Civilinė byla Nr. e2A-34-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01009-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. K. ir mažosios bendrijos „Darnus NT vystymas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., D. S., J. V. ieškinį atsakovams D. K., mažajai bendrijai „Darnus NT vystymas“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovų priešieškinį dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai A. P., D. S. ir J. V. (toliau – ir ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė solidariai iš atsakovų D. K. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Darnus NT vystymas“ (toliau – ir atsakovai) ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisti 67 843,64 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, 210 222 Eur negautų pajamų, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad, veikdami kartu su atsakovais, 2020 m. balandžio 7 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir sutartis), kurios 1.2.1 punktu susitarė vykdyti bendrą veiklą, kooperuojant savo turtą, darbą ir patirtį tam, jog būtų parengti gyvenamųjų namų techniniai projektai, gauti statybą leidžiantys dokumentai gyvenamiesiems namams žemės sklypuose statyti, pritrauktos lėšos gyvenamųjų namų statybos projektui įgyvendinti, atlikti statybos darbai ir pastatyti gyvenamieji namai kartu su žemės sklypais parduoti tretiesiems asmenims. Pagal sutartį ieškovai įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti pinigines lėšas, ne mažesnes kaip po 5 000 Eur, bei organizuoti trečiųjų asmenų finansinių lėšų pritraukimą, statybos darbus, gyvenamųjų namų pardavimus. MB „Darnus NT vystymas“ į bendrą veiklą įsipareigojo įnešti žemės sklypus už sutarties 6.4 punkte fiksuotą tikslinę kainą. Ieškovai savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, todėl, gavus gyvenamųjų statybų statybą leidžiančius dokumentus, nebuvo jokių kliūčių statybos darbams pradėti. Tačiau atsakovai pažeidė sutartį ir į bendrą veiklą neįnešė žemės sklypų, atsisakė steigti naują bendrovę, kuri pagal sutartį turėjo įgyvendinti statytojo teises ir kurios vardu būtų registruojami statomi nauji statiniai, nes turėjo tikslą pakeisti sutartyje užfiksuotą žemės sklypų tikslinę kainą (bendrijos įnašo vertę), o ieškovams su tuo nesutikus nepagrįstai atsisakė toliau tęsti bendrą veiklą. Atsakovui D. K. atsisakius perleisti žemės sklypus už sutartyje užfiksuotą tikslinę kainą, sutarties vykdymas dėl atsakovo kaltės tapo neįmanomas, nes, neįsteigus bendrovės ir šiai neįgijus teisių į žemės sklypus, tapo neįmanoma įgyvendinti statytojo teises ir, vykdant sutartį, statyti gyvenamuosius namus, kuriuos pardavus visi partneriai turėjo gauti pelno. Atsakovui vienašališkai atsisakius vykdyti sutartyje prisiimtus įsipareigojimus, ieškovai ne tik patyrė tiesiogines išlaidas – 67 843,64 Eur nuostolius, tačiau negavo ir pelno, kurį pagrįstai ir realiai tikėjosi gauti iš bendros veiklos. Sutarties 8.1.2 punkte numatyta, kad bendros veiklos pelnas tarp partnerių skirstomas lygiomis dalimis, todėl kiekvienam partneriui būtų tekę po 70 074 Eur grynojo pelno.

3.       Atsakovai D. K. ir MB „Darnus NT vystymas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) atsakovui D. K. iš ieškovų priteisti po 13 970,16 Eur dydžio baudą pagal jungtinės veiklos sutarties 9.5 punktą; tuo atveju, jeigu baudos dydis apskaičiuotas netiksliai, atnaujinti senaties terminą ir iš ieškovų priteisti po 10 000 Eur dydžio baudą pagal sutarties 9.3 punktą; priteisti 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 2) atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ iš ieškovų priteisti po 13 970,16 Eur dydžio baudą pagal jungtinės veiklos sutarties 9.5 punktą; tuo atveju, jeigu baudos dydis apskaičiuotas netiksliai, atnaujinti senaties terminą ir iš ieškovų priteisti po 10 000 Eur dydžio baudą pagal sutarties 9.3 punktą; priteisti 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; 3) netenkinus atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ reikalavimų dėl baudos priteisimo arba jeigu priteistų baudų suma yra mažesnė nei atsakovės nuostoliai, atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 39 331,05 Eur dydžio nuostolius.

4.       Atsakovai nurodė, kad pagal sutarties 3.1 punktą bendra veikla buvo suskirstyta į du etapus: pirmasis etapas buvo skirtas pasirengti gyvenamųjų namų statybai ir surinkti lėšų, reikalingų darbams atlikti, o antrasis etapas – įsteigus naują bendrovę, vykdyti gyvenamųjų namų statybos darbus, parduoti gyvenamuosius namus kartu su žemės sklypais tretiesiems asmenims bei pasidalinti pelną (sutarties 7.5, 8.1 punktai). Pirmojo etapo metu kiekvienas iš ieškovų ir atsakovas D. K. turėjo jiems paskirtas bendros veiklos sritis, už kurių rezultatus jie buvo atsakingi. Atsakovas D. K. buvo atsakingas už ketinamų statyti gyvenamųjų namų koncepciją, architektūrinio ir techninio projektų rengimo organizavimą bei statybą leidžiančių dokumentų gavimą. Statybos darbų leidimų išdavimas vėlavo ne dėl jo kaltės. Atsakovas darbus atliko tinkamai ir 2021 m. gegužės 7 d. buvo gauti paskutiniai statybą leidžiantys dokumentai. Tačiau nė vienas iš ieškovų tinkamai neatliko jiems skirtų pareigų ir savo veiksmais (neveikimu) iš esmės pažeidė jungtinės veiklos sutartį. Ieškovas D. S. vienašališkai nusprendė, kad bus samdomas vienas generalinis rangovas, kad tokiu rangovu bus naujai įsteigta bendrovė, be darbuotojų, be tinkamo dydžio kapitalo ir patirties tokiam projektui vykdyti; ieškovas A. P. pardavimų kainas nustatinėjo savo nuožiūra arba suderinęs tik su ieškovais, didino pardavimų kainas, teikė neįgyvendinamus pažadus potencialiems pirkėjams ir taip pakenkė atsakovų reputacijai; ieškovas J. V. neužtikrino, kad būtų surinkta reikalinga pinigų suma antrajam etapui vykdyti, kad būtų parengti šiam etapui vykdyti reikalingų dokumentų projektai ir (ar) su partneriais suderintos jų esminės sąlygos. Atsakovas D. K. ne tik negavo tikėtinos finansinės naudos iš bendros veiklos, bet dėl ieškovų netinkamai vykdytų sutartinių pareigų patyrė nuostolių – sutarties vykdymo laikotarpiu „užšaldė“ daugiau kaip pusės milijono eurų vertės turtą, mokėjo palūkanas už paskolas, ieškovams netinkamai vykdant savo pareigas buvo priverstas mokėti už teisinę pagalbą, sprendžiant bendros veiklos klausimus ir kt. MB „Darnus NT vystymas“ pagal sutartį į bendrą veiklą įnešė 12 žemės sklypų, kurių rinkos vertė sutarties metu buvo 499 000 Eur, neįskaičiavus 12/30 dalių infrastruktūrai skirto žemės sklypo bei būsimiems žemės sklypų naudotojams tenkančios Versmių parko kvartale įrengto daugiau nei 100 arų ploto parko dalies vertės. Ieškovai neįvykdė savo sutartinių pareigų ir (ar) šias įvykdė pažeisdami sutarties sąlygas pirmajame etape, dėl to nebuvo pasirengta pereiti į antrąjį etapą, todėl sutartis buvo nutraukta dėl ieškovų kaltės. Šalys buvo susitariusios dėl netesybų, numatant, kad šalis, trukdanti tam, jog būtų pasiekti bendros veiklos rezultatai, nukentėjusiai šaliai turi mokėti baudą. Dėl to kiekvienas iš ieškovų turi pareigą sumokėti baudą. MB „Darnus NT vystymas“ nurodė, kad patyrė tiesioginius nuostolius, kurie kilo dėl sutarties vykdymo metu mokėtų palūkanų už paskolas, panaudotas žemės sklypams suformuoti, infrastruktūrai įrengti ir kt. Be to, negavusi planuotų pajamų iš preliminarių sutarčių su būsimais pirkėjais, MB „Darnus NT vystymas“ patyrė ir netiesioginių nuostolių – prarado galimybę įsigyti kitą žemės sklypą, kurį būtų galėjusi vystyti ir tęsti veiklą kitame objekte, taip pat 7 333,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 39 331,05 Eur nuostolių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ ieškovo A. P. naudai priteisė 20 614,54 Eur patirtų išlaidų, 30 000 Eur negautų pajamų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 704,61 Eur žyminio mokesčio ir 3 000 Eur atstovavimo išlaidų; iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ ieškovo D. S. naudai priteisė 20 614,54 Eur patirtų išlaidų, 30 000 Eur negautų pajamų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 704,61 Eur žyminio mokesčio ir 3 000 Eur atstovavimo išlaidų; iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ ieškovo J. V. naudai priteisė 20 614,54 Eur patirtų išlaidų, 30 000 Eur negautų pajamų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos (2021 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 704,61 Eur žyminio mokesčio ir 3 000 Eur atstovavimo išlaidų; ieškinį atsakovo D. K. atžvilgiu atmetė.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nepateikta neginčijamų duomenų, jog tiek dėl galutinai atrinkto rangovo, statybos darbų kainos, statybų trukmės, tiek ir dėl namų statybos etapų su atsakovais buvo suderinta, nes iš šalių susirašinėjimo matyti, jog apie atrinktą rangovą atsakovai buvo informuoti 2021 m. balandžio 28 d. Dėl rangovo atsakovai prieštaravimų per 24 val. nepateikė (sutarties 3.4 punktai). Nepateikta įrodymų, kad atrinktas rangovas nebūtų įvykdęs įsipareigojimų. Teismas iš dalies sutiko su atsakovu D. K., kad informacijos apie atrinktą rangovą, rangos sutarties sąlygas ir kt. dalis atsakovams faktiškai buvo pradėta teikti tik 2021 m. balandžio–gegužės mėn., kilus šalių nesutarimams dėl sutarties vykdymo, tačiau įvertintina ir tai, kad tik nurodytu metu buvo gauti statybos leidimai.

7.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie išvados, kad ieškovas A. P. turėjo pareigą vykdyti pardavimus geriausiomis partneriams sąlygomis, todėl turėjo teisę priimti sprendimus, susijusius su pardavimų veikla sutarties ribose (sutarties 6.2 punktas), o kylant statybos darbų, medžiagų kainoms, didėjant nekilnojamojo turto rinkos kainoms – didinti objekto pardavimo kainą, taip užtikrindamas visų partnerių pelną ir ekonominę naudą iš bendros veiklos. Ieškovas paaiškino, kad jo pareiga pritraukti finansavimą susijusi su pardavimų vykdymu, t. y. projektas turėjo būti finansuojamas ir iš gautų avansinių mokėjimų. Nurodyti teiginiai dėl finansų pritraukimo neatmestini, tačiau nepaneigta, kad ieškovas nederino su atsakovais gyvenamųjų namų pardavimų kainos, taip pažeidė sutarties 3.4.6 punkto reikalavimus. Nors projekto internetiniame puslapyje buvo skelbiama apie kainas, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad taip atsakovai buvo informuoti ir su jais suderinta pardavimų kaina.

8.       Teismo vertinimu, nors atsakovas D. K. nurodė, kad nebuvo pakankamos reklamos, tačiau apie gyvenamųjų namų statybą, jų pardavimus buvo skelbiama viešai, organizuotas renginys, potencialiems klientams buvo aprodomi žemės sklypai ir tai neduoda pagrindo išvadai, jog nebuvo organizuojama reklaminė sklaida. Tačiau ieškovas A. P. nepaneigė, kad pirkėjams buvo siūlomi įsigyti ir žemės sklypai su namų statybą leidžiančiais dokumentais, o tai prieštaravo sutarties nuostatoms ir sudarė pagrindą atsakovams nepasitikėti ieškovais.

9.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad nuo 2021 m. birželio mėn. planuojamų statybos darbų pradžios ieškovai J. V. ir A. P. statybos projektui finansuoti nebuvo surinkę pakankamai lėšų ir, nors sutartyje nėra aiškiai konstatuota, jog visa statyboms reikalinga suma turėjo būti gauta iki statybų pradžios, tačiau teismui nepateikta duomenų, kad ieškovai būtų radę užtikrintą finansavimą ir vykdomo projekto metu. Neatmestina, kad įtakos finansuotojui surasti turėjo ir atsakovų atsisakymas įkeisti žemės sklypus.

10.       Teismas konstatavo, kad, atsisakydama įkeisti žemės sklypus, MB „Darnus NT vystymas“ (jos vardu veikė atsakovas D. K.) pažeidė sutarties 7.4 punktą, kuriuo buvo susitarta, jog sprendimą dėl lėšų skolinimosi sąlygų ir žemės sklypų bei nebaigtos gyvenamųjų namų statybos įkeitimo, užtikrinant paskolos grąžinimą, priima šalys bendru sutarimu, kaip numatyta sutarties 3.4 punkte. Nors atsakovai nurodė, kad UAB „Veika“ numatė dideles palūkanų normas, tačiau jų dydis (8–15 proc.) nesudarė pagrindo atsisakyti įkeitimo. Be to, teigdami, jog buvo galima skolintis ir už mažesnes palūkanas, patys atsakovai nepasiūlė finansuotojo, nors šalys, vykdydamos jungtinės veiklos sutartį ir siekdamos bendro tikslo, privalėjo bendradarbiauti. Atsakovai nurodė, kad pagal sutarties sąlygas žemės sklypai galėjo būti įkeisti tik su nebaigtos statybos gyvenamaisiais namais, tačiau tokie teiginiai prieštarauja šalių sutarties 7.4 punkto sąlygai.

