Civilinė byla Nr. e2A-603-372/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12790-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1;
2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1;
2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-103-1101/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Izovoltas“ patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Izovoltas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. B. dėl nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovo 2660,00 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iki 2020-12-04 ėjo ieškovės UAB „Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) pareigas ir nuo 2020-12-04 imtinai buvo atleistas iš pareigų dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalis) pagal direktorės įsakymą Nr. A-3/20. 2021-01-19 darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS-355 atsakovo atleidimas iš pareigų pripažintas teisėtu.
3. Ieškovė nurodė, kad darbo sutarties galiojimo metu, t. y. darbo funkcijų atlikimui, atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis ieškovei priklausantis automobilis Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nutraukus darbo sutartį, įsakymu kartu paprašyta atsakovo grąžinti visą ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo perduotas atsakovui darbo funkcijoms atlikti, įskaitant ir automobilį. Atsakovui ignoravus ieškovės prašymą dėl turto grąžinimo, ieškovė kreipėsi į teismą su vindikaciniu ieškiniu dėl daiktų, įskaitant automobilį, išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (vindikaciniu ieškiniu). Įsiteisėjusiu 2021-01-11 teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-4210-931/2021) automobilis buvo išreikalautas iš atsakovo, įpareigojant perduoti šį turtą ieškovei. Atsakovas automobilį grąžino tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir ieškovei gavus vykdomąjį raštą. Automobilis buvo grąžintas 2021-02-18, tai patvirtina 2021-02-22 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė nurodė, kad automobiliu nuo 2020-12-05 iki 2021-02-18 (iš viso 76 kalendorines dienas) atsakovas naudojosi neteisėtai, neturėdamas teisinio pagrindo, nemokėdamas ieškovei jokio atlygio. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, analogiško automobilio minimali rinkos nuomos kaina vienai dienai yra 35,00 Eur. Taigi, už visą neteisėto naudojimosi laikotarpį mokėtina nuomos kaina sudaro 2660,00 Eur (35,00 Eur x 76 kalendorinės dienos). Neteisėto naudojimosi automobiliu metu atsakovas sukėlė draudiminį įvykį (2021-01-27), todėl automobilis po jo išreikalavimo turėjo būti remontuojamas, ieškovė turėjo sumokėti 100,00 Eur dydžio draudimo franšizę, kadangi mašina buvo drausta „Kasko“ draudimu.
5. Ieškovė nurodė, jog visas jai priklausančias sumas pareikalavo sumokėti pareikšdama atsakovui 2021-04-23 pretenziją, kurią atsakovas iš pradžių ignoravo, o vėliau pradėjo formaliai kvestionuoti atskiras jos turinio dalis (nurodė, jog esą neteisėtas naudojimasis automobiliu formaliai truko ne 77, o 76 dienas; esą nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog remonto darbai buvo atliekami ir kartu draudimo franšizė (išskaita) sumokėta dėl atsakovo kaltės; esą nėra įrodymų, kad ieškovė galėtų būti gavusi pajamas iš automobilio eksploatacijos laikotarpiu nuo 2020-12-05 iki 2021-02-18).
6. Ieškovė pažymėjo, kad gali užsiimti bet kokia komercine veikla, įskaitant ir automobilių nuoma, automobilis neteisėto naudojimosi juo metu, atsakovui nemokant už tai jokio atlygio, objektyviai galėjo būti tiek atlygintinai išnuomojamas bet kokiam ieškovės darbuotojui, tiek bet kokiam trečiajam asmeniui, tad ieškovė objektyviai galėjo gauti iš automobilio nuomos pajamas. Ieškovė už atlygį faktiškai nuomoja ir kitus jai priklausančius automobilius. Atsakovas nėra linkęs geruoju atlyginti neteisėtais veiksmais ieškovei padarytos žalos, tik ieškovei pareiškus ieškinį byloje, atlygino 100,00 Eur.
7. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo atveju yra gavęs naudos iš savo neteisėtų veiksmų, t. y. negrąžindamas automobilio, pats sau sudarė galimybę be jokio atlyginimo beveik 2,5 mėn. naudotis jam nepriklausančiu prabangiu automobiliu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsakingo asmens iš jo neteisėtų veiksmų gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Ieškovės vertinimu, nurodyta atsakovo nauda pripažintina ieškovės nuostoliais. Žalos suma (2660,00 Eur) yra pagrįsta ir įrodyta rašytiniais įrodymais, kurių atsakovas niekaip nepaneigė. Ieškovės nuostolius sudaro iš ginčo automobiliui analogiško automobilio minimalios nuomos kainos už dieną (35,00 Eur), padaugintos iš neteisėto naudojimosi ginčo automobiliu dienų (iš viso 76 kalendorinės dienos).
8. A. M. B. atsiliepime prašė ieškovės ieškinio reikalavimų netenkinti. Nurodė, kad automobilis jam, kaip ieškovės darbuotojui, buvo duotas naudotis darbo reikmėms. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju tarp šalių susiklostė ne civiliniai teisiniai santykiai, bet darbo teisiniai santykiai. Ieškovės ieškinys yra pareikštas bendrųjų civilinės teisės normų pagrindu, tačiau ieškinio teisinis pagrindas turi būti suformuluotas pagal DK normas. Byloje ieškovės reikalavimas DK normų pagrindu nepareikštas, neprašoma atstatyti specialiosios teisės normos nustatyto praleisto termino.
9. Atsakovas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo vyko darbo ginčas byloje Nr. e2-2018-1125/2023. Darbo byloje ieškovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo nekėlė. Atsakovas darbo byloje kėlė reikalavimą dėl atsiskaitymo su juo po darbo sutarties nutraukimo ir kompensacinių išmokų priteisimo. Teismas pripažino, kad atleidimo iš darbo dieną su atsakovu nebuvo visiškai atsiskaityta, priteisė pinigus už nepanaudotas atostogas bei kompensacijas. Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tiesiogiai susijęs su išmokomis darbuotojui. Kadangi darbo byloje toks reikalavimas pareikštas nebuvo, šioje byloje ieškovė negali kelti reikalavimo darbo teisės normų pagrindu.
10. Atsakovas nurodė, kad ieškovės akcininkai tarėsi dėl įmonės pasidalinimo, buvo svarstoma, kad automobilis atiteks atsakovui. 2020-12-09 ieškovės direktorė buvusio darbuotojo pareikalavo sugrąžinti pas darbuotoją likusį įmonės turtą, taip pat ir automobilį. Tarp šalių prasitęsė darbo teisiniai santykiai, kurie liko nebaigti po darbo sutarties nutraukimo. 2020 m. gruodžio 7 ir 9 d. atsakovas atsakė ieškovei, jog darbo teisiniai santykiai su juo nesibaigė, nes įmonė su juo nėra atsiskaičiusi. 2020-12-10 atsakovas paprašė, kad įmonė pateiktų aktus, kurių pagrindu jam buvo perduotas reikalaujamas grąžinti turtas. Atsakovo atleidimo momentu jo ir kitos akcininkės ir įmonės vadovės derybos dėl bendrovės pasidalijimo dar nebuvo nutrūkusios ir leido atsakovui manyti, kad automobilis liks jo nuosavybė. Įmonės vadovei užėmus kategorišką poziciją dėl turto grąžinimo, atsakovas pareikalavo, kad įmonė su juo visiškai atsiskaitytų ir savo reikalavimų užtikrinimui pasiliko automobilį. Teismui nusprendus, kad automobilį jis turi grąžinti, atsakovas automobilį grąžino iš karto, kai tik įmonės direktorė nustojo vilkinti automobilio perėmimą. Ieškovės pateikta automobilio nuomos sutartimi nėra pagrindo vadovautis, kadangi ji sudaryta su asmeniu, susijusiu su ieškove pavedimo teisiniais santykiais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei UAB ,,Izovoltas“ 2280,00 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2280,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4337,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmesti.
12. Teismas nurodė, kad žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, atsirado jau po darbo santykių nutrūkimo, ji buvo padaryta atsakovui jau nesant ieškovės darbuotoju. Dėl šių priežasčių teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo santykiai tarp bylos šalių yra darbo santykiai, kaip nepagrįstus.
13. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio paros nuomos kainos mažėjimą proporcingai ilgėjant nuomos terminui, sprendė, kad ginčo automobilio nuomos kaina, kai automobilis nuomojamas 76 dienoms, sudaro 30,00 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 2280,00 Eur nuostolių sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovas M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas teismo sprendimu darbo byloje (civilinės bylos Nr. e2-218-1125/2023) rėmėsi tik iš dalies, todėl padarė teisės taikymo klaidų. 2020-12-04 (darbo sutarties pasibaigimo data) atsakovas turėjo teismo vėliau patvirtintą reikalavimo teisę į ieškovę. Teismas neįvertino, kad 2020-12-04 atsakovas automobilį valdė teisėtai. Teisę į automobilio sulaikymą atsakovas įgijo 2020-12-04, kai, nutraukus darbo sutartį, jam nebuvo išmokėtos visos jam priklausančios išmokos. Automobilio sulaikymo momentu atsakovas turėjo reikalavimo teisę į ieškovę (nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu), reikalavimo teisė buvo vykdytina (laikantis DK nuostatų), darbo sutarties nutraukimo momentu atsakovas teisėtai valdė ieškovei priklausiusį automobilį.
14.2. Automobilio sulaikymas buvo ekonominio spaudimo priemonė ieškovės atžvilgiu ir neribojo gyvybiškai svarbių ieškovės išteklių, netrikdė įmonės veiklos. Be to, teismas nevertino, kad nuo 2021-02-04 iki 2021-02-18 (15 dienų) automobilis nebuvo perduotas dėl ieškovės direktorės veiksmų. Teismas taip pat nevertino, kad 2021-01-11 sprendimas dėl automobilio išreikalavimo įsiteisėjo tik 2021-02-01, tad neteisėto automobilio valdymo laikotarpis yra tik 3 dienos (nuo 2021-02-01 iki 2021-02-03).
14.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pradiniame ieškinyje ieškovė reikalavo priteisti nuostolius dėl negautų pajamų, teisiniu reikalavimo pagrindu nurodydama CK 6.246–6.249 straipsnius. Dublike ieškovė nurodė, kad reikalavimą kelia dėl negautos naudos, kad atsakovo gauta nauda turi būti laikoma ieškovės nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis). Patikslintu ieškiniu ieškovė savo faktinį ir teisinį reikalavimo pagrindą apribojo CK 6.249 straipsnio 2 dalyje suformuluotomis nuostatomis. Taigi vieno iš ieškinio pagrindų ieškovė atsisakė ir šis faktas turėjo būti vertinamas sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų.
14.4. Teismas ieškovės naudai priteisė 4337,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju vertintinas ieškovės procesinis elgesys, kai byloje buvo tiražuojami iš esmės to paties turinio procesiniai dokumentai, kad vieno iš ieškinio pagrindų ieškovė atsisakė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ne mažiau kaip 50 procentų.
15. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė UAB „Izovoltas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl automobilio išreikalavimo patvirtina, jog atsakovas neteisėtai valdė automobilį nuo 2020-12-04. Išreikalavimo sprendimu nustatytų prejudicinių faktų ieškovei nereikėjo įrodinėti. Atsakovo pateikti deklaratyvūs teiginiai dėl vėlesnio automobilio grąžinimo termino yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
15.2. Ieškovė neatsisakė ieškinio pagrindų, o tik bylos eigoje pateikė kitokią nuomonę dėl susiklosčiusių santykių teisinio vertinimo, nurodė ne vieną teisinį pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimus. Ieškovė turėjo teisę teikti kelis ieškinio teisinio pagrindo vertinimus, ir tai nesudaro jokio pagrindo atmesti ar sumažinti teismo sprendimu ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas.
15.3. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad susiklostę santykiai dėl automobilio grąžinimo yra darbo santykiai. Ieškovės patirti nuostoliai (atsakovo neteisėtai gauta nauda) nėra susiję su atsakovo buvusia darbine veikla.
15.4. Atsakovas neturėjo teisės sulaikyti automobilį pagal CK 6.69 straipsnį, 4.229 straipsnį, nuo 2020-12-04 automobilį jis valdė neteisėtai. Daikto sulaikymo teise valdytojas gali pasinaudoti tik teisėtai valdydamas daiktą, o nuo 2020-12-05 atsakovas nebebuvo teisėtas automobilio valdytojas, todėl jis neturėjo teisės sulaikyti automobilį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. B. iki 2020-12-04 ėjo ieškovės UAB ,,Izovoltas“ (duomenys neskelbtini) pareigas. 2020-12-04 ieškovės vadovės įsakymu atsakovas nuo 2020-12-04 atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-16 sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023) nuspręsta ieškovės UAB „Izovoltas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl sumų grąžinimo atmesti; atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei UAB „Izovoltas“ tenkinti iš dalies; nutraukti civilinę bylą dėl priešieškinio reikalavimų panaikinti 2020-11-24 ir 2020-11-25 UAB „Izovoltas“ direktorės įsakymus dėl drausminių nuobaudų ir 2020-11-25 įsakymą Nr. Nr. V-39/20; priteisti atsakovui M. B. iš ieškovės UAB „Izovoltas“ 1031,57 Eur sumą už nepanaudotas atostogas, 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje priešieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismo 2024-03-05 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-440-880/2024) nutarta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-16 sprendimą pakeisti iš dalies ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškovės UAB „Izovoltas“ ieškinį atsakovui M. B. dėl sumų grąžinimo atmesti; atsakovo M. B. priešieškinį ieškovei UAB „Izovoltas“ tenkinti iš dalies; priteisti atsakovui M. B. iš ieškovės UAB „Izovoltas“ 1031,57 Eur sumą už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių), 2292,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; išieškoti M. B. naudai iš UAB „Izovoltas“ 3080,88 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų už 2020 m. gruodžio mėn. (suma atskaičius privalomus mokesčius); išieškoti M. B. naudai iš UAB „Izovoltas“ 234,45 Eur papildomos kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas už 2020 m. gruodžio mėn. (suma neatskaičius privalomų mokesčių); išieškoti M. B. naudai iš UAB „Izovoltas“ 8527,20 Eur netesybų (suma neatskaičius privalomų mokesčių); kitus priešieškinio reikalavimus atmesti; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-01-19 sprendimą darbo byloje Nr. DGS-355 pripažinti netekusiu galios; priteisti ieškovės UAB „Izovoltas“ naudai iš atsakovo M. B. 1500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo teisėtai.
18. Byloje nustatyta, kad atsakovui darbo funkcijoms atlikti buvo perduotas ieškovei priklausantis automobilis Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-12-04 įsakymu dėl atsakovo atleidimo iš darbo ieškovės vadovė nurodė atsakovui grąžinti jam suteiktą ieškovės turtą, įskaitant ginčo automobilį. Reikalavimo grąžinti ginčo automobilį atsakovas neįvykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-11 preliminariu sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-4210-931/2021) nuspręsta ieškovės UAB „Izovoltas“ ieškinį atsakovui M. B. tenkinti visiškai; išreikalauti iš atsakovo M. B. neteisėtai valdomus automobilį Lexus RX 450H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reg. liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), ir garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų raktų komplektą, įpareigojant atsakovą perduoti šį turtą ieškovei UAB „Izovoltas“; priteisti ieškovei UAB „Izovoltas“ 889,94 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo M. B.. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškinio padavimo teismui metu jau nebeegzistavo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui valdyti buvo perduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis ir garažo raktai; darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, o automobilis buvo perduotas atsakovui darbo funkcijoms vykdyti; atsakovas daiktą valdo neteisėtai, kadangi ieškovę ir atsakovą sieję darbo santykiai yra pasibaigę. Įsiteisėjus preliminariam sprendimui, 2023-02-08 išduotas vykdomasis raštas. Kaip nustatyta iš 2021-02-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ginčo automobilis ieškovei buvo perduotas 2021-02-18.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
19. Apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, o ieškovės ieškinys atmestinas.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo ieškinį grindžia aplinkybe, jog atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų gavęs naudos, t. y. negrąžindamas ieškovei automobilio, duoto jam kai šalis siejo darbo santykiai, pats sau sudarė galimybę be jokio atlyginimo beveik 2,5 mėn. juo naudotis, nors pasibaigus šalis siejusiems darbo santykiams, automobilį privalėjo grąžinti ieškovei.
21. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakingo asmens iš jo neteisėtų veiksmų gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis turinio prasme įtvirtina vadinamuosius restitucinius nuostolius. Restituciniais jie vadinami todėl, kad juos priteisiant neteisėtai nesąžiningos šalies gauta nauda perduodama nukentėjusiai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad praktikoje neretai restituciniai nuostoliai peržengia kompensacinių nuostolių ribas, todėl dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės negu tinkamas sutarties įvykdymas (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).
23. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalis taikoma ne visais atvejais, kai atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gauna naudos, o tik išimtiniais atvejais, esant tam būtinoms sąlygoms. Viena iš būtinų sąlygų tam, kad būtų pagrindas taikyti CK 6.249 straipsnio 2 dalį, yra tai, kad ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-781/2024).
24. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 2 dalies nuostata, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais, detalesnės gautos naudos nuostatos nepateikia. Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, kad pažeidėjo gauta nauda pripažintina nukentėjusio asmens nuostoliais tik įrodžius, kad ši nauda atitinka nukentėjusio asmens praradimą, kurį jis patyrė dėl skolininko veiksmų, t. y. įrodžius, kad nukentėjęs asmuo būtų ir pats gavęs naudą, tačiau negavo dėl to, kad pažeidėjo neteisėti veiksmai to neleido padaryti (žr., pvz., M., V. Lietuvos deliktų teisės aktualijos ir tendencijos. Šiuolaikinės civilinės teisės raidos tendencijos ir perspektyvos: mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Justitia, 2007, p. 1032). Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį pažeidėjo gauta nauda patenka į civilinės atsakomybės – žalos institutą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pažeidėjo neteisėtai gautos naudos forma turi būti laikomasi civilinei atsakomybei būdingų principų ir tikslų, visų pirma kompensacinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-378/2018).
