Administracinė byla Nr. eA-1013-442/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02624-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad:
1.1. NMA priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė taikyti sankciją pareiškėjui – susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas, t. y. 194 227,02 Eur, nutraukiant 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį, taikomą 2011 metų paraiškoms, Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). NMA Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
1.2. 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažeidimas. NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą. Tokiu būdu NMA turėjo teisę patraukti atsakomybėn pareiškėją tik už pažeidimus, įvykdytus ne anksčiau kaip iki 2015 m. gegužės 22 d. NMA yra nurodžiusi, kad senaties terminas nebuvo praleistas, kadangi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) ikiteisminį tyrimą, susijusį su pareiškėjo projektu Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ (toliau – ir Projektas), pradėjo anksčiau, t. y. 2016 ar 2017 m., nepraleisdama senaties termino. Visgi šis NMA argumentas yra nepagrįstas dėl kelių priežasčių (pvz., pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnį FNTT neturi būti laikoma kompetentinga institucija, šis reglamentas yra susijęs su Europos Sąjungos paramos administravimu, o paramos administravimą užtikrina NMA).
1.3. NMA praleido senaties terminą priimti sprendimą dėl tariamai padidintų kainų perkant keramikos įrangą. Kaip minėta, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 22 d., o pareiškėjas gavo pranešimą apie priimtą Sprendimą 2019 m. birželio 13 d. Tad NMA neturi teisės patraukti atsakomybėn pareiškėją už tariamus pažeidimus dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. sudarytos sutarties (Reglamento 2988/95 3 str. 1 d.).
1.4. NMA nepagrįstai priėjo prie išvados, kad keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina. NMA vertinimu, nepagrįstai kaina viršyta 91 173,65 Eur suma. NMA atlikta „kainų analizė“ vertintina kritiškai dėl kelių priežasčių. Pirma, teisės aktai nenumato teisės NMA atlikti „kainų analizę“ ir vėliau remiantis atitinkama „kainų analize“ daryti išvadas dėl to, kad paramos gavėjai įsigijo prekes „padidintomis kainomis“. Antra, NMA net nenurodė, koks vienas iš trijų tiekėjų (UAB „Baltaxia“, UAB „Nisma“ ar UAB „Suvena“) pateikė savo kainos pasiūlymą. Taip pat NMA nepridėjo atitinkamo tiekėjo kainos pasiūlymo. Trečia, NMA nepaaiškino, kokiu būdu buvo atlikta „kainų analizė“. Neaišku, kokie matematiniai ar teisiniai veiksmai buvo atlikti vykdant „kainų analizę“. Ketvirta, NMA, norėdama įrodyti, kad pareiškėjas įsigijo keramikos įrangą padidintomis kainomis, privalėjo atlikti ekspertizę. Neatlikus ekspertizės, NMA išvados dėl tariamai padidintų kainų neturi jokio teisinio pagrindo. NMA pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (2012 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. 3D-74 redakcija) (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 punktus, kurie įpareigoja NMA atlikti ekspertizę tuo atveju, jeigu NMA kyla įtarimai, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė.
1.5. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 17 d. pasirašė Paramos sutartį. Pagal Paramos sutarties 17.3 punktą pareiškėjo įgyvendinamo Projekto priežiūra vykdoma 7 metus nuo sutarties pasirašymo datos, t. y. iki 2019 m. gegužės 17 d. Tokiu būdu NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis.
1.6. NMA turėjo sustabdyti tyrimą iki FNTT ikiteisminio tyrimo pabaigos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras priėmė 2018 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 3D-868 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 3D-80 „Dėl teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo be kita ko buvo naujai išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktas. Atitinkamas pasikeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Pagal naujai įsigaliojusius pakeitimus tuo atveju, kai tyrimą atlieka FNTT, reikia sustabdyti NMA atliekamą tyrimą, iki kol FNTT pateiks duomenis apie atliekamo tyrimo baigtį ir priimtus sprendimus. NMA turėjo sustabdyti tyrimą, kadangi anksčiau minėtas Administravimo taisyklių pasikeitimas įsigaliojo nuo 2018 m. gruodžio 6 d. Nėra aišku, ar pasitvirtins FNTT tyrimo metu pateikti įtarimai pareiškėjui. Tokiu būdu NMA nepagrįstai remiasi dar nepasibaigusio FNTT tyrimo duomenimis. Taip pat NMA neturi pagrindo prieiti prie išvados apie tariamai pareiškėjo atliktus sukčiavimo veiksmus. Taip pat NMA negali daryti išvados, kad pareiškėjo kaltė buvo nustatyta. Pagal Reglamento Nr. 2988/95 6 straipsnio 1 dalį NMA galėjo stabdyti savo atliekamą tyrimą iki tol, kol FNTT užbaigs ikiteisminį tyrimą. NMA atliekamas tyrimas turėjo būti sustabdytas siekiant sulaukti FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos.
