Civilinė byla Nr. 2-11279-595/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14925-2016-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.4.; 2.6.10.;3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vita Valeckaitė,
sekretoriaujant Linai Pečiūrienei,
dalyvaujant ieškovei M. K., jos atstovui advokatui A. P.,
atsakovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl įpareigojimo įvykdymo ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą per 1 mėnesio terminą įvykdyti pareigą - parengti gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą bei priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (7-8).
Ieškinyje nurodė, kad 2011-07-04 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu, dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, ji buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl projektinės dokumentacijos parengimo 2014-05-09 kreipėsi į atsakovą, kuris sutiko nedelsiant parengti gyvenamojo namo projektą ir sutiko su įgaliojimu ją atstovauti visose reikiamose įmonėse ir organizacijose rengiant minėtą projektinę dokumentaciją. Atsakovui terminai buvo žinomi, nes jis turėjo teismo sprendimą. Dėl atsakovo neveikimo patyrė turtinę ir neturinę žalą. Neturtinę žalą sudaro atsakovo neveikimo dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas prieš teismą, kitas valstybės įstaigas, periodinis sveikatos pablogėjimas, emocinė įtampa, kurią įvertina 500 Eur.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (b.l. 46-47). Atsiliepime nurodė, kad vienas iš specialiųjų paveldosaugos reikalavimų yra, kad projekto rengėjas privalo turėti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą. Tokio atestato jis neturi, todėl kreipėsi į specialistus, kurie galėtų pasirašyti rengiamo projekto paveldosauginę dalį. Jie pateikė pagrįstą reikalavimą pateikti išeities rodmenis apie rengiamą projektą kurių iki šiol neturi (sklypo kadastrinių matavimų bylą ir topografinę geodezinę nuotrauką). Apie tai ir žodžiu ir telefonu nekartą yra informavęs ieškovę, kuri mano, kad jis tai išsigalvoja ir bando pateisinti savo neveiklumą. Kad nustatyti tikslias sklypo ribas turi būti atlikti sklypo kadastriniai matavimai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytą tvarką. Norint gauti statybos leidimą parengtas statinio projektas pagal statybos technino reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nuostatas turi atitikti specialiuosius architektūros ir paveldosaugos reikalavimus ir visus jo rengimą įtakojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus bei per informacinę sistemą „Infostatyba" suderintas su statybų priežiūrą atliekančiomis institucijomis. Kol nėra minėtų dokumentų (žemės sklypo kadastrinių matavimų ir topografinės geodezinės nuotraukos) nėra galimybės pabaigti projekto rengimą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jį palydinčiųjų teisės aktų nuostatų reikalavimus.
2017-01-20 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo jos naudai 544,92 Eur turtinę žalą bei 500 Eur neturtinę žalą, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovui neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų ir neatlikus darbų, ji 2016-10-19 su UAB „Statyba ir projektavimas“ sudarė sutartį, kuria UAB „Statyba ir projektavimas“ už 400 Eur įsipareigojo parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savivaldybėje supaprastintą projektą ir UAB „Statyba ir projektavimas" įsipareigotus darbus atliko 2016-11-03, o ji UAB „Statyba ir projektavimas" už atliktą darbą sumokėjo 400 Eur. Atsakovas privalėjo laikytis įgaliojime nurodytų įsipareigojimų, tačiau jų nesilaikė ir privalo atsakyti už nepagrįstą įsipareigotų darbų pagal jos 2014-05-09 įgaliojimą dėl gyvenamojo namo statybos projekto rengimo nevykdymą, todėl jam atsiranda sutartinė atsakomybė. Turtinę žalą sudaro jos atsakovui sumokėtas 144,92 Eur dydžio avansas už pažadėtus atlikti ir neatliktus projektavimo darbus, bei 400 Eur sumokėti UAB „Statyba ir projektavimas" už gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) supaprastinto projekto parengimą. Neturtinę žalą sudaro dėl atsakovo neveikimo turėti dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, blogėjanti sveikata, nuolatinė įtampa.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b.l. 106-108). Nurodo, kad ieškovės pateiktas UAB „Statyba ir projektavimas" supaprastintas projektas atliktas neprofesionaliai ir neatitinka statybos techniniuose reglamentuose nustatytų projektų rengimo reikalavimų. Ieškovei priklausantis žemės sklypas patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir jame yra pastatyti savavališki statiniai. Norint gauti statybą leidžiantį dokumentą turi būti parengtas statinio projektas pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" nuostatas, kuris turi atitikti gautus specialiuosius architektūros ir nagrinėjamu atveju paveldosaugos reikalavimus ir visus jo rengimą įtakojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus bei per informacinę sistemą „Infostatyba" suderintas su statybų priežiūrą atliekančiomis institucijomis. Kol iš ieškovės negavo visų projekto rengimui reikalingų dokumentų (žemės sklypo kadastrinių matavimų ir topografinės geodezinės nuotraukos) nebuvo galimybės parengti projektą taip, kad jis atitiktų Statybos įstatymo ir jį palydinčiųjų teisės aktų nuostatų reikalavimus ir užsakyti visas projektavimo sąlygas. Kol laukė visų reikalingų nuosavybės dokumentų ir 2014-05-09 gavęs iš ieškovės įgaliojimą savo iniciatyva elektroniniu paštu 2014-05-13 kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinio vedėją dėl savavališkos statybos vieno buto gyvenamojo namo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinis padalinys jam atsiuntė raštą Nr. (12. 14.-A) 2A-235 su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais (pridedama).
Ieškovė bei jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad atsakovas slapstėsi nuo jos, neatsakinėjo į skambučius, vengė įvykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti.
Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įgaliojimo pasirašymo momentu, jis nežinojo, kad statinys yra kultūros paveldo teritorijoje. Nurodė, kad tiek ieškovei, tiek jos dukrai buvo išaiškinęs, kad norint parengti gyvenamojo namo projektą yra reikalinga žemės sklypo, kuriame stovi nelegaliai pastatytas namas topografinė geodezinė nuotrauka bei turi būti atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Prieš sudarant įgaliojimą ieškovė nurodė, kad ji visus nuosavybės dokumentus turi, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ji turi tik preliminarius matavimus. Visus dokumentus projektuotojui turi pateikti statytojas. Kai susitikdavo su ieškove, jis jai išaiškindavo ir parodydavo pavyzdžiais, kokie dokumentai yra reikalingi, atrodydavo, kad ji suprasdavo ko iš jos reikalauja, tačiau vėliau jam skambindavo ir sakydavo, kad nieko neruoš, nes jis tik išsigalvoja, kad tokių dokumentų reikia. Statybos įteisinimui buvo reikalingi ir gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai, buvo gautas tik vienas sutikimas, o kito žemės sklypo savininko, su kuriuo buvo neišlaikytas reikalingas atstumas, sutikimas nebuvo gautas. Jis negali ruošti bet kokio projekto, jis yra ekspertas ir teikti bet kokį projektą jam yra neprestižas. Į bylą pateiktas projektas iš viso neatitinka gyvenamųjų namų projektams keliamų reikalavimų. Tai, kad jis neturėjo reikalaujamo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto reikalavimo negalėjo būti kliūtis projekto parengimui, kadangi jo projektą būtų patvirtinęs asmuo, kuris turi tokį atestatą. Sutarties su ieškove nenutraukė, manydamas, kad ji pateiks reikalingus dokumentus ir jis padarys projektą, kadangi, turint reikalingą medžiagą, projektą parengti nieko nereikštų.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš į bylą pateiktos 2015-11-23 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-59-445/2011 ieškovei buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo parengti projektinę dokumentaciją, gauti statybą leidžiantį dokumentą, o to neįvykdžius - įpareigoti nugriauti statinį savo lėšomis, teismo nustatytu terminu neįvykdžius leidimo dėl savavališkos statybos įteisinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį savo lėšomis, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės M. K. patirtas savavališkos statybos padarinių šalinimo išlaidas (b.l. 36-40). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir 2012-08-28 išieškotojui buvo išduotas vykdomasis raštas. Kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdė sprendimo, 2013-12-10 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo skirtas įspėjimas ir nustatytas naujas terminas - šeši mėnesiai nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius. Terminas dar kartą buvo pratęstas 6 mėnesiams 2014-10-07 nutartimi. 2015-11-23 nutartimi ieškovei dar kartą buvo pratęstas terminas 3 mėnesiams savavališkos statybos padariniams pašalinti.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta, kad 2011-07-04 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime buvo nustatyta, kad 2008-06-16 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad statytoja M. K. savavališkai vykdo statybos darbus: stato medinį gyvenamąjį namą, pažeidžiant esminius statinio projekto reikalavimus, pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui. Statybos rūšis – nauja statinio statyba, statinio kategorija – neypatingas, statybos leidimas negaliojantis, o yra privalomas. Žemės sklypo nuosavybės ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai nepateikti. Pažeisti esminiai statomo gyvenamojo namo projekto sprendiniai: pakeista statomo statinio statybos vieta sklype, didesnis užstatymo plotas, statomas aukštesnis namas, negu pagal projektą, pakeista fasado išvaizda. Projekte nenumatyta mansarda, nuo kaimyninio gyvenamojo namo Nr.34 sklypo ribos pagal projektą atstumas turi būti 1 m, o faktiškai – 0.4 m.
Iš į bylą pateikto 2016-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,2200 ha žemės sklypas su statiniais, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 79). Minėtas žemės sklypas priklauso Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai ir apsaugos zonai. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Minėtame žemės sklype pastatyti savavališki statiniai.
2014-04-22 Varėnos rajono savivaldybės administracija raštu paaiškino ieškovei, kad siekiant gauti leidimą statybai, privalo pateikti naują gyvenamojo namo projektą, atliktą pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, atitinkantis statinio saugos, higienos, gaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimus, atkreipdami dėmesį, kad gyvenamasis namas yra kultūros paveldo teritorijoje (b.l. 48).
2014-05-09 įgaliojimu ieškovė įgaliojo atsakovą atstovauti ją visose reikiamose įmonėse ir organizacijose, rengiant gyvenamojo namo statybos projektą, žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., ir atlikti reikiamus statinio statybos projekto patikrinimus, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, pasirašyti prašymus ir specialiųjų architektūros ir kitų reikalavimų nustatymo, gauti sąlygas ir atsiimti dokumentus, pateikiant Kultūros ministerijos Alytaus teritoriniam padaliniui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir kitoms institucijoms reikiamų dokumentų kopijas, atlikti kitas Statybos įstatyme ir jį palydinčiuose teisės aktuose numatytas su statybos projekto rengimo procesu susijusius veiksmus ir atitinkamas procedūras (b.l. 110). Nustatyta, kad įgaliojimas galiojo iki statybą leidžiančio dokumento gavimo.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus teritorinio padalinio 2014-05-27 rašte nurodyta, kad projekto rengėjas privalo turėti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą (b.l. 49).
2016-10-19 ieškovė sudarė Projektavimo (konsultavimo) darbų atlikimo sutartį su UAB „Statyba ir projektavimas“, kuria projektuotojas įsipareigojo parengti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) supaprastintą projektą už 400 Eur atlyginimą (b.l. 64-66).
Ieškovė 2017-01-21 bei 2017-01-26 išsiuntė atsakovui pranešimą, kad ji atsisako jo paslaugų bei panaikina 2014-05-09 išduotą įgaliojimą, kadangi jis neįvykdė savo įsipareigojimų (b.l. 116-120).
Į bylą pateiktas UAB „Statyba ir projektavimas“ parengtas gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas statybos įteisinimui (b.l. 67-73). 2016-11-10 Varėnos rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, kadangi jis neatitinka teisės aktų reikalavimų (b.l. 121-122).
Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti statinio projektavimo organizavimo būdą – statinio projektavimą pavesti statinio projektuotojui pagal su juo sudarytą statinio projektavimo darbų rangos sutartį arba statinio projektavimo organizavimą pavesti statinio projektavimo valdytojui pagal pavedimo sutartį, arba pasirinkti kitus statinio projektavimo organizavimo būdus, kurie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams; paskirti statinio projekto vadovą ar pavesti tai atlikti statinio projektuotojui.
Ieškovė yra fizinis asmuo, užsakiusi atlikti projektavimo darbus, kurie skirti tenkinti jos buitinius ar asmeninius poreikius. Projektavimo darbų atlikimas yra atsakovo verslas. Remiantis nustatytais požymiais, šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo ranga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.672 str. 1 d.). CK 6.676 straipsnio 2 dalis numato, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 144,92 Eur (500 Lt) avansą už projektavimo darbus. Kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu viso buvo sulygta, kad atsakovas projektą parengs už 1500 Lt atlyginimą.
Byloje iškilęs ginčas dėl sutarties neįvykdymo ir civilinės atsakomybės taikymo.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. LR CK 6.256 str. 2 d. numato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinas sąlygų visetas – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas neparengė projekto, dėl kurio parengimo šalys buvo susitarę, kurio pagrindu būtų įteisinta ieškovės įvykdyta nelegali statyba ir būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai.
Atsakovas atsikirsdamas į ieškovės pareikštą reikalavimą, nurodo, kad projekto negalėjo parengti, kadangi ieškovė nepateikė reikalingų žemės sklypo, kuriame yra pastatyti savavališki statiniai, dokumentų (žemės sklypo kadastrinių matavimų ir topografinės geodezinės nuotraukos), kurių neturėdamas jis negalėjo paruošti projekto, kuris atitiktų Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų reikalavimus.
Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimui dokumentus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. Dl-808 redakcija) patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 26 punkte nustatyta, kad reglamento 8 priede 5.7.1-5.7.6 p. nurodyti planai rengiami vadovaujantis ne senesne kaip 3 metų topografine geodezine nuotrauka (nuo statinio projektavimo pradžios), kuri patikslinama (jei reikia) projekto rengimo metu. Projekto vadovas elektroniniu parašu pasirašydamas Reglamento 8 priedo 5.7.1-5.7.6 p. nurodytus brėžinius, patvirtina jų atitiktį topografinei geodezinei nuotraukai, kuri pridedama prie projekto. Minėto reglamento 5 skyriaus 29 punkte nustatyta, kad sklypo planas rengiamas ant ne senesnio kaip 5 metų topografinio plano, kuris Supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba ant kadastrinių matavimų plano su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane ir aukščiais.
Aplinkybę, kad atsakovas iš ieškovės pagrįstai reikalavo žemės sklypo kadastrinių matavimų ir topografinės geodezinės nuotraukos, siekiant parengti savavališkos statybos įteisinimo projektą, patvirtina ir į bylą pateiktas 2016-11-10 Varėnos rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriuo, įvertinus UAB „Statyba ir projektavimas“ parengtą projektą, buvo atsisakyta išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui, vieną iš trūkumų nurodant aplinkybę, kad žemės sklypui atlikti preliminarūs matavimai, o vadovaujantis STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 5 skyriaus 29 punkto reikalavimais, žemės sklypui turi būti atlikti kadastriniai matavimai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant įteisinti nelegalią statybą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ieškovė turėtų gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą bei pertvarkyti gyvenamąjį namą pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus, tačiau kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, ieškovė nesutinka pertvarkyti gyvenamojo namo pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus.
CK 6.673 str. 2 d. nustatyta, kad užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra pasinaudojusi šia teise ir nutraukusi su atsakovu sutartinius santykius dėl projekto parengimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui už darbus yra sumokėjusi 144,92 Eur dydžio avansą. Sutartį nutraukus ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas avansas, kadangi byloje nepakanka duomenų konstatuoti, kad ši įmokėta suma yra proporcinga atsakovo atliktam darbui. Tuo labiau, kad atsakovas siekdamas išspręsti ginčą taikiai, ketino grąžinti ieškovei jos sumokėtą avansą.
Kitoje dalyje ieškinys atmestinas, kadangi išanalizavus bylos medžiagą nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atžvilgiu gali būti taikoma civilinė atsakomybė, nes nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės dėl prievolės neįvykdymo. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos projekto atsakovas negalėjo parengti, kadangi ieškovė, kaip statytoja, nepateikė atsakovui, kaip projektuotojui, visų reikalingų dokumentų projekto parengimui. Aplinkybė, kad atsakovas neturi Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl šios priežasties jis neįvykdė sutarties, kadangi kaip paaiškino atsakovas jis projekto rengimui buvo pasitelkęs specialistą, kuris turi tokį atestatą, kuris irgi pareikalavo jo nurodytų dokumentų.
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pagal CK 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 144,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-01-23 (patikslinto ieškinio priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė yra sumokėjusi 61 Eur žyminio mokesčio (b.l. 41). Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikta. Ieškinį patenkinus iš dalies (14 procentų) iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 9 Eur žyminio mokesčio. Kadangi 41 Eur žyminio mokesčio buvo sumokėta už neturtinį reikalavimą, kurio buvo atsisakyta patikslintu ieškiniu, todėl ieškovei grąžintina 75 procentai šio mokesčio sumos, viso ieškovei grąžintina 31 Eur žyminio mokesčio. Kadangi iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, tenkanti atlyginimo už procesinių dokumentų įteikimą suma yra mažesnės nei nustatyta minimali suma, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės pagalbos teikimo išlaidos yra 243,18 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovo, proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, valstybės naudai priteistina 34 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Minėtos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas -5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,92 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 144,92 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-01-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 9 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 34 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
Grąžinti ieškovei M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 31 EUR žyminio mokesčio, sumokėto valstybei 2016-04-27 AB SEB banke, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vita Valeckaitė