Civilinė byla Nr. 2-1360-798/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00336-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.1; 3.4.3.12

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ bankroto byloje,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. priėmė nutartį, kuria nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Admivista“ skundą patenkino: panaikino bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Timber construction group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtino BUAB „Timber construction group“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal faktines, pagrįstas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 185 MMA, tame skaičiuje nustatė administratoriaus UAB „Admivista“ atlyginimą 21 680 Eur; panaikino BUAB „Timber construction group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu dalį, kuria nutarta parduoti reikalavimo teises į debitorių A. M., o taip pat nutarta parduoti bankrutuojančios UAB „Timber construction group“ procesines teises (ieškovo teises) Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-999-555/2021, kurioje atsakovai yra A. M. ir UAB „Dignalita“.

2.       Kauno apygardos teisme 2021 m. spalio 13 d. gautas suinteresuotų asmenų UAB „Dignalita“ ir A. M. atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties, kuriuo prašoma teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo pagal savo pobūdį neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl ji negali būti skundžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.       Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys UAB „Dignalita“ ir A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – suinteresuotų asmenų UAB „Dignalita“ ir A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Nagrinėjamu atveju iš bendrovės kreditorių buvo atimta teisė į apeliaciją ir eliminuota galimybė peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį apeliacine tvarka.

4.2.                      Pažymėjo, kad administravimo išlaidos (įskaitant atlyginimą administratoriui) apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su visų kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Ginčo nutartis tiesiogiai riboja byloje dalyvaujančių asmenų materialiąsias teises, įskaitant, bet neapsiribojant teise gauti savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi. Šiuo atveju, palikus galioti ginčo nutartį dėl nepagristai skirto nemokumo administratoriaus atlyginimo, sumažinta galimybė kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, dėl ko yra būtina peržiūrėti nutartį apeliacine tvarka.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo pakeitė 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir pakartotinai patvirtino administravimo išlaidų sąmatą. Tokiu būdu teismas pažeidė proceso įstatymo normas. Nagrinėjamu atveju aktualu pažymėti, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas buvo išspręstas 2019 m. gegužės 6 d. kreditorių susirinkime 4-uoju darbotvarkės klausimu nutarus patvirtinti 4 000 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą ir faktines, pagrįstas bankroto administravimo išlaidas, kurios bus patvirtintos kreditorių susirinkimo metu. 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1519-781/2019 nutartimi kreditorių susirinkimo nutarimą paliko galioti. Ši administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta visam procesui, o minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

4.4.                      Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai didelį administratorės atlyginimą. Nors bendrovė šiuo metu yra likviduojama dėl bankroto, administratorė neteikia jokios informacijos apie bankroto proceso eigą. Be to, administratorė iki šiol nėra sudariusi metinių buhalterinių ataskaitų. Ir nors kreditorių susirinkimas 2021 m. liepos 15 d. 2-uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą parduoti juridinio asmens turtą, praėjus trims mėnesiams nuo nutarimo priėmimo bankroto administratorė nesiėmė veiksmų, siekdama turtą parduoti iš varžytynių.

5.       Atsiliepime į suinteresuotų asmenų UAB „Dignalita“ ir A. M. atskirąjį skundą BUAB „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivista“, prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) esant aiškiai įtvirtintam draudimui skųsti nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, nei proceso dalyviai, nei teismas neturėjo teisės kitaip taikyti ar aiškinti apskundimo tvarką, taikyti analogijas.

5.2.                      Pareiškėja pažymi, kad šalių ginčą dėl administravimo išlaidų sąmatos pagal ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas išnagrinėjo teismas, ginčo šalys galėjo pasisakyti tiek raštu, tiek žodžiu, tad teisė kreiptis į teismą buvo tinkamai įgyvendinta. Savo ruožtu draudimas atskiruoju skundu skųsti nutartį dėl administravimo išlaidų sąmatos yra susijęs su bankroto proceso specifika, proceso operatyvumu. Suinteresuotų asmenų teisės, įstatyme įtvirtinus draudimą skųsti nutartį, yra užtikrinamos apribojus teismo diskrecijos ribas nustatant administravimo išlaidų dydį, įtvirtinant visiems vienodą standartą (rekomendacinius dydžius), tad argumentai, susiję su LR Konstitucijoje įtvirtintų teisių pažeidimu yra visiškai nepagrįsti.

5.3.                      Šios apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartis (dėl atsisakymo priimti dalį atskirojo skundo), todėl argumentai, susiję su kita (2021 m. spalio 7 d. nutartimi), nėra susiję su nagrinėjamu klausimu. Visgi, apeliantai klaidina sakydami, kad teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį, nors iš tikrųjų (atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis bankroto procese nesudaryta, procesas tęsiasi ir procedūroms vykdyti reikalingos papildomos administravimo išlaidos) buvo didinama sąmata, teismas rėmėsi ĮBĮ nuostatomis ir Vyriausybės nustatytais rekomendaciniais dydžiais, atsižvelgė į bankroto procese jau patvirtintus dydžius.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

7.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties UAB „Timber construction group“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8.       Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. priėmė nutartį, kuria be kita ko nemokumo administratorės UAB „Admivista“ skundą patenkino ir panaikino BUAB „Timber construction group“ 2021 m. liepos 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu ir patvirtino BUAB „Timber construction group“ bankroto administravimo išlaidų sąmatą pagal faktines, pagrįstas išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 185 MMA, tame skaičiuje nustatė administratoriaus UAB „Admivista“ atlyginimą 21 680 Eur.