1.7. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti NMA, yra netgi griežtesnės už baudžiamąją atsakomybę, reikia užtikrinti atsakomybėn traukiamam asmeniui Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas teises, taip pat ir nekaltumo prezumpciją. NMA nepateikus įtikinamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutartį, reikėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Tuo atveju, jeigu teismui kiltų kokių nors abejonių, tokios abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai.
1.8. NMA nusprendė, kad pareiškėjas nevykdo veiklos, taip pat, kad pareiškėjui reikia skirti pačią griežčiausią sankciją, t. y. visos paramos susigrąžinimą. Toks NMA sprendimas neturi visiškai jokio teisinio ir loginio pagrindimo. Pirma, NMA pati turi įrodyti, kad pareiškėjas nevykdo veiklos. NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti, kad pareiškėjas imituoja veiklą. Antra, aplinkybę, kad pareiškėjas vykdo veiklą, patvirtina daug jo išrašytų sąskaitų-faktūrų. Trečia, pareiškėjo vykdomą veiklą patvirtina NMA pateiktos pinigų srautų ataskaitos, pelno nuostolių ataskaitos, balansai ir darbo apskaitos žiniaraščiai. Visi dokumentai yra NMA administruojamoje byloje. Ketvirta, pareiškėjo vykdomą veiklą daug kartų tikrino pati NMA, kuri taip pat vėliau parengė patikros ataskaitas. Šiose ataskaitose pati NMA patvirtino, kad pareiškėjas tinkamai vykdo veiklą. Penkta, faktą, kad pareiškėjas tinkamai vykdo veiklą, patvirtina pareiškėjo turima gamybinė įranga bei pastatyti pastatai, skirti gamybinei veiklai vykdyti. Šešta, NMA pakeitė savo ankstesnę poziciją dėl pareiškėjo vykdomos veiklos tik todėl, kad gavo duomenis iš FNTT apie pareikštus įtarimus pareiškėjui. Taigi NMA išvados dėl tariamai pareiškėjo nevykdomos veiklos turėtų būti vertinamos kritiškai.
1.9. NMA nepagrįstai nusprendė skirti visos paramos susigrąžinimo sankciją vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu. Pirma, NMA ginčijamame Sprendime nėra pateikta pagrindžiančių argumentų, kodėl NMA nusprendė taikyti griežčiausią sankciją, t. y. paramos susigrąžinimą. Antra, NMA nepagrindė, kad pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomas Administravimo taisyklių 197.3 punktas, numatantis paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankciją. Trečia, Administravimo taisyklių 197.3.14 punktas yra labai bendro pobūdžio ir atitinkama nuostata NMA neturėjo pagrindo vadovautis. Priešingu atveju, NMA galėtų, esant bet kokio pobūdžio pažeidimui, taikyti visos paramos susigrąžinimo sankciją. Ketvirta, NMA turėjo vadovautis Administravimo taisyklių 197.3.14 punkto redakcija, kuri galiojo tariamai pareiškėjo įvykdytų pažeidimų metu. Nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2014 m. birželio 4 d. galiojusi Administravimo taisyklių 197.3.14 punkto redakcija numatė, kad paramos susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas „pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus“. Penkta, NMA, netgi nustačiusi pažeidimą, turėjo skirti proporcingą sankciją, kuri turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir faktines aplinkybes. Šešta, pagal Administravimo taisyklių 197.4 punktą paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką. Taigi tuo atveju, jeigu pareiškėjas pažeidė pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos jam turėjo būti taikomos pagal NMA direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 patvirtiną Sankcijų pareiškėjams, paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką (neteko galios 2020 m. balandžio 28 d.) (toliau – ir Metodika). NMA nesivadovavo tuo teisės aktu, kuriuo turėjo vadovautis skirdama sankcijas. Septinta, NMA nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė teisinių argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pareiškėjas atliko viešųjų pirkimų pažeidimus, draudžiamus pagal Metodiką.
1.10. NMA nepagrįstai skyrė pareiškėjui sankciją susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas, t. y. 194 227,02 Eur, nutraukiant Paramos sutartį. NMA Sprendime nurodė, kad pareiškėjui turi būti taikoma sankcija susigrąžinti visas išmokėtas paramos lėšas, kadangi pareiškėjas tariamai pažeidė Paramos sutarties 27.2, 27.4, 27.6, 27.7, 27.16 ir 27.20 punktus. Paramos sutarties 27.6 ir 27.7 punktai galėjo būti pažeisti tik tada, jeigu pareiškėjas būtų kam nors perleidęs už paramos lėšas įsigytą turtą. Tačiau pareiškėjas jokiam asmeniui neperleido turto. Taigi Paramos 27.6 ir 27.7 punktai nebuvo pažeisti. Paramos sutarties 27.16 punktas reikalauja, kad pareiškėjas vykdytų reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną. NMA nepagrindė, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamą reikalavimą. NMA nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką, mokėjimo prašymą, Projekto įgyvendinimo ataskaitą ar kitus duomenis, pateikė neteisingą informaciją, t. y. pažeidė Paramos sutarties 27.2 punktą. Paramos sutarties 27.4 punktas yra labai abstraktus. Šiuo atveju NMA, norėdama vadovautis atitinkamu punktu, privalėtų pagrįsti, kokius esminius Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus įvykdė pareiškėjas. NMA tokio pagrindimo nepateikė. Paramos sutarties 27.20 punktas taip pat yra labai abstraktus. Akivaizdu, kad už bet kokį sutarties pažeidimą negalima taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, nes tokia sankcija būtų visiškai neproporcinga ir netikslinga.
1.11. Ginčijamas Sprendimas turi būti pripažintas neteisėtu taip pat ir dėl to, kad NMA Sprendime turėjo individualizuoti taikomą sankciją pareiškėjui, tačiau to nepadarė. NMA, netgi nustačiusi pažeidimą pareiškėjui, turėjo skirti proporcingą sankciją, kuri turėjo būti nustatyta atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas iš esmės yra įvykdytas. Aplinkybę, kad Projektas yra įvykdytas, patvirtino ir pati NMA.
1.12. NMA priimtas ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą, įvykdė daug teisės aktų pažeidimų.
1.13. Negalima pareiškėjo bausti du kartus už tuos pačius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir tuo pat metu taikyti administracinę sankciją reikalaujant sugrąžinti gautą paramą. Atsižvelgiant į tai, kad iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o tik vėliau NMA (atsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo duomenis) nusprendė pakartotinai peržiūrėti pareiškėjui išmokėtos paramos teisėtumą, nagrinėjamu atveju reikia teikti pirmenybę pareiškėjo veiksmų įvertinimui Baudžiamojo kodekso pagrindu. Kaltinimai pareiškėjui bus suformuluoti tokiu būdu, kad apims visus veiksmus, nurodytus NMA ginčijamame Sprendime. Tad byla dėl paramos susigrąžinimo negali būti išnagrinėta iki tol, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Tuo atveju, jeigu NMA Sprendimas nebus panaikintas, susidarys situacija, kai byloje esančios esminės aplinkybės bus nustatytos ne baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo, o šią bylą nagrinėjančio teismo ir NMA. Taigi teismas neturi nagrinėti administracinės bylos, iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Galimi neteisėti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Baudžiamojo kodekso, o ne pagal administracinės teisės normas, nes priešingu atveju galbūt būtų pažeistas non bis in idem (liet. draudimas bausti du kartus už tą patį pažeidimą) principas.
2. Atsakovas NMA atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
2.1. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-6-00011-16, susijęs su pareiškėjo Projektu, pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. Viena iš FNTT funkcijų – atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, susijusias su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų gavimu ir panaudojimu. FNTT aktyviai dalyvauja Europos Sąjungos paramos valdymo ir kontrolės sistemos veikloje. Taigi FNTT – kompetentinga institucija, kuri ėmėsi veiksmų, susijusių su pažeidimo tyrimu. Todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą (Reglamento Nr. 2988/95 3 str.), pareiškėjo atžvilgiu senaties skaičiavimas nutrūko nuo 2016 m. lapkričio 7 d., nes FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tad NMA turėjo teisę, o vykdydama Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos funkciją – ir pareigą pradėti įtariamų pažeidimų tyrimą.
2.2. NMA atliko kainų analizę, t. y. užklausė kelių įmonių, prekiaujančių analogiška įranga, nurodydama techninę specifikaciją, pateiktą paramos gavėjo teiktame mokėjimo prašyme. Iš vieno tiekėjo (UAB „Suvena“) gavusi atsakymą, NMA, atsižvelgusi, kad pirkimus paramos gavėjas vykdė 2013 m., pasinaudojusi Lietuvos statistikos departamento oficialios statistikos portalo duomenimis (importuojamų pagamintų produktų kaina 2013 m. buvo 0,6 proc. mažesnė nei dabartinė), nustatė 89,6 proc., t. y. 91 173,65 Eur kainos viršijimą. Taigi akivaizdu, kad NMA pagrįstai nustatė, kad keramikos įranga buvo įsigyta padidinta kaina.
2.3. Nepagrįstas pareiškėjo skundo teiginys, kad NMA išvados dėl padidintų keramikos įrangos įsigijimo kainų neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, pagal Administravimo taisyklių 5.10 punktą NMA turi teisę atlikti kainų ekspertizę. Šiuo atveju ekspertizę atliko NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyrius (toliau – ir KOS), kurio vieni iš uždavinių yra teikti NMA darbuotojams ekspertines konsultacijas valstybės ir Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo klausimais, esant poreikiui rengti ir teikti ekspertines išvadas kitiems NMA struktūriniams padaliniams valstybės ir Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo klausimais. NMA ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašo, patvirtinto NMA direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. BR1-364 (toliau – ir Aprašas), 6 punkte nustatyta, kad atsakingi KOS darbuotojai teikia NMA struktūriniams padaliniams ekspertines išvadas pagal valstybės paramos ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei programų priemones. Taigi NMA KOS darbuotojai turi teisinį pagrindą teikti kitiems NMA padaliniams ekspertines konsultacijas ir ekspertines išvadas. Šiuo atveju KOS 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl kainos įvertinimo“ pateikta KOS ekspertinė išvada, priešingai nei teigiama skunde, yra galiojanti.
2.4. NMA būtent savarankiškai nustatė pažeidimus, t. y. NMA KOS darbuotojai atliko ekspertinę konsultaciją ir pateikė ekspertinę išvadą, kurios pagrindu nustatytas pažeidimas. NMA KOS darbuotojai pateikė ekspertinę išvadą dėl padidintos kainos ir susiejus šį faktą su pažeistomis teisės normomis buvo pritaikyta sankcija. Skunde nurodoma su nagrinėjama byla nesusijusia teismų praktika siekiama atrasti NMA padarytas klaidas, tačiau nepateikiamas nei vienas pagrįstas argumentas, kodėl NMA neturėjo teisinio pagrindo padaryti išvadą, jog pareiškėjas keramikos įrangą įsigijo padidinta kaina. Pareiškėjas, bent jau vadovaudamasis protingumo principu, turėjo pasidomėti rinkos kainomis.
2.5. Nereikšmingas pareiškėjo skundo teiginys, kad turi būti užtikrintas nekaltumo prezumpcijos laikymasis jo atžvilgiu. Tarp NMA ir pareiškėjo yra susiklostę administraciniai santykiai, o nekaltumo prezumpcija yra taikoma baudžiamajame procese, kuriame asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu. Pareiškėjo atveju kalbėti apie baudžiamąjį procesą ar civilinės atsakomybės reikšmę (nurodant nekaltumo prezumpciją) apskritai netikslinga, nes paramos lėšų susigrąžinimas yra grindžiamas administraciniais aktais.
2.6. Sprendime išsamiai aprašytos aplinkybės, kurias įvertinus NMA pagrįstai nustatė pažeidimą, kad Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, o tik imituojama. Atliekant pažeidimo tyrimą surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės, taip pat ir pareiškėjo pateikti veiklos dokumentai leidžia teigti, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nevykdyta (veikla imituojama). Parama buvo skirta pasiekti Projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma, veiklos vykdymas grindžiamas vien sąskaitomis-faktūromis tarp susijusių asmenų.
2.7. Paramos gavėjas iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos (2019 m. gegužės 17 d.) turėjo vykdyti numatytą veiklą. Atsižvelgus į visas Sprendime nurodytas aplinkybes, bei kadangi Projekte numatyta veikla nebuvo vykdoma ir pareiškėjas investicijas įsigijo už užaukštintas kainas, buvo pritaikyta griežčiausia sankcija. Pareiškėjams pateikus paraiškas, tarp NMA ir pareiškėjų susiklosto tęstiniai teisiniai santykiai, kurie gali kisti, kintant teisiniam reguliavimui. Trunkamieji (tęstiniai) santykiai yra ne vienkartiniai, o ilgalaikiai, todėl būtų nelogiška, jeigu keičiantis teisės aktams, jokie pakeitimai paramos gavėjams negaliotų. Pareiškėjo minimas Administravimo taisyklių 197.3.14 punktas, numatantis paramos ar jos dalies susigrąžinimo sankciją, bet kuriuo atveju, ar būtų taikyta Administravimo taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2014 m. birželio 4 d., ar Sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija, vis vien pareiškėjo padaryti Paramos sutarties pažeidimai suponuotų visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją.
2.8. Sprendime individualizuotos visų trijų nustatytų pažeidimų sankcijos, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nėra aišku, kodėl jam skirta griežčiausia sankcija. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, akivaizdu, kad šiuo atveju, turėjo būti taikoma griežčiausia sankcija – paramos susigrąžinimas. Gautų lėšų panaudojimas ne paramos sutartyje nurodytais tikslais yra rimtas pažeidimas, galintis sukelti pačias griežčiausias pasekmes paramos gavėjui.
2.9. Pareiškėjas skunde siekia įrodyti, kad NMA turėjo taikyti neaišku kokios redakcijos Administravimo taisyklių punktą, nustatantį sankcijų skyrimo tvarką už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Pareiškėjui sankcija buvo skirta už tai, kad Projektas nebuvo tinkamai viešinamas, kad kainos buvo padidintos, ir už tai, kad Projekte numatyta veikla nebuvo tinkamai vykdoma, bet tik imituojama, o ne dėl pirkimų vykdymo pažeidimų. Pagrįstai buvo nustatyti Paramos Sutarties 27.2, 27.4, 27.6, 27.7, 27.16, 27.20 punktų pažeidimai.
2.10. Nagrinėjamu atveju non bis in idem principas nebūtų pažeistas. NMA neturi tikslo nubausti pareiškėją už jo veiksmus, o tik vykdydama savo funkcijas, siekia susigrąžinti išmokėtą paramą, norint apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus.
2.11. Sprendimas pareiškėjui taikyti sankciją buvo priimtas 2019 m. gegužės 13 d., t. y. Komisijos Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto, Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudarytos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, (toliau – ir Komisija) posėdyje (2019 m. gegužės 17 d. protokolinis sprendimas Nr. 8D-184 (5.50E), kai Projekto priežiūra dar nebuvo pasibaigusi. NMA Sprendimas visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA Sprendimą ir įpareigojo iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą; priteisė pareiškėjui iš atsakovo NMA 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo NMA pareiškėjui pritaikė sankciją – visos išmokėtos 194 227,03 Eur paramos sumos susigrąžinimą bei Paramos sutarties nutraukimą, – teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Teismas pripažino, kad NMA Sprendimu, skirdama pareiškėjui sankciją, nepažeidė Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalaus senaties termino. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors, pareiškėjo teigimu, NMA privalėjo sustabdyti tyrimą ir nepriimti ginčijamo Sprendimo iki FNTT tyrimo pabaigos, tačiau iki 2018 m. gruodžio 6 d. NMA nebuvo nustatyta pareiga stabdyti pažeidimo tyrimą, jeigu tyrimą atlieka ir FNTT. Teismas konstatavo ir tai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog non bis in idem principas šiuo atveju buvo pažeistas.
6. Teismas vertino, kad NMA padarė pagrįstą išvadą, jog Projektas realiai nebuvo ir nėra vykdomas taip, kaip pareiškėjas buvo įsipareigojęs vykdyti, visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai praktiškai neįgyvendinti, nes veikla realiai nebuvo vykdoma.
7. Teismas, remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (patikros vietoje ataskaitomis ir kt.), pažymėjo, kad NMA pagrįstai, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 253.2, 253.3 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-368 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 28.6 ir 66 punktais, Paramos sutarties 27.4, 27.15, 27.20 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-191 patvirtintų Informavimo apie Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą ir suteiktos paramos viešinimo taisyklių (toliau – ir Viešinimo taisyklės) 26.1 punktu, nustačius, jog paramos gavėjas nevykdė visuomenės informavimo ir viešinimo priemonių (NMA 2018 m. rugpjūčio 10–13 d. atliko patikrą vietoje (ataskaita Nr. V-VK-1031062), pagrįstai pritaikė sankciją, kuria siekia susigrąžinti dalį išmokėtos paramos, t. y. 0,1 proc. nuo išmokėtos paramos – 194 616,26 Eur (194,62 Eur).
8. Teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 5.10 punktu, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. BR1-1023, (toliau – ir Nuostatai), 3.2, 4.7 punktais, Aprašo 6 punktu, pripažino, kad NMA KOS darbuotojai turi teisinį pagrindą teikti kitiems NMA padaliniams ekspertines konsultacijas ir ekspertines išvadas. Nagrinėjamu atveju KOS 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl kainos įvertinimo“ pateikė ekspertinę išvadą. Visgi teismas, vadovaudamasis Administravimo taisyklių 197.1.8, 197.3.15, 253.91 punktais, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju NMA konstatuojant, jog pareiškėjas prekes – keramikos įrangą – įsigijo padidintomis kainomis, neužteko remtis tik KOS ekspertine išvada, o NMA turėjo atlikti ekspertizę. Be to, pažymėtina, jog ir iš byloje esančio rašytinio įrodymo – NMA teisės departamento 2018 m. spalio 15 d. tarnybinio pranešimo – matyti, jog ir pačioje NMA buvo keliamas nepriklausomos ekspertizės klausimas. Minėtame tarnybiniame pranešime, adresuotame NMA KOS vedėjui, nurodoma, kad: „atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo tyrimą dėl galimai užaukštintų kainų paramos gavėjui A. S. projekte Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 įsigijus statybos, lauko tinklų ir teritorijos tvarkymo darbus bei keramikos įrangą, prašome, vadovaujantis Ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašu, patvirtintu NMA direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. BR1-364 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ekspertinio konsultavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateikti ekspertinę išvadą dėl paramos gavėjo įsigytų: 1. Statybos <...>; 2. Keramikos įrangos <...>. nustatant vidutinę rinkos kainą / informuoti apie galimybę užsakyti kainų ekspertizę pas nepriklausomus ekspertus“.
9. Teismas pabrėžė, kad NMA išvadą dėl padidintos keramikos įrangos kainos padarė iš duomenų, gautų iš vieno tiekėjo, kitų tiekėjų duomenų NMA negalėjo analizuoti, nes pastarieji prašomų duomenų nepateikė. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl keramikos įrangos padidintos kainos apskaičiavimo, kadangi nėra aiškaus ir suprantamo palyginamojo vertinimo. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į objektyvumo principo taikymą, kuris yra prielaida suinteresuotų asmenų abejonėms dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo paneigti. Todėl teismas vertino, kad NMA, atlikdama pažeidimo tyrimą, turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę. Neatlikus minėtos ekspertizės, ginčijamu Sprendimu taikoma paramos susigrąžinimo sankcija nėra pagrįsta tinkamai nustatytu rinkoje egzistuojančių kainų vidurkio viršijimu.
10. Teismas konstatavo, kad VAĮ 8 straipsnio reikalavimų nepaisymas šiuo atveju yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą bei įpareigoti NMA priimti naują sprendimą ginčo klausimu, atitinkantį VAĮ reikalavimus, ištaisius teismo nurodytus ginčijamo Sprendimo trūkumus. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas NMA Sprendimą panaikino kaip nepagrįstą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotą ir neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio nuostatų.
11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šioje byloje pareiškėjas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur. Iš viso pareiškėjas patyrė 23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo pareiškėjui.
III.
