sprendė, kad reali žala, kurią pareiškėja skundo argumentais įrodinėja patyrusi, nėra įrodyta, nes nėra aišku, ar pagal 2014 m. vasario 27 d. pareiškėjos prašymą Valstybinė komisija būtų skyrusi valstybinę pensiją. Teismas konstatavo, kad nėra nei vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų, todėl pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir atmestinas.

17.       Teismas dėl reikalavimo pareiškėjai priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pažymėjo, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pareiškėjos nurodomos teisės normos numato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės srityje. Kadangi 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimui pagrindo nėra, teismas prašymo dėl jų priteisimo netenkino, taip pat netenkino ir reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (ABTĮ 42, 40 str.).

III.

18.       Pareiškėja A. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos pareiškėjai žalos atlyginimą: negautas pajamas – 1 392,00 Eur už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2015 m. liepos 1 d.;  negautas pajamas – 464,00 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 856,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.       Pareiškėja tvirtina, kad, jeigu Administracija 2014 m. liepos 2 d. būtų priėmusi tokį sprendimą, kokį priėmė 2015 m. birželio 3 d., antrojo laipsnio valstybinė pensija pareiškėjai būtų paskirta ne nuo 2015 m. liepos 1 d., o nuo 2014 m. liepos 2 d., t. y. vienais metais anksčiau. Dėl to pareiškėja kas mėnesį negavo po 116,00 Eur pensijos, o 12 mėnesių negautos pensijos dydis sudaro 1 392,00 Eur.

20.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos nurodomi atsakovo veiksmai neteisėti, kad atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Administracijos 2014 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (4.1.27)-R2-1239 „Dėl atsisakymo teikti daugiavaikės motinos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti“ neteisėtumas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-434-342/2015, dėl to ir buvo panaikintas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėto minėto sprendimo priėmimu, dėl to pareiškėjai priklausančios antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimas atsidėjo net metams.

21.       Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos patirtą turtinę žalą, jog negautos pajamos nėra įrodytos ir pagrįstos, t. y. nėra įrodyta, kad jos tikrai patirtos. Administracija 2015 m. birželio 3 d. pateikė vienareikšmę išvadą ir teikimą dėl pareiškėjos kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, tuomet Valstybinė komisija 2015 m. birželio 29 d. posėdyje nutarė skirti pareiškėjai antrojo laipsnio valstybinę pensiją nuo 2015 m. liepos l d. Dėl Administracijos neteisėto ir teismo panaikinto 2014 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. (4.1.27)-2R-1239 pensija pareiškėjai yra paskirta metais vėliau, todėl tai ir yra pareiškėjos negautos pajamos, kurių ji negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių neteisėto minėto sprendimo priėmimu.

22.       Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad nėra ir trečiosios būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos, taigi teismas jau pripažįsta ir atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą ir pareiškėjos patirtą žalą, tik neįžvelgia tarp jų priežastinio ryšio. Šia prasme teismo sprendimas yra nenuoseklus. Pareiškėjos nuomone, priežastinis ryšys yra akivaizdus: jeigu 2014 m. liepos 2 d. nebūtų priimtas neteisėtas sprendimas, o būtų priimtas toks, kokį atsakovas priėmė 2015 m. birželio 3 d., šią pensiją pareiškėja būtų gavusi metais anksčiau. Todėl pareiškėja nesutinka, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

23.       Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24.       Atsakovas pažymi, kad pareiškėja prašo priteisti žalos atlyginimą nuo pat pirmos dokumentų pateikimo Administracijos Socialinės paramos skyriui dienos, t. y. 2014 m. vasario 27 d. iki 2015 m. liepos 1 d., t. y. iki valstybinės pensijos paskyrimo dienos, neatsižvelgdama į tai, kad Administracijai buvo būtina surinkti atitinkamus dokumentus, paruošti teikimą ir teikti kandidatūrą Valstybinei komisijai. Administracijos atlikti veiksmai gavus pareiškėjos prašymą įrodo, kad atsakovas nevilkindamas laiko rinko duomenis bei pateikė pareiškėjos prašymą svarstymui, t. y. atliko teisėtus veiksmus, kuriuos atlikti privalėjo, vykdydamas teisės aktų reikalavimus.

25.       Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu panaikino Administracijos 2014 m. liepos 2 d. sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjos kandidatūrą antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ne visuomet valdžios institucijos akto panaikinimas reiškia jos veiksmų neteisėtumą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, priimdamas sprendimą neteikti A. Š. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, o tik pateiktus įrodymus vertino pagal savo supratimą ir įsitikinimą. Pareiškėja skunde nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus atsakovas pažeidė, nepagrindė patirtos turtinės žalos, nenurodė priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų, o pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad nėra nei vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų, todėl pareiškėjos skundas dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

26.       Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos (negautų pajamų, t. y. negautos antrojo laipsnio valstybinės pensijos motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai), kurią pareiškėja A. Š. kildino iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kuomet Administracijos komisija 2014 m. birželio 26 d. posėdžio protokolu Nr. SP4-38 ir Administracijos 2014 m. liepos 2 d. raštu Nr. (4.1.27)-R2-1230 nusprendė neteikti pareiškėjos kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti. Minėti sprendimai įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu buvo panaikinti, o Valstybinė komisija pareiškėjai antrojo laipsnio valstybinę pensiją skyrė nuo 2015 m. liepos l d.

27.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė nenustatęs nei vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės kilimo sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, priimdamas sprendimą neteikti A. Š. kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti, o tik pateiktus įrodymus vertino pagal savo supratimą ir įsitikinimą, o teisę į valstybinę pensiją pareiškėja įgijo nuo Valstybinės komisijos 2015 m. liepos 1 d. priimto sprendimo, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-434-342/2015 sprendė ginčą dėl pareiškėjos kandidatūros teikimo Valstybinei komisijai, kurios prerogatyva skirti valstybinę pensiją, o ne nagrinėjo pensijos skyrimo klausimą.

28.       Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jų neteisėtumas iš esmės pripažintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu, be to, egzistuoja ir kitos viešosios civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

29.       Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, teigia, kad neteisėtų veiksmų neatliko, nes nustatyta tvarka rinko dokumentus ir priėmė sprendimą dėl pareiškėjos kandidatūros teikimo (neteikimo) Valstybinei komisijai, o sprendimų panaikinimas teismine tvarka savaime nereiškia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

30.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėja apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

32.       Žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybių institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 271 str. 2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 271 str. 4 d.).

33.       Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

34.       Teisinius santykius, skiriant antrojo laipsnio pensiją motinai, pagimdžiusiai (įvaikinusiai) 5 ir daugiau vaikų, išauginusiai juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusiai, reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas ir Nuostatai, kurie detaliai reglamentuoja savivaldybių administracijų veiksmus priimant asmenų prašymus tokiai valstybinei pensijai gauti, rengiant ir teikiant būtinus dokumentus Valstybinei komisijai, kuri ir skiria antrojo laipsnio valstybinę pensiją (Valstybinių pensijų įstatymo 5 str. 2 d.). Pagal Nuostatų 28 punktą savivaldybių administracijos neturi teisės teikti komisijai pasiūlymų dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai šių Nuostatų 25 ir 27 punktuose nustatytais atvejais, išskyrus šių Nuostatų 29 punktą; vienas iš tokių atvejų – šeima, kurioje vaikai augo ar auga, savivaldybės administracijos sprendimu priskirtina prie socialinės rizikos šeimų dėl to, kad daugiavaikė motina piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis arba (ir) yra priklausoma nuo azartinių lošimų, arba (ir) naudoja psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą prieš savo vaikus, arba (ir) gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams (Nuostatų 27.4 p.). Savivaldybių administracijos, teikdamos komisijai dokumentus, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, privalo nurodyti komisijai visas abejotinas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos komisijos sprendimui (Nuostatų 32 p.). Savivaldybių administracijos yra atsakingos už visų pirminių duomenų ir dokumentų, kurių reikia antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti daugiavaikei motinai, surinkimą ir pateikimą komisijos sekretoriui (Nuostatų 33 p.).

35.       Pažymėtina kad pareiškėja nei skunde, nei apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių teisės aktų, kurių pažeidimą padarė atsakovas, o atsakovo veiksmų neteisėtumą sieja su tuo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu buvo panaikinti atsakovo ir Administracijos komisijos sprendimai neteikti pareiškėjos kandidatūros valstybinei antrojo laipsnio pensijai skirti ir atsakovas įpareigotas pareiškėjos kandidatūros teikimo klausimą svarstyti iš naujo. Minėtame teismo sprendime administracinėje byloje konstatuota, kad panaikintuose sprendimuose neaiškiai nurodytas sprendimo neteikti pareiškėjos kandidatūros Valstybinei komisijai juridinis pagrindas, todėl jie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų; t. y. nei skundžiamame sprendime, nei jo sudedamojoje dalyje – posėdžio protokole nenurodyti pagrindiniai faktai ir argumentai sprendimo neteikti pareiškėjos kandidatūros antrojo laipsnio pensijai gauti priėmimui, neaiškus motyvų išdėstymas, nes nurodoma apie šeimos piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, o protokole užsimenama ir apie nesirūpinimą vaikais, neapsaugojimą nuo žalingos įtakos.

36.       Bylos duomenys patvirtina, kad Administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Nuostatų reikalavimus, t. y., nustatyta tvarka rinko duomenis ir svarstė pareiškėjos kandidatūrą posėdyje 2014 m. birželio 26 d. Pažymėtina, kad minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimu atsakovas nebuvo įpareigotas teikti pareiškėjos kandidatūrą Valstybinei komisijai, o tik įpareigotas iš naujo svarstyti pareiškėjos prašymą. Be to, pareiškėja patį žalos faktą sieja su jai nepaskirta antrojo laipsnio valstybine pensija, tačiau sprendimą dėl tokios pensijos priima Valstybinė komisija, kuri, be kita ko, įvertinusi atsakovo teikimą dėl pareiškėjos kandidatūros, paprašė pateikti papildomų duomenų. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendime nurodyti atsakovo priimtų sprendimų panaikinimo motyvai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą viešajai atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti atsižvelgiant į pareiškėjos skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

37.       Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų savivaldybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjos skundas atlyginti turtinę žalą negali būti tenkinamas, todėl pareiškėjos argumentai, susiję su jos teisių galimu pažeidimu, pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai ir pagrįstai atmesti, o atsakovo neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuoti, taip pat nenustatyta ir kitų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.

38.       Remdamasi išdėstytais argumentais, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija   

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Audrius Bakaveckas

                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                        Milda Vainienė