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iki 2020-12-04 ėjo ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovui darbo funkcijoms atlikti buvo perduotas ieškovei priklausantis automobilis. 2020-12-04 įsakymu dėl atsakovo atleidimo iš darbo ieškovės vadovė nurodė atsakovui grąžinti jam suteiktą ieškovės turtą, įskaitant automobilį. Darbo santykiai tarp bylos šalių nutrūko 2020-12-04. Ginčo automobilis ieškovei perduotas 2021-02-18. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl žalos, atsiradusios nuo 2020-12-05 iki 2021-02-18 atlyginimo, kadangi šiuo laikotarpiu (iš viso 76 kalendorines dienas) atsakovas automobiliu naudojosi neteisėtai, neturėdamas teisinio pagrindo, nemokėdamas ieškovei jokio atlygio.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog žala, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, atsirado po šalis siejusių darbo santykių nutrūkimo. Žala, kurią ieškovė prašo priteisti, kildinama iš atsakovo veiksmų, atliktų jau nesant ieškovės darbuotoju. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie atsakovo veiksmai, laiku negrąžinant darbinei veiklai duotos transporto priemonės, pasibaigus šalis siejusiems darbo santykiams, pripažintini neteisėtais (CK 6.246 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad jau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-11 preliminariame sprendime (civilinėje byloje Nr. e2-4210-931/2021), kuris jau yra įsiteisėjęs, konstatuota, jog ieškinio padavimo teismui metu nebeegzistavo teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui valdyti buvo perduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas; darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, o automobilis buvo perduotas atsakovui darbo funkcijoms vykdyti; atsakovas daiktą valdo neteisėtai, kadangi ieškovę ir atsakovą sieję darbo santykiai yra pasibaigę. Taigi 2020-12-04 atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovei priklausantį automobilį, kadangi teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas galėjo naudotis ginčo automobiliu, išnyko 2020-12-04, t. y. šalis sieję darbo santykiai nutrūko.
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas automobilį perdavė tik 2021-02-18. Atsakovo vertinimu, jis nuo 2020-12-04 įgijo teisę į automobilio sulaikymą, kai, nutraukus darbo sutartį, nebuvo išmokėtos visos jam priklausančios išmokos.
28. CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
29. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).
30. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).
31. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad 2020-12-04 atsakovui atsirado pareiga grąžinti ieškovei priklausantį automobilį, kadangi teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas galėjo naudotis ginčo automobiliu, išnyko 2020-12-04, t. y. šalis sieję darbo santykiai nutrūko. Taigi nuo 2020-12-05 atsakovas nebebuvo teisėtas ginčo automobilio valdytojas, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovas turėjo teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise, kadangi atsakovui nuo 2020-12-05 nebebuvus teisėtam automobilio valdytojui, nėra pagrindo konstatuoti daikto sulaikymo teisės įgyvendinimui būtinų aplinkybių visumos (CK 4.229 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
32. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovei CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus restitucinius nuostolius, t. y. atsakovo iš neteisėtų veiksmų (laiku negrąžinus ieškovei jai priklausančios transporto priemonės) gautą naudą – automobilio nuomos kainą laikotarpiu, kai atsakovas neteisėtai transporto priemone naudojosi.
33. Įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės ieškinio teisinio pagrindimo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas). Pagal dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019).
34. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog vieno iš ieškinio pagrindų ieškovė atsisakė, yra visiškai nepagrįsti, kaip ir nepagrįsti deklaratyvūs teiginiai, jog ieškovė byloje tiražavo iš esmės to paties turinio procesinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas 86 proc. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą proporciją, priteisė ieškovei iš atsakovo atitinkamą bylinėjimosi išlaidų sumą, kurios mažinimo pagrindų atsakovas apeliaciniame skunde nepagrindė.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
38. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2024-11-11 sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 1331,00 Eur, sąskaitos išklotinę, kurioje nurodyta suteiktų teisinių paslaugų detalizacija.
39. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
40. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Izovoltas“ iš atsakovo M. B. priteistina 1331,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Izovoltas“ (į. k. 126289214) naudai 1331,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Birutė Simonaitienė