11.       Teismas nustatė, kad šalių konfliktas kilo ir dėl žemės sklypų kainos, nes atsakovai nesutiko žemės sklypų į bendrą veiklą įnešti už sutartyje aptartą tikslinę kainą ir reikalavo ją padidinti, remdamiesi pakilusiomis rinkos kainomis. 2020 m. rudenį, atsakovams prašant peržiūrėti tikslinę sklypų kainą, sutarties partneriai su tuo nesutiko, todėl sutartis turėjo būti vykdoma pagal jos pasirašymo metu sulygtas sąlygas – sutartis pasirašyta šalių laisva valia ir ji turėjo būti vykdoma.

12.       Remdamasis tuo, kad atsakovai nepagrįstai atsisakė žemės sklypus į bendrą veiklą įnešti sutartyje sulygta kaina, taip pat tuo, jog byloje nepaneigti ir ieškovų teiginiai, kad atsakovas D. K. apribojo ieškovų patekimą į žemės sklypų teritoriją, taip apsunkindamas galimybę ieškovui A. P. parodyti sklypus potencialiems pirkėjams, apribojo prisijungimą prie internetinio tinklapio, teismas nusprendė, kad atsakovas D. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnio nuostatas, veikdamas atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ vardu, vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę pagal sutartį ir taip sustabdė sutarties vykdymą. Nors kiekvieno ieškovo iš sutarties kylantys įsipareigojimai nebuvo visiškai ir tinkamai vykdomi, tačiau, atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ pažeidus jungtinės veiklos sutarties sąlygas, tolesnis sutarties vykdymas tapo neįmanomas.

13.       Teismas konstatavo, kad, nors ieškovai 2021 m. balandžio 26 d., 2021 m. gegužės 6 d.  elektroniniuose laiškuose siūlė atsakovams nutraukti jungtinės veiklos sutartį, tačiau teismui nepateikė neginčijamų duomenų, jog atsakovams buvo nustatę terminą sutarties vykdymo trikdžiams pašalinti, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai buvo tinkamai įspėti dėl sutarties nutraukimo pagal sutarties sąlygas. Atsakovai 2021 m. birželio 9 d. išsiuntė ieškovams įspėjimą apie sutarties nutraukimą, nustatė terminą reikalaujamiems duomenims pateikti ir 2021 m. birželio 25 d. informavo apie sutarties nutraukimą. Teismas konstatavo, kad sutartis, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio nuostatomis, yra nutraukta 2021 m. birželio 25 d., atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ atsisakius ją vykdyti.

14.       Teismas, remdamasis tuo, kad sutartis nebuvo tęsiama dėl MB „Darnus NT vystymas“ atsisakymo tiksline kaina įnešti į bendrovę žemės sklypus bei juos įkeisti finansuotojui, priėjo prie išvados, jog tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jungtinės veiklos sutartis negalėjo būti toliau vykdoma, todėl nėra pakankamo pagrindo priteisti iš ieškovų atsakovų prašomas baudas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs ir aplinkybę, kad negalima konstatuoti, jog ieškovai akivaizdžiai nevykdė iš sutarties kylančių įsipareigojimų, nes bylos duomenys patvirtina, kad rangovo, pirkėjų, finansavimo paieška ir kt. ieškovų buvo vykdomi, siekiama kuo operatyvesnio jų įvykdymo,  todėl nėra pagrindo teigti, jog sutartis negalėjo būti tęsiama dėl ieškovų veiksmų (neveikimo). Kadangi atsakovai atsisakė įnešti į bendrą veiklą žemės sklypus sutarta tiksline kaina, steigti bendrovę nebebuvo pagrindo. Be to, atsakovai yra praleidę CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytus sutrumpintus ieškinio senaties terminus reikalavimams dėl netesybų pareikšti, o nurodytos praleidimo priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

15.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ reikalavimą priteisti iš ieškovų 39 331,05 Eur nuostolius, kurie, atsakovų teigimu, susidarė sutarties vykdymo metu mokant palūkanas už paskolas, kurios buvo panaudotos žemės sklypams suformuoti, infrastruktūrai įrengti ir pan., ir patirtų teisinių paslaugų išlaidų. Iš paskolos sutarčių matyti, kad jos buvo suteiktos gerokai prieš jungtinės veiklos sutarties sudarymą. Atsakovai paaiškino, jog Versmių parko kvartalą sudaro ne tik žemės sklypai, kuriuos MB „Darnus NT vystymas“ įsipareigojo įnešti kaip įnašą į bendrą veiklą, bet ir kiti žemės sklypai, todėl negalima konstatuoti, kad gautos paskolos susijusios tik su bendra veikla. Be to, žemės sklypai ir nutraukus sutartį išlieka atsakovės nuosavybė, taigi jai lieka sklypams skirtos investicijos (sklypų suformavimas, infrastruktūros įrengimas ir kt.). Aplinkybės, kad bendrija patyrė netiesioginių išlaidų, būtų įsigijusi kitą sklypą, gavusi pajamų ir kt., nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, vykdant bet kokį verslą yra rizika patirti nuostolių. Kadangi sutartis nutrūko dėl bendrijos kaltės, nes ji nebuvo suinteresuota tolesniu sutarties vykdymu, todėl reikalavimas priteisti patirtas 7 333,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas taip pat netenkinamas.

16.       Teismo vertinimu, atsakovei atsisakius tęsti sutartį, kitos sutarties šalys patyrė nuostolių, kurie turi būti atlyginti. Bylos duomenys patvirtina, kad, nutraukus sutartį, ieškovai lygiomis dalimis (kiekvienas iš ieškovų – po 17 121,40 Eur) sumokėjo UAB „Capital Smart“ padengtas jungtinės veiklos išlaidas. Visa nauda, susijusi su paslaugomis ir darbais, kurie buvo įsigyti vykdant sutartį, tenka MB „Darnus NT vystymas“, nes bendrija nuosavybės teise valdo žemės sklypus. Visa projektinė dokumentacija, kurios pagrindu statytojui išduotas statybą leidžiantis dokumentas, priklauso MB „Darnus NT vystymas“ ir gali būti panaudota tik atsakovei priklausantiems žemės sklypams, kitų atliktų darbai ir suteiktų paslaugų nauda lieka tik atsakovams. Kadangi, nutraukus sutartį, ieškovai jokia forma ir būdu negali ir ateityje negalės pasinaudoti paslaugų rezultatu, patirtos išlaidos turi būti atlygintos, nes priešingu atveju būtų neteisėtai praturtėta.

17.       Atsižvelgęs į tai, kad sutartyje nebuvo numatytas įnašų grąžinimas, tai, jog nepasisekė įgyvendinti sutarties, taip pat tai, kad ieškovai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė atsakingai, teismas ieškovų prašymą priteisti įnašus (po 2 000 Eur) atmetė ir iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ kiekvienam ieškovui priteisė po 20 614,54 Eur nuostolių, susijusių su bendra veikla, atlyginimo.

18.       Nors atsakovai nesutiko, kad ieškovams būtų atlygintos reklamos, renginio, teisinių paslaugų išlaidos, tačiau teismas pažymėjo, jog tiek reklama, tiek renginys skleidė informaciją apie gyvenamųjų namų statybą Versmių parko kvartale ir ši reklama yra naudinga bei ateityje galbūt bus naudinga tik bendrijai, nes apie gyvenamųjų namų statybas Versmių kvartale tapo žinoma didesniam ratui potencialių pirkėjų, kurie šiame kvartale gali ateityje įsigyti žemės sklypus ir gyvenamuosius namus. Teisinės išlaidos patirtos rengiant jungtinės veiklos sutartį ir su jos vykdymu susijusius klausimus, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo neatlyginti šių išlaidų.

19.       Teismas nurodė, kad iš ieškovų pateiktų gautino pelno skaičiavimų matyti, jog, nors gyvenamųjų namų bendras plotas skyrėsi, tačiau išlaidos visų namų langams, terasoms, projektavimo bei pridavimo dokumentams apskaičiuotos vienodai, o tai vertintina kritiškai. Išanalizavus rangos darbų grafike nurodytus darbus, nėra duomenų apie langų montavimą, saulės modulių įrengimą, lietaus vandens nuvedimą, o tai leidžia daryti išvadą, kad tokių darbų išlaidos nėra įskaičiuotos. Į patirtinas išlaidas nėra įskaičiuotos ir naujos bendrovės steigimo, jos išlaikymo (administracinės) išlaidos bei pradinės bendrovės veiklos išlaidos. Teismas įvertino ir tai, kad statybos darbus buvo planuojama pradėti 2021 m. birželio 1 d. ir vykti ilgiau nei 5 mėnesius, kaip planuota sutartyje, todėl, didėjant statybos darbų, medžiagų kainoms, neatmestina, jog UAB „Arkato“ nurodyta 2 313 747,48 Eur darbų kainų būtų didėjusi. Teismas sutiko su atsakovais, kad bendrovė būtų patyrusi ir privalomų namų sandarumo testų, pirkimo–pardavimo sutarčių parengimo, tvirtinimo, turto įkeitimo išlaidų. Be to, nesant potencialių pirkėjų, būtų patirtos ir namų išlaikymo, priežiūros išlaidos ir kt. Kartu teismas nurodė, kad įvertinus ir tai, jog ieškovai nenumatė išlaidų dalies, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog, visiškai įvykdžius sutartį ir pardavus žemės sklypus bei gyvenamuosius namus, sutarties partneriai būtų gavę ne mažiau kaip 200 000 Eur pajamų, paskirstytinų pagal sutarties 8.1.2 punktą. Įvertinęs bylos duomenų visumą, tai, kad sutartis buvo nutraukta dėl MB „Darnus NT vystymas“ kaltės ir dėl to sutarties partneriai patyrė nuostolių, kita vertus, atsižvelgęs ir į ieškovų padarytus sutarties pažeidimus, dėl kurių kilo atsakovų nepasitikėjimas sutarties partneriais, jų nesutikimą (atsisakymą), pasikeitus rinkos sąlygoms, keisti atskiras sutarties sąlygas, teismas nusprendė, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kiekvienam ieškovui iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ priteistina po 30 000 Eur negautų pajamų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Apeliaciniame skunde atsakovai D. K. ir MB „Darnus NT vystymas“ prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovų priešieškinis atmestas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, o priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismas, akcentuodamas bendro šalių susitarimo dėl paskolos sumų, palūkanų, užtikrinimo priemonių, paskolos grąžinimo terminų tvirtinimo būtinybę, kaip tai numatyta sutarties 3.4 punkte, kartu nurodė, kad atsakovė (bendrija) turėjo pareigą įkeisti sklypus, užtikrinant UAB „Veika“ paskolą, nepaisant reikalaujamų dvigubai didesnių nei rinkoje palūkanų, remdamasis tuo, jog patys atsakovai nepasiūlė finansuotojo, ir tai teismas įvertino kaip bendradarbiavimo stoką.

20.2.                      Ieškovai nepateikė į bylą jokio kito finansuotojo atsisakymo suteikti paskolą projektui finansuoti ar įrodymų, patvirtinančių, kad, neįkeitus sklypo, pradinis projekto finansavimas nebuvo įmanomas. Nors būtent ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad UAB „Veika“ paskola joje nurodytomis sąlygomis buvo vienintelis įmanomas finansavimo šaltinis, teismas įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė apeliantams, teigdamas, kad būtent apeliantai turėjo įrodyti, jog buvo galimas geresnis projekto finansavimo variantas.

20.3.                      Teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų reikalavimų atsakovui D. K. įkeisti žemės sklypus apimties. Iš ieškovų suformuluoto reikalavimo atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ matyti, kad ieškovai iš tiesų reikalavo, jog atsakovas D. K. parduotų sklypus naujai steigiamai bendrovei, kuri įkeistų žemės sklypus UAB „Veika“ naudai, užtikrinant UAB „Veika“ suteikiamą paskolą. Tokia išvada darytina įvertinus byloje pateiktą UAB „Veika“ paskolos sutarties projektą, iš kurio matyti, kad paskolos dalis yra skirta atsiskaityti už sklypus pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

20.4.                      Teismas nurodė, kad apeliantų atsisakymas įkeisti sklypus galėjo neigiamai paveikti ieškovų galimybes rasti finansuotojus. Tačiau apeliantai to neatsisakė ir byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ atsisakymą įkeisti sklypus, jeigu toks įkeitimas būtų vykdomas laikantis sutartyje nurodytų sąlygų. Tokio pasiūlymo ieškovai atsakovei niekada neteikė.

20.5.                      Iš UAB „Veika“ paskolos sutarties projekto matyti, kad tik paskolos dalis, t. y. 520 000 Eur, skirta statybos darbams, nes 400 000 Eur paskolos dalis buvo skirta sumokėti atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ už sklypų pardavimą naujai bendrovei. Tačiau net ir vertinant, kad sklypų kaina atitinka sutarties 2.3.3 punkte nurodytas vertes, ieškovai neturėjo pakankamai pinigų tam, jog sumokėtų atsakovei už sklypus: pardavimo kaina būtų 499 000 Eur, o paskolos suma – tik 400 000 Eur, tad, įskaičiavus ieškovų įnašus pagal sutartį, mokėtinas likutis – 87 000 Eur. Ieškovai nei iki sutarties nutraukimo, nei bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jie disponavo papildoma 87 000 Eur suma, skirta sumokėti už sklypus.

20.6.                      Teismas nevertino UAB „Veika“ paskolos išmokėjimo sąlygų, kurios fiksuotos paskolos sutarties projekto 4.1 punkte. Iš jų matyti, kad 520 000 Eur išmokama per dvi paskolas: 300 000 Eur ir 220 000 Eur. Šios sumos ieškovams būtų išmokėtos tik tada, kai ieškovai pastatytų statinius ir įregistruotų nuosavybės teises į juos (6.1 punktas). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai disponavo statyboms vykdyti reikalinga suma.

20.7.                      Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, iš kokių šaltinių ieškovai surinktų statyboms pradėti ir vykdyti reikalingus 4 017 012 Eur (o pagal atsakovų verslo planą – 5 580 486 Eur), taip pat 87 000 Eur, kuriuos sumokėtų atsakovei kaip sklypų kainos likutį.

20.8.                      Teismas konstatavo, kad sutartį apeliantai nutraukė 2021 m. birželio 25 d. Nepaisant to, teismas ignoravo pareigą vertinti apeliantų nurodytą sutarties nutraukimo teisinį pagrindą, t. y., ieškovams nesurinkus sumos, reikalingos 20 gyvenamųjų namų pastatyti, apeliantai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

20.9.                      Apeliantų inicijuoto sutarties nutraukimo pagal sutarties 7.5.2 punktą teisėtumui nustatyti pakako konstatuoti neesminį ieškovų A. P. ir J. V. pareigų pažeidimą, todėl teismo išvada, kad ieškovai nesurinko pinigų gyvenamiesiems namams statyti, reiškia jų pareigų pagal sutartį pažeidimą. Nepriklausomai nuo šių ieškovų pareigų pažeidimo laipsnio (ar tai būtų esminis, ar bet koks kitas pažeidimas), tai apeliantams suteikė teisę vienašališkai nutraukti sutartį pagal 7.5.2 punktą.

20.10.                      Teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantų įrodinėjamos susitarimo dėl tikslinės kainos esmės, taip pat nevertino reikšmės, kokią partneriai suteikė, suformuluodami sutarties 6.4 punkto nuostatą. Apeliantų vertinimu, ieškovų atsisakymas peržiūrėti tikslinę kainą, kai dėl to buvo sutarta sutarties 6.4 punkte ir kai toks atsisakymas lemia MB „Darnus NT vystymas“ neišvengiamus nuostolius dėl bendros veiklos, yra ieškovų sprendimas nušalinti atsakovę, kaip partnerę, nuo būsimo pelno. Juolab kad atsakovės vienintelis pelno iš bendros veiklos šaltinis buvo sėkmingas sklypų pardavimas.

20.11.                      Teismas, konstatuodamas, kad tolesnis sutarties vykdymas atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ reikš didelius nuostolius, nevertino ir nepasisakė, ar tokia situacija atitinka sutarties vykdymo suvaržymo sampratą, įtvirtintą CK 6.204 straipsnyje.

20.12.                      Pagal sutartį sklypai išlieka atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ nuosavybė iki jų pardavimo su pastatytais gyvenamaisiais namais pirkėjams (sutarties 2.8, 5.3, 6.3, 8.2 punktai). Nebuvo susitarimo nuosavybės teises į sklypus perleisti įsteigtai naujai bendrovei. Taigi akivaizdu, kad sklypų „įnešimas“ į bendrą veiklą yra ne kas kita, kaip leidimas statybų projektą vykdyti atsakovės nuosavybėje ir vėliau sutartyje nustatyta tvarka parduoti sklypus kartu su statiniais pirkėjams, bet ne perleisti sklypus bendrovei dar iki statybų pradžios.

20.13.                      Nors buvo susitarimas, kad rūpinsis bendrai veiklai reikalingomis lėšomis, sutarties vykdymo metu ieškovai nurodė, jog sąskaitos būtų išrašomos UAB „Capital Smart“ vardu. Nors tokio susitarimo niekada nebuvo, ieškovai apeliantus pastatė prieš faktą, kad taip bus. Nenorėdami gadinti santykių su ieškovais, apeliantai tam neprieštaravo, todėl projektuotojui M. B. paklausus, kam išrašyti sąskaitą, apeliantai nurodė, jog UAB „Capital Smart“. 

20.14.                      Teismas į ieškovų nuostolius įskaičiavo ir pagal UAB „Capital Smart“ bei V. T. 2021 m. kovo 25 d. sudarytą paskolos sutartį apskaičiuotas palūkanas iki sutarties nutraukimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad apskaičiuotos palūkanos buvo sumokėtos. Be to, nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, kad ši paskola buvo skirta ginčo šalių bendrai veiklai.

20.15.                      Apeliantai nesutinka su ieškovų pateiktomis neva bendrų veiklos išlaidomis (reklaminio renginio, teisinių paslaugų išlaidomis), kurios niekada su apeliantais nebuvo derintos.

20.16.                      Teismas, nurodęs, kad ieškovų įnašai yra negrąžinami, iš nuostolių atėmė tik pirmąjį ieškovų įnašą pagal sutarties 8.5.2 punktą, tačiau analogiško 6 000 Eur antrojo įnašo, kurį sumokėjo UAB „Capital Smart“, nevertino ir neatėmė.

20.17.                      Teismo sprendime nėra jokios aiškios argumentacijos dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ veiksmų ir ieškovų išlaidų, patirtų apmokėjus UAB „Capital Smart“ sąskaitas.

20.18.                      Pagal apeliantų skaičiavimą visi statybos ir dalinio įrengimo bei gerbūvio darbai kartu su administracinėmis bendrovės išlaikymo išlaidomis lemtų projekto bendrą savikainą – 5 580 486 Eur. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantų pateikto alternatyvaus verslo plano, kuriame apeliantai atkreipė teismo dėmesį į tai, kad, vykdant statybas pagal ieškovų pageidavimą etapais, didžioji darbų ir medžiagų dalis būtų perkama vėliau nei sąmatų apskaičiavimo dieną. Vadinasi, darbai ir statybinės medžiagos būtų perkamos ne kainomis, kokios buvo ieškovų įrašytos į verslo planą pagal 2021 m. gegužės 18 d. sąmatas, bet gerokai brangiau.

20.19.                      Teismas kritiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovų verslo plane nurodytos objektų pardavimo kainos yra ieškovų kaina, už kurią jie norėjo parduoti. Tačiau byloje yra pateiktas ginčo šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovas A. P. patvirtina, jog rezervacijas sudarę pirkėjai naujomis kainomis nesutinka pirkti. Byloje nėra įrodymų, kokia yra reali objektų pardavimo kaina. Atsakovų pateiktame verslo plane skaičiuojant pelną įrašytos namų pardavimo kainos yra realios, nes pagrįstos ieškovų pasirašytomis rezervacijos sutartimis.

20.20.                      Teismas nurodė, kad pelną būtų gavęs naujai įsteigtas juridinis asmuo (kuris nebuvo nei įsteigtas, nei paruošti jo steigimo dokumentai), tačiau nevertino, kad ieškovams, kaip akcininkams, gaunant pajamas dividendų forma, tektų į valstybės biudžetą sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

20.21.                      Teismas, net ir pripažinęs, kad dalis išlaidų skaičiuojant pelną nebuvo įtraukta, nurodė, jog tikėtinas pelnas tik 80 269 Eur mažesnis. Sprendime skaičiuojant negautą pelną nevertintas ieškovų pasiruošimas ir priemonės gauti jų skaičiuotą pelną, nors paties teismo įvertina, kad ieškovai neturėjo visos reikalingos pinigų sumos – 4 017 012 Eur.

20.22.                      Ieškovai yra atsakingi už pareigos investuoti savo lėšas (sutarties 7.5.1 punktas) ir (ar) pritraukti trečiųjų asmenų finansavimą (sutarties 2.4.2, 2.4.6 punktai) neįvykdymą bei neturtinio įnašo į bendrą veiklą neįnešimą.

20.23.                      Atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ nuostoliais laikytina tai, kad, sutarties nustatyta tvarka įnešusi sklypus į bendrą veiklą, t. y. suteikusi leidimus juose projektuoti, neturėdama teisių jų parduoti tretiesiems asmenims ir taip užšaldžiusi didesnės nei 500 000 Eur vertės sklypus, ji patyrė nuostolių, kurie susideda iš paskolos palūkanų. Atsakovės nuostoliais taip pat laikytinos 7 333,60 Eur dydžio teisinės išlaidos.

20.24.                      Teismas nenurodė, nuo kokio momento skaičiuojamas senaties terminas. Be to, nors apeliantai žinojo apie savo teisės pažeidimą 2021 m. birželio 25 d., kai nutrūko sutartis, jie negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių, nes nebuvo žinoma baudos suma. Baudos sumą apeliantai galėjo apskaičiuoti tik tada, kai bendrai veiklai paslaugas teikęs UAB „Kubinis metras“ 2021 m. spalio 7 d. išrašė sąskaitą faktūrą.

20.25.                      Teismo sprendimo motyvacija ir argumentacija daugeliu nagrinėtų klausimų buvo lakoniška arba fragmentiška, o kai kur apsiribota vien tik sutikimu su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, neargumentuojant, kodėl joms pritariama ir (ar) atmetami apeliantų pateikti analogiškos įrodomosios vertės dokumentai (pvz., pasiremta ieškovų, o ne apeliantų parengtu verslo planu). Sprendimo (ne)motyvacijos laipsnis turėtų būti vertinamas kaip procesinis pažeidimas – nepakankamas sprendimo motyvavimas.

21.       Ieškovai atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

21.1.                      Ieškovų pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad buvo galima gauti finansavimą sutarties 7.4 punkte numatytomis sąlygomis, t. y. už maksimalią 15 proc. metinių palūkanų normą. Gavus tokį finansavimą, bendrija neturėjo teisės atsisakyti finansavimo ir jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo kreditoriui.

21.2.                      Apeliantė atsisakė įkeisti žemės sklypus, nebendradarbiavo vykdant sutartį, sudarė kliūtis tolesniam bendros veiklos vykdymui, todėl teismas pagrįstai įvertino, kad apeliantės atsisakymas įkeisti sklypus galėjo neigiamai paveikti ieškovų galimybes rasti finansuotojus.

21.3.                      Sutarties 7.2 punkte aiškiai nustatyta, kad bendros veiklos finansavimas yra vykdomas etapais, pagal poreikį atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. Dėl to iš karto neturėjo būti gautos visos lėšų sumos. Be to, sprendimas dėl lėšų gavimo turėjo būti priimtas bendru sutarimu, tačiau atsisakyti finansavimo ir įkeitimo nė viena šalis negalėjo, jeigu buvo skolinamasi už 5 – 15 proc. dydžio metines palūkanas (7.4 punktas).

21.4.                      Sutartyje šalys nustatė fiksuotą tikslinę kainą ir kad ji gali būti keičiama (tiek didinama, tiek mažinama) tik šalims susitarus. Nepasiekus susitarimo, sutartis turi būti vykdoma joje numatyta tvarka ir už sutarties 2.2.3 punkte numatytą tikslinę fiksuotą kainą. Byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai, taip pat apeliacinio skundo turinys įrodo, kad apeliantai siekė padidinti tikslinę kainą, nes žemės sklypų rinkos kaina pakilo, ir atsisakė tęsti sutarties vykdymą, perduodant žemės sklypus į jungtinę veiklą už tikslinę sutarties 2.2.3 punkte užfiksuotą sumą.

21.5.                      Jeigu apeliantė manė, kad dėl žemės sklypų rinkos kainos padidėjimo iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyra, t. y. iš esmės sumažėjo jos gaunamas įvykdymas (bendrija turėjo teisė gauti tik tikslinę kainą, tačiau ne pelno dalį), apeliantė turėjo teisę CK 6.204 straipsnyje nustatyta tvarka inicijuoti sutarties pakeitimą arba teismo tvarka nutraukti sutartį, tačiau to nepadarė, o tiesiog vienašališkai atsisakė toliau tęsti sutarties vykdymą.

21.6.                      Sutartis nebuvo tęsiama dėl atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ atsisakymo įnešti į naują bendrovę žemės sklypus sutartyje nustatyta kaina (sutarties 2.2.3 punktas). Atsisakius tai padaryti, sutarties vykdymas nebuvo galimas, dėl to kitos sutarties šalys patyrė nuostolius, kurie turi būti atlyginti.

21.7.                      Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo, pateiktų sąskaitų, kurias išrašė ir bendrija, matyti, kad ieškovai leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog buvo šalių susitarimas, kad bendros veiklos išlaidas patirs su ieškovais susijusi bendrovė. Šias išlaidas UAB „Capital Smart“ sumokėjo ieškovai. Ieškovams padengus bendros veiklos išlaidas, jie įgijo teisę reikalauti šių išlaidų atlyginimo. 

21.8.                      Atsakovai teismo posėdžio metu (netgi skaičiuodami priešieškinio sumą) pripažino, kad didžioji išlaidų dalis priskirtina bendros veiklos išlaidoms. Nors su išlaidų dalimi nesutiko, tačiau nepateikė pagrįstų ir išsamių argumentų, kodėl šios išlaidos nepriteistinos kaip nuostolių atlyginimas.

21.9.                      Apeliantai, teikdami savo skaičiavimus, rėmėsi ieškovų parengtu verslo planu, tik įtraukė papildomas išlaidas ir pabrangimus. Taigi apeliantai sutiko su dalies ieškovų verslo plane numatytų išlaidų teisingumu, tik įtraukė papildomas sąnaudas bei nurodė mažesnes, nei rinkos kaina, namų pardavimo pajamas. Teismas, mažindamas priteistiną negauto pelno dydį, iš dalies rėmėsi ir apeliantų argumentais.

21.10.                      Ieškovų veiksmai buvo iš esmės nulemti atsakovų atliekamų veiksmų – dėl vėlavimo rengti techninį projektą buvo suvaržyta rangovų atranka; neatrinkus rangovo ir galutinai nesutarus dėl kainos, nebuvo galima tiksliai nustatyti finansavimo poreikio; neparengus viso techninio projekto ir negavus statybą leidžiančių dokumentų, nebuvo įmanoma vykdyti pardavimų. Be to, visas finansavimas neturėjo būti gautas iš karto. Jis galėjo būti gautas dalimis, atsižvelgiant į poreikį atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. Dėl to teismas pagrįstai nusprendė, kad visos finansavimo sumos neužsitikrinimas nelėmė negalėjimo vykdyti sutartį.

21.11.                      Priešieškinis yra pateiktas praleidus 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo praleistam terminui atnaujinti. Atsakovai (nė vienas iš jų) nepatyrė jokių bendros veiklos išlaidų, visas išlaidas patyrė tik ieškovai, tuo tarpu rezultatu, pasibaigus sutarčiai, naudojasi tik atsakovai. Atsakovams dar iki sutarties nutraukimo buvo žinoma visa informacija, susijusi su bendros veiklos išlaidomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

24.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys dėl nuostolių, kildinamų iš nutrauktos jungtinės veiklos sutarties, atlyginimo ir atmestas atsakovų priešieškinis dėl nuostolių ir netesybų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), ieškinio senaties instituto taikymą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

25.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys (ieškovai ir atsakovai) 2020 m. balandžio 7 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurios 1.1 punktą, kooperuodamos savo turtą, darbą, žinias ir patirtį, įsipareigojo vykdyti bendrą veiklą, susijusią su individualių gyvenamųjų namų statyba ir jų pardavimu tretiesiems asmenims. Sutarties 2.2 punkte numatyta, kad partnerė MB „Darnus NT vystymas“ į bendrą veiklą įneša žemės sklypus, nurodytus sutarties 1.2.5 punkte, 12/30 dalių infrastruktūros žemės sklypo. Pagal sutarties 2.3 punktą partneris D. K. į bendrą veiklą įneša savo darbą, paslaugas, žinias, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius, susijusius su techninio projekto parengimu, suderinimu ir patvirtinimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, statybą leidžiančių dokumentų gyvenamiesiems namams statyti gavimu. Pagal sutarties 2.4 punktą partneris A. P. į bendrą veiklą įneša pinigines lėšas bendrai veiklai vykdyti – ne mažesnę nei 5 000 Eur sumą, taip pat savo darbą, paslaugas, žinias, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius, susijusius su bendros veiklos metu vystomo gyvenamųjų namų statybos projekto pardavimu, trečiųjų asmenų finansinių lėšų pritraukimu. Pagal sutarties 2.5 punktą partneris D. S. į bendrą veiklą įneša pinigines lėšas bendrai veiklai vykdyti – ne mažesnę nei 5 000 Eur sumą, taip pat savo darbą, paslaugas, žinias, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius, susijusius su gyvenamųjų namų statybos darbais. Pagal sutarties 2.6 punktą partneris J. V. į bendrą veiklą įneša pinigines lėšas bendrai veiklai vykdyti – ne mažesnę nei 5 000 Eur sumą, taip pat savo darbą, paslaugas, žinias, dalykinę reputaciją ir dalykinius ryšius, susijusius su bendros veiklos organizavimu ir administravimu, trečiųjų asmenų finansinių lėšų pritraukimu.

26.       Šalys sutarties 6.4 punktu susitarė, kad gyvenamųjų namų pardavimo kainodara ir kaina yra nustatoma bendru šalių sutarimu, o žemės sklypų pardavimo kaina turi būti apskaičiuojama pagal sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą. Bendrija patvirtino, kad jos dalyvavimo bendroje veikloje tikslas žemės sklypų atžvilgiu yra parduoti į bendrą veiklą įnešamus žemės sklypus už sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą (tikslinė kaina). <...> Šalys susitarė, kad žemės sklypų tikslinė kaina gali būti mažinama arba didinama šalių susitarimu, atsižvelgiant į gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų kainas rinkoje ir ekonominę situaciją Lietuvoje dėl Covid-19 viruso pandemijos.

27.       Pagal sutarties 7.4 punktą šalys susitarė, kad sprendimą dėl piniginių lėšų skolinimosi sąlygų ir žemės sklypų bei nebaigtos gyvenamųjų namų statybos įkeitimo, užtikrinant paskolos grąžinimą, priima šalys bendru sutarimu, kaip nurodyta sutarties 3.4 punkte, tačiau šalys iš anksto sulygo, jog šalis neturi teisės atsisakyti finansavimo ir jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos nustatymo) finansuotojo naudai, jeigu piniginės lėšos skolinamos už 5-15 proc. metinių palūkanų.

28.       Ieškovai 2021 m. birželio 18 d. raštu vienašališkai nutraukė šalių sudarytą sutartį, motyvuodami tuo, kad atsakovai esmingai pažeidė sutartį: į bendrą veiklą neįnešė žemės sklypų, atsisakė steigti naują bendrovę, kuri pagal sutartį turėjo įgyvendinti statytojo teises ir kurios vardu būtų registruojami naujai statomi statiniai, atsisakė įkeisti žemės sklypus tam, jog būtų gautas finansavimas; atsakovai turėjo tikslą pakeisti sutarties 2.2.3 punkte užfiksuotą žemės sklypų tikslinę kainą (bendrijos įnašo vertę), tačiau, ieškovams su tuo nesutikus, nepagrįstai atsisakė tęsti bendrą veiklą.

29.       Atsakovai 2021 m. birželio 25 d. raštu taip pat vienašališkai nutraukė ginčo sutartį dėl esminio jos pažeidimo pagal sutarties 7.5.2 straipsnį, kuriame numatyta, kad, partneriams per 30 dienų nuo statybą leidžiančių dokumentų išdavimo negalint surinkti gyvenamųjų namų statybos darbams atlikti reikalingos sumos, bendrija ir partneris D. K. turi teisę atsisakyti bendros veiklos ir šią sutartį nutraukti, įspėdamas apie tai kitus partnerius prieš 10 (dešimt) darbo dienų <...>. Taigi atsakovai sutartį vienašališkai nutraukė iš esmės dėl to, kad ieškovai iki statybos proceso pradžios nebuvo užtikrinę (surinkę) reikiamos piniginių lėšų sumos projektui įvykdyti.

30.       Ieškovai 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami solidariai iš atsakovų D. K. ir MB „Darnus NT vystymas“ ieškovams lygiomis dalimis priteisti 67 843,64 Eur tiesioginių nuostolių ir 210 222 Eur negautų pajamų.

31.       Atsakovai 2022 m. sausio 19 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė: 1) atsakovui D. K. iš ieškovų priteisti po 13 970,16 Eur dydžio baudą pagal jungtinės veiklos sutarties 9.5 punktą; tuo atveju, jeigu baudos dydis apskaičiuotas netiksliai, atnaujinti senaties terminą ir iš ieškovų priteisti po 10 000 Eur dydžio baudą pagal sutarties 9.3 punktą; 2) atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ iš ieškovų priteisti po 13 970,16 Eur dydžio baudą pagal jungtinės veiklos sutarties 9.5 punktą; tuo atveju, jeigu baudos dydis apskaičiuotas netiksliai, atnaujinti senaties terminą ir iš ieškovų priteisti po 10 000 Eur dydžio baudą pagal sutarties 9.3 punktą; 3) netenkinus atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ reikalavimų dėl baudos priteisimo arba jeigu priteistų baudų suma yra mažesnė nei atsakovės nuostoliai, atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 39 331,05 Eur dydžio nuostolius.

32.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ ieškovams A. P., D. S. ir J. V. kiekvienam priteisė po 20 614,54 Eur patirtų išlaidų ir po 30 000 Eur negautų pajamų; ieškinį atsakovo D. K. atžvilgiu atmetė; priešieškinį atmetė.

Dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo), kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

33.       Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

34.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, jog nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

35.       Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

36.       Pagal kasacinio teismo praktiką sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37.       Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, kuri iš sutarties šalių (ieškovai ar atsakovai) pažeidė sutarties sąlygas, nulėmusias sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą).

38.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad atsakovė MB „Darnus NT vystymas“ (kurios vardu veikė atsakovas D. K.), atsisakydama įkeisti žemės sklypus, pažeidė sutarties 7.4 punktą, kuriuo susitarta, jog sprendimą dėl piniginių lėšų skolinimosi sąlygų ir žemės sklypų bei nebaigtos gyvenamųjų namų statybos įkeitimo, užtikrinant paskolos grąžinimą, priima šalys bendru sutarimu, kaip numatyta sutarties 3.4 punkte, tačiau šalis neturi teisės atsisakyti finansavimo ir jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos nustatymo) finansuotojo naudai, jeigu piniginės lėšos skolinamos už 5–15 proc. metinių palūkanų; be to, atsakovai nesutiko įnešti žemės sklypų į bendrą veiklą už sutartyje sulygtą tikslinę kainą ir reikalavo ją padidinti, nes pakilo rinkos kainos; atsakovas D. K. apribojo ieškovų patekimą į sklypų teritoriją, taip ieškovui A. P. apsunkindamas galimybę sklypus parodyti potencialiems pirkėjams, apribojo prisijungimą prie internetinio tinklapio. Įvertinęs nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas D. K., veikdamas atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ vardu, vienašališkai atsisakė vykdyti prievolę pagal sutartį ir taip sustabdė sutarties vykdymą; atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ pažeidus jungtinės veiklos sutarties sąlygas, tolesnis sutarties vykdymas tapo neįmanomas.

39.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų MB „Darnus NT vystymas“ atsisakymą įkeisti žemės sklypus, jeigu toks įkeitimas būtų vykdomas laikantis sutartyje nurodytų sąlygų, tačiau tokio pasiūlymo ieškovai niekada atsakovei neteikė; nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė turėjo pareigą įkeisti sklypus UAB „Veika“ paskolai užtikrinti, nepaisant to, kad paskolą siūlyta suteikti už dvigubai didesnes nei rinkoje palūkanas; ieškovai nepateikė į bylą jokio kito finansuotojo atsisakymo suteikti paskolą projektui finansuoti ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog be žemės sklypų įkeitimo pradinis projekto finansavimas nebuvo galimas; iš ieškovų reikalavimo atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ dėl įkeitimo matyti, kad ieškovai iš tiesų reikalavo, kad atsakovas D. K. žemės sklypus parduotų naujai steigiamai bendrovei, kuri įkeistų žemės sklypus UAB „Veika“ naudai, užtikrinant UAB „Veika“ suteikiamą paskolą.

40.       Pagal sutarties 7.1 punktą išlaidas, susijusias su sutarties 4-6 skyriuose nurodytų veiksmų atlikimu, dengia ir apmoka partneriai tol, kol jų suma pasiekia sutarties 2.3-2.5 punktuose nurodytas piniginių įnašų sumas; tolesnėms bendros veiklos išlaidoms kompensuoti bus ieškoma trečiųjų asmenų finansavimo. Partneriai pinigines lėšas bendrai veiklai vykdyti įneša etapais, pagal poreikį atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis (bendros veiklos išlaidoms dengti) (sutarties 7.2 punktas). Sutarties 2.4.2 ir 2.6.2 punktuose numatyta, kad partneriai (ieškovai) A. P. ir J. V. į bendrą veiklą, be kita ko, įneša dalykinius ryšius, susijusius su trečiųjų asmenų finansinių lėšų pritraukimu. Šalys susitarė, kad sprendimą dėl piniginių lėšų skolinimosi sąlygų ir žemės sklypų bei nebaigtos gyvenamųjų namų statybos įkeitimo, užtikrinant paskolos grąžinimą, priima šalys bendru sutarimu, kaip nurodyta sutarties 3.4 punkte, tačiau šalys iš anksto susitarė, kad šalis neturi teisės atsisakyti finansavimo ir jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (hipotekos nustatymo) finansuotojo naudai, jeigu piniginės lėšos skolinamos už 5–15 proc. metinių palūkanų (sutarties 7.4 punktas).

41.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, vykdant ginčo sutartį, ieškovų surastas trečiasis asmuo (finansuotojas) UAB „Veika“ sutiko suteikti 920 000 Eur dydžio paskolą šalių statybų projektui finansuoti (1 t., b. l. 112–119). Pagal paskolos sutarties su UAB „Veika“ projekto 6.1 punktą buvo numatytas žemės sklypų įkeitimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantai nesutiko (atsisakė) įkeisti žemės sklypus tam, jog būtų gautas finansavimas statybų projektui vykdyti. Iš apelianto D. K. 2021 m. kovo 18 d. el. laiško (1 t., b. l. 24–26) turinio matyti, kad apeliantas nesutiko įkeisti žemės sklypų, argumentuodamas tuo, jog toks įkeitimas reikštų, kad jis prisiima riziką, t. y. finansuoja didžiąją projekto dalį per paskolą, prisiima riziką dėl įkeitimo. Apeliantų 2021 m. birželio 9 d. rašte (1 t., b. l. 50–60) nurodyta, kad bendrijos dalyvavimo jungtinėje veikloje tikslai, be kita ko, yra tai, kad į bendrą veiklą įnešami sklypai išlieka bendrijos nuosavybė ir suteikiamas leidimas statyti partnerių įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei, tad bendrija neprisiima rizikos netekti sklypų, jeigu nepavyktų įgyvendinti bendros veiklos; jeigu pagal pateiktą paskolos sutarties projektą įkaito davėja būtų bendrija, tai nereikalauja papildomo argumentavimo išvada, jog visiems partneriams buvo aišku, kad bendrija neįkeis žemės sklypų, užtikrindama visai bendrai veiklai reikalingą finansavimą iš trečiųjų šalių, nes tokiu atveju visa bendros veiklos rizika tektų išimtinai bendrijai; paskolos suteikimas tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos projekte, yra neįmanomas. Aptartų bylos duomenų analizė patvirtina, kad apeliantai atsisakė įkeisti žemės sklypus bet kokiomis (ne tik paskolos sutarties su UAB „Veika“ projekte nurodytomis) sąlygomis, nes įkeitimas, anot apeliantų, reikštų jų prisiimamą riziką, jeigu ginčo sutartis (bendra veikla) nebūtų įvykdyta (nebūtų sėkminga).

42.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad šalys sutartimi iš anksto susitarė, jog šalis neturi teisės atsisakyti finansavimo ir jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo finansuotojo naudai, jeigu piniginės lėšos skolinamos už 5–15 proc. dydžio metines palūkanas. Nors apeliantai kvestionuoja paskolos sutarties su UAB „Veika“ projekte numatytų palūkanų normų dydžius, tačiau jų dydis (8–15 proc.), atsižvelgiant į sutarties 7.4 punkte įtvirtintą šalių susitarimą, nesuteikė atsakovams pagrindo atsisakyti įkeitimo. Pažymėtina tai, kad apeliantai, teigdami, jog buvo galima skolintis už gerokai mažesnes palūkanas, taip pat ir neįkeičiant žemės sklypų, nepateikė jokių pasiūlymų dėl sutarties su UAB „Veika“ sąlygų pakeitimo, taip pat nesisiūlė padėti surasti kitą finansuotoją, sutiksiantį skolinti už mažesnes palūkanas, nors pagal sutarties nuostatas šalys, siekdamos bendro tikslo, privalėjo bendradarbiauti tarpusavyje (sutarties 3.4 punktas). Apeliantų į bylą pateiktas skolinimosi platformos Profitus internetinio puslapio išrašas apie rinkoje vyraujančias skolinimosi palūkanas (2 t., b. l. 135) nėra konkretus ir įpareigojantis pasiūlymas šalių statybos projektui finansuoti ir nepagrindžia, kad šiuo konkrečiu atveju šalys būtų gavusios geresnį finansavimo pasiūlymą, nei pateikė UAB „Veika“.

43.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ar atsikirtimams pagrįsti.

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę. Ieškovams pateikus į bylą įrodymus dėl galimo statybų projekto finansavimo, o atsakovams su šiuo pasiūlymu nesutinkant, būtent apeliantai turėjo įrodyti, kad ieškovų pasiūlymas yra ekonomiškai nenaudingas (kad galimas finansavimas mažesnėmis palūkanomis) arba kad yra galimas finansavimas naudingesnėmis (mažiau rizikingesnėmis) sąlygomis (pvz., neįkeičiant žemės sklypų). Juolab kad apeliantai ginčo sutartimi buvo prisiėmę sutartinę pareigą įkeisti žemės sklypus tam, kad būtų gautas finansavimas (sutarties 7.4 punktas).

45.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų akcentuojama „rizika sklypais“ nepagrįsta, nes sutarties 8.7 punkte šalys susitarė, jog tuo atveju, jeigu bendrovė trečiajam asmeniui sutartu terminu negrąžina paskolos, suteiktos gyvenamiesiems namams statyti, ir paskolos suma yra išieškoma trečiojo asmens naudai iš įkeisto gyvenamojo namo(-ų) ir žemės sklypo(-ų), tai atitinkamai partneriai A. P., D. S. ir J. V. privalo kompensuoti bei sumokėti bendrijai tikslinę žemės sklypo(-ų) kainą ar jos skirtumą, kurio nepadengia hipoteka parduoto turto kaina, likusi po trečiojo asmens reikalavimų padengimo (jei lieka). Taigi ieškovai sutartimi prisiėmė visą riziką ir įsipareigojo sumokėti bendrijai sulygtą tikslinę kainą, jeigu būtų išieškoma iš žemės sklypų. 

46.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad iš ieškovų reikalavimo įkeisti sklypus apimties matyti, jog ieškovai iš tiesų reikalavo, kad atsakovas D. K. žemės sklypus parduotų naujai steigiamai bendrovei, kuri šiuos įkeistų UAB „Veika“ naudai, užtikrindama UAB „Veika“ suteikiamą paskolą; tokia išvada darytina įvertinus byloje pateiktą UAB „Veika“ paskolos sutarties projektą, kuriame nurodyta, kad paskolos dalis yra skirta atsiskaityti už sklypus pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad, bendrijai atsisakius įkeisti žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis, buvo ieškoma alternatyvų, pašalinančių atsakovų įvardijamą riziką, t. y. buvo siūloma žemės sklypus perleisti uždarajai akcinei bendrovei (kuri turėjo būti įsteigta vykdant jungtinę veiklą ir ieškovai bei atsakovas D. K. turėjo tapti jos akcininkais), taip bendrijai būtų užtikrintas tikslinės kainos gavimas iš karto ir eliminuota atsakovų įvardyta „rizika sklypais“. Jau nurodyta, kad atsakovai neteikė jokių pasiūlymų dėl sutarties su UAB „Veika“ sąlygų keitimo ir apskritai atsisakė įkeisti žemės sklypus bet kokiomis sąlygomis (tiek perleidžiant, tiek neperleidžiant žemės sklypų nuosavybės teisę bendrovei), motyvuodami prisiimama rizika sklypais, jeigu nepavyktų įgyvendinti bendros veiklos. Be to, apeliantų nurodomą riziką žemės sklypais neabejotinai paneigia ir sutarties 8.1.2 punkte aiškumo tikslais šalių įtvirtinta sąlyga, pagal kurią ir esant nuostolingam bendros veiklos rezultatui ieškovai yra atsakingi už tikslinės žemės sklypų kainos sumokėjimą bendrijai.

47.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantai nepagrindė, kaip tikslinės kainos už žemės sklypus sumokėjimas bendrijai iš gautų piniginių lėšų pagal paskolos sutartį su UAB „Veika“ (iki gyvenamųjų namų statybos pradžios) ir nuosavybės teisės į žemės sklypus perleidimas bendrovei pažeistų bendrijos teises. Pagal sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, jog partnerė MB „Darnus NT vystymas“ į bendrą veiklą įneša žemės sklypus. Bendrija patvirtino, kad jos dalyvavimo bendroje veikloje tikslas žemės sklypų atžvilgiu yra parduoti į bendrą veiklą įnešamus žemės sklypus už sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą (tikslinė kaina) (sutarties 6.4 punktas). Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad pajamos, gautos iš bendros veiklos (gyvenamųjų namų su žemės sklypais pardavimo tretiesiems asmenims), tarp partnerių paskirstomos taip: bendros veiklos pajamos, kurias sudaro žemės sklypų tikslinė kaina, laikomos bendrijos bendros veiklos pajamomis ir paskirstomos bendrijai proporcingai parduotam žemės sklypui (8.1.1 punktas); visos kitos bendros veiklos pajamos, lygios skirtumui tarp gyvenamųjų namų su žemės sklypais pardavimo tretiesiems asmenims kainos ir žemės sklypų tikslinės kainos, laikomos visų partnerių pajamomis ir sumokamos bendrovei; šios pajamos, atėmus bendros veiklos išlaidas, paskirstomos tarp likusių partnerių lygiomis dalimis, t. y. po 1/4 dalį kiekvienam iš partnerių (8.1.2 punktas). Taigi aptartos sutarties nuostatos patvirtina, kad bendrijos dalyvavimo jungtinėje veikloje tikslas – tikslinės kainos už jai priklausančius žemės sklypus gavimas, t. y. tikslinė kaina atitenka bendrijai, o pelnas, atėmus bendros veiklos išlaidas ir žemės sklypų tikslinę kainą, dalinamas tik tarp ieškovų ir atsakovo D. K. (bendrija jokios pelno dalies negauna) (sutarties 8.1.2 punktas). Be to, pagal sutarties 8.5 punktą bendrija visą tikslinę kainą už žemės sklypus būtų gavusi ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, tuo tarpu pagal paskolos sutarties su UAB „Veika“ projekto nuostatas atsiskaitymas už žemės sklypus 400 000 Eur suma numatytas per 2 darbo dienas po įrodymų apie hipotekos registravimą paskolos davėjo naudai pateikimo (paskolos sutarties projekto 4.1 punktas).

48.       Apeliantai (atsakovai) skunde akcentuoja ieškovų pareigų nevykdymą, t. y. reikiamo finansavimo gyvenamųjų namų statyboms neužtikrinimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų atsisakymas įkeisti žemės sklypus galėjo turėti įtakos ir finansavimui gauti. Pagal sutarties 7.1 punktą projektui vykdyti turėjo būti ieškoma trečiųjų asmenų finansavimo. Nereikalauja papildomo pagrindimo pozicija, kad, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, yra didesnės galimybės tiek gauti finansavimą, tiek sulygti dėl geresnių finansavimo sąlygų. Nurodytina ir tai, kad sutartyje nenumatyta, jog visos lėšos projektui įgyvendinti turi būti sukauptos iki statybos darbų pradžios. Priešingai, sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad bendros veiklos finansavimas yra vykdomas etapais, pagal poreikį atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. Sprendimas dėl piniginių lėšų skolinimosi sąlygų turėjo būti priimtas šalių bendru sutarimu, tačiau atsisakyti finansavimo ir turto įkeitimo nė viena šalis negalėjo, jeigu skolinamasi už 5–15 proc. metinių palūkanų (sutarties 7.4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ieškovai į bylą yra pateikę įrodymus ne tik dėl paskolos iš UAB „Veika“ gavimo galimybių, bet ir dėl 300 000 Eur asmeninių lėšų investavimo į projektą.

49.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ginčo sutarties nuostatas šalių bendra veikla apėmė vienas po kito įgyvendinamus etapus: gyvenamųjų namų projektavimas; statybą leidžiančių dokumentų gavimas; piniginių lėšų pritraukimas; gyvenamųjų namų statyba; gyvenamųjų namų pardavimas. Už techninių projektų parengimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo organizavimą buvo atsakingas atsakovas D. K.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys buvo suderinusios gyvenamųjų namų statybos projekto grafiką, kuriame numatė esminius projektavimo, statybą leidžiančių dokumentų gavimo ir gyvenamųjų namų statybos terminus. Pagal šį grafiką projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo etapas turėjo būti baigtas ir statybos pradėtos 2020 m. rugsėjo 15 d. Tačiau 2020 m. gruodžio mėnesį gyvenamųjų namų techniniai projektai dar buvo koreguojami, derinami su institucijomis, o statybą leidžiantys dokumentai gauti tik 2021 m. gegužės mėnesį. Užsitęsęs projektavimo ir statybą leidžiančių dokumentų gavimo etapas, už kurį buvo atsakingas atsakovas D. K., turėjo įtakos statybos rangovams surasti ir atrinkti (norint vykdyti nurodytą atranką, potencialiems rangovams reikia pateikti statybos užduotį, nes tik žinant konkrečią užduotį įmanoma parengti atitinkamą komercinį pasiūlymą), taip pat būsimoms statybos išlaidoms planuoti ir tokių išlaidų finansavimui organizuoti.

50.       Apeliantai (atsakovai) taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nesutikimo įnešti žemės sklypus į bendrą veiklą už sutartyje aptartą tikslinę kainą ir apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantų įrodinėjamos susitarimo dėl tikslinės kainos esmės. Anot apeliantų, ieškovų atsisakymas peržiūrėti tikslinę kainą, kai dėl to buvo sutarta sutarties 6.4 punkte ir kai toks atsisakymas lemia MB „Darnus NT vystymas“ neišvengiamus nuostolius bendroje veikloje, yra ieškovų sprendimas nušalinti atsakovę, kaip partnerę, nuo būsimo pelno, juolab kad atsakovės vienintelis pelno šaltinis iš bendros veiklos buvo sėkmingas sklypų pardavimas.

51.       Jau nurodyta, kad pagal sutarties 2.2 punktą partnerė bendrija į bendrą veiklą turėjo įnešti žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti. Šalys susitarė, kad žemės sklypų kaina (bendrijos įnašo vertė) su PVM iš viso yra 499 000 Eur (sutarties 2.2.3 punktas). Bendrija patvirtino, kad jos dalyvavimo bendroje veikloje tikslas žemės sklypų atžvilgiu yra parduoti į bendrą veiklą įnešamus žemės sklypus už sutarties 2.2 punkte nurodytą kainą (tikslinė kaina). Šalys susitarė, kad žemės sklypų tikslinė kaina gali būti mažinama arba didinama šalių susitarimu, atsižvelgiant į gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų kainas rinkoje ir ekonominę situaciją Lietuvoje dėl Covid-19 viruso pandemijos (sutarties 6.4 punktas). Taigi pagal sutarties nuostatas žemės sklypų tikslinė kaina galėjo būti keičiama tik vieninteliu atveju – visų sutarties šalių susitarimu.

52.       Byloje esantys duomenys (be kita ko, ir apeliacinio skundo argumentai) patvirtina, kad atsakovai reikalavo padidinti sutartyje numatytą žemės sklypų tikslinę kainą, remdamiesi tuo, jog pakilo žemės sklypų rinkos kaina, tačiau ieškovai su tuo nesutiko (1 t., b. l. 25, 102). Šalims nepasiekus susitarimo dėl žemės sklypų tikslinės kainos padidinimo, atsakovai, manydami, kad sutarties vykdymas tapo suvaržytas dėl pasikeitusių aplinkybių, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, turėjo teisę inicijuoti sutarties sąlygos dėl tikslinės kainos pakeitimą CK 6.204 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovams tokia teise nepasinaudojus, o šalims geranoriškai nesusitarus dėl žemės sklypų kainos padidinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad sutartis turėjo būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis, t. y. atsakovė MB „Darnus NT vystymas“ turėjo įnešti žemės sklypus į bendrą veiklą už sutartyje nustatytą tikslinę kainą. Atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ atsisakius perduoti žemės sklypus už tikslinę sutarties 2.2.3 punkte numatytą sumą, sutiktina su ieškovų argumentais, kad taip atsakovė vienašališkai atsisakė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir, neturint žemės sklypų, tolesnis sutarties vykdymas tapo neįmanomas, nes pagal jungtinės veiklos sutartį būtent nurodytuose žemės sklypuose turėjo būti vykdomas gyvenamųjų namų statybos projektas (atsakovei neįnešus žemės sklypų į bendrą veiklą, negalėjo būti vykdoma gyvenamųjų namų statyba).

53.       Pažymėtina tai, kad, kilus šalių nesutarimams dėl tikslinės žemės sklypų kainos, iš ieškovų 2021 m. balandžio 26 d. ir 2021 m. gegužės 6 d. rašto ir el. laiško atsakovams turinio matyti, jog ieškovai buvo suinteresuoti ir pasirengę toliau vykdyti sutartį joje nurodytomis sąlygomis, siuntė atsakovams jų prašomą informaciją (preliminariųjų sutarčių kopijas, atrinkto rangovo duomenis, rangos sutarties su priedais projektą, paskolos sutarčių projektus, bendros veiklos išlaidų ataskaitą). Tačiau atsakovai 2021 m. birželio 9 d. išsiuntė ieškovams įspėjimą apie sutarties nutraukimą, jame tik dar kartą patvirtindami savo nesutikimą nei įkeisti žemės sklypus, nei įnešti juos į bendrą veiklą už sutartyje sulygtą tikslinę kainą (1 t., b. l. 50–60).

54.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apeliantų (atsakovų) argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog tolesnis sutarties vykdymas atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ reikš didelius nuostolius, turėjo įvertinti, ar tokia situacija atitinka sutarties vykdymo suvaržymo sampratą, įtvirtintą CK 6.204 straipsnyje. Jau nurodyta, kad atsakovė MB „Darnus NT vystymas“ iki sutarties nutraukimo nereiškė jokių reikalavimų dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, susijusios su sutarties vykdymo suvaržymu, nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.204 straipsnis aktualus sutartinių įsipareigojimų vykdymui, kai sutartis dar nėra nutraukta, o šiuo atveju šalys ginčo sutartį jau buvo nutraukusios iki ieškinio nagrinėjamoje byloje padavimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti šalių sutarties sąlygų CK 6.204 straipsnio kontekste.

55.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutartis nebuvo (negalėjo būti) toliau vykdoma būtent dėl atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ veiksmų t. y. atsisakymo įnešti į bendrą veiklą žemės sklypus už sutartyje sulygtą tikslinę kainą bei juos įkeisti finansuotojui. Tokie atsakovės veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, nes nukentėjusi šalis, t. y. ieškovai, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir atsakovės atsisakymas vykdyti sutartinius įsipareigojimus dėl žemės sklypų davė pagrindą ieškovams nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (atsakovai 2021 m. birželio 25 d. raštu vienašališkai nutraukdami sutartį tik patvirtino, kad jie neturi intereso tęsti sutartinius santykius) (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad, atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ esmingai pažeidus sutartinius įsipareigojimus, ieškovai įgijo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (sutarties 9.5 punktas; CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

56.       Pagal ginčo šalių sudarytos sutarties 9.5 punktą, jeigu bet kuri iš šalių nevykdo iš šios sutarties kylančių įsipareigojimų ar kitaip vengia bei trukdo sudaryti gyvenamųjų namų su žemės sklypų dalimi pirkimo–pardavimo sandorius ir nepašalina pažeidimų po rašytinio kitos šalies įspėjimo per šalies nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 (dvidešimt) dienų, tai laikoma esminiu pažeidimu, dėl kurio šalis įgyja teisę nutraukti šią sutartį. Nors ieškovai nei 2021 m. balandžio 26 d. rašte, nei 2021 m. gegužės 6 d. el. laiške nenustatė atsakovams konkretaus termino pažeidimams pašalinti, tačiau tiek 2021 m. balandžio 26 d., tiek 2021 m. gegužės 6 d. teiravosi atsakovų, ar jie vykdys toliau sutartį joje nustatytomis sąlygomis, nes priešingu atveju sutartis bus nutraukta. Atsakovams pateikus ieškovams 2021 m. birželio 9 d. pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties 9.5 punkte numatyto termino pažeidimams pašalinti nustatymas būtų netikslingas, nes atsakovai nebuvo suinteresuoti tolesniu sutarties vykdymu ir išreiškė aiškią poziciją dėl sutarties nutraukimo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad sutartis ieškovų buvo vienašališkai nutraukta 2021 m. birželio 18 d. raštu dėl atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ padaryto esminio sutarties pažeidimo (sutarties 9.5 punktas; CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, 6.980 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai nepareiškė reikalavimo ieškovų 2021 m. birželio 18 d. atliktą vienašalį sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.  

57.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jų nurodyto sutarties nutraukimo teisinio pagrindo, t. y. kad, ieškovams nesurinkus piniginių lėšų sumos, reikalingos gyvenamiesiems namams pastatyti, apeliantai turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus vertina kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina tai, kad ginčo šalių sudaryta sutartis ieškovų buvo vienašališkai nutraukta 2021 m. birželio 18 d., taigi atsakovai 2021 m. birželio 25 d. pranešimu negalėjo nutraukti sutarties, kuri jau nutraukta kitos šalies 2021 m. birželio 18 d. Kita vertus, tiek ieškovams, tiek atsakovams ieškinyje ir priešieškinyje reiškiant reikalavimus dėl civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą) taikymo, pirmosios instancijos teismas vertino, dėl kokių priežasčių ir dėl kurios iš šalių kaltės ginčo sutartis neįvykdyta (netinkamai įvykdyta). Be kita ko, buvo vertinami ir ieškovų veiksmai (neveikimas), vykdant sutartinius įsipareigojimus, susijusius su finansinių lėšų gyvenamųjų namų statybai pritraukimu. Jau nurodyta, kad pagal sutarties sąlygas visas projekto finansavimas neturėjo būti gautas iš karto, jis galėjo būti gaunamas dalimis, pagal poreikį atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad viso finansavimo neužtikrinimas iki statybos darbų pradžios nebuvo kliūtis toliau vykdyti sutartį, o esminė (pagrindinė) sutarties neįvykdymo priežastis buvo atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ atsisakymas įkeisti žemės sklypus ir įnešti juos į bendrą veiklą už sutartyje sulygtą tikslinę kainą.

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti kaip nuostolius bendros veiklos vykdymo išlaidas

58.       Nagrinėjamu atveju šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinė veikla (partnerystė) reglamentuojama CK 6.969–6.982 straipsniuose. CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas bendrų nuostolių ir bendrų išlaidų paskirstymas tarp partnerių, o CK 6.975 straipsnio nuostatose – partnerių atsakomybė kreditoriams pagal bendras prievoles.

59.       Tokiu atveju, kai bendra prievolė kreditoriui įvykdyta, dėl patirtų nuostolių ar išlaidų vykdant prievolę gali būti sprendžiama arba pagal normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.245–6.249 straipsniai), arba normas, pagal kurias paskirstomos bendros išlaidos ar nuostoliai (CK 6.974 straipsnis). Pirmiau nurodytų normų atribojimas priklauso nuo faktinių aplinkybių, dėl kurių partneriams atsirado prievolė padengti bendrus nuostolius (išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2016).

60.       Jeigu nuostoliai kilo dėl bendrų partnerių veiksmų, kurie nebūtinai sietini su kalte ar teisės pažeidimu, ar šių veiksmų negalima atskirti (ar dėl kitų priežasčių), partnerių tarpusavio atsiskaitymams, įvykdžius prievolę kreditoriui, taikytinas CK 6.974 straipsnyje įtvirtintas vidinis partnerių santykių modelis; jeigu nuostoliai patirti išimtinai tik dėl vieno partnerio veiksmų, kuriais pažeidžiamos jungtinės veiklos sutartyje ir (ar) kituose teisės aktuose įtvirtintos pareigos, šalių (partnerių) ginčui taikytinos sutartinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245–6.249 straipsniai).

61.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

62.       Jau nustatyta, kad būtent atsakovė MB „Darnus NT vystymas“ esmingai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, dėl to ieškovai įgijo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovai sumokėjo UAB „Capital Smart“ 67 843,64 Eur dydžio bendros veiklos išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovų kaip nuostolius. Nors apeliantai (atsakovai) teigia, kad tarp šalių niekada nebuvo susitarimo, jog bendros veiklos išlaidas mokės UAB „Capital Smart“, tačiau kartu apeliaciniame skunde pripažįsta, kad tokiam bendros veiklos išlaidų dengimo būdui neprieštaravo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė MB „Darnus NT vystymas“ sąskaitas už kvartalo priežiūrą ir kitas paslaugas išrašydavo ir pateikdavo apmokėti būtent UAB „Capital Smart“; projektuotojams, kitiems paslaugų teikėjams nurodydavo sąskaitas už darbus išrašyti būtent UAB „Capital Smart“ vardu ir šias sąskaitas pateikdavo apmokėti ieškovams; projektuotojui UAB „Manresta“ nurodė, kad projektavimo sutartis turės būti pasirašyta su UAB „Capital Smart“ (2021 m. gruodžio 7 d. rašytiniai paaiškinimai ir jų priedai). Taigi ta aplinkybė, kad išlaidos buvo sumokėtos kito asmens (ne ginčo sutarties šalies), nepaneigia šių išlaidų sąsajų su bendros šalių veiklos vykdymu pagal sutartį.

63.       Apeliantai (atsakovai) nesutinka su ieškovų nurodytomis bendros veiklos išlaidomis reklaminiam renginiui, taip pat teisinių paslaugų išlaidomis ir tvirtina, kad šios išlaidos su apeliantais nebuvo suderintos. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad reklama ir renginys skleidė informaciją apie gyvenamųjų namų statybą Versmių parko kvartale ir tokia reklama buvo naudinga sutarčiai vykdyti, be to, galbūt bus naudinga ir ateityje būtent žemės sklypų savininkei bendrijai, nes apie gyvenamųjų namų statybas kvartale tapo žinoma didesniam potencialių pirkėjų ratui, kurie gali ir ateityje įsigyti žemės sklypus bei gyvenamuosius namus nurodytame kvartale, o teisinės išlaidos patirtos rengiant jungtinės veiklos sutartį bei sprendžiant su jos vykdymu susijusius klausimus. Dėl to nepripažinti šių išlaidų nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo (2021 m. gruodžio 7 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 21–22) matyti, jog būtent apeliantai buvo šio reklaminio renginio iniciatoriai ir pasiūlė ieškovams suorganizuoti renginį statybų projektui pristatyti, nusiuntė renginio sąmatą, sąskaitas, susijusias su renginiu (pvz., už scenos nuomą) ieškovams apmokėti. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantai būtų prieštaravę reklaminiam renginiui ar konkrečioms su šiuo renginiu susijusioms išlaidoms. Dėl to darytina išvada, kad tiek sprendimas dėl šio renginio vykdymo, tiek dėl su juo susijusių išlaidų buvo priimtas bendru partnerių sutarimu, o su šiuo renginiu susijusios išlaidos laikytinos bendros veiklos išlaidomis (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). 

64.       Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apeliantai būtų prieštaravę dėl ieškovų nurodytų teisinių paslaugų išlaidų. Šios išlaidos susijusios su vykdyta bendra veikla (jungtinės veiklos sutarties projekto rengimu, statybos rangos sutarties projekto rengimu, jungtinės veiklos sutarties nutraukimu ir pan.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai priešieškinyje taip pat prašė priteisti turėtas teisines išlaidas, kaip nuostolius, patirtus dėl bendros veiklos vykdymo.

65.       Apeliantų (atsakovų) vertinimu, pirmosios instancijos teismas į ieškovų nuostolius nepagrįstai įskaičiavo ir pagal UAB „Capital Smart“ bei V. T. sudarytą 2021 m. kovo 25 d. paskolos sutartį apskaičiuotas palūkanas iki sutarties nutraukimo. Anot apeliantų, byloje nepateikta įrodymų, kad apskaičiuotos palūkanos buvo sumokėtos, be to, nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų, jog ši paskola buvo skirta ginčo šalių bendrai veiklai. 

66.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. T. pagal 2021 m. kovo 25 d. paskolos sutartį paskolino UAB „Capital Smart“ 300 000 Eur sumą. Ieškovai 2021 m. balandžio 26 d. rašte atsakovams nurodė, kad iš savo resursų finansuoja gyvenamųjų namų statybų pradžią savo lėšomis – 300 000 Eur suma, skolindami šias lėšas bendrovei už 15 proc. metinių palūkanų. Pažymėtina tai, kad pagal sutarties 7.5.1 punktą, jeigu iki papildomo finansavimo reikalaujančių gyvenamųjų namų statybos darbų pradžios šalims nepavyksta gauti finansavimo iš trečiojo asmens ir partnerių įneštos piniginės lėšos nebus pakankamos, šalys susitarė gyvenamųjų namų statybai reikalingas pinigines lėšas įnešti lygiomis dalimis už sutarties 7.4 punkte numatytas palūkanas (t. y. 5–15 proc.); D. K. šis punktas netaikomas. V. T. pagal 2021 m. kovo 25 d. paskolos sutartį pervedė į UAB „Capital Smart“ sąskaitą 300 000 Eur sumą. Ieškovai pagal nurodytą sutartį apskaičiavo 15 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo (2021 m. kovo 25 d.) iki 2021 m. birželio 18 d. (sutarties nutraukimo), jų suma – 10 479,45 Eur. Ši palūkanų suma, kaip bendros veiklos išlaidos, ieškovų buvo sumokėta UAB „Capital Smart“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai planavo nurodytomis lėšomis finansuoti gyvenamųjų namų statybą, o pagal pirmiau aptartas ginčo sutarties nuostatas už piniginių lėšų įnešimą buvo numatytas palūkanų, ne didesnių kaip 15 proc., mokėjimas, paskolos sutartyje numatytas 15 proc. dydžio palūkanų mokėjimas, ieškovai už laikotarpį iki ginčo sutarties nutraukimo sumokėjo UAB „Capital Smart“ paskolos sutartyje nurodyto dydžio palūkanas, tokios išlaidos pripažintinos ieškovų nuostoliais, susijusiais su bendros veiklos vykdymu (CPK 12, 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

67.       Apeliantai (atsakovai) ieškovų nurodytų kitų bendros veiklos išlaidų (1 t., b. l. 122) pagrįstumo nekvestionuoja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ nepagrįsto atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovai įrodė, kad padengė su bendra veikla susijusias išlaidas ir dėl to patyrė nuostolių. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nepagrįsto vienašališko atsisakymo vykdyti sutartimi prisiimtas prievoles) ir ieškovų patirtų nuostolių (padengtų bendros veiklos išlaidų) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį, ieškovai šių nuostolių nebūtų patyrę (bendros veiklos išlaidos būtų padengtos iš vykdant bendrą veiklą gautų pajamų).

68.       Ieškovai ieškinyje prašė priteisti 67 843,64 Eur dydžio nuostolius. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu iš prašomos priteisti nuostolių sumos atėmė įnašus (6 000 Eur), kurių grąžinimas sutartyje nėra numatytas, ir iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ kiekvienam ieškovui priteisė po 20 614,54 Eur ((67 843,64 – 6 000) : 3). Nors apeliantai (atsakovai) skunde nurodo, kad iš ieškovų prašomos priteisti nuostolių sumos turėjo būti atimtas ir antrasis 6 000 Eur įnašas, tačiau su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti. Pagal į bylą pateiktą ieškovų prašomų priteisti nuostolių detalizavimą (1 t., b. l. 122) į 67 843,64 Eur dydžio sumą yra įskaičiuotas tik 6 000 Eur įnašas, kuris, jau nurodyta, ieškovams nėra grąžintinas pagal sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuostolių dydį, neturėjo pagrindo išskaičiuoti iš ieškovams priteistinų nuostolių didesnę įnašų sumą.

Dėl ieškovų reikalaujamų nuostolių negautų pajamų forma

69.       Negautos pajamos yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016, kt.).

70.       Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, kt.). 

71.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, kt.).

72.       Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Dėl to apskaičiuojant negautas pajamas turi būti išskaičiuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis. Tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, kt.). 

73.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, apskųstu sprendimu konstatavo, kad, visiškai įvykdžius sutartį, pardavus žemės sklypus ir gyvenamuosius namus, sutarties partneriai būtų gavę pajamų, kurios būtų ne mažesnės nei 200 000 Eur, ir jos būtų paskirstytos pagal sutarties 8.1.2 punktą. Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ kaltės ir dėl to sutarties partneriai patyrė nuostolių, taip pat įvertinęs ir ieškovų sutarties pažeidimus, dėl kurių kilo atsakovų nepasitikėjimas sutarties partneriais, jų nesutikimą (atsisakymą), pasikeitus rinkos sąlygoms, keisti tam tikras sutarties sąlygas, teismas, be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, priėjo prie išvados, jog kiekvienam ieškovui iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ priteistina po 30 000 Eur negautų pajamų.

74.       Apeliantai (atsakovai), nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl negautų pajamų, nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino jų pateikto alternatyvaus verslo plano, kuriame apeliantai atkreipė dėmesį į tai, jog, vykdant statybas pagal ieškovų pageidavimą etapais, didžioji darbų ir statybinių medžiagų dalis būtų perkama vėliau, nei sąmatų sudarymo dieną, t. y. darbai ir medžiagos būtų perkamos ne kainomis, kurios ieškovų įrašytos į verslo planą pagal 2021 m. gegužės 18 d. sąmatas, bet gerokai brangiau. Pagal apeliantų atliktus skaičiavimus visi statybos ir dalinio įrengimo bei gerbūvio darbai kartu su administracinėmis bendrovės išlaikymo išlaidomis lemtų bendrą 5 580 486 Eur projekto savikainą.

75.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino tiek ieškovų, tiek apeliantų (atsakovų) pateiktus verslo planus ir juose nurodytas išlaidas bei pajamas. Teismas apskųstame sprendime pripažino, kad ieškovai į patiriamas išlaidas neįskaičiavo naujos bendrovės steigimo, jos išlaikymo išlaidų; kad rangos darbų grafike nenumatyti langų montavimo, saulės modulių įrengimo, lietaus vandens nuvedimo darbai, o tai leidžia daryti išvadą, jog tokių darbų išlaidos nėra įskaičiuotos; sutiko su atsakovais, kad bendrovė būtų patyrusi ir privalomų namų sandarumo testų, pirkimo–pardavimo sutarčių parengimo, tvirtinimo, turto įkeitimo išlaidų, o, nesant potencialių pirkėjų, būtų patirtos ir namų išlaikymo, priežiūros išlaidos ir kt. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas vietoje ieškovų apskaičiuotos 280 296 Eur dydžio negautų pajamų sumos pagrįsta pripažino 120 000 Eur dydžio negautų pajamų sumą.

76.       Tačiau apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai skaičiavo ginčo projekto įgyvendinimo galimas išlaidas. Apeliantai (atsakovai) pagrįstai tvirtina, jog prie ieškovų nurodytų projekto vykdymo išlaidų turėjo būti pridėtos išlaidos stoglangiams (36 000 Eur), garažų vartams, durims (18 000 Eur), lietvamzdžiams ir įėjimo stogeliams (36 200 Eur), vijokliams (19 200 Eur). Tokią išvadą pagrindžia tai, kad gyvenamųjų namų dalinės apdailos ir žemės sklypų sutvarkymo aprašyme, skelbtame projekto interneto svetainėje (4 t., b. l. 8), yra numatyti tiek stoglangiai, tiek vijokliais apželdinta lynų konstrukcija ant sandėliukų ir garažų išorės apdailos, taip pat numatytas garažų įrengimas. Ieškovai nepaneigė nurodytų darbų būtinumo ir atsakovų nurodytų išlaidų šiems darbams dydžio, taip pat neįrodinėjo, kad tokių darbų išlaidos jau yra įskaičiuotos į bendrą verslo plane numatytą projekto statybų kainą (CPK 12, 178 straipsniai).

77.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstomis pripažintinos ir apeliantų (atsakovų) nurodytos „kitos projekto išlaidos“ (53 000 Eur). Pagal ginčo sutartį šalys buvo numačiusios bendrai veiklai vykdyti steigti bendrovę, taigi neabejotinai būtų patyrusios išlaidų, susijusių su šios bendrovės steigimu, jos išlaikymu. Apeliantai (atsakovai) prie nurodytų išlaidų taip pat priskyrė išlaidas sandarumo testams, teisines išlaidas (susijusias su įstatų, akcininkų sutarties, kitų bendrovės dokumentų, preliminarių sutarčių parengimu), mokesčius notarui, hipotekai įregistruoti ir kt. Ieškovai nepaneigė įvardytų išlaidų būtinumo, nekvestionavo jų dydžio.

78.       Apeliantų (atsakovų) pateikto verslo plano lentelėje „kiti neįskaičiuoti darbai“ – tai darbai, kurie nepatenka į techninį projektą (aplinkybę, kad šie darbai nepatenka į techninį projektą, patvirtino ir patys apeliantai). Bendra tokių išlaidų suma – 318 000 Eur. Kai tokie darbai nebuvo numatyti projektiniuose dokumentuose, o ieškovams teigiant, kad atsakovai vienašališkai nusprendė, jog yra reikalinga juos atlikti (kilus ginčui dėl šių darbų poreikio), tikėtina, kad tokios išlaidos, vykdant projektą, būtų patirtos ne visa apimtimi. Kita vertus, pažymėtina tai, kad gyvenamųjų namų dalinės apdailos ir žemės sklypų sutvarkymo aprašyme, skelbtame projekto interneto svetainėje (4 t., b. l. 8), yra numatyta vandentiekio ir kanalizacijos, elektros, signalizacijos, šildymo sistemos valdymo kabelių, grindinio šildymo išvedžiojimas visame name, metalinė laiptų konstrukcija, tvora (segmentinė pilka), sklypuose pasėta veja, pasodintos didelės pušys, lauko terasa (maumedis), išorės sienų apdaila (geležies oksidais dengtas maumedis ir lygios pilkos čerpės), sandėliukų ir garažų išorės apdaila – degintas medis ir valcuota skarda. Esant tokiems šalių įsipareigojimams potencialiems nekilnojamojo turto pirkėjams pagal dalinės apdailos ir žemės sklypų sutvarkymo aprašymą, nėra pagrindo išvadai, kad išlaidos įvardytiems darbams apskritai nebūtų patirtos. Kartu atsižvelgtina į tai, kad apeliantai (atsakovai), nurodydami išlaidas kitiems neįskaičiuotiems darbams, šių išlaidų dydžio nepagrindė objektyviais duomenimis (pvz., rangovų sąmatomis ar pan.). Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aptartiems darbams atlikti pagrįstomis išlaidomis pripažintina pusė apeliantų (atsakovų) įvardytos 318 000 Eur sumos, t. y. 159 000 Eur.

79.       Pagal apeliantų (atsakovų) pateiktus skaičiavimus, be kita ko, numatytas statybų kainos padidėjimas 31 proc. (915 559 Eur suma). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šio konkretaus ginčo aplinkybes, tokio apeliantų skaičiavimo nepripažįsta pagrįstu. Ieškovai nurodė, kad jų įvardyta statybos išlaidų suma apskaičiuota jau įvertinus rinkos kainų didėjimą. Šią ieškovų nurodytą aplinkybę patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad su UAB „ARKATO“ planuotos sudaryti rangos sutarties projekto 12.2 punkte bendra sutarties kaina su PVM – 2 313 747,47 Eur, o ieškovų pateiktame verslo plane numatytos išlaidos už UAB „ARKATO“ rangos darbus – 2 549 795 Eur, t. y. 236 048 Eur arba 10 proc. didesnės. Pažymėtina ir tai, kad, jeigu jungtinės veiklos sutartis nebūtų nutrūkusi dėl apeliantų (atsakovų) nepagrįsto atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ir statybos darbams atlikti 2021 m. gegužės mėnesį būtų pasirašyta rangos sutartis su UAB „ARKATO“, tai planuotos sudaryti rangos sutarties 12.3 punkte buvo numatyta, jog sutarties kaina negali būti keičiama, išskyrus šioje sutartyje numatytus atvejus ir laikantis joje numatytų sąlygų, arba šalių išankstiniu raštišku susitarimu; rangovė pareiškė ir garantavo, kad visiškai ir išsamiai susipažino su darbais, juos suprato, įvertino darbams atlikti reikalingų medžiagų kiekį ir darbų apimtį (įskaitant galimų defektų ištaisymą), o taip pat visus su darbais susijusius galimus sunkumus, rizikas ir pavojus, todėl šalys susitarė dėl sutarties 12.2 punkte nurodytos kainos, į kurią yra įtrauktos visos rangovo išlaidos, susijusios su darbų atlikimu pagal projektą ir kitą dokumentaciją ta apimtimi, kuria projektas ir dokumentacija buvo pateikta iki šios sutarties sudarymo, bei įtraukti visi rangovo mokėtini mokesčiai ir rinkliavos, susiję su sutarties pagal pateiktą techninį darbo projektą vykdymu, o taip pat visos kitos sumos, rangovo mokamos už įvairius kitus darbus, kuriuos būtina atlikti tam, jog objektui su atliktais darbais pagal techninį darbo projektą būtų išduotas statybos užbaigimo aktas (rangos sutarties projekto 12.4 punktas). Aptartos rangos sutarties projekto nuostatos suponuoja išvadą, kad bendra darbų kaina būtų užfiksuota šalių sudaromoje sutartyje, o kainos keitimo galimybės – apribotos. Taigi šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į tai, kad ginčo šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis nutrūko dėl apeliantų (atsakovų) kaltės, o rangos sutartyje su UAB „ARKATO“ galėjo būti sulygta dėl fiksuotos statybos darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų kainos, taip pat tai, kad ieškovai, apskaičiuodami galimas rangos darbų išlaidas, nurodė 10 proc. didesnę, nei įvardyta rangos sutarties su UAB „ARKATO“ projekte, šių išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atsižvelgti į apeliantų (atsakovų) nurodytą galimą statybų kainos padidėjimą net 31 proc.

80.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovų verslo plane nurodytos objektų pardavimo kainos yra ieškovų kaina, už kurią jie norėjo parduoti, tačiau byloje yra ginčo šalių susirašinėjimas, kuriame ieškovas A. P. patvirtina, kad rezervacijas sudarę pirkėjai naujomis kainomis nesutinka pirkti; tuo tarpu apeliantų pateiktame verslo plane, apskaičiuojant pelną, įrašytos namų pardavimo kainos yra realios, nes pagrįstos ieškovų pasirašytomis rezervacijos sutartimis.

81.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybe laikytina tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kilo ne tik statybų darbų ir medžiagų kainos, bet ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taigi apeliantai, teigdami, kad statybų kaina galėjo padidėti 31 proc., pateiktame verslo plane nurodydami pastatytų objektų pardavimo kainas nepagrįstai remiasi rezervavimo sutartimis ir jose nurodytomis kainomis, juolab kad visos rezervavimo sutartys buvo nutrauktos, taigi neliko sutartinių įsipareigojimų parduoti objektus už jose nurodytą (mažesnę) kainą. Ieškovai, atsižvelgdami į statybos darbų ir medžiagų kainos padidėjimą, atitinkamai padidino ir statybų objektų pardavimo kainas. Tai, kad sudarytos rezervavimo sutartys su klientais buvo nutrauktos, nepatvirtina apeliantų nurodomos aplinkybės, jog šalys statybos objektų nebūtų pardavusios už ieškovų verslo plane nurodytą kainą. Rezervavimo sutarčių su klientais nutraukimą galėjo nulemti ne vien kainos padidinimo faktas, bet ir dėl kilusių jungtinės veiklos dalyvių nesutarimų neaiški statybos darbų pradžia (tai patvirtina byloje esantis šalių elektroninis susirašinėjimas) ir pan.

82.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde remiasi ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovams, kaip bendrovės akcininkams, gaunant pajamas dividendų forma, tektų į valstybės biudžetą sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus pripažįsta pagrįstais.

83.       Pagal ginčo šalių sudarytą sutartį gyvenamųjų namų statybos projektui įgyvendinti jungtinės veiklos dalyviai būtų įsteigę uždarąją akcinę bendrovę, kuri ir būtų gavusi pajamas iš šio projekto įgyvendinimo. Jeigu būtų pavykę įgyvendinti projektą, jungtinės veiklos dalyviai sutartimi numatytą pelną galėjo gauti iš jų įsteigtos bendrovės dividendų išmokėjimo forma. Pagal galiojančius mokesčių įstatymus dividendai išmokami iš grynojo pelno, t. y. bendrovės pelno, likusio po mokesčių. Bendrovė, išmokėdama dividendus savo akcininkams – ieškovams – dar turėtų išskaičiuoti ir pervesti valstybei 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovams priteistinų negautų pajamų sumų nepagrįstai nesumažino 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokesčio suma, nes, jau nurodyta, kad apskaičiuojant negautas pajamas turi būti išskaičiuojamos visos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis, tai turi būti grynosios pajamos.

84.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, prieina prie išvados, kad ginčo projekto įgyvendinimo išlaidų pagrįsta suma pripažintina 4 338 412 Eur (4 017 012 Eur + 36 000 Eur + 18 000 Eur + 36 200 Eur + 19 200 Eur + 159 000 Eur + 53 000 Eur), iš planuotų parduoti nekilnojamojo turto objektų pardavimo gautina pajamų suma – 4 415 983 Eur, taigi išskaičius išlaidas liekanti pajamų suma – 77 571 Eur. Iš šios sumos turėtų būti sumokėta 21 proc. PVM (16 289,91 Eur), 15 proc. pelno mokestis (9 192,16 Eur) ir 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (7 813,34 Eur). Vadinasi, keturių jungtinės veiklos dalyvių grynosios pajamos būtų 44 275,59 Eur, taigi trijų ieškovų patirti nuostoliai negautų pajamų forma – 33 206,69 Eur, t. y. po 11 068,90 Eur kiekvieno ieškovo.

85.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra nustatytos visos būtinosios atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ civilinės sutartinės atsakomybės sąlygos: atsakovei neteisėtai atsisakius vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir dėl to nelikus galimybės įgyvendinti jungtinės veiklos sutartį (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ieškovai negavo pajamų, kurias buvo iš anksto numatyta gauti, vykdant sutartį joje sulygtomis sąlygomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis); ieškovų nuostolių negautų pajamų forma priežastis – atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ neteisėti veiksmai (sutartinių įsipareigojimų nevykdymas) (CK 6.247 straipsnis); atsakovė nepaneigė jos kaltės dėl neteisėto atsisakymo vykdyti sutartinius įsipareigojimus prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis). Elgdamasi kaip protingas ir apdairus asmuo, įvertindama tai, kad neturi teisės vienašališkai atsisakyti sutartinių įsipareigojimų vykdymo, atsakovė turėjo numatyti su tuo susijusius galimus neigiamus teisinius padarinius, be kita ko, ir nuostolių dėl jungtinės veiklos dalyvių numatytų gauti pajamų atlyginimo tikimybę (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, nurodytos negautos pajamos priteistinos ieškovams iš atsakovės MB „Darnus NT vystymas“.

Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo

86.       Apeliantai (atsakovai) priešieškiniu teismo prašė kiekvienam atsakovui iš ieškovų priteisti po 13 970,16 Eur dydžio baudą pagal jungtinės veiklos sutarties 9.5 punktą; tuo atveju, jeigu baudos dydis apskaičiuotas netiksliai, atnaujinti senaties terminą ir iš ieškovų priteisti po 10 000 Eur dydžio baudą pagal sutarties 9.3 punktą; netenkinus atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ reikalavimų dėl baudos priteisimo arba jeigu priteistų baudų suma yra mažesnė nei atsakovės nuostoliai, atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 39 331,05 Eur dydžio nuostolius.

87.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad atsakovai yra praleidę CK  1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, o jų nurodytos termino praleidimo priežastys (neilgas laikotarpis, atstovės nedarbingumas) nesudaro pakankamo pagrindo praleistam terminui atnaujinti; atsakovai, nesutikdami su 2021 m. rugsėjo mėn. pareikštu ieškiniu, turėjo galimybę laiku pareikšti priešieškinį, tačiau teismui jį pateikė tik 2022 m. sausio 19 d. Kadangi ieškovai pareikalavo taikyti ieškinio senatį, teismas, nenustatęs svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl netesybų (baudų) priteisimo atmetė.

88.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

89.       Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

90.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

91.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

92.       Nagrinėjamu atveju apeliantai (atsakovai) savo teisių pažeidimą ir reikalavimą dėl netesybų priteisimo grindžia sutarties 9.3 ir 9.5 punktais, nurodydami, kad ieškovai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Jau nurodyta, jog atsakovai 2021 m. birželio 9 d. raštu informavo ieškovus apie vienašalį sutarties nutraukimą, o 2021 m. birželio 25 d. raštu pareiškė, kad vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Taigi atsakovams apie jų teisių pažeidimą turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2021 m. birželio 25 d., ši diena laikytina ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovai priešieškinį pateikė 2022 m. sausio 19 d., t. y. praleidę sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), kuris pasibaigė 2021 m. gruodžio 25 d.

93.       Apeliantų (atsakovų) argumentai, kad baudos sumą jie galėjo apskaičiuoti tik tada, kai bendrai veiklai paslaugas teikęs UAB „Kubinis metras“ 2021 m. spalio 7 d. išrašė sąskaitą faktūrą, todėl ir senaties terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. spalio 7 d., atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Visų pirma nurodytina tai, kad pagal sutarties 9.3 punktą baudos dydžiui apskaičiuoti patirtos bendros veiklos išlaidos apskritai neturėjo reikšmės, nes numatytas fiksuotas baudos dydis  – 10 000 Eur. Antra, bendros veiklos išlaidos, pagal kurias apskaičiuotinas baudos dydis (sutarties 9.5 punktas), šalims buvo (turėjo būti) žinomos dar iki UAB „Kubinis metras“ sąskaitos faktūros išrašymo. Be to, atsakovai, teigdami, kad jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir siekdami juos apginti teismo tvarka, turėjo galimybę, pareiškę apie sutarties nutraukimą, patys kreiptis į UAB „Kubinis metras“ dėl bendros veiklos išlaidų dydžio patikslinimo (tuo atveju, jeigu jų dydis jiems buvo tiksliai nežinomas).

94.       Byloje nenustatyta nuo apeliantų valios nepriklausiusių objektyvių kliūčių ar trukdžių, dėl kurių apeliantai nebūtų galėję savo teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka įgyvendinti nepažeisdami ieškinio senaties termino, t y. nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti, šio termino atnaujinimas, atsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju nustatytas aplinkybes, neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties ir tikslų.

95.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismo tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

96.       Kartu pažymėtina tai, kad jau nustatyta, jog ginčo šalių sudaryta sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės MB „Darnus NT vystymas“ kaltės (neteisėto atsisakymo vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai neįrodė ieškovų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl teismas apskųstu sprendimu pagrįstai netenkino ir atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 39 331,05 Eur nuostolių priteisimo. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, pasak atsakovų, nuostoliai susidarė mokant palūkanas už paskolas, kurios buvo panaudotos žemės sklypams suformuoti, infrastruktūrai įrengti ir pan., tačiau paskolos sutartys sudarytos dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo. Be to, Versmių parko kvartalą sudaro ne tik žemės sklypai, kuriuos MB „Darnus NT vystymas“ įsipareigojo įnešti į ginčo šalių bendrą veiklą, bet ir kiti žemės sklypai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad gautos paskolos buvo susijusios tik su ginčo sutarties vykdymu ir bendra veikla. Įvertintina ir tai, kad žemės sklypai, nutraukus sutartį, liko atsakovės nuosavybė, taigi liko ir šiems sklypams skirtos investicijos (sklypų suformavimas, infrastruktūros įrengimas ir kt.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

97.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad apskųsto teismo sprendimo argumentacija daugeliu nagrinėtų klausimų yra lakoniška arba fragmentiška, o kai kur apsiribojama vien tik sutikimu su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, neargumentuojant, kodėl joms pritariama ir (ar) atmetami apeliantų pateikti analogiškos įrodomos vertės dokumentai (pvz., pasiremta ieškovų parengtu verslo planu, o ne apeliantų). Apeliantų vertinimu, teismo sprendimo (ne)motyvacijos laipsnis turėtų būti vertinamas kaip proceso normų pažeidimas – nepakankamas sprendimo motyvavimas, t. y. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

98.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 26 punktas). Kartu kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

99.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jį motyvavo pakankamai išsamiai, t. y. nurodė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais rėmėsi, poziciją dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo, įstatymus, kuriais vadovavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų (atsakovų) argumentais, kad apskųsto teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, juolab kad suponuoja pagrindą jį panaikinti pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu išsprendė visus šalių reikalavimus, motyvavo, kodėl remiasi (atmeta) vienus ar kitus byloje esančius įrodymus, o vien tai, kad priimtas teismo sprendimas netenkina apeliantų (yra jiems nepalankus), nesudaro pagrindo vertinti teismo sprendimą kaip nemotyvuotą.

100.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

101.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino taikymą, sutartinę civilinę atsakomybę, tačiau nepakankamai išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovų įrodinėtų nuostolių negautų pajamų forma nustatymu (apskaičiavimu). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant ieškovams priteistinų nuostolių negautų pajamų forma dydį nuo 90 000 Eur (po 30 000 Eur kiekvienam) iki 33 206,69 Eur, t. y. iki 11 068,90 Eur kiekvienam ieškovui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

102.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

103.       Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovai patyrė 14 432,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 3 060 Eur žyminis mokestis, 11 372,76 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovų ieškinys patenkintas 34 proc. (95 050,31 Eur (patenkintų reikalavimų suma) x 100 proc. : 278 065,64 Eur (bendra ieškinio reikalavimų suma)). Atsižvelgiant į tai, ieškovams iš atsakovės priteistina 4 907,14 Eur (14 432,76 Eur x 34 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų, t. y. po 1 635,71 Eur kiekvienam ieškovui (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

104.       Apeliantė (atsakovė) MB „Darnus NT vystymas“ sumokėjo 2 742 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikė įrodymus, kad turėjo 4 500 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, iš viso – 7 242 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Atsakovės prašoma atlyginti 4 500 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.9 punktų nuostatas apskaičiuoto maksimalaus dydžio.

105.       Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 19 proc. (skundo reikalavimai dėl ieškinio patenkinti 37 proc. (56 793,31 Eur (patenkintų reikalavimų dalis) x 100 proc. : 151 843,62 Eur (apeliaciniu skundu pareikštų reikalavimų bendra suma)), o reikalavimai dėl priešieškinio atmesti visiškai). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš ieškovų priteistina 1 375,98 Eur (7 242 Eur x 19 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. po 458,66 Eur iš kiekvieno ieškovo.

106.       Ieškovai pateikė įrodymus, kad patyrė 3 750,99 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

107.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų prašoma atlyginti 3 750,99 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma viršija pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktų nuostatas apskaičiuotą maksimalų dydį, kuris nagrinėjamu atveju būtų 2 248,87 Eur (1,3 x 1 729,90 Eur). Teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų, todėl nenustatyta pagrindo pagrįstomis pripažinti ieškovų išlaidas, kurios viršija maksimalų atlygintiną tokio pobūdžio išlaidų dydį. Be to, šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas ieškovams pirmosios instancijos teisme atstovavusios advokatės, vedusios šią bylą nuo pat proceso pradžios, taigi šiam procesiniam dokumentui parengti reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų (advokatei buvo gerai žinomos šalių ginčo aplinkybės, byloje surinkti duomenys, spręstini teisės klausimai). Įvertinęs aptariamo procesinio dokumento turinį, apimtį, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta 2 248,87 Eur dydžio išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumą (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (19 proc.), ieškovams iš abiejų apeliantų (atsakovų) priteistina 1 821,58 Eur (2 248,87 Eur x 81 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų, t. y. po 607,19 Eur kiekvienam ieškovui iš apeliantų lygiomis dalimis (iš kiekvieno apelianto – po 303,60 Eur).

108.       Įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei MB „Darnus NT vystymas“ iš ieškovų priteistina po 155,06 Eur (458,66 Eur – 303,60 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Darnus NT vystymas“ (juridinio asmens kodas 304750664) ieškovams A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 20 614,54 Eur (dvidešimt tūkstančių šešis šimtus keturiolika eurų 54 ct) patirtų išlaidų ir po 11 068,90 Eur (vienuolika tūkstančių šešiasdešimt aštuonis eurus 90 ct) negautų pajamų, iš viso kiekvienam iš ieškovų – po 31 683,44 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 44 ct), taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 31 683,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 1 635,71 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atsakovo D. K. atžvilgiu atmesti.“

Priteisti iš atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovams A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 303,60 Eur (tris šimtus tris eurus 60 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš ieškovų A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei mažajai bendrijai „Darnus NT vystymas“ (juridinio asmens kodas 304750664) po 155,06 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 6 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras