Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-09][nuasmeninta nutartis byloje][2A-183-856-2019].docx
Bylos nr.: 2A-183-856/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė 293320690 atsakovas
Kategorijos:
Viešieji juridiniai asmenys
Įgaliojimų rūšys
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Asmenys
Juridiniai asmenys
Įgaliojimas
Juridinių asmenų rūšys
Atstovavimas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Juridinio asmens organai
Asociacijos
Kitos bylos dėl juridinių asmenų
Kitos specifinės juridinių asmenų civilinės teisės, jų įgyvendinimas ir gynimas
Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės

?Pranešėjas P

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-183-856/2019

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09189-2017-9

                                   Procesinio sprendimo kategorijos 2.2.2.3.1.8; 2.2.2.7; 2.2.2.13; 2.2.3.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.

 (S)

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 9 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L. Š. ir J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1303-1004/2018 pagal ieškovių L. Š. ir J. R. patikslintą ieškinį atsakovei Šiaulių apskrities žydų bendruomenei dėl juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovės L. Š. ir J. R. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) pripažinti negaliojančiais visus 2017 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotiniame narių susirinkime priimtus šiuos sprendimus: a) Sprendimą dėl neleidimo balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. I); b) Sprendimą dėl J. B. atsistatydinimo iš pirmininko pareigų priėmimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. III); c) Sprendimą dėl naujo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko S. K. išrinkimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. IV); d) Sprendimą dėl Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos atstatydinimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. V); e) Sprendimą dėl naujai išrinktos Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tarybos sudėties patvirtinimo (užfiksuotą Susirinkimo darbotvarkės sprendime Nr. VI); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., 132-138 b. l.).

 

2.       Patikslintame ieškinyje ieškovės nurodė, jog yra Šiaulių apskrities žydų bendruomenės tikrosios narės, atsakovės Šiaulių apskrities žydų bendruomenės (toliau – ir ŠAŽB) teisinė forma – asociacija. ŠAŽB nariai buvo informuoti, jog 2017 m. spalio 22 d. vyks visuotinis ŠAŽB narių susirinkimas (toliau - ir Susirinkimas), kurio metu bus priimami sprendimai tokiais darbotvarkės klausimais: bendruomenės pirmininko rinkimas; bendruomenės tarybos atstatydinimas ir naujos tarybos rinkimai; diskusija dėl bendruomenės įstatų keitimo būtinumo. Susirinkime minėtais darbotvarkės klausimais buvo priimti šie sprendimai: 1) išrinktas ŠAŽB pirmininkas; 2) išrinkti aštuoni (8) ŠAŽB tarybos nariai; 3) nauja ŠAŽB taryba įpareigota paruošti naujų įstatų projektą ir pristatyti jį ŠAŽB nariams kito visuotinio susirinkimo metu.

 

3.       Pažymėjo, jog vykdant Susirinkimo dalyvių registraciją, buvo pateiktos 27 ŠAŽB narių sudarytos balsavimo teisių perleidimo sutartys. I. K. balsavimo teisių perleidimo sutartimi savo balsavimo teises buvo perleidęs L. Š.. J. R. balsavimo teisių perleidimo sutartimis savo balsavimo teises buvo perleidę E. I., M. I., I. R. bei A. R.. Nepaisant to, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys buvo pateiktos dar prieš Susirinkimą ir jo metu, nei ieškovėms, nei kitiems balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems ir pateikusiems asmenims nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime. Dalyvių registracijos komisija atsisakymą registruoti dalyvius, sudariusius balsavimo teisių perleidimo sutartis, motyvavo tuo, jog šios sutartys nėra patvirtintos notaro.

 

4.       Nurodė, jog ŠAŽB pirmininkas J. B. Susirinkimo pradžioje pranešė, kad yra gautos balsavimo teisių perleidimo sutartys, su kuriomis jis susipažino dar iki Susirinkimo ir susipažinimą patvirtino savo parašu. ŠAŽB pirmininkas perskaitė šiose sutartyse įrašytų asmenų, kurie perleido balsavimo teises, vardus ir pavardes, nurodė, jog minėtos sutartys yra galiojančios ir kad pagal šias sutartis neteisėtai asmenims nebuvo leista registruotis Susirinkime balsavimo teisėmis, tačiau nepaisant to balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems asmenims nebuvo leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime, todėl ieškovės, kurioms buvo perleistos balsavimo teisės, ir kiti ŠAŽB nariai, kurie sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartis, negalėjo įgyvendinti vienos pagrindinių ŠAŽB nario teisių – negalėjo balsuoti Susirinkime.

 

5.       Pažymėjo, jog Susirinkimo protokole buvo užfiksuota, kad neva Susirinkimo dalyviai nusprendė neleisti balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis. Be to, priešingai nei teigiama Susirinkimo protokole, Susirinkimo dalyviai apskritai nesprendė ir nebalsavo dėl leidimo balsuoti balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusiems asmenims, tą vienašališkai nusprendė Susirinkimo pirmininkas.

 

6.       Pastebėjo, kad abejotinas buvo ir ŠAŽB tarybos narių išrinkimas, nes iš įvykusio balsavimo nėra visiškai aišku, kokia tvarka balsai buvo suskaičiuoti ir ar tai buvo padaryta tinkamai, juo labiau, ŠAŽB tarybos narių išrinkimas būtų visiškai kitoks, jei būtų buvę leista balsuoti ir 27 nariams, sudariusiems balsavimo teisių perleidimo sutartis, jų balsai būtų lėmę visai kitokius balsavimo rezultatus. Tas pats, ieškovių nuomone, pasakytina ir apie ŠAŽB pirmininko rinkimą – naujasis pirmininkas S. K. buvo išrinktas 67 balsais, kai tuo tarpu pusei tiek balsų apskritai net nebuvo leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime. Dar daugiau, balsavimo teisių perleidimo sutartis sudariusių asmenų balsai galėjo lemti tai, kad balsavimas būtų buvęs slaptas, kas būtų lėmę sąžiningą balsavimą.

 

7.       Pasak ieškovių, visos minėtos priežastys lėmė, jog Susirinkime buvo padaryta daugybė procedūrinių pažeidimų, todėl visi 2017-10-22 Susirinkime priimti sprendimai buvo priimti neteisėtai ir turi būti pripažinti negaliojančiais.

 

8.       Pažymėjo, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, jog organizuojant ir vedant atsakovės Susirinkimą, buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, įskaitant ir neleidimą balsuoti pagal sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis, nors joks teisės aktas nenumato, kad apie balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą buvo privaloma informuoti ne tik atsakovės pirmininką, bet ir tarybą.

 

9.       Atsakovė Šiaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepime į ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti (I t.,141-144 b. l.). Pažymėjo, kad ieškinyje nepagrįstai kalbama apie visas 27 balsavimo teisės perleidimo sutartis ir be pagrindo visomis jomis siekiama pagrįsti tariamą įtaką Ginčo sprendimams. Nurodė, jog su ieškiniu pateiktos balsavimo teisių perleidimo sutartys patvirtina, kad ieškovės būtų galėjusios veikti ne 27 kitų bendruomenės narių, o tik 5 jų vardu. Pažymėjo, kad įstatymas nesuteikė ieškovėms teisės reikšti ieškinį kitų bendruomenės narių vardu, kuriems esą neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis. Taip pat pažymėjo, kad ieškinyje nėra įrodinėjama, jog ieškovėms nebūtų leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime savo vardu (asmeniškai).

 

10.       Atsakovė nesutinka, jog balsavimo teisės perleidimo sutartyse esantis tuomečio ŠAŽB pirmininko J. B. parašas po žyma „Susipažinau“, yra pakankamas laikyti, kad minimos sutartys Susirinkimo metu buvo įsigaliojusios. Balsavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nurodyta J. B. tariamo susipažinimo su jomis data. Šis asmuo Susirinkime negalėjo paaiškinti, nei kur ir kada susipažino su sutartimis ir įsitikino jų teisingumu, nei žinojo, kas pagal sutartis perleido savo balsavimo teises, nes balsavimo teises perleidusių asmenų pavardes jam sufleravo advokatas ar kiti asmenys iš salės. Taip pat nurodė, kad balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo registruotos jokiame ŠAŽB dokumente.

 

11.       Atsakovė teigia, jog Susirinkimo metu balsavimo teisių perleidimo sutartys nebuvo įsigaliojusios, todėl jomis teisingai nebuvo vadovautasi. Atkreipė dėmesį į tai, jog į ŠAŽB jau yra kreipęsi dalis balsavimo teises esą perleidusių narių, teigdami, kad teisių perleidimas neatitiko jų interesų ir jie prieštarauja šiai ieškovių pradėtai bylai (I. K.).

 

12.       Pažymėjo, jog ŠAŽB turi ne tik vienasmenį valdymo organą – pirmininką, bet ir kolegialų valdymo organą – tarybą, todėl negalima daryti išvados, kad apie balsavimo teisių perleidimą pakanka informuoti ŠAŽB pirmininką, ir mano, jog informuoti reikėtų abu valdymo organus: pirmininką ir tarybą.

 

13.       Nurodė, jog Susirinkime ŠAŽB pirmininku buvo išrinktas S. K., surinkęs 67 balsus, antroje vietoje liko N. G. su 29 balsais, todėl net leidus ieškovėms pasinaudoti 5 balsais pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, tai jokios įtakos pirmininko rinkimo rezultatams nebūtų turėję, šie balsai nebūtų lėmę ir kitokio Susirinkimo sprendimo dėl slapto ar atviro balsavimo – aptariamų 5 balsų nebūtų pakakę slaptiems rinkimams skelbti, nes viešų rinkimų šalininkai vis tiek būtų turėję persvarą.

 

14.       Nors patikslintu ieškiniu ginčijamas ir Susirinkimo sprendimas patvirtinti J. B. atsistatydinimą iš ŠAŽB pirmininko pareigų, jokių savarankiškų jo negaliojimo pagrindų nenurodoma, kas, atsakovės manymu, tik parodo, jog ieškovių ieškinys yra visiškai formalus, o jo pagrindinis tikslas įvelti ŠAŽB į teismo procesą ir tokiu būdu kvestionuoti naujųjų bendruomenės valdymo organų legitimumą.

 

15.       Taipogi ir ŠAŽB tarybos atstatydinimo atveju, patikslintame ieškinyje nenurodoma jokių savarankiškų šio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atkreipia dėmesį, jog pirmininko atsistatydinimas ir sprendimas atstatydinti tarybą buvo priimti vienbalsiai, už juos balsavo ir ieškovės, todėl neaišku, kokiu būdu šie sprendimai pažeidė ieškovių teises ir kodėl jie turėtų būti naikinami. Atsakovės įsitikinimu, net ir ieškovėms pasinaudojus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgytais 5 balsais, Susirinkime realiai nebūtų buvę priimti kitokie ginčo sprendimai ir tai nesudaro pagrindo naikinti ginčo sprendimus.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

16.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu netenkino atsakovės prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo, patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovių L. Š. ir J. R. po 1998,92 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidas atsakovei Šiaulių apskrities žydų bendruomenei (I t., 198-208 b. l.).

 

17.       Teismas nurodė, kad ieškovės, siekdamos įgyvendinti savo, kaip Šiaulių apskrities žydų bendruomenės, tikrųjų narių teises, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jų manymu pažeistų teisių gynybos. Be to, teismui priėmus bei iš esmės pirmo įvykusio teismo posėdžio metu išnagrinėjus patikslintą ieškinį, teismas laikė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl ieškovių teisės į teisminę gynybą, nes ieškovės buvo išbrauktos iš ŠAŽB narių sąrašo pagal 2018 m. balandžio 18 d. prašymą. Tai, jog posėdžio metu ieškovės nebebuvo atsakovės narės, teismui paaiškėjo tik pirmo įvykusio teismo posėdžio metu, kurio metu byla buvo išnagrinėta, todėl, teismo vertinimu, ieškovės neprarado teisės sužinoti procesinę civilinės bylos baigtį pagal pareikštą patikslintą ieškinį, be to, ir atsakovė tripliku nekvestionavo ieškovių teisės reikšti šį ieškinį, todėl netenkino atsakovės prašymo dėl civilinės bylos nutraukimo.

 

18.       Teismo vertinimu, šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovės veiksmų, kuriais ieškovėms, sudariusioms ir pateikusioms 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis apimtyje dėl 5-ių papildomų balsų, Susirinkimo metu nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti, todėl nurodė, jog civilinėje byloje teismas analizuoja ir vertina tik patikslinto ieškovių ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės galimai neteisėtais veiksmais ir neperžengiant patikslinto ieškinio ribų. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalis nesuteikia ieškovėms teisės reikšti ieškinį kitų bendruomenės narių, kuriems esą neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, vardu, nurodė, jog ieškovės gali ginti tik savo, o ne kitų asmenų pažeistas teises, todėl konstatavo, jog dėl šių priežasčių nagrinėjamos bylos dalyku yra tik 5 balsavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis 5-is papildomus balsus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo pačios ieškovės. Teismas taip pat sutiko su atsakove, jog ieškinyje nėra įrodinėjama, kad ieškovėms nebūtų leista dalyvauti ir balsuoti Susirinkime savo vardu (asmeniškai), t. y. reikalavimai grindžiami tik negalėjimu pasinaudoti iš kitų, kaip teismo nustatyta, 5-ių iš bendruomenės narių perimtų balsų apimtyje.

 

19.       Teismas nesutiko su ieškovių pozicija, jog pagal įstatymą reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), konstatuodamas, jog ieškovės gali teismo prašyti juridinio asmens Susirinkime priimtus Ginčo sprendimus 5 reikalavimo teisių perleidimo sutarčių apimtyje pripažinti negaliojančiais, bet ne teismui ex officio spręsti dėl kitų 22 asmenų galimai pažeistų teisių, kaip kad ieškovės prašo patikslintu ieškiniu.

 

20.       Teismas nurodė, jog ieškovės Susirinkimo metu ketino įgyvendinti savo balsavimo teises perleistomis 5 papildomomis balsavimo teisėmis pagal sudarytas balsavimo teisių perleidimo sutartis, tačiau dalyvių registracijos komisija atsisakė registruoti dalyvius, sudariusius minimas balsavimo teisių perleidimo sutartis. Antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog pradžioje registratorės užregistravo dalyvius, kurie pateikė notarų patvirtintus įgaliojimus atstovauti Susirinkime. Teismo vertinimu, šie atsakovės veiksmai lėmė neteisėtą procedūrinį sprendimą ieškovių atžvilgiu, be to, atsakovė nenurodė jokios teisės akto nuostatos, imperatyviai reikalaujančios užregistruoti balsavimo teisių perleidimo sutartis, tokios pareigos nėra įtvirtinta nei įstatyme, nei atsakovės įstatuose.

 

21.       Teismas, nustatęs, jog aktualios ginčo sprendimui 5 balsavimo teisių perleidimo sutartys sudarytos raštu, laikotarpiu nuo 2017-10-19 iki 2017-10-20 (E. I. balsavimo teisių perleidimo sutartyje nėra nurodyti jos sudarymo mėnuo ir diena), jos pasirašytos po žyma „Susipažinau“ J. B., kuris pagal 2017-10-22 Susirinkimo protokolą, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašą (iki S. K. paskyrimo pirmininku) buvo ŠAŽB pirmininku, konstatavo, jog J. B. susipažinus su minimų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turiniu ir susipažinimą patvirtinus parašu, šios sutartys Susirinkimo metu neabejotinai buvo įsigaliojusios. Teismas nurodė, jog nors balsavimo teisių perleidimo sutartyse nėra nurodyta J. B. susipažinimo su jomis data, tačiau J. B. Susirinkimo metu informavus apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis, konstatavo, jog su jomis tuometinis ŠAŽB pirmininkas susipažino iki Susirinkimo pradžios, t. y. per pakankamą laiko tarpą, artimiausiame narių susirinkime paskelbė apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis, todėl svarbus yra ne tiek susipažinimo su balsavimo teisių perleidimo sutartimis momentas, bet pareiga atskleisti duomenis apie gautas balsavimo teisių perleidimo sutartis juridinio asmens dalyvių Susirinkime, ir ši pareiga buvo tinkamai įvykdyta Susirinkimo metu.

 

22.       Teismas pritarė ieškovėms, jog atsakovė nenurodė jokios teisės akto nuostatos, kuri įpareigotų apie balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą informuoti ne tik atsakovės pirmininką, bet ir tarybą. Atsižvelgęs į asociacijos vadovo funkcijas (Įstatų 18 p.), teismas konstatavo, jog asociacijos įstatuose ar kituose teisės aktuose nėra nurodyta, jog informacija apie balsavimo teisių perleidimo sutartis turi būti pateikta tarybai, be to, teismo vertinimu, tokios informacijos pateikimas dviem valdymo organams būtų perteklinis. Pažymėjo, jog sprendimas dėl neleidimo registruotis, dalyvauti ir balsuoti ieškovėms pagal 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, nebuvo įtrauktas į Susirinkimo darbotvarkę ir priimtus sprendimus, už tokį sprendimą Susirinkimo dalyviai nebalsavo. Teismas konstatavo, jog ieškovės įrodė, kad joms nepagrįstai buvo neleista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime pagal 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, todėl ieškovės negalėjo įgyvendinti vienos pagrindinių ŠAŽB nario teisių – balsuojant Susirinkime negalėjo pasinaudoti 5 papildomais balsais.

 

23.       Tačiau net ir nustatęs šį procedūrinį pažeidimą, sprendžiant juridinių asmenų organų sprendimų galiojimo klausimą, išlaikydamas visų suinteresuotų asmenų pusiausvyrą, atsižvelgdamas į teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise principus, teismas padarė išvadą, jog šis pažeidimas nėra esminis vertinant Ginčo sprendimus. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovės be pagrindo visomis patikslintame ieškinyje nurodytomis 27 balsavimo teisių perleidimo sutartimis siekia pagrįsti tariamą įtaką Ginčo sprendimams, taipogi sutiko su atsakovės argumentais, jog net ir leidus ieškovėms pasinaudoti 5 papildomais balsais, tai jokios įtakos nei pirmininko rinkimo rezultatams, nei Susirinkimo sprendimui dėl slapto balsavimo nebūtų turėję.

 

24.       Teismas pažymėjo, jog ieškovės neįrodė, kad Susirinkimo metu išrinkta taryba buvo išrinkta pažeidžiant imperatyvias įstatymų ar kitų teisės aktų, įstatų nuostatas, iš antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nustatyta, jog Susirinkimo metu renkant tarybą balsavimo procedūra buvo nurodyta ir paaiškinta, kaip balsuoti, nenustatyta, jog Susirinkimo metu kas keltų klausimus dėl balsavimo renkant tarybos narius. Teismas vertino, jog tarybos rinkimo tvarka, balsavimo balsų skaičiavimo tvarka buvo nurodyta aiškiai, o ieškoves galėjo suklaidinti Susirinkimo pirmininko padaryta klaida pirmą kartą pranešant suskaičiuotus balsus. Tai, jog ieškovei L. Š. tarybos narių rinkimas buvo aiškus, pavirtina jos pateikti siūlymai dėl Susirinkimo protokolo papildymo.

 

25.       Teismui nekonstatavus esminių procedūrinių atsakovės pažeidimų neleidžiant ieškovėms registruotis, dalyvauti ir balsuoti pagal sudarytas 5 balsavimo teisių perleidimo sutartis, ieškovėms neįrodžius Ginčo sprendimų prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams, teismas patikslintą ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog kiti šalių ginčo argumentai yra nutolę nuo ginčo esmės, todėl nevertintini, iš ieškovių lygiomis dalimis priteisė atsakovei po 1998,92 Eur bylinėjimosi išlaidų bei po 12,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

26.       Ieškovės L. Š. ir J. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (II t., 12-17 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

 

26.1. Teismas ignoravo ieškovių prašymą pripažinti negaliojančiu neteisėtą Susirinkimo sprendimą kaip juridinį faktą, kuriuo pažeidžiamos visų 27 bendruomenės narių, kurie sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartis, o ne vien tik tų penkių (5), kuriuos atstovauti buvo įgaliotos ieškovės, teisės. Neteisėtas eliminavimas teisės balsuoti pagal 27 bendruomenės narių balsavimo teisių perleidimo sutartis Susirinkimo dalyviams turi tiek individualią (asmeniui, kuriam neleidžiama balsuoti), tiek ir kolektyvią (visiems susirinkimo dalyviams) reikšmę. 27 bendruomenės narių balsai, kas sudaro beveik trečdalį Susirinkime dalyvavusiųjų, galėjo iš esmės pakeisti balsavimų Susirinkime rezultatus ir priimtus sprendimus. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, CPK 5 straipsniui, teisinei logikai bei teisminei praktikai. Be to, teismas atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, tokia teismo pozicija prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir teisės aktų reikalavimams, nes CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų.

 

26.2. 2017 m. spalio 22 d. ŠAŽB narių susirinkimo protokole prie I Susirinkimo darbotvarkės sprendinio nurodyta, jog buvo nuspręsta „neleisti balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, kadangi apie sutartis tinkamai nebuvo informuota ŠAŽB, be to, asmenys neįtraukti į susirinkimo dalyvių sąrašą“, tačiau protokole nėra jokio įrašo apie bendruomenės visuotinio narių susirinkimo dalyvių balsavimą šiuo klausimu, nes tokio balsavimo nebuvo. ŠAŽB įstatų 12 p. numato, jog visuotinio narių susirinkimo kompetencija nesiskiria nuo Asociacijų įstatyme nustatytos, minėto įstatymo 8 straipsnio 7 dalis numato vienintelį visuotinio narių susirinkimo sprendimų priėmimo būdą - narių balsavimą. Ignoravimas balsavimo procedūros tokiu svarbiu ir principiniu klausimu, grubiai pažeidė ŠAŽB narių teisę balsuoti Susirinkime, kas įtvirtinta ŠAŽB įstatų 9 punkte, Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1 punkte. Nurodyti atsakovės grubūs pažeidimai negali būti priskiriami prie mažareikšmių ar panašaus pobūdžio netikslumų, todėl Susirinkimo sprendimai pripažintini neteisėtais nuo jų priėmimo, atsakovei iš esmės pažeidus ŠAŽB įstatuose ir Asociacijų įstatyme nustatytą Susirinkimo kompetenciją (ŠAŽB įstatų 12-14 punktai, Asociacijų įstatymo 8 str.).

 

26.3. Teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės, nes šioje civilinėje byloje vyko tik keletas teismo posėdžių, teismas turėjo įvertinti patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi būti atsižvelgiama į kelių aplinkybių visumą: į pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, jų apskaičiavimą ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso ir pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Pažymėjo, jog ieškovės gynė viešąjį interesą, teismas pripažino, kad tikrai buvo pažeistos jų teisės, tačiau, nepaisant to, jos tuo pačiu teismo sprendimu yra priverstos patirti itin didelius materialinius nuostolius. Teismas neatsižvelgė į Rekomendacijų 2 bei 8 punktų nuostatas ir situacijos neindividualizavo, nors, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, galėjo nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos ir jas sumažinti.

 

26.4. Ieškovės taipogi prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes: bylos medžiaga, įskaitant šalių procesinius dokumentus, kuriuose raštu išdėstyta jų pozicija nagrinėjamais klausimais, yra didelės apimties, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismui būtų operatyviau ir efektyviau atskleista bylos esmė, be to, teismas dalies ieškovių skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų apskritai netyrė ir nevertino - atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, neanalizavo, ar ginčo Susirinkime sprendžiant kvorumo buvimą buvo vadovautasi protingumo ir teisingumo principais, ar nebuvo pažeista neatvykusių bendruomenės narių, tačiau sudariusių balsavimo teisių perleidimo sutartis, teisė/galimybė balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir kt.

 

27.       Atsakovė Šiaulių apskrities žydų bendruomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t., 23-29 b. l.). Atsiliepime nurodė, jog tiek Konsti­tucija, tiek CPK aiškiai kalba apie asmens teisę reikalauti būtent jo paties subjektinės teisės ar intereso teisminės gynybos, tuo tarpu teisę ginti viešąjį interesą turi tik įstaty­muose nurodyti specialūs subjektai. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas privatus šalių ginčas dėl Bendruomenės Susirinkimo priimtų Ginčo sprendimų galiojimo, šiuos santykius reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis. Ieškovių teisė kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu (patikslintu ieškiniu) visų pirma kilo iš jų, kaip Bendruomenės narių, statuso. Nepaisant ieškovių deklaruojamo noro byloje ginti viešąjį interesą, tokios teisės joms įstatymai nesuteikia, ir, jei ieškovės nebūtų buvusios Bendruomenės narėmis, apskritai nebūtų galėjusios pa­reikšti ieškinio. Atkreipia dėmesį, kad pagal CK 2.89 straipsnį balsavimo teisės perleidimas savo esme nėra įgaliojimas CK 2.137 straipsnio prasme, tokių teisinių santykių (atstovavimo) egzistavimo nepatvirtina ir byloje esančių balsavimo teisės perleidimo sutarčių turinys, dėl šios priežasties nesutinka su ieškovėmis, kad jos buvo įgaliotos atstovauti 5 joms balsavimo teises perleidusiems Bendruomenės nariams. Priešingai, balsavimo teisės perleidimo sutartimis ieškovės įgijo teisę savo nuožiūra naudotis 5 papildomais balsais. Atsakovės vertinimu, ieškovių siekis remtis joms nepriklausiusias kitais 22 balsais, perleistais balsavimo teisės perleidimo sutartimis, iš esmės reiškia norą kalbėti šiuos balsus įgijusių kitų asmenų vardu, nors nėra aišku, ar šie asmenys patys laiko, jog jų tei­sės buvo pažeistos, ir nori, kad jas gintų ieškovės, ar jie būtų balsavę prieš Ginčo spren­dimus, kaip kad pageidautų ieškovės, ar už juos ir pan. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, jog Bendruomenės susirinkimo priimti Ginčo sprendimai nėra sandoriai, todėl teismas neturi teisės ex officio spręsti dėl kitų Bendruomenės narių, įgijusių balsus likusiomis balsavimo teisės perleidimo sutartimis, teisių.

 

27.1. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamai pirmosios instancijos teismo išvadai jokios įtakos neturi ir tai, kad ieškovės ginčijo patį Susirinkimo sprendimą neleisti Bendruomenės nariams pasinaudoti balsavimo teisės perleidimo su­tartimis įgytais balsais. Ar Susirinkimas priėmė tokį savarankišką sprendimą, ar ne, tai neturi jokios teisinės reikšmės bylai, nes ieškovės savo teisių pažeidimą kildino iš paties fakto neleisti pasinaudoti įgytais balsais, o ne vienokių ar kitokių Ginčo sprendimų turinio (jų esmės). Tuo labiau tai jokiu būdu ne­reiškia, kad ieškovės gali ginti kitų balsavimo teises įgijusių asmenų teises ir interesus, nepaisydamos jų pačių valios. Be to, ieškovės ne tik neginčija, jog jų pačių įgyti 5 balsai nebūtų turėję įtakos Ginčo sprendimams, bet nei pirmosios instancijos teisme, nei skunde nepagrindė, jog tokią įtaką būtų turėję ir likę 22 balsai, o ir teismui nagrinėjus bylą ieškovių teisių, kylančių iš jų pačių įgytų 5 balsų, pažeidimo apimtyje, priešin­gai apeliaciniam skundui, negalima daryti išvados, kad ir kitos (ne ieškovių) sudarytos balsavimo teisės perleidimo sutartys atitiko CK 2.89 straipsnio 2 dalies reikalavimus (bu­vo galiojančios), nes tam reikėtų atskiro teisminio tyrimo, kurio, atsakovo nuo­mone, apeliacinės instancijos teismas negalėtų atlikti.

 

27.2. Atsakovės įsitikinimu, ieškovėms bylos nagrinėjimo metu savanoriškai išstojus iš Bendruomenės, byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu. Ieškovių teisė pareikšti ieškinį kilo iš jų, kaip Bendruomenės narių, statuso. CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato ieškinį dėl juridinio asmens organo sprendimo panaikinimo galinčių pareikšti asmenų ratą ir ieškovės į jį papuolė tik kaip Bendruomenės narės, o ne dėl kitų aplinkybių (statuso). Nuo to momento, kai ieškovės savo noru paliko Bendruomenę, atsirado teisinis pagrindas bylą nutraukti, nes ieškovės nebeteko teisinio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi - esminės savybės, kuri apskritai suteikė joms teisę kreiptis į teismą gynybos.

 

27.3. Kadangi ieškovių ieškinys atmestas, skundžiamas sprendimas laikytinas priimtu atsakovės naudai, o ap­linkybė, kad teismas pripažino, jog ieškovėms nepagrįstai nebuvo leista pasinaudoti įgy­tais balsais, neturi jokios įtakos, nes teismas tuo pačiu konstatavo, jog šis pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti ieškinį. Be to, pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbu ir tai, kad ieškovės tęsė bylą ir po savanoriško pasitraukimo iš Bendruomenės, tokiu būdu didindamos atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir kartu prisiimdamos riziką, kad jos bus iš jų priteistos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės patirtos išlaidos atitinka CPK 98 straipsnio 2 dalies kriterijus, jokių konkrečių šią išvadą galinčių paneigti argumentų ape­liaciniame skunde nepateikiama. Ieškovės net neįrodinėja, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos joms būtų nepakeliama našta.

 

27.4. Atsakovė nesutinka ir su ieškovių prašymu nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nes, priešingai ieškovių teiginiams, bylos apimtis nėra didelė, ginčo esmė ir šalių argumentai yra aiškūs, todėl pagrindo žodiniam nagrinėjimui atsakovė nemato. Be to, jeigu pačioms ieškovėms byla iš tiesų būtų buvusi svarbi ir jos būtų norėjusios tiesiogiai išsakyti savo argumentus, būtų atvykusios į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

 

Teismas

 

    k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliančių L. Š. ir J. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

 

28.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

 

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

 

29.       Apeliantės prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, nes bylos medžiaga, įskaitant šalių procesinius dokumentus, kuriuose raštu išdėstyta jų pozicija nagrinėjamais klausimais, yra didelės apimties, bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismui būtų operatyviau ir efektyviau atskleista bylos esmė, be to, teismas dalies ieškovių skunde nurodytų aplinkybių ir argumentų apskritai netyrė ir nevertino - atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, neanalizavo, ar ginčo Susirinkime sprendžiant kvorumo buvimą buvo vadovautasi protingumo ir teisingumo principais, ar nebuvo pažeista neatvykusių bendruomenės narių, tačiau sudariusių balsavimo teisių perleidimo sutartis, teisė/galimybė balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir kt. Atsakovė nesutiko su apeliančių prašymu, nurodydama, jog priešingai ieškovių teiginiams, bylos apimtis nėra didelė, ginčo esmė ir šalių argumentai yra aiškūs, todėl pagrindo žodiniam nagrinėjimui atsakovė nemato. Be to, jeigu pačioms ieškovėms byla iš tiesų būtų buvusi svarbi ir jos būtų norėjusios tiesiogiai išsakyti savo argumentus, būtų atvykusios į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

 

30.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

 

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be to, apeliantės nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigia apeliantės, bylos apimtis nėra didelė, ginčo esmė ir šalių argumentai yra aiškūs. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

 

Dėl ginčo esmės

 

32.       Ginčas byloje kilęs dėl ieškovių teisės registruotis, dalyvauti ir balsuoti 2017 m. spalio 22 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, dėl šio procedūrinio sprendimo įtakos Susirinkime priimtiems sprendimams, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais, ieškovių teisės reikšti ieškinį ir jo ribų bei priteistų teisinės pagalbos išlaidų dydžio.

 

33.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apskrities žydų bendruomenė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija (I t., 9-12 b. l.). Pagal 2017 metų vasario mėnesio sąrašą, J. R. ir L. Š. buvo Šiaulių apskrities žydų bendruomenės narės (I t., 84-89, 94-99 b. l.). 2017 m. spalio 22 d. vykęs Šiaulių apskrities žydų bendruomenės visuotinis narių susirinkimas buvo protokoluotas, susirinkimo eiga fiksuota antstolių R. A. ir R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais (I t., 13-17, 18-24, 109-112). Balsavimo teisių perleidimo sutartimis, kuriomis buvo perleistos teisės balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime ir/ar renkant asociacijos narių atstovus, ieškovei J. R. balsavimo teises perleido A. R., I. R., M. I. ir E. I., o L. Š. – I. K., minėti asmenys taipogi buvo atsakovės nariais (I t., 25, 26, 27, 28, 29, 84-99 b. l.). I. K. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė nelaikyti jo teisių pažeidimu to, kad nebuvo leista pasinaudoti jo pasirašyta balsavimo teisių perleidimo sutartimi, nurodė, jog ieškinys teismui pareikštas be jo žinios (I t., 114-115 b. l.). L. Š. ir J. R. pagal jų 2018-04-18 prašymą išbrauktos iš ŠAŽB narių (I t., 180-182 b. l.).

 

Dėl ieškovių teisės registruotis, dalyvauti ir balsuoti 2017 m. spalio 22 d. atsakovės visuotiniame narių susirinkime pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis bei skundo argumentų dėl kitų 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo

 

34.       Ieškovės, kvestionuodamos pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad teismas ignoravo ieškovių prašymą pripažinti negaliojančiu neteisėtą Susirinkimo sprendimą kaip juridinį faktą, kuriuo pažeidžiamos visų 27 bendruomenės narių, kurie sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartis, o ne vien tik tų 5, kuriuos atstovauti buvo įgaliotos ieškovės, teisės, tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, CPK 5 straipsniui, teisinei logikai bei teisminei praktikai. Be to, teismas atsiribojo nuo likusių 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių vertinimo, tokia teismo pozicija prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai ir teisės aktų reikalavimams, nes CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Kolegija su šiais apeliacinio teismo argumentais nesutinka.

 

35.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmuo, manantis, jog jo teisės yra pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti šias teises ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, o atstovauti kitų asmenų interesus galima tik išimtiniais atvejais, kurie yra nurodyti CPK 51-59 straipsniuose.

 

36.       Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės, siekdamos įgyvendinti savo, kaip ŠAŽB narių teises, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl jų manymu pažeistų teisių gynybos, tačiau tik ta apimtimi, kokia galimai buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, t. y. dėl 5 balsavimo teisių perleidimo sutarčių, kuriomis joms buvo perleistos balsavimo teisės, ir pagal kurias Susirinkimo metu joms nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti. Dėl kitų 22 balsavimo teisių perleidimo sutarčių kolegija atkreipia dėmesį, jog šiomis sutartimis balsavimo teisės buvo perleistos kitiems asmenims, ne apeliantėms, tai, jog Susirinkimo metu nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti pagal minėtas 22 balsavimo teisių perleidimo sutartis, niekaip neįtakoja apeliančių interesų, nepažeidžia jų teisių, asmenys, kuriems pagal šias sutartis buvo perleistos balsavimo teisės, ieškinio dėl galimai pažeistų teisių nereiškė ir įgaliojimų ieškovėms atstovauti jų interesus teisme nesuteikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalis nesuteikia ieškovėms teisės reikšti ieškinį kitų bendruomenės narių, kuriems esą neteisėtai nebuvo leista pasinaudoti jų turimomis balsavimo teisių perleidimo sutartimis, vardu, ir tuo pagrindu pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamos bylos dalyku yra tik 5 balsavimo teisės perleidimo sutartys, kuriomis 5-is papildomus balsus balsavimo teisių perleidimo sutartimis įgijo pačios ieškovės.

 

37.       Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, jog ginčo Susirinkimo protokole prie I Susirinkimo darbotvarkės sprendinio nurodyta, kad buvo nuspręsta „neleisti balsuoti asmenims pagal balsavimo teisių perleidimo sutartis, kadangi apie sutartis tinkamai nebuvo informuota ŠAŽB, be to, asmenys neįtraukti į susirinkimo dalyvių sąrašą“, tačiau protokole nėra jokio įrašo apie bendruomenės visuotinio narių susirinkimo dalyvių balsavimą šiuo klausimu, nes tokio balsavimo nebuvo, dėl ko grubiai buvo pažeista ŠAŽB narių teisė balsuoti Susirinkime, atsakovės grubūs pažeidimai negali būti priskiriami prie mažareikšmių ar panašaus pobūdžio netikslumų, todėl Susirinkimo sprendimai pripažintini neteisėtais nuo jų priėmimo.

 

38.       Dėl procedūrinių pažeidimų, kuomet ieškovėms nebuvo leista registruotis, dalyvauti ir balsuoti Susirinkime pagal jų turimas balsavimo teisių perleidimo sutartis, ir dėl šio pažeidimo įtakos Susirinkime priimtiems sprendimams, labai plačiai ir detaliai pasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl kolegija, sutikdama su teismo išvadomis, plačiau dėl to nebepasisako ir pirmosios instancijos teismo išvadų nebekartoja. Tačiau kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog net ir nustačius minėtą procedūrinį pažeidimą, šis pažeidimas nėra esminis vertinant Ginčo sprendimus. Priešingai, nustačius procedūrinį pažeidimą, be abejonės turėtų būti naikinami Susirinkimo metu priimti sprendimai, tačiau nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet ieškovės nuo 2018-04-18 nebėra ŠAŽB narės, narystę jos nutraukė savo noriu. Taigi, teismo sprendimas, nors jis ir būtų palankus apeliantėms, nesukurtų joms jokių teisinių pasekmių, o formalus Susirinkime priimtų ginčo sprendimų pripažinimas negaliojančiais pagal ieškovių, kurios, kaip minėta, nėra ŠAŽB narės, reikalavimą, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, juolab, kad ieškovės ir neįrodė, jog minėtas pažeidimas būtų iš esmės įtakojęs Susirinkimo metu priimtus sprendimus.

 

39.       Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovei ŠAŽB iš ieškovių L. Š. ir J. R. priteistos bylinėjimosi išlaidos yra itin didelės. 

 

40.       Iš atsakovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. ataskaitų (I t., 184, 186, 188, 190 b. l.), nustatyta, jog šias išlaidas (3 997,84 Eur įskaitant PVM) sudaro: ieškinio analizė – 280 Eur, atsiliepimo į ieškinį rengimas – 840 Eur, viso 1 120 Eur be PVM (1 355,20 Eur su PVM), ieškovės C. G. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo analizė ir kliento konsultavimas šiuo klausimu – 84 Eur be PVM (101,64 Eur su PVM), teismo 2018-03-05 nutarties analizė ir kliento konsultavimas bylos klausimas – 112 Eur, sutikimo dėl ieškovės C. G. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo rengimas – 56 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas – 616 Eur, viso 784 Eur be PVM (948,64 Eur su PVM), dubliko analizė – 196 Eur, tripliko rengimas – 1 036 Eur, teismo 2018-05-17 nutarties analizė – 28 Eur, ieškovių 2018-05-22 prašymo analizė – 28 Eur ir teismo 2018-05-23 nutarties analizė – 28 Eur, viso 1 316 Eur be PVM (1 592,36 Eur su PVM).

 

41.       Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8 punkte nurodyti maksimalūs advokato teikiamų teisinių paslaugų užmokesčio dydžiai, kurie aktualūs nagrinėjamu atveju, yra: už atsiliepimą į ieškinį – 2,5, už tripliką – 1,5, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas), už kitų, nei nurodyta šių Rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (Rekomendacijų 8.17 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.18 punktas), kitų aukščiau nenurodytų teisinių paslaugų teikimo valandą – 0,1.

 

42.       Atsakovei už jai suteiktas teisines paslaugas sąskaitos išrašytos 2018-01-31 (1120 Eur be PVM), 2018-02-28 (84 Eur be PVM), 2018-03-30 (784 Eur be PVM) ir 2018-05-31 (1316 Eur be PVM) (paslaugos teiktos sąskaitoje nurodytu laikotarpiu) (I t., 183, 185, 187, 189 b. l.), taigi maksimalūs dydžiai už teiktas paslaugas apskaičiuotini pagrindu imant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio nuo sąskaitos išrašymo vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, kuris vertinant pirmas tris sąskaitas buvo 850,80 Eur (2017 m. III ketvirtis), o paskutinę – 884,80 Eur (2017 m. IV ketvirtis).

 

43.       Pagal Rekomendacijas, už atsiliepimo į ieškinį rengimą maksimalus dydis buvo 850,80 Eur x 2,5 (2 127 Eur), kai tuo tarpu atsakovė patyrė 840 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir 616 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimą; už tripliko rengimą rekomenduotinas maksimalus dydis buvo 884,80 Eur x 1,5 (1 327,20 Eur), kai tuo tarpu atsakovė patyrė 1 036 Eur išlaidų už tripliko parengimą. Taigi, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, joje keliamus reikalavimus, advokato darbo ir laiko sąnaudas, kurios detalizuotos aukščiau minėtose ataskaitose, minėtos teisinės pagalbos išlaidos nėra akivaizdžiai per didelės, todėl pripažintinos pagrįstomis. Be to, ieškinio, dubliko, ieškovės C. G. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo, teismo 2018-03-05, 2018-05-17 ir 2018-05-23 nutarčių analizavimas, kliento konsultavimas minėtais bylos klausimais, sutikimo dėl ieškovės C. G. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo parengimas, neabejotinai pareikalavo advokato darbo laiko, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.18 punktą (priteisiama 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto), kitos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų analize, kliento konsultavimu ir pan., nėra akivaizdžiai per didelės, todėl taipogi laikytinos pagrįstomis.

 

44.       Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

 

45.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė ŠAŽB prašo iš ieškovių L. Š. ir J. R. priteisti 3630 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė mokėjimo nurodymą ir PVM sąskaitą faktūrą, nurodė, jog šias atsakovės išlaidas sudaro atstovavimas Šiaulių apygardos teisme šioje civilinėje byloje, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas ir konsultacijų, susijusių su apeliaciniu procesu, teikimas (II t., 33-34 b. l.).

 

46.       Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficiento dydis yra 1,3, PVM sąskaita faktūra išrašyta ir paslauga suteikta 2018 m. gruodžio mėnesį, todėl maksimalus dydis už teiktas paslaugas apskaičiuotinas pagrindu imant užpraėjusio ketvirčio nuo sąskaitos išrašymo vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 926,70 Eur (2018 m. II ketvirtis). Taigi, maksimalus rekomenduotinas priteisti darbo užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1 204,71 Eur. Darytina išvada, jog atsakovės prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje, neatitinka Rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, yra neadekvačios galimoms darbo ir laiko sąnaudoms, juolab, kad tas pats advokatas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš apeliančių atsakovei 1200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš kiekvienos po 600 Eur.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Šiaulių apskrities žydų bendruomenei, juridinio asmens kodas 293320690, po 600 Eur (šešis šimtus eurų) iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                         Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

 

                                                

                                            Lina Muchtarovienė

 

 

                     Vilija Valantienė

 

 

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 2-1303-1004/2018
  • CK2 2.82 str. Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
  • CPK 5 str. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos
  • CPK 265 str. Klausimai, išsprendžiami priimant sprendimą
  • CPK
  • CK
  • CK2 2.137 str. Įgaliojimas
  • CK2 2.89 str. Balsavimo teisės perleidimas
  • CPK 293 str. Bylos nutraukimo pagrindai
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
  • 3K-3-252/2010