9.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl taikytino teisinio reglamentavimo, t. y. kadangi bankroto bylos iškėlimo teisme procedūra atsakovei BUAB „Timber construction group“ pradėta iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įsigaliojimo, pradinė administravimo išlaidų sąmata kreditorių susirinkime patvirtinta 2019 m. gegužės 6 d., t. y. administratoriaus teisė į administravimo išlaidas atsirado ir buvo pradėta įgyvendinti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl administravimo išlaidų nustatymui, tikslinimui, tvirtinimui taikytinos ĮBĮ įstatymo nuostatos.

10.       ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis numato, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmes. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per 3 metus peržiūri ir patikslina bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

11.       Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, keitimo ir disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas ir toliau paliktas kreditorių susirinkimo kompetencijai, tačiau kreditorių susirinkimas, spręsdamas nurodytus klausimus, įpareigotas atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, o tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui, išsprendusiam ginčą, suteikta teisė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius; ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Taigi, naujos redakcijos ĮBĮ 36 straipsnis kompleksiškai pakeitė ankstesnį bankroto administravimo išlaidų reglamentavimą.

12.       Teisme ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, teismui expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais; tiesiogiai) suteikta teisė ne vien panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, o pačiam patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą (nuo 2016 m. gegužės 1 d. galiojančio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas grindžiamas siekiu didinti bankroto procedūrų veiksmingumą, kadangi administravimo išlaidų dydis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, o ne kreditorių daugumos palankumu ar nepalankumu bankroto administratoriui. Administravimo išlaidų sąmatos, ypač administratoriaus atlyginimo dydžio priklausomumas vien nuo kreditorių susirinkimo sprendimo, nesant efektyvios teisminės kontrolės, mažintų bankroto administratoriaus nepriklausomumą nuo kreditorių ir galėtų tapti kliūtimi ginčyti kai kurių kreditorių reikalavimus ir (arba) bankrutuojančios įmonės sandorius. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas turi būti išsprendžiamas sparčiai ir netapti kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedūras, objektu. Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. 2-271-798/2019, Nr. e2-498-781/2019, Nr. e2-473-881/2020; Nr. e2-431-881/2020; e2-911-781/2020 ir kt.

13.       Teismas, išnagrinėjęs ginčą ir tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi atsižvelgti į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Taigi, teismo diskrecija nustatant administravimo išlaidų dydį yra ribota. Būtent dėl šios priežasties ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama administravimo išlaidų sąmata, yra galutinė ir neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

14.       Nagrinėjamu atveju BUAB „Timber construction group“ bankroto byla iškelta 2017 m. lapkričio 24 d., administravimo išlaidų sąmata patvirtinta 2019 m. gegužės 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime, ką patvirtino ir patys apeliantai savo skunde. Taigi, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo jau galiojant naujai ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo pagrįstumo, turi būti taikoma nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija.

15.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl bankroto administratorius ar kiti suinteresuoti asmenys neturi teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį dėl administravimo išlaidų patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Ši ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų tarpusavio konkurencijos atveju, nes CPK įtvirtinta specialiųjų ĮBĮ nuostatų taikymo pirmenybė (CPK       1 straipsnio 1, 2 dalys).

16.       Taigi, remiantis nurodyta ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostata, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bankroto administratoriaus skundą – jį tenkinus dėl administravimo išlaidų patvirtinimo, teismo nutartis tapo galutinė ir neskundžiama.

17.       Atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, kad neperžiūrėjus Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties apeliacine tvarka bus kokiu nors būdu pažeisti bankrutavusios bendrovės kreditorių interesai gauti kaip įmanoma didesnį savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą.

18.       Bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis).

19.       Atsižvelgiant į nurodytą, nutarties dalis dėl atlyginimo administratoriui nustatymo taip pat nėra apeliacijos objektas. Atitinkamai atmestini apeliantų argumentai, kad palikus galioti ginčo nutartį dėl nepagristai didelio nemokumo administratoriaus atlyginimo, sumažinta galimybė kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.

20.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi pakeitė 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-1519-781/2019 priimtą nutartį patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą visam procesui, kuri yra galutinė ir neskundžiama. Šie apeliantų argumentai ne vien stokoja logikos ir pagrįstumo, tačiau neatitinka ir ĮBĮ teisinio reglamentavimo.

21.       Susipažinus su ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies reglamentacija nėra nustatytas draudimas keisti bankroto administravimo išlaidų sąmatos. Tokią išvadą leidžia daryti lingvistinis normos aiškinimas, kadangi joje yra aiškiai nurodyta, kad administravimo išlaidų sąmata gali būti keičiama. Vien ta aplinkybė, kad 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1519-781/2019 nutartimi kreditorių susirinkimo nutarimą paliko galioti, administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta visam procesui, o minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, nesudaro pagrindo spręsti, kad pakeisdamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą esant motyvuotam administratorės prašymui, teismas pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

22.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad apeliantų dėstomi argumentai apie galimai netinkamą administratoriaus pareigų atlikimą, nustatytą administratoriaus atlyginimo dydį ir pan., nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu. Šios apeliacijos objektas yra Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartis dėl atsisakymo priimti atskirojo skundo dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliantų argumentų, susijusių su Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties pagrįstumu, plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes jie nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

23.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apeliantų skundą dalyje dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo.

24.       Atsakovė BUAB „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivista“, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš apeliantų priteisti 360 Eur išlaidų už atsiliepimo parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų skundą atmetus atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš apeliantų, įvertinant tai, jog šios išlaidos neviršija rekomendacinių dydžių (CPK 98 straipsnio 1-2 dalys).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Priteisti iš apeliantų uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ (juridinio asmens kodas) ir A. M. (asmens kodas) 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timber construction group“ (juridinio asmens kodas 303048918) naudai.

Teisėjas                                            Antanas Rudzinskas