12. Atsakovas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
12.1. NMA Sprendimas panaikintas remiantis argumentu, jog konstatuojant, kad keramikos įranga įsigyta padidintomis kainomis, NMA neužteko remtis tik KOS ekspertine išvada, o NMA turėjo atlikti ekspertizę, nors teismas pripažino, jog NMA KOS darbuotojai turi teisinį pagrindą teikti kitiems NMA padaliniams ekspertines konsultacijas ir ekspertines išvadas; KOS 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl kainos įvertinimo“ pateikė KOS ekspertinę išvadą. Pagal Administravimo taisyklių 5.10 punktą NMA turi teisę atlikti kainų ekspertizę. Šiuo atveju ekspertizę atliko NMA KOS, kurio, vadovaujantis Nuostatais, vieni iš uždavinių teikti NMA darbuotojams ekspertines konsultacijas valstybės ir Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo klausimais, esant poreikiui rengti ir teikti ekspertines išvadas kitiems NMA struktūriniams padaliniams valstybės ir Europos Sąjungos paramos įgyvendinimo klausimais. Aprašo 6 punkte numatyta, kad atsakingi KOS darbuotojai teikia NMA struktūriniams padaliniams ekspertines išvadas pagal valstybės paramos ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei programų priemones. Taigi NMA KOS darbuotojai turi teisinį pagrindą teikti kitiems NMA padaliniams ekspertines konsultacijas ir ekspertines išvadas. KOS yra specialus NMA skyrius, kuris gavęs informaciją sprendžia, ar gali pats pateikti ekspertinę išvadą, ar reikia kreiptis į išorės ekspertus. NMA Teisės departamentas kaip tik ir kreipėsi į KOS, kurio buvo prašoma pateikti ekspertinę išvadą arba informuoti apie galimybę kreiptis į nepriklausomus ekspertus. KOS 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime „Dėl kainos įvertinimo“ pateikta KOS ekspertinė išvada yra pakankamas pagrindas nustatyti kainos užaukštinimą. Kadangi KOS pateikė ekspertinę išvadą, galimybė kreiptis į ekspertus nebebuvo svarstoma. Jei NMA, turėdama specialų skyrių, kuris yra kompetentingas pateikti ekspertines išvadas ir konsultacijas, kreiptųsi į išorės ekspertus, būtų švaistomos valstybės biudžeto lėšos.
12.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad investicijos buvo įsigyjamos už didesnę nei būtiną kainą Projektui įgyvendinti. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 26.1 punktu, tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje. Taigi akivaizdu, kad 91 173,65 Eur užaukštinta kaina nėra minimali reikalinga Projektui įgyvendinti suma. Net jei pareiškėjas ir nesąmoningai tiek permokėjo už keramikos įrangą, jis pažeidė protingumo principą. Pareiškėjas, prieš įsigydamas įrangą, turėjo pasidomėti, kokia jos kaina rinkoje.
12.3. Nustatytas kainos viršijimas tikrai žymus – net 91 173,65 Eur, t. y. 89,6 proc., taigi, net jei užsakius ekspertizę, paaiškėtų, kad kainos skirtumas keliais ar net keliasdešimčia eurų skirtųsi nuo NMA nustatyto kainos skirtumo, tai nepakeistų situacijos, nes visos paramos susigrąžinimo sankcija pareiškėjui taikoma už tai, kad paramos gavėjas nevykdė Projekte numatytos veiklos, o tik ją imitavo. Paramos tikslas – ne pasistatyti pastatus ir nusipirkti įrangą, o už paramos lėšas įsigijus reikalingas priemones realiai vykdyti Projekte numatytą veiklą. Be to, net jei būtų pripažinta, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog kainos užaukštinimo NMA nustatyti negalėjo, teismas turėjo panaikinti ne visą NMA Sprendimą, o tik tą dalį, kuria taikyta sankcija už užaukštintą kainą. NMA nustatytas aplinkybes dėl kitų pareiškėjo padarytų pažeidimų, t. y. dėl netinkamo viešinimo ir dėl veiklos nevykdymo, teismas sprendime patvirtino. Panaši situacija buvo vertinama administracinėje byloje Nr. eI-3662-821/2019, kurioje teismas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimas) pripažino, jog kainos užaukštinimui nustatyti visiškai pakako NMA KOS teiktos ekspertinės išvados.
12.4. Kaip minėta, užsakant ekspertizę tik būtų švaistomos valstybės biudžeto lėšos ir procesas užsitęstų, o tai prieštarautų VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam efektyvumo principui, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis.
13. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atmesti atsakovo NMA apeliacinį skundą, panaikinti NMA Sprendimą, pripažinti, kad NMA praleido senaties terminą priimti Sprendimą, priteisti atlyginti iš NMA bylinėjimosi išlaidas.
14. Pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Pabrėžia, kad teismas pagrįstai panaikino ginčijamą NMA Sprendimą. NMA Sprendimas pažeidžia daugiau teisinių reikalavimų, nei nurodė teismas skundžiamame sprendime. Papildomai pažymi, kad NMA neturi tvirtų įrodymų, jog pareiškėjas padidino kainą būtent 91 173,65 Eur. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su NMA išvada, kad pareiškėjas padidino kainą 91 173,65 Eur dydžiu. Iš pradžių pagal Paramos sutartį pareiškėjo įgyvendinamo Projekto priežiūra turėjo būti vykdoma 7 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo datos. Vėliau NMA priėmė sprendimą sutrumpinti Paramos sutarčiai taikomą priežiūros laikotarpį iki 5 metų. Tokiu būdu Projekto priežiūra baigėsi 2017 m. gegužės 17 d. Taigi NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą jau po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis. Pareiškėjas taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs papildomus dokumentus, kurie papildomai pagrindžia aplinkybę, jog pareiškėjas vykdė veiklą (nuotraukas, patvirtinančias, kad pareiškėjas tinkamai vykdė viešinimo pareigą; darbuotojų sąrašą, kurie dirbo įgyvendindami Projektą kartu su pareiškėju; pareiškėjo teiktus paaiškinimus NMA; sąskaitą, išrašytą už parduotus keraminius dirbinius; Krekenavos agrofirmos atliktą mokėjimą už pareiškėjo prekes).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
15. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007¬2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susigrąžinimo“, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija – visos išmokėtos 194 227,03 Eur paramos sumos susigrąžinimas bei Paramos sutarties nutraukimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
17. Šiuo aspektu pažymėtina, kad būtent atsakovas Agentūra padavė šioje byloje apeliacinį skundą. Todėl ši byla apeliacinėje proceso stadijoje, nesant pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų, nagrinėjama būtent atsakovo paduoto apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atsiliepime į skundą suformuluoti reikalavimai (panaikinti NMA Sprendimą (t. y. kitais pagrindais nei panaikino pirmosios instancijos teismas), pripažinti, kad NMA praleido senaties terminą priimti Sprendimą) ir su jais susiję argumentai, kurie nepatenka į šios bylos nagrinėjimo apeliacinio proceso stadijoje ribas, nevertinami.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino ginčijamą administracinį aktą, motyvuodamas tuo, kad, konstatuojant, jog pareiškėjas keramikos įrangą įsigijo padidintomis kainomis, neužteko remtis tik NMA ekspertine išvada, o NMA turėjo atlikti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas realiai išvadą dėl padidintos keramikos kainos priėjo remdamasis duomenimis, gautais iš vieno tiekėjo, todėl kelia abejonių keramikos įrangos padidintos kainos apskaičiavimas, kadangi nėra galimybės nustatyti aiškaus ir suprantamo palyginamojo vertinimo.
19. Administravimo taisyklių 197.3.15 punktas nustato, kad jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Šių taisyklių 253.91 punkte numatyta, jog pažeidimą Agentūra gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, kai pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą (remiantis Agentūros atliktos užsakomosios ekspertizės išvadomis).
20. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą būtinas įrodymas nustatant pažeidimo faktą, kad pirkimą atliekantis paramos gavėjas prekę, paslaugą ar darbus perka už padidintą kainą, yra Agentūros atlikta užsakomosios ekspertizės išvada.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi NMA Kokybės skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. tarnybinio pranešimo Nr. KOS-1610 „Dėl kainos įvertinimo“ turinį, sprendžia, jog šis dokumentas negali būti pripažįstamas ekspertine išvada (I t., b. l. 20–21). Šiame tarnybiniame pranešime nėra detaliai nurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatyta, kad pareiškėjas pirko prekes už padidintą kainą, nėra pateiktas duomenų motyvuotas įvertinimas, bet to, nėra suformuluota išvada dėl kainos nustatymo. Tarnybinio pranešimo pabaigoje, apibendrinant jame išdėstytus duomenis, yra tik rekomenduota kreiptis į paramos gavėją, kad jis pagrįstų planuojamas išlaidas ir pateiktų paaiškinimus dėl trūkstamų darbų kodų.
22. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (galiojusiame ginčijamo Sprendimo priėmimo metu) buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
23. Atsakovui neatlikus užsakomosios ekspertizės ginčijamam Sprendimui pagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėjo teisingą išvadą, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tinkamai nemotyvuotas, todėl neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
24. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos, be kita ko, įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą ginčo klausimu. Kadangi, priimant naują sprendimą, turi būti papildomai tiriamos aplinkybės, susijusios su paramos pareiškėjui teikimu, pažeidimo konstatavimu bei tuo atveju, jeigu bus nustatytas pažeidimas, sankcijos skyrimu, todėl pirmosios instancijos pagrįstai panaikino visą ginčijamą atsakovo Sprendimą.
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjui nepateikus atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštą prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, šis prašymas atmetamas (ABTĮ 41 str. 1 d., 137 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys